Naujienos
Metai su knyga
Septynerius metus gerbėjų skaičių didinęs skaitymo iššūkis „Vasara knyga“ šiemet sulaukė solidaus pastiprinimo – Lietuvos viešosios bibliotekos organizuoja skaitymo skatinimo akciją „Metai su knyga“, kurios metu visoje šalyje vyks susitikimai su rašytojais ir kitais menininkais.
Projektas „Metai su knyga“ po savo sparnu subūrė net tris skaitymo ambasadorius: vaikų skaitymo ambasadore tapo dailininkė Sigutė Ach, paauglių – rašytoja Ilona Ežerinytė, suaugusiųjų – dainininkė, aktorė, rašytoja Jurga Šeduikytė.
„Metų su knyga“ veiklų tvarkaraštį papildys ir literatūrinės edukacijos skirtingo amžiaus skaitytojams ir bendruomenėms. Vaikus į edukacijas kvies rašytojas Tomas Dirgėla, paauglius – rašytoja, pedagogė Rebeka Una, o suaugusiuosius – teatro ir kino aktorė Emilija Latėnaitė.
Naujoji bibliotekų iniciatyva „Metai su knyga“ kviečia skaityti visus metus ir atrasti naujus autorius, žanrus ir net naujas knygų formas, pavyzdžiui, garsines knygas.
Daugiau informacijos: https://vasarasuknyga.lt/?fbclid=IwAR32N3QQsW5RM141K4ojXD9y53wVqyG7V4qQhaa_vJFfZvTpkVTLxAItDOI
770 Rietavo veidų
1253 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Rietavas. Mums tai reiškia viena - šiemet švenčiame savo miesto 770-ąjį gimtadienį.
Vilniaus knygų mugėje paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2022“ nominantai
Akcijos „Metų knygos rinkimai“ pretendentai į apdovanojimus jau antrus metus iš eilės paskelbti Vilniaus knygų mugėje. Neseniai atsijauninusi akcija jau aštuonioliktą kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas iš ekspertų pasiūlytų knygų penketukų šiose kategorijose: vaikų; paauglių (išrinktas trejetukas); knygų suaugusiesiems (išrinktas trejetukas); poezijos; publicistikos ir dokumentikos. Konkursui atrinktos šiuolaikinių lietuvių autorių knygos, išleistos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Vaikų ir paauglių knygas šiemet atrinko tokios sudėties komisija: vaikų literatūros ekspertas doc. dr. Kęstutis Urba (komisijos pirmininkas); žurnalistė, rašytoja, literatūros kritikė Gintarė Adomaitytė; literatūrologė, LRT KLASIKOS literatūros projektų koordinatorė Vakarė Leonavičienė; medijų filosofė, vaikų literatūros populiarintoja ir tinklaraštininkė Aistė Mišinytė; literatūrologė, vaikų ir jaunimo literatūros tyrėja dr. Kristina Vaisvalavičienė.
Suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė poetas, eseistas Gytis Norvilas (komisijos pirmininkas); literatūrologė dr. Dovilė Kuzminskaitė; dailės kritikė ir parodų kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė; literatūrologas doc. dr. Regimantas Tamošaitis ir literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas.
Už labiausiai patikusias knygas skaitytojai gali balsuoti iki 2023 m. balandžio 23 d. interneto svetainėje skaitymometai.lt, portale lrt.lt, elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius.
Kaip ir praėjusiais metais, viena nominuota knyga, kurios meninė raiška ir pasakojimo struktūra labiausiai atspindi radijo teatro ypatybes, bus apdovanota specialiu LRT KLASIKOS įsteigtu radijo teatro prizu. LRT KLASIKOS komisija iš visų „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų knygų išrinks vieną kūrinį ir jo autoriui suteiks išskirtinę galimybę – kartu su radijo teatro profesionalais pastatyti radijo spektaklį knygos motyvais.
Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai ir LRT KLASIKOS komisijos išrinktas laimėtojas bus apdovanoti gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
Pristatome pretendentus į akcijos „Metų knygos rinkimai 2022“ apdovanojimus
Proza suaugusiesiems
Akvilina Cicėnaitė. Anglų kalbos žodynas. Leidykla „Alma littera“
Eglė Frank. Mirę irgi šoka. Leidykla „Kitos knygos“
Jurga Vilė, Ula Rugevičiūtė Rugytė. Nukritę iš Mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius. Leidykla „Aukso žuvys“
Poezija
Greta Ambrazaitė. Adela. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Dovilė Bagdonaitė. Takeliai žolėje. Leidykla „Bazilisko ambasada“
Ramunė Brundzaitė. Tuščių butelių draugija. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Birutė Grašytė-Black. Sumokėjau alyvmedžio lapais. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Julius Keleras. Virtuvėlė pilna Ukmergės. Leidykla „58 sapnai“
Publicistika ir dokumentika
Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta. Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje. Leidykla „Baltos lankos“
Rimantas Kmita. Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų. Leidykla „Tyto alba“
Dalia Leinartė. Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje. Leidykla „Aukso žuvys“
Rolandas Maskoliūnas. 1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo. Leidykla „Vaga“
Algis Mickūnas. Atsiminimų punktyrai. Leidykla „Apostrofa“
Knygos paaugliams
Ilona Ežerinytė. Dabar Marselis. Leidykla „Dominicus Lituanus“
Viktoras Jasaitis. Priklausomas. Be galimybės mesti. Leidykla „Nieko rimto“
Justinas Žilinskas, Ūla Šveikauskaitė. Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką. Leidykla „Aukso žuvys“
Knygos vaikams
Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė. Pasakojimas apie katiną ir tulpę. Leidykla „Alma littera“
Ilona Ežerinytė, Marija Rubavičiūtė. Tetulė Liu. Leidykla „Žalias kalnas“
Kęstutis Kasparavičius. Žvaigždžių paukštis. Leidykla „Nieko rimto“
Indrė Šalčiūtė, Viktorija Ežiukas. Lelijos nuodija miestą. Leidykla „Alma littera“
Kotryna Zylė, Inga Dagilė. Geriausia diena. Leidykla „Aukso žuvys
Akcijos „Metų knygos rinkimai“ tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti, o leidėjus – leisti kokybišką literatūrą įvairaus amžiaus žmonėms, skatinti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus skaityti, užtikrinti skaitymą skatinančios aplinkos kūrimą ir meniškai vertingos literatūros prieinamumą.
Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. Akcija yra Skaitymo skatinimo programos, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dalis.
Tautiškumo pamoka
Artėjant 105-ajam Lietuvos gimtadieniui, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos pirmokai lankėsi Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje, kur šį kartą vyko tautiškumo pamoka. Šio susitikimo metu vaikai parimę prie Lietuvos žemėlapio žiūrėjo iš kur išteka ir pro kur teka didžiausia Lietuvos upė Nemunas. Kas yra Lietuvos kaimynai, bei kur stūkso seniausias Lietuvos medis, Stelmužės ąžuolas. O pasirodo šis ilgaamžis medis yra senesnis, nei Lietuvos vardas.
Kad geriau prisimintų Lietuvos valstybės simbolius pirmokai spalvino ir kirpo Gediminaičių stulpus, Dvigubą kryžių, vėliavą. Užsiėmimo metu kilo klausimas: Ar aš esu lietuvis? Taip mes esame lietuviai, nes kalbame ir rašome lietuviškai, laikomės lietuviškų tradicijų ir gyvename Lietuvoje su sostine Vilniumi. Turime nacionalinį paukštį – gandrą, gėlę – rūtą, o Baltijos jūra išmeta – gintarą. Vaikams priminta, kad pilietiškumas prasideda nuo mažų dalykų kaip pagalba vienas kitam šeimoje, klasėje, atjauta.
Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos
vaikų literatūros skyriaus informacija
Gedimino laiškai
Seimas 2023-iuosius paskelbė Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais. Taip pažymėsime Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų 700 metų sukaktis
Lygiai prieš 700 metų, 1323 m. sausio 25 d., Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Europai skirtuose laiškuose. Juose buvo pabrėžta Lietuvos ir Vilniaus kaip valstybės sostinės orientacija į Europą, siekiai atsižvelgiant į etnopolitinės, kultūrinės ir konfesinės įvairovės sąveiką kurti europinį valstybingumą kaip priešingybę azijinei despotijai. Pabrėžtina, kad ši strategija išliko aktuali visą 1323–2023 metų laikotarpį.
Šiai didingai datai paminėti Rietavo Irenėjaus Oginskio viešojoje bibliotekoje eksponuojamas leidinys „Gedimino laiškai“. (Vilnius : Vaga, 2003. – 420 p.) „Kodėl XIV šimtmetyje Vilniuje didžiojo kunigaikščio Gedimino vertėjui ir raštininkams padiktuoti, iki mūsų dienų nuorašuose išlikę šeši laiškai, apaugę mitais ir prietarais, šiandien verti atidesnio visuomenės dėmesio? Kodėl šiemet vyksiantį pirmojo Vilniaus paminėjimo 700 metų jubiliejų derėtų švęsti ne tik miestui, bet visai Lietuvai?“ ( D. Kuolys.)
Pirmasis Vilniaus paminėjimas išties yra išskirtinis. Gedimino laiške jis pristatomas pasauliui kaip valdovo miestas, kaip sostinė. Su Gedimino laiškais galima susipažinti bibliotekoje saugomuose leidiniuose :
Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans = Gedimino laiškai / tekstus, vertimus bei komentarus parengė S.C. Rowell. – Vilnius : Vaga, 2003. – 420 p.
Tai dokumentų rinkinys, kurio tekstus, vertimus ir komentarus parengė žymus istorijos profesorius Stephenas Cristopheris Rowellas (Stefanas Kristoferis Rauelas). Šiuo leidiniu pristatoma nemažai 14 amžiaus dokumentų, atskleidžiančių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino politiką Lietuvos ir Europos katalikų bei stačiatikių kontekste. „Gedimino laiškuose“ pateikiama viduramžių diplomatijos, karo, prekybos, tikėjimų kryžkelės, tarptautinės diplomatijos sankirtos, Gedimino sugebėjimas įvertinti politines realijas.
Norintiems sužinoti daugiau, 2022 m. žurnalo „Voruta“ nr. 4, p. 58-59 publikuojamas atviras Lietuvos kūrybinių intelektualų laiškas „Kas gi buvo Gediminas?“, kuriame keliamas gana įdomus klausimas : „Kas gi buvo Gediminas - karalius ar didysis kunigaikštis?‘
Kviečiame užsukti į biblioteką ir susipažinti su didingą Lietuvos praeitį menančiais istoriniais, kultūriniais leidiniais ir taip pat šiuo metu eksponuojama knygų paroda „Vilniaus istorija, legendos ir tikrovė“.
Puslapis 5 iš 35
