• Alfonso Rascon Caballero. Ispanų kalba. Praktinė gramatika. Fonetikos įvadas

    kalbaAlfonso Rascon, baigęs filologiją Madrido Complutense universitete, nuo 1996 dėsto ispanų kalbą ir lingvistines disciplinas (ispanų kalbos fonetiką, leksikologiją, stilistiką, literatūrą) Vilnius universitete. Sudarė „Lietuvių–ispanų kalbų žodyną“ (2002), nuo 2005 m. leidžia ir nuolat atnaujina „Ispanų kalbos kursą“ (I, II, III ir IV dalis), skirtą paskaitoms.

    Ši gramatika skirta besimokantiems ispanų kalbos lietuviams. Knygoje „Ispanų kalba. Praktinė gramatika. Fonetikos įvadas“ sistemingai pateikiamos ispanų kalbos gramatikos, fonetikos ir rašybos ypatybės siekiant suprantamai paaiškinti ispanų kalbos išskirtinumą ir palengvinti jos mokymąsi. Išsamiai aprašyti visi kalbos aspektai, ypač tie, kurie lietuviams sunkiau perprantami: veiksmažodžių daryba, veiksmažodžių ser, estar ir haber, būtųjų laikų pretérito perfecto, imperfecto ir indefinido vartojimo skirtumai, visi subjunktyvo, artikelių ir asmeninių įvardžių vartojimo atvejai. Kiekvienas teiginys iliustruojamas pavyzdžiais. Priede pateiktos taisyklingųjų bei netaisyklingųjų veiksmažodžių lentelės ir indeksas.

  • Daniel Klein. Kelionės su Epikūru. Į Graikijos salą, ieškant gyvenimo pilnatvės

    keliones„Kelionės su Epikūru“ – knyga, kuri atveria brandaus gyvenimo paslaptis: kokios galimybės atsiveria senstant, kaip tinkamai leisti laiką ir išnaudoti jį tam, ko anksčiau negalėjote daryti?

    eliaudamas į Graikiją rašytojas pats randa ir skaitytojams pateikia paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus apie visavertį gyvenimą. 

    Populiaraus amerikiečių rašytojo, filosofo knyga „Kelionės su Epikūru“ parašyta autoriui keliaujant po Graikiją. Į ją jis išvyko prisikrovęs pilną lagaminą filosofinių knygų – nuo Epikūro iki Sartro. D. Kleinas ieško atsakymo, kaip senti laimingai, negraužiant savęs, nejaučiant kaltės ir prasmingai išnaudojant laiką. 

    Iš savo draugų Graikijoje ir iš garsiausių pasaulio filosofų Kleinas mokosi prisijaukinti savo amžių ir atrasti jo teikiamus malonumus, kurie prieinami tik dabar arba tokius, kuriais tik subrendęs žmogus mokėtų iš tikrųjų pasimėgauti. 

    Rašytojas bando atsakyti į esminį Epikūro keltą klausimą: kaip išspausti viską, kas įmanoma iš savo vieno gyvenimo. Paskutiniu metu visus užvaldanti „amžinos jaunystės“ idėja ima darytis vis svetimesnė, kai Kleinas pabendrauja su atsipalaidavusiais ir ramiais graikais ir susipažįsta su jų gyvenimo būdu. Jis vis aiškiau pastebi, kiek pastangų reikalauja noras išlikti jaunam ir kaip vis labiaus nebelieka laiko ramiems apmąstymams, pasisėdėjimui su draugais klausant muzikos ar pasakojant savo gyvenimo istorijas. 

    Skaityti daugiau...

  • Dr. Daniel J. Siegel, dr. Tina Payne Bryson. Smegenys, tariančios TAIP

    taipAr kas vakarą klausimas apie paruoštas pamokas ir reikalavimas eiti miegoti neišvengiamai baigiasi barniu, o prašymai išjungti elektroninius prietaisus atsimuša į tylos sieną? Tokią vaiko elgseną lemia negatyvaus proto suformuotas požiūris į aplinką, teigia Daniel J. Siegel ir Tina Payne Bryson. Jų knyga „Smegenys, tariančios TAIP“ – pamokos kaip ugdyti pozityvųjį vaiko protą, kad jis užaugtų mokančiu priimti teisingus sprendimus ir pasitikinčiu savimi žmogumi.  

    Egzistuoja du proto režimai. Pirmasis jų – reaktyvus bei negatyvus požiūris į aplinką. Tai smegenys, sakančios „ne“. Tokia proto būsena sukelia uždarumo, pykčio, baimės, liūdesio jausmus ir norą užsisklęsti savyje. Jei šis proto režimas dominuoja, vaikai neįprastas naujas situacijas sutinka priešiškai. Tokie vaikai pasiduoda jausmams, yra priklausomi nuo išorės aplinkybių ir užuot smalsiai žvelgę į gyvenimą, siunčiamus iššūkius priima nekantriai, priešiškai ir su baime.

    Visi tėvai siekia auginti tvirtos savivertės ir emociškai stabilias asmenybes. Todėl net nesąmoningas negatyvaus požiūrio į pasaulį pavyzdys skatina vaiko negatyvaus proto formavimąsi. Ugdydami pozityvųjį protą, mokome smegenis ištarti pasauliui ir mus supančiai aplinkai „taip“. Išlavinus šią būseną, reaktyvų požiūrį keičia atvirumas – pusiausvyra tarp mūsų vidinių jausmų ir išorinio pasaulio. Pozityvaus proto ugdymas padeda vaikui geriau pažinti savo jausmus, o keblias situacijas sutikti smalsiai ir atvirai. 

    Skaityti daugiau...

  • Dr. Dana Suskind. Trisdešimt milijonų žodžių: kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis

    301995 m. mokslininkų Betty Hart ir Todd Risley atliktas tyrimas parodė, kad kai kurie vaikai iki savo ketvirto gimtadienio girdėjo trisdešimčia milijonų žodžių mažiau nei bendraamžiai. Girdėję daugiau žodžių vaikai buvo labiau pasiruošę mokyklai, jiems lengviau sekėsi skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Remdamasi šiuo tyrimu, profesorė Dana Suskind nusprendė įsigilinti į šią problemą Apie gautus rezultatus ir išvadas ji pasakoja knygoje „Trisdešimt milijonų žodžių: kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis“.

    Dialogas ir kalba – pagrindinis augančio žmogaus smegenų „maistas“. Ypač svarbu, kad jis būtų kokybiškas ir subalansuotas. Kalba nėra tik atskiri žodžiai – tėvai, bendraudami su vaiku, ugdo jo emocinį intelektą, moralines vertybes, loginius gebėjimus. Sužinoję ir supratę, kokią didelę naudą turi laiku ištarti žodžiai ir kaip jie lemia vaiko raidos trajektoriją, tėvai nebeskubės pirkti išmaniųjų telefonų ir žaislų. Jie su vaikais kalbėsis. 

    Skirtingai nei kiti žmogaus organai, smegenys gimus vaikui dar nėra pakankamai subrendusios, o smegenų vystymasis labai priklauso nuo vaiko potyrių - vienas svarbiausių, be lytėjimo ir matymo, yra girdėjimas tėvų sakomų žodžių. Tėvai jau nuo pat mažens turi kalbėti su vaiku – pasakoti apie skalbimą, gaminamą maistą ar... Homero „Odisėją“. Svarbu kiekvieną savo veiksmą nusakyti kuo vaizdingiau ir išsamiau. Juk vaikas nuo pirmos dienos mėgina užmegzti kontaktą ir įsitraukti į pokalbį – į jo gugavimą reikia reaguoti turtingais ir plačiais atsakymais.

    Skaityti daugiau...

  • Kostas Slivskis. Sumedžiok vilką...

    vilkaKosto Slivskio knyga „Sumedžiok vilką, nuotykiai ir dar šis bei tas“ neabejotinai sudomins ne tik medžiotojus, bet ir tuos, kurie teigia apie galimą vilkų išnykimą. Apie tai, jog tikrai tai negresia, apie tai, jog vilkų populiacijos didinimas gali privesti prie gamtos tragedijos, knygoje savo mintis išsako medžiotojai.

  • Kevin Horsley. Neribota atmintis

    atmintisTarptautinio atminties didmeistrio vardą pelniusio autoriaus Kevino Horsley knyga „Neribota atmintis“ yra viena populiariausių negrožinės literatūros knygų, gelbstinti visus, kuriems žūtbūt reikia išmokti prisiminti.

    Daugelis žmonių neišnaudoja nė 10 proc. savo potencialios atminties, tačiau būtent šis gebėjimas gali tapti didžiuliu pranašumu gyvenant šiuo konkurencingu laikotarpiu.

    Kevinas Horsley 2013 metais pasiekė pasaulio atminties rekordą ir jis žada, kad savo atmintį, mokymosi gebėjimus, produktyvumą gali išlavinti bet kas. 

    Jei kada jautėtės pernelyg apkrauti, išgyvenote milžinišką stresą ir negalėjote susikoncentruoti bei atlikti savo darbų, tai knyga „Neribota atmintis“ taip pat taps išsigelbėjimu. Sužinosite, kaip didžiausi atminties meistrai išmoksta susikaupti bet kada, jei tik to reikia; galėsite ne tik nesunkiai susikoncentruoti, bet ir įsiminsite informaciją bei padidinsite savo produktyvumą; išvengsite laiko švaistymo, klaidų bei nereikalingo streso. 

    Skaityti daugiau...