Kaip ir kasmet, pavasariui įsibėgėjus, Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos Pelaičių padalinio bibliotekininkė Janina Lenkauskienė tradiciškai organizuoja literatūrines išvykas.
Šiais metais, gegužės 21 d. savo skaitytojus pakvietė pakeliauti po Aukštaitijoje gyvenusių garsių lietuvių literatūros klasikų gimtąsias vietoves, muziejus, labiau pažinti rašytojų gyvenimo istorijas bei kūrybinį kelią.
Pirmiausia buvo aplankytas poeto, kalbininko Antano Baranausko ir Antano Žukausko Vienuolio memorialinis muziejus. Pelaitiškiai apžiūrėjo ekspoziciją, memorialinius kambarius, klausėsi gidės pasakojimų apie rašytojų gyvenimą, kūrybą. Apžiūrėjo Antano Baranausko klėtelę, kurioje sukurta garsioji poema ,,Anykščių šilelis“. Muziejaus parodų salėje buvo eksponuojama anykštėno tautodailininko Stanislovo Petraškos akmens paveikslų tapybos paroda, kurios originalūs paveikslai sukurti unikalia technika paliko didžiulį įspūdį.
Šalia Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios, stovi poetės, dramaturgės, rašytojos Bronės Buivydaitės memorialinis namas – muziejus, kurį taip pat aplankė Pelaičių bibliotekos skaitytojai ir sudalyvavo muziejininkės paruoštoje edukacijoje apie rašytoją B. Buivydaitę, apžiūrėjo eksponatus, vaišinosi Anykščių kepta duona, sūriu, arbata. O pabaigoje padovanojo B. Buivydaitės knygutę.
Kelionė tęsėsi rašytojo Jono Biliūno tėviškės sodyboje – muziejuje, kuriame gimė ir gyveno rašytojas, o dabar eksponuojami įvairūs memorialiniai daiktai – kuklūs baldai bei namų apyvokos reikmenys, buvę Biliūnų sodyboje. Išklausę muziejininkės papasakojimų, vyko prie Jono Biliūno ,,Laimės žiburio“, Liudiškių kalvos viršūnėje palaidotas rašytojas ir pastatytas antkapinis paminklas.
Bibliotekininkė Janina Lenkauskienė džiaugiasi, kad galėjo sukviesti skaitytojų būrį pakeliauti po padavimais ir legendomis apipintą Anykščių kraštą bei atitrūkti nuo kasdienių darbų. Po įsimintinos kelionės norisi prisiminti Antano Baranausko poemos žodžius: ,,Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria; /Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria, / Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai: / Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?“
Pelaičių bibliotekininkė Janina Lenkauskienė
