Naujienos

  • Europos skonis

    skelbimas 2019 05 02

  • „AŠ ESU BIBLIOTEKA“

    1Tęsiasi bibliotekų savaitė. Rietavo Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius pakvietė jaunuosius skaitytojus į popietę „Aš esu biblioteka“.

    Apie bibliotekų istoriją, seniausias pasaulio bibliotekas ir dabartinį bibliotekų tinklą Lietuvoje vaikams papasakojo vyr.bibliotekininkė Romualda Durkienė. Popietės metu vaikai sužinojo apie bibliotekoje kaupiamus literatūros turtus, apie, dabartines modernias bibliotekų formas, kaip „Mažoji laisvoji biblioteka“ ir kt.

    Baigiantis renginiui jaunieji skaitytojai buvo apdovanoti knygelėmis, vaišinami saldainiais.  Visi išsiskirstė smagūs, geros nuotaikos, nešini knygelėmis, kurias pažadėjo perskaityti per pavasarines  atostogas.

     

    Skaityti daugiau...

  • Protų mūšis „Žemaitija"

    1Ar žinai kad: rytą žemaičiai dažniausiai pradėdavo koše. Apie Skuodą norėdami pasiteirauti, ar jau po pusryčių, klausdavo: „Ar jau po košės?“ Niekur daugiau Lietuvoje neaptiksime tiek daug košės pavadinimų: marškonė, pusmarškonė, šilkinė, pusšilkinė, pusiauėdinė, kruštinė. Tai ir dar daugiau buvo galima sužinoti Labardžių bibliotekoje, kur po šventinio savaitgalio labardžių kaimo jaunimas protų mūšyje tikrino žinias apie Žemaitiją. Ar žinai, kad ubladė – tai ne paukštis ir ne papuošalas, ir ne skara, o taip Žemaitijoje buvo vadinama lauko virtuvė su duonkepe krosnimi, o viškus -tai trobos pastogė. Renginys skirtas Žemaitijos metams paminėti.

    Labadržių bibliotekos vadovė Loreta Jurkienė

    Skaityti daugiau...

  • Su Šv. Velykom!!!

    sveikinimas Velykoms 2019

  • „Laisvės kovų takais“

    1Balandžio 18-osios vakaras Rietavo sav. I. Oginskio viešojoje bibliotekoje buvo ypatingas –Lietuvos savanoriams atminti skirtą fotografijų parodą pristatė Vytautas Mačiulaitis. Save Vytautas vadina paprastu, eiliniu žmogumi, tačiau nuo jo sklindanti dvasinė šiluma, jautrumas, meilė Tėvynei ir pagarba jos istorijai pakylėja. „Negimiau tuo metu, kai savanoriai kovojo už Tėvynės laisvę, tad šios nuotraukos – mano būdas tarnauti Lietuvai. Tikiuosi, kad jos primins tuos, kuriems turime būti dėkingi už laisvę ir tai, jog laisvė nėra duotybė“, - kalbėjo Vytautas. Svečioje šalyje gyvenęs ir dirbęs fotografas sako ten nejautęs dvasios pilnatvės, todėl auginti vaikus grįžo į Lietuvą. Fotografuoti savanorių kapus paskatino šeimos istorija – Vytauto senelis taip pat buvo savanoris. Dabar, lankydamas ir fotografuodamas kapus, Vytautas jau yra aplankęs nemažą dalį Lietuvos ir sukaupęs didelį fotografijų rinkinį. Menininkas pastebi, kad savanorių kapų būklė po truputį gerėja – jie tvarkomi, prižiūrimi, restauruojami ir statomi nauji kryžiai. Fotografas pasakojo, kad lankantis tokiose vietose apima dvejopi jausmai: viena vertus, slogutis dėl kruvinos Lietuvos istorijos, kita vertus – pasididžiavimas taip, kurie savo gyvenimą atidavė dėl mūsų visų laisvės. Neįtikėtina, kaip tokioj mažoj šaly, toks nedidelis būrys bendraminčių, lyginant su priešininkais, sugebėjo ne tik per dešimt metų kovoti, bet ir galų gale pasiekti tikslą.

    Lietuvos savanorių istorija yra kiekvieno iš mūsų istorija. Jau nėra nė vieno gyvo Lietuvos kūrėjo savanorio, todėl saugoti jų prisiminimą dabar yra mūsų užduotis, - sako Vytautas.

    Išskirtinė, tiesiai į mus kalbanti paroda bibliotekoje veiks iki gegužės 31 d.

    Esate laukiami.

    Skaityti daugiau...