Naujienos
Bibliotekos viešnia – aktorė, TV laidų vedėja Justė Zinkevičiūtė
Gegužės 18 d. Rietavo Irenėjaus Oginskio viešojoje bibliotekoje vyko vakaras su aktore, TV laidų vedėja, moteriškos filosofijos „Pasimatuok jūrą“ įkūrėja ir knygos „Kol žiovauja žuvėdros“ autore Juste Zinkevičiūte. Antrąją savo knygą pristačiusi J. Zinkevičiūtė šiltai ir nuoširdžiai papasakojo apie jos gimimą.
Knygą „Kol žiovauja žuvėdros“ Justė rašė ketverius metus. Jos pirmoji – „Puodelis kavos prie jūros“ – sulaukė didelio populiarumo. J. Zinkevičiūtė pajuokavo, kad abi knygos turi po du autorius: „Puodelį kavos prie jūros“ kūrė kartu su savo broliu, kuriam iškalbos netrūksta, ir kuris pasakęs: aš rašysiu, o tu parašyk. Jų dialogas buvo vaisingas. Knygoje „Kol žiovauja žuvėdros“ sudėtas Justės senelio Leono pasakojimas apie Nidą, senelio išmintis ir patyrimas. Bendravimas ir gamta autorę veikia kaip terapija. O svarbiausia – ji leidžia sau būti savimi, atgauna save ir savo gyvenimą.
J. Zinkevičiūtės knyga „Kol žiovauja žuvėdros“ yra biblioterapinė. Pagrindinė problema, dėl kurios gimė knyga, – negrąžintos skolos sau. Kokios skolos? Visokios. Nedėmesingumas sau, laiko neturėjimas… Daug skolų, kurios anksčiau ar vėliau pasireiškia fizinėmis ligomis. Važiuoji dviračiu, pasakoja Justė, tau taip skauda, taip skauda, o ant molo žuvėdros žiovauja. Jos žiovauja, o tau skauda. Taip ir gimė knygos pavadinimas.
Norintys galėjo įsigyti knygų, gauti viešnios autografą.
Bibliografė Vilma Piliuvienė
Išvyka
Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Lietuvos respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais. Gegužės 20 dieną tveriškiai keliavo po Klaipedos kraštą. Keliones tikslas - aplanktyti senasias vietoves, susipažinti su istorija, kultūra.
Sustojome Priekulėje. Miestas įsikūręs šalia vaizdingo Minijos upės vingio. Priekulė nuo 1540 m. buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte. Miesto centras būdingas tipiškam didesniam Mažosios Lietuvos miestui. XVI a. pab. čia buvo įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija.
Maloniai mus pasitiko Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė. Muziejus įkurtas 2006 m. buvusioje vokiečių žandarmerijoje. Susipažinę su eksponatais, liudijančiais SSRS pokario agresiją Klaipėdos regione, partizaninį judėjimą ir masinius gyventojų trėmimus, pakeliavome po Priekulės apylinkes. Aplankėme Priekulės kabantį tiltą, pastatytą XX a. pradžioje, buvusį dvarą ir dabar jame įsikūrusį ,,Priekulės žirgyną“, vokiečių statytą geležinkelio stotį.
Priekulė neįsivaizduojama be žymiausios šio krašto rašytojos Ievos Simonaitytės..
Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus įkurtas 1979 m. buvusiame rašytojos vasarnamyje. Čia eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, visų knygų pirmieji leidimai, asmeniniai daiktai. Kambariuose išsaugoti baldai, paveikslai, suvenyrai, dovanos. Darbo kambaryje saugoma asmeninė rašytojos namų biblioteka. Nustebino muziejaus vadovė, kuri prabilo vietine ,,šišioniškių“ kalba.
Aplankėme Vanagus, rašytojos gimtinę. Nors gimtoji sodyba neišliko, toje vietoje pastatyta tautodailininko V.Majoro sukurta medžio skulptūra. Įspūdinga Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia, kurią lankė ir ja rūpinosi rašytoja.
Pabuvojome prie Karaliaus Vilhelmo kanalo, kuris rankomis iškastas 1863–1873 m. prancūzų karo belaisvių ir pavadintas tuometinio Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu. Kanalo statybos tikslas - apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų Kuršių mariose. Kanalas prasideda ties Lankupių kaimu. Čia pasivaikščiojome ilgiausiu kabančiu pėsčiųjų tiltu Lietuvoje, jungiančiu Klaipėdos ir Šilutės rajonus.
Apsilankėme Drevernoje, Svencelėje – senosiose Klaipėdos krašto gyvenvietėse, dabar tapusiomis poilsio ir pramogų centrais.
Dėkingi esame už suteiktą transportą ir galimybę pakeliauti.
Tverų filialo bibliotekininkė Danėlė Grauslienė
Lietuvos bankas kviečia: būk taupus – iškeisk centus!
Daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 euro centų monetų esame pametę. Kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų. Apyvartoje esančiomis monetomis net 3 kartus apjuostume Lietuvą! Lietuvos bankas drauge su bibliotekomis gegužės mėnesį skatina būti taupesnius ir primena grąžinti šias monetas į pinigų apyvartos ciklą: naudoti mokant už prekes ir paslaugas arba atnešti iškeisti į Lietuvos banko kasas.
Viena iš Lietuvos banko funkcijų – užtikrinti visuomenės aprūpinimą grynaisiais pinigais, kad pinigų ciklas vyktų sklandžiai ir niekada nenutrūktų. Tačiau grynųjų pinigų statistika rodo, kad 1 ir 2 euro ct monetos, priešingai nei kitos, iškrinta iš apyvartos rato vos į jį patekusios. Paprastai kitos monetos yra naudojamos 20–30 metų.
Didžioji dalis 1 ir 2 centų monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą – net du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų monetų į Lietuvos banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis). Monetos pametamos arba nugula mūsų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Kadangi 1 ir 2 euro centų monetos reikalingos grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ir leisti į apyvartą.
11 traukinio vagonų – tiek apyvartoje smulkiųjų monetų. Jos sveria 770 tonų. Kasmet šių monetų kiekis apyvartoje padidėja 80 tonų, arba 1 traukinio vagonu.
1 ir 2 euro centų monetoms kaldinti, transportuoti, tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, atliekos. Šias monetas pagaminti kainuoja daugiau nei jų vertė. Prarandame ne tik finansines lėšas, bet ir laiką, kurį skiriame smulkioms monetoms suskaičiuoti.
Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Suomija ir Slovakija – šios šešios euro zonos valstybės jau yra išsprendusios 1 ir 2 euro ct monetų naudojimo keliamas problemas. Šiose šalyse tais atvejais, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais, taikomas galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimas. Taip nebelieka poreikio atiduoti grąžą smulkiomis monetomis. 63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymui euro zonoje bei galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui.
Lietuvos bankas primena, jei turite sukaupę 1 ir 2 euro centų monetų, jas galite:
- naudoti mokėjimams už prekes ir paslaugas, atsiskaitydami grynaisiais pinigais;
- atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune iškeisti į kito nominalo monetas ar banknotus;
- iškeisti komercinių bankų skyriuose.
Daugiau informacijos: www.lb.lt/1-2-centai
Paroda
Terapiniai skaitymai „Prisiminimų beieškant“
Gegužės 8 d. Rietavo parapijos senelių globos namuose vyko garsiniai terapiniai skaitymai. Terapinius skaitymus ,,Prisiminimų beieškant“ organizavo Rietavo savivaldybė Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka kartu su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka. Pirmojo susitikimo tema – pavasaris, pavasarinės šventės, darbai ir laisvalaikio užsiėmimai. Garsiniai skaitymai buvo baigti dainomis. Dėkojame Rietavo parapijos senelių globos namų kolektyvui ir gyventojams už šiltą priėmimą.
Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio
viešosios bibliotekos informacija
Puslapis 1 iš 35
