Informacija ruošiama.

Lopaičių piliakalnis, šventvietė ir šaltinis

 

Piliakalnis yra už 3 km į rytus nuo Tverų, netoli kelio Tverai - Varniai. Tai ištisas istorinis kompleksas.

Šitą kompleksą sudaro piliakalnis, spėjama senovės žemaičių šventvietė, mitologiniai akmenys, šaltinis kiti acheologiniai bei geologinai dariniai (pilkapiai, keistos daubos, įdubos,  iškalinėti akmenys ir t.t.).

Lopaičių piliakalnis, siejama, žemaičių kunigaikščio Vykinto pilies Tvarmenės (XII a.), prie kurios buvo sužeistas Mindaugas, vieta.

Prie pat Lopaičių esančiame suniokotame Pribitkos kapinyne rasti I-XVI amžiaus žmonių palaikai. Vieni įdomesnių Lopaičių piliakalnio objektų - vadinamoji observatorija, dolmenas ir šaltinis, išminties bei vaisingumo akmenys.

 

Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

1853 m. vyskupas Motiejus Valančius pašventino būsimos bažnyčios kertinį akmenį. Bažnyčios statybai Oginskiai išleido apie pusę milijono rublių (pradėjo statydinti Irenijus Oginskis 1853 m., o baigė jo sūnus Bogdanas Oginskis 1873 m.).

1892 metų balandžio 17- ąją, šventų Velykų rytą Rietavo bažnyčioje sužibo pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. Tai įvyko praėjus vos 13 metų po elektros lemputės išradimo ir vos 10 metų po pirmosios pasaulyje elektrinės atidarymo. Lietuva tik 10 metų atsiliko nuo Prancūzijos, Anglijos ir JAV. Elektros lemputės įžiebimas Rietave pradėjo elektros energetikos erą Lietuvoje.

Rietavo bažnyčia XIX amžiuje buvo laikoma gražiausia šventove Žemaičių vyskupystėje. Pastatyta prie centrinės miestelio aikštės, bažnyčia formuoja jos planą bei erdvę. Tai lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, dvibokštė, su pusapskrite apside bažnyčia. Vidus trijų navų, jas dengia kryžminiai skliautai. Pagrindinis altorius yra baltojo marmuro, santūrių neoromaninių formų. Presbiterijos kairėje sienoje įkomponuotos portretinės epitafijos – Olgos Oginskienės (1819–1899) ir Irenėjaus Oginskio (1808–1863).

 

Rietavo dvaras su parku

Rietavo kunigaikščių Oginskių šeimos dvaras suklestėjo XIX a. viduryje, puoselėjamas Irenėjaus ir Bogdano Oginskių. Tuo laiku Rietavas Lietuvoje buvo svarbus kultūros centras. Būtent čia 1892 m. prasidėjo elektrifikacijos istorija Lietuvoje. Rietave buvo įvestas ir pirmasis telefonas, iš čia jo linijos nutiestos į pajūryje buvusias grafų Tiškevičių valdas. Rietave Oginskių laikais vyko pirmosios Lietuvoje žemės ūkio parodos, daug žmonių susirinkdavo į simfoninės muzikos ir pučiamųjų instrumentų koncertus. Iki XIX a. pabaigos, kol nebuvo sukurti Palangos ir Žagarės parkai, Rietavo parkas buvo didžiausias peizažinis parkas Lietuvoje. Jis suformuotas 1848–1855 m. natūraliame išretintame miške. Parkas rekonstruotas 1904–1905 m. Oginskių laikais 2 metrų aukščio tvora juosė visą 60 ha dydžio parko teritoriją. Jo kompoziciją, augalus rinkosi pats Irenėjus Oginskis, kuris jaunystėje, gyvendamas tėvo Mykolo Oginskio pamėgtame Zaliesės dvare su puikiu parku, apkeliavęs daug Europos parkų, neblogai buvo susipažinęs su dvarų parkų kūrimo principais, turėjo gerą skonį. Formuojant parką Rietave dirbo architektai Kristupas Ferdinandas Gypeldas, saksonietis Fridrichas Brounas, vengras Augustas Ulrichas.

Dvaro sodybos kompleksui priklauso: parkas, oficina, tvoros fragmentai, Baltieji,  Raudonieji vartai, karietinė, muzikos mokykla, muzikantų bendrabutis, alaus darykla- skalbykla, mauzoliejinė koplyčia. Pagrindinis rūmų pastatas bei oranžerija šių dienų nesulaukė. Norint atkurti kunigaikščių Oginskių dvasią Rietave, išlikusiuose dvaro pastatuose šiandien įsikūrę: Oginskių kultūros istorijos muziejus, turizmo ir verslo informacijos centras, meno mokykla bei ligoninė.

 

RIETAVO OGINSKIŲ kultūros istorijos muziejus

L. Ivinskio g. 4, LT-90311, Rietavas, Tel. (8 448) 68992 el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. http://www.oginskiriet.lt/

2001 metais birželio 1 dieną buvo įkurtas Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, pirmosios Lietuvoje meno mokyklos patalpose.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus kviečia edukacinių programų dalyvius susipažinti su Rietavo istorija, žymiais krašto žmonėmis, Rietavo valdytojais - kunigaikščiais Oginskiais, jų kultūrine ir socialine veikla, Rietavo dvaro sodyba, išlikusiu kultūriniu paveldu.

 

Aglinskienė Birutė (g. 1945 11 14)

Buvo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė.Išleido eilėraščių knygą „Sklidina taurė“ (1996).

Gyvena Rietave.

Akelaitis Mykalojus (literatūrinis slapyvardis – Juras Varnelis; 1829 m. gruodžio 5 d. Čiuoderiškėse, dab. Marijampolės sav. – 1887 m. rugsėjo 27 d. Paryžiuje) – iškilus lietuvių kultūros veikėjas, prozininkas, publicistas, kalbininkas, tautosakininkas.

Gyvendamas Rietave, Irenėjaus Oginskio dvare, rūpinosi spaustuvės steigimu, lietuviškų knygų leidybos centro įkūrimu Rietave. Jo paragintas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius prašė Rusijos valdžios, kad leistų spausdinti blaivybės reikalams Žemaitijoje propaguoti skirtą laikraštį, bet leidimas nebuvo gautas.

Ašmantas Andrius (1906 02 24 - 1941 05 19)

Lietuvių kalbininkas, pedagogas, publicistas.Gimė Endriejavo valsčiuje, Tickinų kaime. Mokėsi  Rietavo gimnazijoje.

Paskelbti A. Ašmanto darbai:

 „Sakomojo žodžio kultūra mokykloje“ (1938),  „Iš romantiškosios į mokslinę kalbotyrą Lietuvoje“ (1939–1940), „Priesagos ‑ini‑s (‑inė) ir ‑iška‑s (‑iška) mūsų bendrinėje kalboje nuo „Auszros“  laikų (1996). „Rinktiniai raštai“ (1996), „Tautinis ugdymas ir tautos kultūra“ (2005), „Dienoraščiai, laiškai, bibliografija“ (2010). 2010 m. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje pristatyta Aldono Pupkio knyga „Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba“.

Ašmantas Leonas Vaidotas (g. 1939 01 01)

Inžinierius šilumininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, visuomenės bei politinis veikėjas,Lietuvos energetikos ministras, Rietavo garbės pilietis ( nuo 2013).

Knygos:

„Laisvės skausmas“ (1996, pakartotas ir papildytas leidimas Likimo srovės, 2008), „ Pirmoji vyriausybė 1990–91“ (su kitais, 2000), „Lietuva pasaulio energetikos taryboje 1936–2006“ (su kitais, 2006), „Ignalinos jėgainės godojimas“ (su kitais, 2007).

Talkino skelbiant tėvo palikimą knygose „Tautinis ugdymas ir tautos kultūra“ sudarė A. Pupkis ( 2005) ir „Dienoraščiai, laiškai, bibliografija“ sudarė A. Pupkis ( 2010). Parašė 6 monografijas.

Bačinskas Jonas Eugenijus (g. 1952 01 03)

Pedagogas, Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.1987-2002 m. Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos, 2002-2016 m. Žemaitijos kolegijos direktorius.

Nuo 2003 m. Rietavo savivaldybės mero pavaduotojas.

Išleido eilėraščių knygą „Nepasakyti žodžiai“ (2011), knygos „Ūkininkystės mokslinyčia – Žemaitijos kolegija: 150-ies metų profesinio rengimo Rietave kelias“ (2009) bendraautorius.

Gimė Kalvarijoje. Gyvena Rietave.

Barkauskas Vytautas, kompozitorius. Gimė 1931 m. Rietave. Mirė 2020 m.

Bernotienė – Narvaišaitė Jolita, ekonomistė, istorijos ir gastronomijos entuziastė, Vilniaus miesto gidė, knygųKaralienės Bonos virtuvė (2019) irPonios Smetonienės virtuvė (2020) sumanytoja, bei knygos „Džiaugsmo virtuvė. Metai pagal šventąją Hildegardą“  (2022) bendraautorė.

Gimė Rietave 1974 m. Gyvena Vilniuje.

Bulvydaitė Petrutė

Išleido prozos knygą „Gyvenimiškos istorijos“ (2023 m.)

Gyvena Rietave.

Čajauskienė Laima ( g. 1934 01 21 Kaune) – kultūros darbuotoja, režisierė. Baigė Vilniaus muzikos technikumą, chorvedybos studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, studijavo Leningrado kultūros institute. Rietavo himno muzikos autorė, vyresnės kartos rietaviškių labai mylima ir gerbiama, daug Rietavo kultūriniam gyvenimui nusipelniusi asmenybė. Mirė 2023 m. Palaidota Rietavo kapinėse.

Cinzas-Čiužas Eduardas  (1924 04 14 – 1996 01 20)

Rašytojas, prozininkas.

Gimė Rietave. Palaidotas Rietavo kapinėse.

Knygos:

„Brolio Mykolo gatvė“ (1972)

„Raudonojo arklio vasara“ (1975)

„Mona“ (1981)

„Spąstai“ (1981)

„Šventojo Petro šunynas“ (1984)

„Raudonojo arklio vasara; Trys liūdesio dienos (Mona)“ (1986)

„Švento Petro šunynas“(1990)

„Sutemose“ (1996)

Čiužas Antanas (1922—1941)

Antanas Čiužas gimė 1922 m. Rietave. Tėvas Antanas – mūrininkas dailidė, mama Ieva – namų šeimininkė.

Brolis - Eduardas (garsus lietuvių emigracijos rašytojas Eduardas Cinzas), sesuo Sofija.

Antanas Čiužas buvo Telšių amatų mokyklos mokinys, Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos skautų sąjungos narys. Mirė (sušaudytas) 1941 m. birželio 24/25 d., Rainiuose.

Ciparis Henrikas (g. 1941 12 31)

Gimė Labardžiuose (Rietavo valsčius). Lietuvos dailininkas scenografas, tapytojas, grafikas, pedagogas, Rietavo garbės pilietis. (nuo 2020).

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuj padovanojo scenografinių kostiumų kolekciją, žinomiems rietaviškiams – specialiai jiems nutapytus paveikslus.

Chòmskis Vaclovas (1909 11 14 - 1976 04 22)

Lietuvių geografas, limnologas.

Gimė Rietave, kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare, kuriame dirbo abu jo tėvai.

Svarbiausi veikalai:

Žemės forma ir jos masė (1957), Lietuvos TSR fizinė geografija (t. 1 1958, su kitais; LSSR valstybinė premija 1959),

 Mažų ežerų dinamika ir termika (1969, rusų kalba), Kartografija (1979).

Česnauskienė Genovaitė (g. 1962 05 27)

Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“, asociacijos „Menų sodas“ narė, literatė, poetė.

 Knygos:

„Prie versmės“ (2019)

„Minčių mozaikos“ (2021)

„Išgirskime tylą“ ( 2022)

2023 m. išleistų knygų bendraautorė:

,,Yra tokia šalis Tverai“

 ,,Neblėstanti knygnešystės šviesa“

,,Vingiorykštė žydi“

,,Kas yra kas ,,Menų sode?“

 „Kad skambėtų daina širdyje“ (2023 m.)

Gimė Tveruose. Gyvena Rietave.

Dovidauskas Simonas, aktorius. Gimė ir mokėsi Rietave.

Domeika Egidijus (1954 m. vasario 4 d. Rietavas – 1998 m. vasario 16 d. Vilnius) – Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris, choreografas.

Eigirdas Steponas, Rietavo liaudies teatro režisierius.1978 m. S. Eigirdui suteiktas Kultūros žymūno vardas.

 Gimė 1931 m. Rietave.  Mirė 2013 m., palaidotas Rietavo kapinėse.

Gaudušytė Sigutė, teatro aktorė. Gimė 1981 birželio 29 d., Rietave.

Gedmintaitė Joana, operos dainininkė (sopranas). Gimė 1974 m. Pelaičių kaime. Auksinio scenos kryžiaus laureatė.

Jankauskas Algirdas Kazys (1946 03 04 – 2021 08 30)

Muzikas, pedagogas, Rietavo garbės pilietis (nuo 2005 m.), buvęs Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos direktorius ir pučiamųjų instrumentų orkestro meno vadovas.

Maestro gimė 1946 m. kovo 4 d. Jaupėnų kaime, Rietavo valsčiuje. 1971 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją ir įgijo orkestro solisto, dėstytojo kvalifikaciją.

Nuo 1995 m. iki 2008 m. Algirdas Kazys Jankauskas vadovavo Rietavo Mykolo Kleopo meno mokyklai.

Jankauskas Juozas (1900 03 03 – 1967 08 03), karo lakūnas generalinio štabo pulkininkas leitenantas. Gimė Jaupėnų kaime, Rietavo valsčius.

Palaidotas jonučių kapinėse prie Garliavos.

Jautokaitė Saulė Kristina (1935 10 23 – 2014 10 01)

JAV Lietuvė, menotyrininkė

Knygos:

„Lietuviai muzikai Vakaruose“ (1999)

Išleido straipsnių rinkinį:

„Apie dailę ir menininkus“ (2001

Gimė Rietave. Mirė JAV.

Jautokaitė Regina (1931 09 17 – 2020 04 20)

JAV lietuvė, dailininkė.

Dailininkė palaikė ryšius su gimtuoju Rietavu. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuj padovanojo nemažai medžiagos iš Rietavo istorijos, bei savo kūrybos darbų.

Buvo Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos rėmėja. Padovanojo paveikslą „Pelėda“.

Gimė Rietave. Mirė JAV.

Jocys Alfonsas (1946 02 22 – 1996 08 23)

Rašytojas, poetas, publicistas, inžinierius, turėjo labai gražų balsą.

Užaugo Rietave. 1955-1964 m. Mokėsi Rietavo vidurinėje.

Knygos:

Aforizmų knyga „Mintys minta mintimis“ (1983). Yra apybraižų knygos „ Lenkiuosi brangiausiam žmogui“ (1990 m. ) vienas iš autorių. „Laimės kaukė“ - aforizmų, afogramų ir eilėraščių knyga. 2006 išleistas kūrybos tritomis: „Seno šėpo šypsena“, „Minties veidai“, „Ieškojau nesamos žvaigždė“.

Rietave, buvusio Oginskių dvaro parke, pastatytas paminklinis akmuo Alfonsui Jociui. Akmenyje įrašytas Alfonso aforizmas „Viltis išauga iš nevilties“.

Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Jomantas Alfredas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas . Gimė 1961 m. Rietave.

Juškaitė Jūratė (1987 m.) Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė. Gimė Tveruose.

Ivinskis Laurynas Rokas   (1810 08 15 - 1881 07 29)

Pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, vertėjas, publicistas, leksikografas, mikologas, gamtininkas.

Laurynas Ivinskis apie 1842 m. atsikėlė į Rietavo apylinkes, pradėjo dirbti parapinėje mokykloje. 

Pirmąjį kalendorių „Metu skajtlus ukiniszkas ant metu Wieszpaties 1846“ išleido Vilniaus spaustuvininkas Adomas Zavadskis. 1854-02-01 tapo Rietavo parapinės mokyklos jaunesniuoju mokytoju.

Lauryno Ivinskio veikla susijusi ir su Rietavo dvimetės agronomijos mokyklos steigimu 1859 m. Čia dėstė geografiją ir botaniką, rūpinosi mokslo ir ūkio reikalais.

Apie 1874 m. grįžęs į Rietavą, mokytojavo, grojo Irenėjaus Oginskio orkestre, dainavo chore, įsijungė į gyvulių globos draugijos veiklą. 

1988 m. Rietavo mokyklai suteiktas Lauryno Ivinskio vardas. Įstaiga po akreditacijos 2005 m. tapo gimnazija.

Mokyklos fojė puošia realistinių formų Lauryno Ivinskio biustas, sukurtas 1990 m. 

Kiršys Danielius (g. 1953 m. gegužės 17 d. Rietave) – Baleto artistas, pedagogas.

Kontrimas Justinas (1916 12 05 – 1991 06 12). Gimė Rietavo valsčiaus Pjaulių kaime. Mokėsi Rietavo gimnazijoje.

Knygos:

Neorganinė chemija, vadovėlis, su N. Smorigaite1961 m., 2 leid. 1965 m.

Vaisių ir daržovių laikymas, su M. Baranauskiene, 1963 m., su kitais, 1976 m.

Vaisių ir uogų perdirbimas1968 m.

Naujesnieji vitaminingi vaisiniai augalai, su A. Urbonu, 1969 m.

1987 m. kraštotyrinės ekspedicijos Rietave iniciatorius ir organizatorius. Surinko nemažai kraštotyrinės medžiagos apie Rietavą ir jo apylinkes.

Surinko ir paruošė tris tomus Rietavo istorijos iliustruoto mašinraščio, kurį padovanojo Rietavo miesto bibliotekai: „Rietavo apylinkės“ (1992).

J. Kontrimas buvo vienas iš pagrindinių iniciatorių, kurių rūpesčiu Rietavo vidurinei mokyklai 1988 m. buvo grąžintas Lauryno Ivinskio vardas.

Kryževičius Kazimieras Vytautas (1930 11 21 – 2004 09 12), tremtinys, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, 1996-2000 m. LR Seimo narys.

Gimė Endriejave. Mokėsi L.Ivinskio pradinėje mokykloje. 1949 m. baigė Rietavo gimnaziją. Mirė 2004 m. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Krėpšta Justinas, Kauno filharmonijos direktorius. Gimė 1957 m. Medingėnuose. Rietavo garbės pilietis (nuo 2020 m.).

Lečaitė Rūta, kostiumų dailininkė.

Lengvenienė –Toleikytė Birutė Teresė (1942  03 07  -  2010 12 08

Pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Rietavo garbės pilietė (nuo 2008 m.). Gimė 1942 m. Šilutės r. Stemplių k. Palaidota Rietavo kapinėse.

Knygos:

„Judo gvazdikai“( 1996 m.)

„Per bruką“ (1997 m.)

„Deginu rožę“ ( 1998 m.)

„Ančių ginčas“ (2000 m.)

„Lūžęs meldas“ (2000 m.)

„Kalėdų atvirukas, arba Ar nesušalai, Seneli?“ (2000 m.)

„Krepšinis: y – ga – ga“ (2001 m.)

„Gandras manekenas“ (2001 m.)

„Vienu sparnu“ (2002 m.)

„Saulė neria skarą“ (2003 m.)

„Tėti, pasakyk“ ( 2003 m.)

„Alkų akys“ (2004 m.)

„Jau žinau, kuo būsiu“ (2006 m.)

„Vainikžolės“ (2006 m.)

„Žemaitiškas skaičiuotis liksmyms žemaitokams“ ( 2007 m.)

„Gyvenimas – albumas“( 2008 m.)

„Be rožėtų užuolaidų“ ( 2009 m.)

„Pasitaiko apsirikti, bet už tai nereikia pykti“ (2009 m.)

„Vėlyva gervuogė“ (2010 m.)

„Žemiau vaterlinijos“ (2010 m.)

„Eilėraščiai“. Varpai 2011 (26), almanachas. – Šiauliai, p.76-79.

Plungės literatų klubas „Vingiorykštė“ išleido knygą apie Birutę Lengvenienę: „Pasiimk širdį saujon ir eik...“ (2022).

Liaugaudas Alfonsas (1916 02 16 - 2005 11 15), teatralas, visuomenės veikėjas, Lietuvos kultūros fondo Rietavo klubo „Pilaitė“ organizatorius.

Gimė Varniuose, mokėsi Rietave. Žinomas kaip Rietavo kultūros paveldo puoselėtojas.

1988 m. A. Liaugaudo ir kitų jo bendraminčių iniciatyva Rietavo apylinkėse suorganizuota kompleksinė ekspedicija. Jos dalyvių surinkta medžiaga buvo susisteminta, parengta spaudai ir 1992 m. išleista atskira knyga – „Rietavo apylinkės“.

Daug prisidėjo prie to, kad būtų pradėti Rietave veikusios pirmosios Lietuvoje muzikos mokyklos, kunigaikščių Oginskių koplyčios tyrimo, restauravimo, Rietavo parko tvarkymo darbai.

Rietavo garbės pilietis (nuo 2005 m.).

Liutkutė Aušra, dainininkė, Lietuvos muzikos akademijos dėstytoja, Vydūno premijos laureatė.

Bendradarbiauja su Oginskių kultūros istorijos muziejumi, dažna viešnia Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje, aktyvi visuomeninės organizacijos Rietavo kraštiečių klubo narė.

Prisidėjo prie naujų vargonų bažnyčioje atsiradimo. 2019 m. apdovanota simboliniu gerumo angelu.

Gimė 1973 m. Rietave.

Lingytė Ieva

Iš Rietavo kilusi jaunoji mokslininkė.

2023 m. savivaldybės mero apdovanota „Gerumo angelu“

Malūkas Edmundas Zenonas (g. 1945 m. balandžio 15 d. YlakiuoseMažeikių apskritis) – rašytojas, veterinarijos gydytojas, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.1963 m. baigė Rietavo vidurinę mokyklą.

Knygos:

Kraujo skonis: nuotykių romanas (apie mafiją). – Vilnius: Horizontas, 1992. – 286 p.

Juodieji želmenys: nuotykių romanas. – Vilnius: Horizontas, 1993. – 414 p.

Moters kerštas: romanas. – Vilnius: Horizontas, 1994. – 364p.

Šiukšlyno žmonės: romanas. – Panevėžys: Magila, 1995. – 302 p. 

Migla: romanas. – 2 d. – Panevėžys: Magilė, 1997–1999. 

Vilko duona: apsakymai / dail. Gražina Preidytė. – Panevėžys: Magilė, 1998. – 205 p.: iliustr. 

Duženos: romanas. – Panevėžys: Magilė, 2001. – 309 p. 

Karalienė Barbora: istorinis romanas. – Panevėžys: Magilė, 2004. – 422 p.: iliustr. 

Likimų šnekos: novelių romanas. – Panevėžys: Magilė, 2009. – 358 p. 

Dilgės: romanas. – Panevėžys: Magilė, 2009. – 342 p. 

Vytauto žemė: istorinis romanas. – Panevėžys: Magilė, 2016. – 704 p.

Meškauskas Aloyzas (1931 m. spalio 15 d. Norgalvių k., Plungės r.), muzikos mokytojas ir chorvedys. Parašė straipsnių rajono spaudoje, aranžavo kūrinių skudučiams, sukūrė dainų ir instrumentinių pjesių.

Knygos: „Dainuokit, sesės ir broliai“ ( 2021 m.).

Monkevičius Algirdas (g. 1956 m. kovo 29 d. Rietave) – švietimo, mokslo ir sporto ministras, buvęs Mykolo Romerio universiteto rektorius, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas.

Monkevičius Stasys Algirdas (g. 1923 m. vasario 20 d. Rietave), buvo Rietavo žemės ūkio mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Parašė knygą „ Amžiaus slenksčiai“. (2006 m.).

Norbutas Vytautas (1939 12 24 – 1991 04 13), rašytojas fantastas, vienas iš mokslinės fantastikos pradininkų Lietuvoje. Gimė Rietave.

Knygos: „Samariečiai“ (1991 m.), „Skorpiono ženklas“ (1972 m.), „Nemirtingumo lygtis“ (1970 m.).

Leokadija Mockienė knygos „Svetimų aistrų nelaisvėje“ sudarytoja. Leidinyje sudėti niekur nepublikuoti V, Norbuto eilėraščiai, proza, fragmentai, laiškų ištraukos, iki mūsų dienų išsaugotos spaudos publikacijos. Palaidotas Rietavo kapinėse.

Nedzelskis Adelbertas, menotyrininkas, dailininkas. Už nuopelnus saugant, tyrinėjant ir propaguojant M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Gimė 1933 m. Rietave.

Pečkauskaitė Marija – Šatrijos Ragana (1877 m. kovo 8 d. Medingėnuose – 1930 m. liepos 24 d. Židikuose) – lietuvių rašytoja.

Kūriniai:

„Margi paveikslėliai“ (išsp. 1896),

„Pirmas pabučiavimas“ (išsp. 1898),

„Dėl ko tavęs čia nėra?“ (išsp. 1898),

„Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“ (išsp. 1900),

„Rudens dieną“ (išsp. 1903),

„Viktutė“ (1903),

„Iš daktaro pasakojimų“ (išsp. 1904),

„Atsiminimai apie broliuką Steponą“ (par. 1904, išsp. 1939),

„Sulaukė“ (išsp. 1906),

„Vincas Stonis“ (1906),

„Pertraukta idilija“ (išsp. 1906),

„Nepasisekė Marytei“ (1906),

„Dėl tėvynės“ (1907),

„Adomienė“ (1908),

„Pančiai“ (1920),

„Sename dvare“ (išsp. 1922), aprašytas Užvenčio dvaras

„Irkos tragedija“ (išsp. 1924),

„Mėlynoji mergelė“ (išsp. 1925),

„Motina – auklėtoja“ (išsp. 1926).

Piktys Boleslovas, medikas, profesorius, Kauno akademinių klinikų Neurochirurgijos skyriaus kūrėjas. Gimė 1920 Rietave.

Pleškytė Eugenija, legendinė Lietuvos teatro ir kino aktorė. Gimė 1938 m. Giliogirio kaime. Mirė 2012 m. Klaipėdoje.

Pocius Ričardas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas. Gimė 1970 m. birželio 18 d. Rietave, mokėsi Rietavo vidurinėje mokykloje, vėliau Rietavo tarybinio ūkio-technikume įgijo mechaniko specialybę.

Puplešys Petras, rašytojas, poetas, 1958 m. parašė knygą epą „Rietavas XIX a.“ 1949-1950 metais – Rietavo vidurinės mokyklos direktorius. Gimė 1906 m. Vedegėnų kaime.

Riebždaitė Alma (g. 1976) – poetė, prozininkė, literatūros kritikė ir tapytoja. Gimė Rietave.

Knygos:

„Beribė“ (2007 m.).

Rinkevičius Tomas (g. 1978 sausio 4 d. ), buvęs krepšininkas, treneris. Gimė Rietave.

Dr.  Rubežius Mantas - aplinkos inžinerijos mokslų daktaras, lektorius, jaunasis mokslininkas, vienas iš startuolio „Biovala“ įkūrėjų ir bendrasavininkų.

Rutkauskas Vytas (g. 1945 m. spalio 5 d. PabaldiškyjeMolėtų rajonas) – Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.  Nuo 2001 m. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius. Rietavo garbės pilietis ( nuo 2005 m.).

Knygos:

2020 metais išleista Vytauto Rutkausko sudaryta knyga „Rietavas. Oginskių rezidencijos pažintiniai maršrutai“. 

Stančikaitė Agnė, operos solistė (sopranas). Gimė Budrikių km. Rietavo seniūnija.

Stankus Eugenijus, matematikas. Gimė 1945 m. gruodžio 10 d., Maldučių kaime. Rietavo garbės pilietis (nuo 2016 m.).

Suvorova Kristina, menininkė, iliustratorė. Gyvena ir dirba Berlyne ir Frankfurte. Gimė Rietave.

Šarauskis Egidijus, technologijos mokslų daktaras. Gimė 1971 m. Labardžiuose.

Šerėnas Jonas ( 1903-1943), dirbo mokytoju Liolių pradinėje mokykloje 1926-1941 m.

Šerėnas Algirdas (1930-1998), tremtinys, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, publicistas, knygų apie tremtį autorius. Gimė Liolių kaime.

Šiurys Jonas, matematikos mokslų daktaras. Gimė Rietave.

Šiuparis Alvydas, karinės žvalgybos vadovas (2016 m.). Gimė 1970m. birželio 6 d. Maldučių kaime.

Šiuparys Gintaras, žurnalistas. Gimė Rietave, mokėsi Rietavo vidurinėje mokykloje.

Šlepavičius Ričardas,  (g. 1970 m. balandžio 7 d. Pelaičiuose baigė pradinę mokyklą) – Lietuvos diplomatas, Lietuvos ambasadorius Italijoje (2017–2022 m.), 

Pietų Korėjoje (nuo 2022 m.).

Urbonas Mindaugas Jonas  – jaunosios kartos rašytojas, 2016 metais debiutavęs novelių knyga „Dvasių urna“ , 2017-aisiais išleidęs romaną „Šimtmečių melancholija“ ,

2020-aisiais romaną „Žudant Dzeusą“ . Gimė 1989 m. Pajamončio kaime, Tverų seniūnija.

Turskis Petras, kraštotyrininkas. Knygos „Rietavo kraštas: nuo Rietavo iki Spraudės (1800-2000) (2019 m.) sudarytojas.

Vaičiakas Lukas Kornelijus – teisininkas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sekretoriato vadovas. Gimė Rietave 1995 10 17.

Jonas Varkalys,  (g. 1950 m. rugpjūčio 28 d. Kyvaičiuose, Tverų seniūnija,  Rietavo savivaldybė) – Lietuvos ir Plungės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas, Plungės Rotary klubo narys.

Vaizgirdas Antanas, (1952-2005), Tverų ambulatorijos vyr. gydytojas, istorijos, Sąjūdžio idėjų puoselėtojas, Nepriklausomybės paminklo Tveruose iniciatorius,

pirmosios Rietavo savivaldybės tarybos narys.

Šviesaus atminimo gydytojas daug prisidėjo ir daug širdies atidavė pristatant visuomenei Lopaičių piliakalnį; jis inicijavo ir šaltinio vandens ištyrimą.

Visagurskienė (Durkaitė) Kristina, gimė 1970 m. kovo 4 d. Dirba Lietuvos sporto universitete lektore.

Lietuvos sveikuolių sąjungos narė. Lietuvos fizinio aktyvumo ir sveikatos asociacijos prezidentė. Kuruoja (TAU) prie LSU.

Viržintas Ignas (1923-2001), rašytojas, pedagogas, kraštotyrininkas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos prizininkas, R. Biržinytės ir Žemaitės literatūrinių premijų laureatas.

Gimė Kadagynuose, netoli Rietavo. Palaidotas Rietavo kapinėse.

Knygos:

„Ąžuolą kirs rytoj“ (1995 m.),

„Sodžius be ramybės“ (1997 m.),

„Susitikimas per Jonines“ (1999 m.),

„Gaidžio lauko trobelė“ (2001 m.),

„Rinktiniai raštai“ (2004 m.),

„Uoga-dukrelė“ (2016 m.).

Viržintas Mantas, menininkas, Plungės ir Rietavo krašto fotoklubo „Žybt“ vadovas. Gimė 1986m. balandžio 2 d. Gyvena Rietave.

Žilevičius Juozas(1891-1961), kompozitorius, muzikinių renginių organizatorius, muzikos istorikas, lietuvių muzikologijos archyvo steigėjas Čikagoje.

Gimė Jėrubaičių kaime.

Žiliūtė Diana, dviratininkė. 2000 m. vasaros olimpinių žaidynių prizininkė. Gimė 1976 05 28 m. Rietave.

Žlibinas Stasys, poetas, daugelio populiarių dainų tekstų autorius, kartu dirbęs daugiau nei su keturiasdešimčia kompozitorių. Rietavo garbės pilietis (nuo 2013 m.). Gimė 1936 m. Rietave.

Knygos:

„ Kur tas kelelis“ dainos (1984 m.)

„Tu mums viena“ poezijos ir dainų rinktinė (2016 m.).

Bendraautorius „Viskas telpa dainon“ (2023 m.)

Kartoteka redaguojama, atsiprašome už galimus netikslumus.