2026 m. kovo 19 d. Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešojoje bibliotekoje svečiavosi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja Simona Kacevičė. Viešnia dalijosi itin aktualia informacija – apie nepilnamečių priklausomybes nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir ekranų.

Anot S. Kacevičės, kasmet vis daugiau tėvų, besikreipiančių ar nukreiptų į Centrą, išgirsta, kad jų vaikas yra priklausomas nuo ekranų. Akcentuota, kad itin svarbu nuo mažų dienų brėžti ribas, kiek vaikas gali naudotis ekranais, primintos rekomendacijos: vaikai iki 2 metų neturėtų naudotis ekranais, vaikams nuo 2 iki 5 m. reikėtų riboti naudojimosi ekranais laiką iki 1 val. Vaikams nuo 5 iki 10 m. nerekomenduojama turėti asmeninio išmaniojo įrenginio. Jei tėvai nusprendžia vaikui nuo 8 iki 10 m. pirkti telefoną, rekomenduojamas mygtukinis telefonas, kad vaikas galėtų skambinti ir rašyti trumpąsias žinutes, o ne naudotis socialiniais tinklais. Asmeninis išmanusis telefonas paaugliams rekomenduojamas tik nuo 12 m., tačiau net ir vaikui sulaukus tokio amžiaus svarbu įverti jo brandą, atsakingumą, atsižvelgti į kitas aplinkybes. Ir, žinoma, jį nupirkus labai svarbi priežiūra ir kontrolė – nustatyti laiko limitus, galimą turinį ir pan. Specialistė dalijosi, kad priklausomybės nuo ekranų požymiai panašūs į priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų: į šalį nustumiami baziniai poreikiai, vis ilgiau naudojamasi išmaniaisiais įrenginiais, neturint galimybės naudotis ekranais patiriamas stresas, įtampa, prastėja miegas ir dėmesys, blogėja santykiai su artimaisiais. Naudojantis ekranais smegenyse vyksta tie patys procesai, kaip ir vartojant svaigalus.

Kalbėdama apie psichoaktyviąsias medžiagas, S. Kacevičė minėjo, kad priežasčių, kodėl nepilnamečiai nusprendžia jų pabandyti, ne viena: kai kurie tai daro norėdami pabėgti nuo itin stiprių nemalonių jausmų, kai kurie tikisi patirti nekasdienių pojūčių, dažnai manoma, kad psichoaktyviosios medžiagos leis labiau pasitikėti savimi, pritapti prie bendraamžių. Kai kurie paaugliai, vartojantys psichoaktyviąsias medžiagas, įvardija, kad tai daro, nes yra prasti santykiai su tėvais, nuolatiniai konfliktai šeimoje, sunkumai mokykloje ir pan. Neretas paauglys mano, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas nepavojingas, ypač jei artimoje aplinkoje yra vartojančių asmenų. Kartais eksperimentuoti su psichoaktyviosiomis medžiagomis imama vien dėl smalsumo. Svarbu suprasti, kad dažnai priežastys yra kompleksinės.

Pasak viešnios, tėvams, kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būtina atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį, pvz., jei anksčiau buvęs geras mokinys staiga ima mokytis prasčiau, nors akivaizdžios priežasties nėra; jei ima nebelankyti pamokų, nebedaryti namų darbų, nebeskiria dėmesio mėgstamai veiklai. Paauglystėje nuotaikos svyravimai įprastas reiškinys, tačiau dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tie svyravimai gali būti itin dideli, tad verta atkreipti dėmesį, kaip paauglys elgiasi grįžęs į namus: gal garsiai ir nemandagiai kalba, nors iki tol taip nesielgdavo, gal yra niūrus ir neįprastai nuvargęs, nors tai nebūdinga. Neretai paaugliai, ėmę vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ima meluoti, ką, su kuo veikė, kur buvo, ima slapukauti, bėgti iš namų. Iš namų gali dingti pinigai, vertingi daiktai, vaistai. Pasikeitusi nepilnamečio išvaizda – vienas iš lengviausiai tėvams atpažįstamų ženklų: jei paauglys rūkė kanapes, akys gali būti paraudusios ir primerktos, vyzdžiai susitraukę. Jei buvo vartoti alkoholiniai gėrimai, vyzdžiai bus išsiplėtę, bus sunku sukoncentruoti žvilgsnį. Kokaino uostymas gali sukelti kraujavimą iš nosies. Žaizdos aplink burną, dažų dėmės ant drabužių, nuolatinė sloga, buitinės chemijos kvapas gali būti ženklas, kad vaikas svaiginasi lakiosiomis medžiagomis. Žaizdos vidinėje burnos pusėje gali rodyti, kad vaikas nuolat vartoja snusą (nikotinos pagalvėles). Higienos stoka, padidėjęs ar sumažėjęs apetitas, dažnas kosulys, miego problemos taip pat gali rodyti, kad vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Kadangi tėvai geriausiai pažįsta savo vaikus, jie pirmieji gali pastebėti pokyčius.

Ką tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali padaryti, kad vaikas nesusigundytų psichoaktyviosiomis medžiagomis? Tyrimais įrodyta, kad stiprus tėvų ir vaikų ryšys, pagrįstas dėmesiu, išklausymu ir parodymu, kaip vaikas rūpi tėvams, net ir esant labai sunkioms situacijoms gali apsaugoti vaikus nuo rizikingo elgesio. Bendraujant su vaiku svarbu priimti jo jausmus, nenuvertinti jo išgyvenimų. Vaikas turi žinoti, kad yra mylimas toks, koks yra, kad padaręs klaidą, nebus mylimas mažiau. Ne visi paaugliai linkę bendrauti, tad tėvams svarbu mokėti tinkamai užduoti klausimus: vengti klausimų, prasidedančiu žodžiu „ar“, „kodėl“ (pastaruoju žodžiu prasidedantys klausimai, pvz., Kodėl pabėgai iš paskutinės pamokos?, verčia vaiką jaustis kaltą, skatina gintis, užsisklęsti); rekomenduojami atviro tipo klausimai, reikalaujantys išsamesnio atsakymo (pvz., Ką veikei, kai išėjai iš paskutinės pamokos?). Ne mažiau svarbu nustatyti vaikui tam tikras taisykles, kurios, jam augant, turėtų keistis, ir nuolat jį drąsinti. Akcentuota ir tai, kad tėvai neturėtų atidėlioti pokalbio apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų daromą žalą. Taip pat reikėtų mokyti vaiką pasakyti „ne“.

Susitikimo pabaigoje S. Kacevičė akcentavo, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kurių vaikai ima vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, neturėtų jausti gėdos ir bijoti kreiptis pagalbos. Rietaviškiams pagalba prieinama visai šalia – Klaipėdoje. Centre nepilnamečiams teikiamos paslaugos yra nemokamos, tačiau būtinas šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimas. Jaunesni nei 16 m. paaugliai turi atvykti drauge su tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą, paaugliai nuo 16 m. gali registruotis ir atvykti vieni patys. Beje, paslaugos gali būti teikiamos ir neatskleidžiant asmens tapatybės.

Pirmosios konsultacijos metu Centre dirbantis vaikų ir paauglių psichiatras įvertina sveikatos būklę ir, nustatęs žalingą vartojimą ar priklausomybės diagnozę, suteikia informaciją apie priklausomybės sutrikimą bei galimus gydymo būdus. Gydytojas taip pat išrašo siuntimą į Vaikų dienos stacionarą Klaipėdos filiale. Toliau su jaunuoliais dirba kompetentingi savo srities specialistai – vaikų ir paauglių gydytojai psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir ergoterapeutai. Lavinami jaunuolio emociniai, socialiniai, pažintiniai ir mokymosi įgūdžiai – kompleksiškai sprendžiamos rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo sukeliamos problemos. Gydymas trunka iki 3 mėn.

Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, įtarę, kad vaikas eksperimentuoja arba žalingai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, gali ir patys vieni atvykti pasikonsultuoti su Centro specialistais arba gali pasikonsultuoti telefonu. Konsultacijų tikslas – suteikti daugiau žinių apie vaikų ir paauglių žalingą vartojimą ir priklausomybės specifiką, pagalbos galimybes; analizuoti problemos priežastis; atrasti būdus, kurie pagerintų bendravimą su vaikais; aptarti, kaip veiksmingai reaguoti į rizikingą elgesį – susidaryti konkretų pagalbos planą.

Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Vaikų dienos stacionaro kontaktai: tel. +370 46 43 3166; +370 649 15 393; adresas – Jaunystės g. 4, Klaipėda.