• Audronė Urbonaitė. MANO DIDŽIOJI NUODĖMĖ, ŽURNALISTIKA

    mano didzioji nuodeme zurnalistikaKetvirtoji Audronės Urbonaitės knyga – retrospektyvus pripažintos romanų rašytojos žvilgsnis į savo daugiametę žurnalistinę veiklą. Požiūris į skirtingiems leidiniams rašytus tekstus ne tik atskleidžia įvairialypę tris dešimtmečius apimančią Lietuvos tikrovę, bet sutelkia dėmesį ir į pačią žiniasklaidą, kur ta tikrovė ne tiek atspindima, kiek sukuriama. Sąjūdžio laikai, vėliau susiklosčiusi aukštuomenės ir provincijos gyvenimo atskirtis, svarbių Lietuvos kultūrai žmonių portretai, žiniasklaidoje pamažu įsigalėjusio bulvarinio požiūrio analitika – tai pagrindinės rašinių temos. O autorės komentarai padės skaitytojui suvokti knygos antraštėje „nuodėme“ įvardijamus sąlygiškumus, tarp kurių nuolatos privalo balansuoti pats sąžiningiausias reporteris, ateinantis ten, kur dažnai būna nelaukiamas.

    Knygoje publikuojami originalūs tekstai ir pagal straipsnius savaitraštyje „Atgimimas“, dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir jo žurnaluose „TV antena“, MM („Mes – moterys“), internetinėje svetainėje lrytas.lt, žurnale „Moteris“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“ bei „Šiaurės Atėnai“ parengta publicistika.

  • Hans-Dieter Otto. PAMIŠĘ KARALIAI. NUO KALIGULOS IKI LIUDVIKO II

    pamise karaliaiVisais laikais ir visada gyveno protinėmis ligomis sirgę žmonės, kai kurie iš jų buvo žinomi, įtakingi valdovai. Autorius, remdamasis pripažintų istorikų medžiaga, patrauklia ir gyva kalba pasakoja devynių valdovų gyvenimo istorijas, supažindina su dar negirdėtais faktais ir istorijomis, šeima, kurioje jie užaugo, istorinėmis aplinkybėmis ir amžininkų pasisakymais.


    Pažvelkite į skirtingas istorijos epochas, sužinokite kas buvo laikoma pamišimu skirtingu laiku ir kaip tai susiję su įvykiais valstybėje ir pasaulyje.


    Romos imperatorius Kaligula (12–41 m.)
    Romos imperatorius Neronas (37–68 m.)
    Prancūzijos karalius Karolis VI Mylimasis (1368–1422)
    Anglijos karalius Henrikas VI (1421–1471)
    Ispanijos karalienė Joana Kastilietė (1479–1555)
    Švedijos karalius Erikas XIV (1533–1577 )
    Anglijos karalius Jurgis III (1738–1820)
    Danijos karalius Kristijonas VII (1749–1808)
    Bavarijos karalius Liudvikas II (1845–1886)

  • Catherine Merridale. RAUDONOJI TVIRTOVĖ. SLAPTOJI RUSIJOS ISTORIJOS ŠIRDIS

    slaptoji rusijos istorijos sirdisŠi knyga – tarsi jaudinanti kelionė iš viduramžių miškų į spindintį XVIII a. dvarą ir toliau – per Lenino revoliuciją – į slaptą prezidento, turinčio juodąjį karatė diržą, pasaulį.


    Nėra išlikusių jokių dokumentų apie Kremliaus atsiradimą. Kronikose 1147 m. ir dar kartą 1156 m. užsimenama valdovo rezidenciją buvus Maskvoje, bet niekas tiksliai nežino, kas pirmas pastatė į tvirtovę panašų pastatą ant kalvos prie Maskvos ir Neglinajos upių. Autorė pažeria ir netikėtų faktų: pasirodo, tą tvirtovę, kuri buvo ne kartą nusiaubta, tą tikrą rusiškumo simbolį, XV a. pastatė italai.


    Knygoje pateikiama iliustracijų, žemėlapių, kuriuose pavaizduota, kaip atrodė Kremlius Vasilijaus III valdymo laikais XVI a., koks jis buvo 1903 m. ir kas yra išlikę iki šių dienų. 


    Catherine Merridale yra istorikė ir knygų – daugiausia apie Rusijos istoriją – autorė. Ji – Londono Karalienės Marijos universiteto šiuolaikinės istorijos profesorė. Už knygą „Raudonoji tvirtovė“ (Red Fortress) 2014 m. autorė pelnė keletą prestižinių apdovanojimų. 

    Catherine Merridale rašo straipsnius apie Rusijos politiką, kultūrą ir dabartinius įvykius, dažnai lankosi Maskvoje ir Sankt Peterburge.

  • Gregory Feifer. RUSAI

    rusaiGregory Feifer (Gregoris Faiferis) – buvęs National Public Radio korespondentas Maskvoje. Harvardo universiteto absolventas. Beveik dešimtmetį jis rengė reportažus iš Rusijos. G. Feiferis yra didžiulio populiarumo sulaukusios knygos apie Afganistano karą „The Great Gamble“ („Didysis žaidimas“) autorius, rašo įvairiems įtakingiems JAV laikraščiams, tokiems kaip The Washington Post.


    Skersai ir išilgai išmaišęs didžiausią pasaulio šalį Rusiją, G. Feiferis sėmėsi informacijos iš šimtų asmeniškų pokalbių. Jo pašnekovai – nuo pasakiškai turtingų oligarchų iki varganų senučių, prašančių išmaldos Maskvos gatvėse. Kartu jis kalba apie Rusijos praeitį, supažindina su jos kultūriniu paveldu ir visuomenės padėtimi ikikomunistiniu, komunistiniu ir pokomunistiniu laikotarpiais. Į knygą taip pat įausta pirmuoju asmeniu pasakojama paties autoriaus šeimos – jo rusės motinos, kurią iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį lydėjo bohemiška Maskvos menininkų elito aplinka, ir amerikiečio tėvo, klastingose diskusijose gausiai liejantis degtinei bandančio išvengti KGB pinklių, – istorija.


    Rezultatas – įspūdingas unikalios kraštutinumų šalies portretas, ypač svarbus šiandien, kai Rusija dominuoja pirmuose žiniasklaidos puslapiuose ir yra neišsenkama pokalbių tema visame pasaulyje. Knyga „Rusai“ – tikslus, meistriškas pasakojimas apie tautą, kuri dar ilgai nesiliaus stebinusi pasaulį.


    “Aš keliavau nuo Rusijos vakarinių sienų per devynias laiko juostas į tolimus Tolimuosius Rytus, nuo subtropinės Juodosios jūros pakrantės iki visada šaltos Tolimosios Šiaurės. Tačiau daugiausia žinių pasisėmiau ne iš interviu, per kuriuos rusai retai kada atvirauja, bet dalyvaudamas jų kasdieniame gyvenime ir ilguose neskubriuose pokalbiuose, kurie atskleidė man žmonių požiūrį į seksą, degtinę, religiją ir Vakarus.“


    Remdamasis savo pokalbiais su rusais, kelionių į atokiausius šalies kampelius patirtimi ir savo paties šeimos istorija autorius pateikia gyvą, intymų ir nuostabų šiandienės Rusijos portretą.

  • Valdas Adamkus. PAREIGOS, KURIOS NESIBAIGIA

    pareigos kurios nesibaigiaDvi kadencijas (1998–2003 ir 2004–2009 metais) šaliai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus naujoje knygoje „Pareigos, kurios nesibaigia“ pasakoja apie pastarųjų penkerių metų Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo įvykius, reiškinius, dalijasi su skaitytojais savo apmąstymais ir išgyvenimais.


    Čia skelbiami dienoraščiai, rašyti tuo metu, kai šalį valdė jau prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valdas Adamkus stebi įvykius tarsi iš šalies, bet, kaip ir sako knygos pavadinimas, net baigus kadenciją šalies vadovo pareigos nesibaigia – jis nuolat bendrauja su įtakingais Lietuvos ir užsienio politikais, visuomenės veikėjais, dalyvauja vietinėse ir tarptautinėse konferencijose, todėl sužino ir mato tai, ką kitų piliečių akys ne visuomet pastebi.


    Dienoraščių tekstai papildyti prezidento Valdo Adamkaus pamąstymais apie visą jo politinį gyvenimą, pasakojimais apie pažįstamų užsienio šalių vadovų asmenybes, kartais ir komiškas situacijas, į kurias patenka politikai.

  • Andrzej Franaszek. MILOSZAS. BIOGRAFIJA

    miloszas biografija„Miloszas. Biografija“ - iki šiol išsamiausia vieno žymiausių XX amžiaus pasaulio poetų – vienintelio iš Lietuvos kilusio Nobelio literatūros premijos laureato – Czesławo Miłoszo (Česlovo Milošo, 1911–2004) biografija, kurioje artimai siejamas asmeninis jo gyvenimas, kultūrinė, intelektualinė ir politinė aplinka bei jo kūrybos bruožai ir tendencijos.


    Knygos autorius Andrzejus Franaszekas (g. 1971) – lenkų literatūros kritikas, savaitraščio Tygodnik Powszechny redaktorius, nuolatinis Lenkijos radijo II programos bendradarbis. Jis daugiau nei dešimtmetį rinko poeto biografijos medžiagą iš įvairiausių šaltinių, oficialių ir asmeninių archyvų šiapus ir anapus Atlanto, iš itin gausios Czesławo Miłoszo eseistikos, pokalbių ir laiškų, o pirmiausia – iš patirtį liudijančios kūrybos. Jaunam kritikui tokį darbą patikėjo pats Miłoszas.


    „Visiškai atvirai, objektyviai dėstomi opūs ir prieštaringi biografijos dalykai – tačiau be menkiausio noro sukelti sensaciją, pataikauti smalsumui. Apie iki šiol visuomenės emocijas kaitinančius Miłoszo biografijos momentus – jo kilmę ir tautinę tapatybę, laikyseną prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Varšuvos sukilimui, darbą socialistinės Lenkijos diplomatu, emigracijos aplinkybes ir meilės istorijas – Franaszekas rado būdą rašyti tiksliai ir problemiškai, tačiau tuo pat metu diskretiškai ir pagarbiai. Skaitant šį veikalą, ne kartą kyla jausmas, kad jame išties prisiliečiama prie Miłoszo kūrybą maitinusių gyvenimo šaknų – bet taip, kad jos nedraskomos ir nesužeidžiamos.<…>

    Skaityti Miłoszo gyvenimą – tai ne tik pažinti ypatingą biografiją. Tai ir būdas tapti geresniais, įžvalgesniais savo pačių gyvenimo skaitytojais.“ 

    Iš pratarmės, Mindaugas Kvietkauskas