• Gary Chapman. Santykių keliai ir klystkeliai

    keliaiNebijokite tikėtis sėkmės, išsivaduokite iš mitų pinklių ir iš apgailėtinos padėties išgelbėkite ne tik save, bet ir artimiausius žmones. Gali būti, kad ši knyga „Santykių keliai ir klystkeliai. Kaip išsaugoti santykius“ padės ne tik atgaivinti merdėjančią santuoką, bet ir iš naujo atrasti gyvenimo džiaugsmą kartu su sutuoktiniu. 

    Tarptautinio pripažinimo sulaukusių knygų autorius G. Chapmanas atskleidžia pagrindinius principus, padedančius atgaivinti santuoką, skatinančius asmenybės tobulėjimą bei darbą ir santarvę šeimoje:
    - Esu atsakingas už savo nuostatas.

    - Mano nuostatos veikia mano veiksmus.

    - Kitų žmonių pakeisti negaliu, bet galiu jiems daryti įtaką.

    - Mano veiksmų emocijos nevaldo.

    - Pripažinti savo netobulumus nereiškia būti nevykėliu.

    - Meilė – stipriausias ginklas dėl gėrio pasaulyje.

    Šeimų konsultantas, pastorius, bestselerio „Penkios meilės kalbos“ autorius G. Chapmanas teigia, kad meilė – mąstymo ir elgsenos būdas, o santykiams veiksmai, išreiškiami penkiomis meilės kalbomis, kur kas svarbesni už emocijas. Sujungęs patirtį ir teoriją autorius situacijas iliustruoja pavyzdžiais iš praktikos.

  • Laura Mizgirytė-Latour. 10 auksinių mados raktelių ieškančiai savo stiliaus

    10„10 auksinių mados raktelių ieškančiai savito stiliaus“ yra knyga apie 10 tendencijoms nepavaldžių mados stilių: iš kur jie atsirado, kas jų esmė, kaip juos atpažinti – jų istorija, prietarai, socialiniai aspektai. Dar aptariamos taisyklės – ir tos, kurias galima laužyti, ir tos, kurias verčiau įsiminti. Taip pat skiriama dėmesio šiuolaikinėms mados ikonoms ir mados žodynui. Visa tai autorė pateikia remdamasi asmenine patirtimi – pasakodama apie savo darbą Kalifornijos San Diego dailės institute, amerikiečių ir japonų stiliaus atradimus, keliones, susitikimus su įkvepiančiais žmonėmis ir tiesiog paprastą kasdienybę. Paprastai, lengvai – apie rimtus ir unikalius mados dalykus. „Madą myliu ne mažiau nei maistą, tad kai kurios stiliaus istorijos tarsi rado ir savo atitikmenį virtuvėje – patiekalą su istorija. Norėčiau, kad šie 300 puslapių, prikimštų nuotraukų ir iliustracijų, išsklaidytų mados baimes, padėtų ją suprasti ir atrasti savo stilių“, – sako autorė.

  • Jared Diamond. Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas

    ginklaiKas lemia vienų visuomenių iškilimą, o kitų – nykimą ir lėtą mirtį? Kodėl vienos iš jų pasirodo pranašesnės ir vystosi sparčiau, o kitos lieka besivejančių vaidmenyje? Antropologas ir istorikas Jared Diamond įsitikinęs – visa tai yra ilgo proceso, trunkančio tūkstantmečius, rezultatas. Kita vertus, vargu, ar europiečių ir šiaurės afrikiečių civilizacijų iškilimą istorijoje galima tapatinti su neeilinėmis jų protinėmis, etinėmis ar genetinėmis galimybėmis. Jared Diamond knygoje „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas“ siūlo naują požiūrį. Jis leidžiasi į kelionę 13 tūkst. metų atgal į praeitį, siekdamas įrodyti, kad sėkmingą visuomenių gyvenimą lemia geografinės aplinkos sąlygos.
    Jei lankytojas iš kitos planetos pažvelgtų į Žemę prieš 14 tūkst. metų, jis nematytų didelių skirtumų tarp įvairių planetos žemynų. Afrikoje žmonės apsigyveno anksčiausiai, Šiaurės Amerikoje plyti bekraštės derlingos lygumos, Australija – puikus įrodymas, kad žmonės nuo anksčiausių laikų galėjo keliauti vandeniu nemažus atstumus. Kodėl, nors sąlygos visur buvo savaip palankios, iškilo Eurazijos žemynas?

    Jared Diamond knyga „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas“ teigia, jog taip susiklostė dėl uždaro rato, kai esamos sąlygos ir išradimai leido kurti dar pažangesniu įrankius ir technologijas. Tai vedė į civilizacijos augimą ir progresą – klajoklių visuomenę keitė agrarinė, atsirado valdantis elitas, biurokratija, prijaukintos vis kitos gyvūnų rūšys. Tačiau šio proceso ištakos – geografinės aplinkybės, išskiriančios Euraziją tarp kitų kontinentų.

    Jared Diamond derina įvairių mokslo šakų atradimus ir skirtingus požiūrius į visuomenių vystymąsi. Naudodamasis įvairiais šaltiniais ir keldamas antropologijos, biologijos, istorijos, sociologijos ir geografijos klausimus, jis pasakoja ne atskiros tautos, bet visos žmonijos istoriją. Aiški argumentų struktūra ir įtraukiantis pasakojimas pelnė „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas“ bestselerio vardą, Pulitzerio premiją ir „Phi Beta Kappa“ mokslinės knygos apdovanojimą. Tai knyga, kurią Billas Gates’as pavadino pagrindais, padedančiais suprasti žmonijos istoriją.

    Jared Diamond – amerikiečių fiziologas, ekologas, geografas, biologas, antropologas, sukūręs ne vieną pasaulinį mokslinės literatūros bestselerį. Tarp kitų jo knygų „The Third Chimpanzee“ ar „Collapse“, „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas“ – geriausiai žinoma ir nepaliekanti abejingų. Harvardo ir Kembridžo universitetų auklėtinis apdovanotas MacArthuro fondo stipendija, yra pelnęs ne vieną mokslo ir literatūros premiją. Jo knyga „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas“ yra ekranizuota – pagal ją sukurtas dokumentinis filmas.

  • Marina Abramovič. Eiti kiaurai sienas

    kiaurai„Aš patyriau visišką laisvę – pajaučiau, kad mano kūnas peržengė visas kliūtis, tapo beribis; skausmas neberūpėjo, neberūpėjo niekas – ir tai mane svaigino“, – taip apie savo patirtį kalba viena garsiausių šiandienos performansų atlikėjų Marina Abramovič. „Performanso krikštamote“ save vadinančios menininkės pasirodymai nepalieka abejingų – charizmatiška, beprotiškai drąsi kūrėja provokuoja ir kviečia žiūrovą kartu įvertinti kūno ir proto ribas bei galimybes. „Eiti kiaurai sienas“ – netradicinė biografija, kurioje Marina Abramovič dalinasi atsiminimais apie savo gyvenimą ir karjerą.

    Jugoslavijoje gimusios kūrėjos tėvai – komunistinio išsivadavimo herojai, užėmę aukštas pareigas pokario vyriausybėje. Iki kol Marinai suėjo šešeri, ji augo giliai religingų senelių šeimoje ir tik vėliau persikėlė pas tėvus. GYvendama su tėvais susidomėjo menu. Ji atvirauja, kad motina namie buvo įvedusi bene karišką tvarką. „Visi pasirodymai, kuriuos atlikau Jugoslavijoje, vyko iki 22 val., nes tuo metu turėjau būti namie“, – yra pasakojusi Abramovič.

    Bet niekas nesustabdė kūrėjos smalsumo, ryšio su kitais žmonėmis paieškų, išskirtinio balkaniško humoro jausmo. Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ ji atvirai pasakoja apie savo kelionę meno srityje. Siekdama emocinių ir dvasinių transformacijų, menininkė ne kartą ryžosi peržengti pavojaus, baimės ir skausmo slenkstį bei atsidūrė ant fizinių žmogaus galimybių ribos.
    Net kai kalba apie savo nepavykusius projektus, Abramovič nebando įsijausti į aukos vaidmenį. Ji visada atvirai kalba apie kūną. Kūryba yra svarbiausia Abramovič gyvenimo dalis, todėl ji teigia, kad menas ir gyvenimas yra neatskiriami.

    Vienas plačiausiai žinomų Marinos Abramovič pasirodymų – performansas Rhythm 0, atliktas 1974 m. Jo metu menininkė nereaguodama stovėjo prieš auditoriją, o prieš ją buvo išrikiuoti keliasdešimt daiktų – nuo rimbų iki sekso žaislų, nuo peilio iki šaunamojo ginklo su kulka. Per šešias valandas žiūrovai galėjo su Abramovič kūnu daryti ką panorėję – taip ji siekė pažadinti žmogaus įgimtą agresiją, ką vėliau įrodė nubrozdinimai ir žaizdos ant jos kūno.

    „Jos išskirtiniai darbai – labai asmeniški, galbūt dvasiški, be abejonės politiški. Ji veikiau kelia klausimus, nei pateikia atsakymus – apie intymumą, karą, moralę, gedulą, apgaulę, iliuzijas ir patį laiką. Šios svarbios temos atsispindi įtraukiančiuose memuaruose, o skaitytojas kviečiamas įveikti pojūčių ir idėjų sienas kartu su autore“, – teigia The Guardian.

  • Tomas Vaiseta. Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija 1940-1990

    vasarnamisIstoriko ir rašytojo Tomo Vaisetos knyga „Vasarnamis. Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija 1944–1990“ atskleidžia po mitų, paslapčių ir sovietinių stereotipų skraiste slypintį psichiatrijos ligoninės gyvenimą ir griauna įsisenėjusias nuostatas apie pacientus bei psichikos ligas.
    Knyga „Vasarnamis“ – tai ir monografija, ir pirmąkart girdimas balsas tų, kurie leido laiką ligoninėje, iki šiol vadinamoje tiesiog Vasaros 5. Autorius pastebi, kad vis dar itin gajus požiūris į šią ir panašias gydymo įstaigas kaip į „durnynus“, o į pacientus – kaip „durnius“. 

    T. Vaiseta ėmėsi sunkaus ir reikalingo darbo – jis analizuoja Vilniaus psichiatrijos ligoninės istoriją, pasakoja apie psichiatriją sovietmečiu (1944–1990) ir nagrinėja ligoninės darbą. Kokie gydymo metodai buvo taikomi pacientams? Kaip ir kada tie metodai keitėsi, nuo ko tai priklausė? 

    „Vasarnamyje“ ne tik pateikiami istoriniais dokumentais paremti faktai, bet ir pasakojama apie ligoninės gyvenimą, naudojantis iki šiol niekur neviešintais šaltiniais. Autorius pasitelkia ligoninės pacientų ir jų šeimų skundus, kalbina buvusius pacientus, gydytojus. Tai ne tik mokslinis, istorinis darbas, bet ir išskirtinis tyrimas, prisidėsiantis keičiant lietuvių požiūrį į psichikos sveikatą ir gydantis šios negalios sukurtas stigmas. 

    „Tomo tyrimas gali tapti svarbiu žingsniu keičiant požiūrį į psichikos negalią.“

    Žurnalistas, rašytojas Dovydas Pancerovas 

    „Labai įspūdingas ir įdomus darbas. Gražiai ir jautriai parašytas, bus svarbus indėlis į mūsų mokslą ir kultūrą.“

    doc. dr. Neringa Klumbytė

    Tomas Vaiseta (g. 1984) – istorikas ir rašytojas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras. 2006 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos bakalauro studijas, o 2008 m. įgijo istorijos magistro laipsnį. 2012 m. apsigynė disertaciją „Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva (1964–1984)“. Nuo 2014 m. dirba VU Istorijos fakultete lektoriumi. Dėsto Sovietologijos teorijas, XX a. sociokultūrinę ir kasdienybės istoriją, Lietuvos kultūros sovietizavimą. Domisi Sovietų Lietuvos kultūros ir socialine istorija, kasdienybės istorija bei sovietine psichiatrija. 

    Taip pat yra išleidęs knygas „Paukščių miegas“ bei „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“, yra kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktorius. 

    Autorius tikina, kad knygos „Vasarnamis“ tikslas – nepalaikyti stigmos, nepasiduoti susiformavusiems vaizdiniams, kurie rūšiuoja žmones, atimdami galimybę pažinti tikrovę. Tai viena iš priežasčių, kodėl knyga nebuvo pavadinta „Vasaros 5“.

  • Witold Gombrowicz. Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos

    witoldLenkų rašytojo Witold Gombrowicz knyga „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ – tikras literatūros perlas. Autorius supažindina su svarbiausiais pasaulio filosofais ir jų idėjomis. Tai puikus leidinys visiems besidomintiems filosofija.

    Knygoje „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ autorius su kandžiu sąmoju, netikėtomis įžvalgomis ir provokuojančia kritika apžvelgia I. Kanto, G. Hėgelio, S. Kierkegardo, A. Šopenhauerio, Ž. P. Sartro ir M. Heidegerio idėjas. Tai jis padaro šešiose „vienos valandos“ esė. O vieną „penkiolikos minučių“ esė jis skiria marksizmui. 

    „Turbūt daugelis trokšta, kad būtų koks nors neskausmingas būdas išsiaiškinti, ką didieji filosofijos protai – Hėgelis, Kantas, Nyčė ir Sartras – mąstė apie žmones. Niekada nebuvo lengva skaityti tų didžiųjų mąstytojų darbus, o daugelis paaiškinimų ar vadovėlių tik klaidindavo ar išpreparuodavo kalbą. Todėl įsivaizduokit, kokį malonumą patyriau, atsivertęs Witold Gombrovicz knygą „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ – nuostabų darbą, kuriame sąvokos apibendrinamos drąsiais, konstatuojamaisiais sakiniais. Ši knyga yra lyg filosofijos kursas, kurį visuomet norėjote išmokti.“

    David Lehman, Bloomberg News

    Witold Gombrowicz (1904–1969) – rašytojas, eseistas ir scenaristas, vienas reikšmingiausių XX amžiaus lenkų rašytojų. 1968 metais buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai. Milan Kundera apibūdino jį kaip „vieną geriausių amžiaus romanistų“.

    W. Gombrowicz studijavo teisę Varšuvos universitete, metus praleido Prancūzijoje, o grįžęs pradėjo dirbti Varšuvos teisme sekretoriumi. Tuo pat metu pradėjo ir rašyti. Išgarsėjo parašęs dramą „Ivona, Burgundijos princesė“ ir romaną „Ferdydurkė“. Drama „Ivona, Burgundijos princesė“ buvo pastatyta ir Stokholmo teatre, kur ją režisavo pats Ingmaras Bergmanas. 

    Autoriaus knygos Lenkijoje buvo laikomi skandalingomis ir netinkamomis, todėl beveik 40 metų jo darbai šalyje buvo uždrausti. Paskutiniuosius savo metus W. Gombrowicz gyveno Prancūzijoje, kur dėstė filosofiją. Knyga „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ yra būtent šių paskaitų ir jose gimusių apmąstymų rezultatas. 

    Po vieno pasisakymo „Laisvosios Europos“ radijui rašytojui buvo uždrausta grįžti į Lenkiją, tad nuo 1964 m. jis gyveno ir dirbo Prancūzijoje, netoli Nicos. 

    Witold Gombrowicz yra romanų „Ferdydurkė“, „Trans-Atlantika“, „Pornografija“, „Kosmosas“, „Apsėstieji“ autorius. Jo knygos verčiamos į daugiau nei 30 kalbų.