Balandžio 12 dieną, antradienį, bibliotekoje dalyvavusios meno mylėtojų klubo „Mūza“ narės, prisiminė rašytoją prozininką, dramaturgą, muziejininką, visuomenininką, farmacininką Antaną Vienuolį-Žukauską (rašytojo 140-osioms gimimo metinėms paminėti).
Labai gražiai, lyg geriausią draugą, rašytoją pristatė ilgametė klubo kuratorė Romualda Durkienė. Vienam didžiųjų lietuvių rašytojų Antanui Žukauskui – Vienuoliui šiemet sukanka 140 metų. Gimė 1882 m. balandžio 7 d. Užuožerių kaime, Anykščių valsčiuje, pasiturinčioje ūkininko šeimoje. Artima giminystė jį siejo su Antanu Baranausku ir Jonu Biliūnu. Tėvai ir finansiškai jį globojęs A. Baranauskas tikėjosi, kad A. Vienuolis bus kunigu, bet Vienuolis nejautė pašaukimo. 1900m. jis išvyko į Maskvą ir stojo dirbti mokiniu vaistinėje, o įsigijęs provizoriaus padėjėjo teises, išvyko į Kaukazą ir dirbo vaistinėse.
1918 m. A.Vienuolis grįžo į Lietuvą ir Kaune dirbo vaistinėse, bei korespondentu laikraščiuose, Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje. Nuo 1922m. persikėlė gyventi į Anykščius, įsigijo savo vaistinę. Globojo A. Baranausko klėtelę ir jo literatūrinį palikimą, dalyvavo literatūriniame gyvenime, palakė ryšius su kitais rašytojais. A.Vienuoliui buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos liaudies rašytojo vardas. Rašytojas mirė 1957m. rugpjūčio 17 d. Anykščiuose.
Manoma, kad legenda „Užkeiktieji vienuoliai“ turėjusi įtakos ir slapyvardžio pasirinkimui, nors rašytojas vėliau liudijęs, kad Vienuoliu pasirinko vadintis dėl to, kad jautėsi vienišas ir pasirašęs Vienuliu, bet redaktoriai ištaisė į Vienuolis ir šis pseudonimas liko.
Bibliografė Vilma Piliuvienė