• Sniegė Pilypienė. Stalino ir Hitlerio seksualinis gyvenimas

    sniegePasaulyje išleista daugybė įvairiausių knygų apie Staliną ir Hitlerį. Nemažai apie juos ir lietuvių kalba. Bet iki šiol gana mažai žinoma ir neištyrinėta šių dviejų istorinių asmenybių intymioji gyvenimo pusė, kuri - „pavydėtinai" spalvinga. Įdomiausia tai, kad šių dviejų „herojų" seksualinis gyvenimas - tarsi veidrodžio atspindys: abu sirgo sifiliu, abu turėjo polinkį į homoseksualumą. Manoma, kad Stalino sekso partneris buvo jo asmeninės apsaugos vadovas, vengrų žydas K. V. Paukeris, apibūdinamas kaip „nepadoraus raudonio ir jausmingų lūpų bei aistringų juodų akių", atsidavęs tautų vadui ne tik visa širdimi, bet ir kūnu.

    Tikėtina, kad Hitleris galėjo turėti homoseksualių lytinių santykių su savo jaunystės draugu Augustu Kubizeku - atvirai išreikštu gėjumi. Bet greičiau Hitleris buvo pasyvus, o ne aktyvus sekso partneris. Mat fiureris labiau mėgo stebėti iš šalies homoseksualius lytinius santykius nei pats juose aktyviai dalyvauti. Taip pat jis turėjo daugybės filmų kolekciją apie homoseksualius santykius, sukurtus specialiai jam.

    Stalinas ir Hitleris turėjo ir kitų lytinių nukrypimų bei patologijų. Ilgą laiką buvo manoma, kad Stalinas turėjo įgimtą difaliją. Tai reiškia, kad vyras du penius. Vienas iš jų funkcionuoja normaliai, o kitas gali būti neišsivystęs, „nematomas" ir, žinoma, neatlieka savo funkcijų. Bet atlikus Stalino palaikų skrodimą, ši prielaida nepasitvirtino. Be to, Stalino kairės kojos antras ir trečias pirštai buvo suaugę. Tikriausiai nenorėdamas, kad kas nors pamatytų, jis visada miegodavo su kojinėmis.

    Skaityti daugiau...

  • Vladimir Bešanov 1943-ieji. Lūžio metai

    1943Antrojo pasaulinio karo istorija apipinta stereotipais ir mitais, kur kiekviena konfliktuojanti pusė siekia pateisinti savo dalyvavimą kruviniausiame pasaulio istorijoje konflikte. Baltarusių istorikas Vladimiras Bešanovas knygoje „1943-ieji. Lūžio metai“ iš naujo žvelgia į lemtingus konflikto metus, kai Raudonoji armija perėjo į kontrataką. Kas lėmė šį pokytį karo eigoje?
    Sovietams 1943 m. – įsimintiniausi Antrojo pasaulinio karo metai. Pirmiausia, žiemą pavyko atkovoti Stalingrado miestą. Vokiečiams nepavykus užimti Maskvos, šie visas pajėgas nukreipė į strategiškai svarbų miestą ant Volgos upės kranto. Pergalė Stalingrade būtų leidusi atkirsti sovietus nuo naftos tiekimo ir užtikrinusi degalus Vermachto karo mašinai. Šio miesto svarbą suvokė ir abu diktatoriai – tiek Stalinas, tiek Hitleris įsakė kautis dėl kiekvieno metro ir iki paskutinio šovinio. 

    Po Stalingrado patikėję savo jėgomis, sovietai 1943 m. vasarą dar kartą įrodė savo pranašumą Kurske. Dažnai čia vykęs mūšis vadinamas kruviniausiu ir žiauriausiu Antrojo pasaulinio karo susirėmimu. Įvairiais duomenimis, jame galėję dalyvauti iki dviejų milijonų žmonių, buvo naudojama pati pažangiausia to meto karinė technika. Kurske vokiečiai buvo priversti iš puolimo pereiti į gynybą – tokioje padėtyje jie ir liko iki pat karo pabaigos 1945 m.

    Kai šie mūšiai pristatomi Sovietų Sąjungos ar Rusijos istorijos vadovėliuose, didžiuojamasi rusų generolų taktikos ir strategijos išmanymu, toliaregiškumu ir intuicija – laikoma, kad būtent tai leido įveikti Vermachtą ir pradėti pergalingą žygį Berlyno link. Tačiau Vladimiras Bešanovas knygoje „1943-ieji. Lūžio metai“ siekia paneigti mitą, kad lūžis įvyko dėl ryžtingų Raudonosios armijos karvedžių veiksmų. Iš tiesų, anot istoriko, skaudžius pralaimėjimus lėmė aukščiausios vokiečių karinės vadovybės klaidos. Tarp jų – ir paties fiurerio užsispyrimas.

    Istorikas teigia, kad nebuvo jokio įspūdingo tankų mūšio prie Prochorovkos – jis įrodo, kad tai tebuvo masinis sovietų šarvuotųjų kovos mašinų naikinimas, atliktas vokiečių artilerijos ir aviacijos. Čia nebūta nė vieno vokiško tanko. Raudonosios armijos viršūnės siekė pateisinti gėdingą nesėkmę - taip atsirado legenda apie didžiausią istorijoje tankų mūšį.

    Knygos „1943-ieji. Lūžio metai“ autorius – baltarusių istorikas Vladimiras Bešanovas. Tarnavo Sovietų sąjungos jūrų pajėgose poliarinėse srityse ir Juodosios jūros flotilėje. 1992 m., nenorėdamas prisiekti Ukrainos valstybei, išėjo į atsargą. Pirmoji jo knyga „60 Napoleono kovų“ pasirodė 2000 m., vėliau pasirodė jo knygų serija, skirta Antrajam pasauliniam karui. „1943-ieji. Lūžio metai“ – viena iš šios serijos knygų. Vladimiro Bešanovo knygų populiarumą liudija tai, kad kai kurios jų buvo perleistos net 5-7 kartus.

  • Darius Pocevičius.Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990, I dalis

    12016-aisiais pasirodžiusi poeto, vertėjo ir literatūros kritiko Dariaus Pocevičiaus knyga „100 istorinių Vilniaus reliktų“ buvo šluote iššluota iš knygynų lentynų. Tai viena pirmųjų knygų, pradėjusių leidinių apie Lietuvos sostinę „bumą“. 

    Kiekviena epocha Vilniuje paliko savo ženklus ir simbolius – čia galima rasti LDK ir ATR palikimą, carinės Rusijos okupacijos reliktus, tarpukario paminklus. Knygoje „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis“ Darius Pocevičius siekia iš naujo pažvelgti į sovietmečio kasdienybę Gedimino mieste. Kaip ir ankstesnėje knygoje, autorius stengiasi išvengti pernelyg lituanizuotos, mitologizuotos ar romantizuotos pasakos apie miestą ir pažadinti skaitytojų smalsumą patiems tyrinėti miestą. 

    Antrasis pasaulinis karas neaplenkė Vilniaus. Daugelis yra girdėję istoriją apie „miesto išvadavimą“, sugriautą Vokiečių gatvę ir grandiozinius miesto urbanistinio pertvarkymo projektus. Po karo nuskurdusi ir ištuštėjusi sostinė sovietiniais metais išaugo bene penkis kartus ir šiandien joje gyvena virš pusės milijono gyventojų. Šis augimo, vystymosi ir plėtros procesas į miesto audinį įrėžė savo ženklus ir simbolius, kuriuos Darius Pocevičius surinko į knygą „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis“. 

    Sovietinis Vilnius – kontrastinga ir marga vieta, tačiau autorius į jį žvelgia kitaip nei ankstesni tyrėjai. Darius Pocevičius vengia ideologinių klišių, būdingų sovietmečio tyrimams – kaip ir ankstesnėje knygoje, jį domina gyvoji, autentiškoji miesto istorija. Šios knygos veikėjai – ne elitas, o naujieji miestiečiai. Autorių domina jų rūpesčiai ir pramogos, pirmieji žingsniai iš kaimo persikėlus į miesto erdvę. Apie sovietmečio kasdienybę ir kultūrą knygoje pasakoja iki šiandien išlikę viešosios erdvės reliktai. 

    „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis“ – knyga, neturinti apibrėžto žanro. Ją galima skaityti kaip romaną, kasdien atversti ir susipažinti su vis nauju Vilniaus reliktu, jis gali tapti miesto enciklopediniu žinynu ar kelionės gidu. Darius Pocevičius pasakoja nuosekliai ir įtraukiančiai, vengia vertinimų, todėl knyga neįkyri ir lengvai skaitoma. 

    Darius Pocevičius mėgsta save vadinti miesto tyrinėtoju. Jis yra parašęs keturias knygas, dvi iš jų – plataus masto studijos apie Vilniaus miesto istoriją ir reliktus. Rašyti apie miestą jį paskatino suvokimas, jog apie įdomiausius miesto audinio sluoksnius, kuriuos užgožia populiarūs turistiniai objektai, iš tiesų žinome labai nedaug. Anot jo, niekas išsamiai nesidomėjo miesto urbanistika, todėl teko pačiam šturmuoti archyvus ir pateikti alternatyvą istorikų pasakojimams. Už šį bandymą – pirmąją Vilniaus reliktų knygą – Dariui Pocevičiui įteikta 2017 m. Sostinės mero premija.

  • Dainius Razauskas-Daukintas. Vytis ir Gediminaičių stulpai simbolikos požiūriu

    vytisKnygoje „Vytis ir Gediminaičių stulpai simbolikos požiūriu“ simbolikos požiūriu aptariami svarbiausi Lietuvos valstybės istoriniai heraldiniai ženklai – Vytis ir Gediminaičių stulpai.

    Simbolikos požiūriu“ reiškia, kad jų istorinė kilmė nei raida nėra nagrinėjama, tik trumpai priminta. Nagrinėjama jų simbolika – tai, ką šie vaizdiniai žadina savaime, iš vidaus, pačia savo struktūra, nepriklausomai nuo vietos ir laiko, pasitelkiant kuo įvairiausių vietų ir laikų pavyzdžius.

  • Iliustruotas ispanų – lietuvių kalbų žodynas

    z2Patinka žaismingai mokytis ispanų kalbos? 
    Trūksta įgūdžių bendraujant užsienyje? 
    Lengviau įsiminti žodžius matant paveikslėlius?
    Tuomet šis žodynas kaip tik jums!
    • Per 2400 spalvotų nuotraukų ir iliustracijų bei daugiau nei 6300 žodžių ir posakių
    • Žodynas suskirstytas pagal svarbiausias temas
    • Išsami rodyklė lietuvių kalba
    • Nepakeičiamas bičiulis kelionėje ir kartu - įdomi mokymo priemonė

  • Iliustruotas vokiečių – lietuvių kalbų žodynas

    zodynasPatinka žaismingai mokytis vokiečių kalbos? 
    Trūksta įgūdžių bendraujant užsienyje? 
    Lengviau įsiminti žodžius matant paveikslėlius?
    Tuomet šis žodynas kaip tik jums!
    • Per 2400 spalvotų nuotraukų ir iliustracijų bei daugiau nei 6300 žodžių ir posakių
    • Žodynas suskirstytas pagal svarbiausias temas
    • Išsami rodyklė lietuvių kalba
    • Nepakeičiamas bičiulis kelionėje ir kartu - įdomi mokymo priemonė