Naujienos

1

1      Paskutinę mokslo metų dieną Medingėnuose krykštavo vaikų balsai, kurie skelbė vasaros atostogų pradžią. Linksmai nusiteikę vaikai atvyko atšvęsti “Vaikystės šventę”, kurią suorganizavo Medingėnų kultūrinių renginių organizatorė Gabrielė Budrytė ir bibliotekinin-kė Virgina Žadeikienė. Vaikai žaidė  įvairius žaidimus, o didžiausia atrakcija – putų mašina, kurios pursluose “maudėsi” vaikai. Didžiulė eilė nusidriekė ir piešiant veidukus. Tokios šventės Medingėnų vaikai dar nebuvo patyrę, tad visi nuotaikingai nusiteikę, išvyko atostogauti.

       Dėkojame mokytojoms Nijolei Šimkevičienei, Jūratei Tubutienei, Ingai Gramauskienei ir mokytojos padėjėjai Irenai Rekašienei, kurios atvedė vaikus į šventę.

1„Tikiu, kad kuo žmogaus gyvenimas sudėtingesnis, tuo daugiau šis gali iš jo pasiimti ir duoti kitiems“. Šiais žodžiais galima apibendrinti ypatingą gegužės 26-osios vakarą Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešojoje bibliotekoje, kur svečiavosi jų autorius, gerai žinomas kunigas, poetas Benas Lyris.

Autorius pasakojo apie savo gyvenimo kelią, kaip dar mokykloje domėjosi gamtos mokslais, studijavo mediciną, o į kunigystę nuvedė gyvenimo iššūkiai. Tačiau greta dvasinio pašaukimo visada žengė ir kūrybinis. B. Lyris pasidalino šilta istorija apie tai, kada ir kaip sulaukė įvertinimo ir paskatinimo kurti, kartu pabrėždamas, koks svarbus net ir vieno žmogaus palaikymas. Taip po truputį gimė ir knygos. Pirmosios jų sugulė iš maldų ir minčių, rašytų ant servetėlių... Tad kūryba, literatūra tapo neatsiejama kunigo gyvenimo dalimi. Anot B. Lyrio, knygos – tai terapija, o bibliotekininkai yra tarsi kunigai, nes juk pas juos žmonės eina ieškoti ne tik knygų, bet ir žmogiško ryšio, pokalbio. Parodydami paprastą dėmesį kuriame gražesnį pasaulį. Būtent tokį kunigystės kelią renkasi B. Lyris – ne mokant, kaip reikia gyventi, bet stengiantis būti arčiau žmonių.

Jautrūs kunigo pasakojimai palietė kiekvieno salėje sėdėjusio širdį – juk visi esame išgyvenę sunkių akimirkų, abejonių, nepasitikėjimo, tad atrodė, kad kreipiamasi į kiekvieną klausytoją asmeniškai. Ir vis dėlto B. Lyris savo žodžiais ne tik skatino susimąstyti, bet ir žavėjo paprastu žmogiškumu ir humoro jausmu. Vakarui baigiantis autorius linkėjo tikro ryšio, nepalikti artimiesiems savo laiko trupinių, juk tai – didžiausias turtas, kuriuo galime dalintis.

Už profesionalias muzikines dovanas vakaro metu dėkojame Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos moksleivėms Saulei Monkevičiūtei, Godai Kisieliūtei, Liepai Rubavičiūtei ir jų mokytojai Raimondai Jasinskienei.

Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio

viešosios bibliotekos informacija

1Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos Pelaičių padalinio bibliotekininkė Janina Lenkauskienė kasmet organizuoja pažintinį renginį–išvyką bibliotekos lankytojams, kurio tikslas pažymėti svarbias Lietuvos bibliotekininkystei datas, žymių Lietuvos asmenybių sukaktis bei  aplankyti literatūros veikėjų gimtąsias vietoves.

 Gegužės 27 d. aplankyta lietuvių kultūros veikėjo, rašytojo, pasakėčios žanro klasiko Simono Stanevičiaus gimtoji sodyba Kanopėnų kaime, Viduklės seniūnijoje. Muziejininkas Klemensas Krolys, Pelaičių bibliotekos skaitytojams papasakojo apie ketvirtą šimtmetį skaičiuojančią bajorų sodybą, išsaugotus trobesius, gyvenamąjį namą priešais svirną, parodė  eksponuojamus rašytojo gyvenimą ir kūrybą menančius daiktus ir etnografinius rinkinius. Ūkiniame sodybos kieme atstatyta ratinė, restauruoti kiti sodybos pastatai vakarinėje pusėje senasis sodas. Kanopėnuose stengiamasi puoselėti senąją žemaitišką kultūrą, tad atvykusiems teko susėsti su muziejininku padainuoti keletą lietuvių liaudies dainų.

Taip pat pelaitiškiai aplankė Naisių dvarą, kuriame įkurtas poeto Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės gimtąjame  name literatūros muziejus. Muziejininkės trumpai papasakojo apie rašytoją.

Kelionės metu Pelaičių bendruomenės nariai kartu su bibliotekininke Janina priešaky užsuko ir į Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčią ir vienuolyną, bei Kurtuvėnų dvaro sodybą.

Pelaitiškiai apturėję turiningą ir įdomią dieną laimingai sugrįžo namo.

Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos

Pelaičių padalinio bibliotekininkė Janina Lenkauskienė

1Pavasaris ir poezija... Poezijos pavasaris... Jau daugelį metų šis žodžių sąskambis simbolizuoja atgimimą, atsinaujinimą. Poezija, kaip pavasario saulė ir vėjas, prasiskverbia į giliausias širdies kerteles, atnešdama šilumą, galutinai ištirpdydama sąstingį, pažadindama naujas viltis. Galbūt todėl vis plečiasi ir poeziją kuriančiųjų, ir ją skaitančiųjų gretos.

Gegužės 23 dieną Rietavo kultūros centre vyko Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos organizuota poezijos šventė – „Rietavo literatūrinis pavasaris 2024“. Gausiam literatų ir klausytojų būriui sveikinimo žodžius tarė Rietavo savivaldybės vicemerė Kristina Krasauskienė bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Grevienė, kurios pabrėžė kūrybos ir saviraiškos svarbą žmogaus gyvenime. Susirinkusius sveikino ir „Rietavo literatūrinio pavasario“ pradininkė Romualda Durkienė. Pati surengusi ne vieną literatūrinę šventę, R. Durkienė džiaugėsi, kad poezijos pavasario tradicija Rietave yra tęsiama, kad šalia jau gerai pažįstamų veidų kyla ir nauji, dar neatrasti kūrėjai.

Vakaro vedėjai Erika Pranckevičienė ir Džiugas Jocys pristatė svečius, pabrėždami kiekvieno iš jų išskirtinumą, primindami literatų klubų istorijas ir pasiekimus. Žiūrovams savo eiles dovanojo kūrėjai iš Telšių, Barstyčių, Švėkšnos, Rietavo, Tauragės literatų klubo „Žingsniai“, Mažeikių krašto literatų ir meno mėgėjų sambūrio „Aura“, Gargždų literatų klubo „Potekstė“, Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“, Rietavo trečiojo amžiaus universiteto literatų klubo „Šviesa“. Itin džiugu, kad perlus iš savo kūrybos karolių išvėrė dvi naujos kūrėjos. Tai jauniausia vakaro skaitovė, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos moksleivė Deimantė Gudaitytė ir pedagogė, režisierė Viktorija Eirošienė, pirmą kartą išdrįsusi publikai pristatyti savo eilėraščius.

Kokia, apie ką buvo skaitoma poezija? Apie gyvenimą ir mirtį, laimę ir skausmą; priverčianti susimąstyti ir prajuokinanti klausytojus. Kadangi minime Žemaitiško rašto metus, ne vienas vakaro svečias skaitė savo žemaitiškus kūrinius. Tačiau literatai vieningai liudijo, kaip sunku iš savo kūrybinio lobyno išsirinkti vieną vakarui skirtą eilėraštį, nes visi jie šaukia iš knygų ir prašosi būti perskaityti. Tai buvo ne vienintelis dalykas, dėl kurį pabrėžė kūrėjai – bene kiekvienas, prieš skaitydamas savo eilėraščius, minėjo Rietavo krašto poetę Birutę Lengvenienę. Prisiminė ją kaip Rietavo literatūrinio pavasario simbolį, kaip įkvėpimo šaltinį, kaip išskirtinę asmenybę ir tiesiog geros širdies žmogų. Šios poetės indėlis liko giliai įsišaknijęs, o jos kūryba, akivaizdu – nepamirštama.

Koks gi būtų poezijos vakaras be jaudinančios muzikos. Kūrinius dovanojo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos auklėtiniai Liepa Rubavičiūtė (mok. R. Jasinskienė), Augustas Valavičius (mok. J. Barsteiga), Tauras Bružinskis (mok. T. Česnauskas). Šventę vainikavo atlikėjo Justino Stanislovaičio ir saksofonisto Augustino Skeberdžio koncertas. Jų atliekamos gerai žinomos dainos išjudino ir jaunus, ir vyresnius. Kaip sakė Justinas, eilės ir rimas yra tai, kas nušviečia gyvenimą, o poezija paliečia kiekvienos širdies stygą ir primena apie amžiną gyvenimo atsinaujinimo stebuklą.

skelbimas 2024 05 10

  • You are here:  
  • Home