• Vita Morkūnienė. Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui

    giesmeEsama žmonių ir vietų, kuriems nusakyti netinka įprasti žodžiai ir dydžiai. Kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – kapucinų vienuolis tėvas Stanislovas – ir atokus Paberžės bažnytkaimis Kėdainių rajone yra kaip tik tokie.
    Iki Paberžės, galingo dvasinės traukos centro, buvo skaičiuojami kilometrai nuo Vilniaus, Varšuvos, Talino, Peterburgo ir kitų pasaulio miestų, o Paberžės ganytojas pelnė žmonių kunigo titulą ir dar gyvas būdamas tapo legenda. Kelis dešimtmečius Paberžės kryptimi, tėvo Stanislovo kryptimi tekėjo žmonių upė.
    Su tėvu Stanislovu galėjai kalbėtis apie viską. Jis mokėjo paprastais žodžiais pasakyti, kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė, jo kančios ir jo kelio prasmė. Gebėjo įžiebti viltį ir neleido jaustis paskutiniam eilėje prie Dievo. Neskirstė žmonių pagal kilmę, padėtį visuomenėje, mokslo ar turto cenzą. Jo durys buvo atvertos kiekvienam. 
    Tėvas Stanislovas dar ilgai bus dvasine Paberžės dominante. Netelpantis standartų, pripažintų tiesų, tradicijų ir dogmų, charakteristikų ir epitetų rėmuose. Drąsus ir laisvas, veržlus, atviras ir patiklus, netausojantis savęs, atsidavęs tarnystei, spinduliuojantis meilę. Gyvas krikščioniškumo liudijimas. 
    Paberžė – vieta, kur nesikryžiuoja dideli keliai.
    Paberžė – vieta, kur į vieną nesuteka didelės upės.
    Paberžė – vieta, kur susitinka laikas ir žmogus, žmogus ir Dievas.
    Kur žmogus stoja į akistatą su pačiu savimi.
    Žurnalistė, rašytoja Vita Morkūnienė, kurios „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“ sulaukė net trijų leidimų, šioje esė ir fotografijų knygoje į tėvą Stanislovą ir Paberžės fenomeną žvelgia atidžiu, jautriu ir šviesiu žvilgsniu, ne tik atskleidžia tėvo Stanislovo paliktus dvasinius turtus, bet ir prakalbina jai gerai pažįstamą giedančių Paberžės daiktų pasaulį.

  • Dainius Sinkevičius. Pravieniškių mafija

    mafijaPravieniškių mafija – šešerius metus pataisos namuose veikusi pavojinga nusikaltėlių grupuotė, sudaryta iš gerai teisėsaugai žinomų nusikalstamo pasaulio atstovų. Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.

    Tiesą apie tai, kas vyksta Pravieniškių pataisos namuose atskleidęs ir visą Lietuvos kalėjimų sistemą sudrebinęs portalo „Delfi.lt“ specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius knygoje Pravieniškių mafija aprašo kalėjimo kasdienybę, kurios daugelis nenorėtų matyti: ne tik pateikia necenzūruotus kalėjimo „bachūrų“, „dūchų“ ir „gaidžių“ liudijimus apie kruviną kovą dėl valdžios, kalinių luošinimus, prekybą narkotinėmis medžiagomis, pareigūnų papirkinėjimą, santykius su pramogų pasaulio žvaigždutėmis, bet ir pasakoja apie nuo visuomenės nuslėptus nusikaltimus, taip pat pirmą kartą publikuoja prabilusių garsių kalinių išpažintis.

    „Ši knyga taip įtraukia, kad net ir padėjęs ją nebegali nustoti galvojęs apie tai, ką perskaitei. Dar labiau sukrečia, kad aprašomi įvykiai ir herojai yra tikri ir jie yra visai šalia mūsų. Mes, kaip visuomenė, privalome padaryti viską, kad situacija šalies įkalinimo įstaigose pasikeistų.“

  • Simonas Strelcovas. Geri, blogi, vargdieniai. Č. Siguhara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje

    blogi„Č. Sugihara rizikuodamas gyvybe nacizmu persisunkusioje Europoje gelbsti tūkstančius vargdienių (The Miserable) suteikdamas jiems tranzitines Japonijos vizas. Visa tai man primena tą karščiu alsuojančią Sergio Leone'ės dykumą. Čia bandoma rasti bendrų sąlyčio taškų, tačiau, vos prasižiojus, burna prisipildo smėlio ir kalbėti tampa beveik neįmanoma.“

    Knygoje „Geri, blogi, vargdieniai“ atsispindi dalis globalios Antrojo pasaulinio karo istorijos. Pasiremiant pirminiais šaltiniais analizuojama skaudi karo pabėgėlių, atsidūrusių Lietuvoje, istorija. 1939 – ųjų rudenį prasidėjo tragiška pabėgėlių odisėja, kuomet tūkstančiai Vokietijos ir SSSR užpultos Lenkijos piliečių rado laikiną prieglobstį Lietuvoje. 

    Knygoje „Geri, blogi, vargdieniai“ pristatoma Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikla organizuojant ir teikiant pagalbą pabėgėliams. Daug įdomios informacijos apie Lietuvos valdžios pastangas suteikti visokeriopą paramą nelaimės ištiktiesiems. Mažai žinomi faktai, kad pabėgėliams buvo suteikta ne tik pastogė ir maitinimas, tačiau pasirūpinta jų sveikatos priežiūra, įsteigti vaikų darželiai, mokyklos, buvo mokoma amato. Naujai pažvelgta į Japonijos konsulato Lietuvoje veiklą ir Čijunės Sugiharos žygdarbį gelbstint žydų šeimų gyvybes. Atskiro dėmesio sulaukė ir literatūroje vis dar mažai analizuojamas internuotų Lenkijos karių likimas, jų globa, išlaikymo politika. 

    Knyga „Geri, blogi, vargdieniai“ gausiai iliustruota originaliomis E. ir B. Zdanauskų 1939 – 1940 m. darytomis fotografijomis, atspindinčiomis pabėgėlių gyvenimą Lietuvoje. 

  • Asta Ivaškevičiūtė. Laisvė būti savimi

    laisveŠiandieniame pasaulyje vis daugiau patarimų moterims, kurios siekia laimės, nori būti sveikos ir gyvybingos, trokšta džiaugsmo, savirealizacijos ir malonumo, ieško kelio į save ir bendrystės su kitais, tačiau... Vieni pataria dainuoti, kiti šokti, vieni moko pykčio, kiti — pozityvumo... Kuo pasikliauti? Ką rinktis?

    Knygos „Laisvė būti savimi“ autorė sustabdo: užteks spausti save. Mums nieko nebereikia keisti. Nebeieškokime atsakymų kituose, nes jie — kiekvienoje iš mūsų. Išsivaduokime iš baimių ir nuostatų, pagaliau pradėkime tyrinėti ir pažinti pačios save. Leiskime sau būti savimi. To pakanka.

    Asta Ivaškevičiūtė – lektorė, susitikimų moterims vadovė, viena iš VšĮ „Savęs pažinimo ir saviraiškos studija" kūrėjų. Kaip ir daugelis mūsų, Asta sukosi kasdienybės rate – karjera, namai, draugai, atostogos... Kol kartą suprato nesijaučianti nei laisva, nei laiminga, nei gyvenanti visavertį gyvenimą. Įkvėpė ir... viską pakeitė!

    Per beveik dešimt metų trunkančią transformacijos kelionę Asta studijavo vedas, išbandė įvairius gyvenimo stilius, technikas ir metodus. Visa tai, ką patyrė ir sužinojo, sudėjo į šią knygą, kad pasidalintų su Tavimi.

    Kai mes neleidžiame sau save mylėti, norime tą jausmą patirti, gauti iš kitų.
    Kai mes neleidžiame sau savęs palaikyti, siekiame palaikymo sulaukti iš kitų.
    Kai mes sau nepatinkame, stengiamės patikti kitiems.
    Kai mes neleidžiame sau savimi rūpintis, trokštame patirti kitų rūpestį.

    O dėsnis paprastas – ko neduodame sau, negauname ir iš kitų. Ir dėl labai paprastos priežasties, kurią jau aiškinau, bet dar kalbėsiu, kad iki galo įsisąmonintum ir suprastum. Visi jausmai, visi pojūčiai, potyriai yra ne išorėje, o kiekvieno mūsų viduje. Visi jausmai, kurie kyla, yra mūsų, mumyse. Todėl niekas negali ateiti ir duoti jausmo, kurį mes sau uždraudėme patirti.

    Niekada niekas nemylės mūsų taip stipriai, kad kompensuotų mūsų nemeilės sau jausmą. Santykis su žmonėmis, su visomis gyvomis būtybėmis, net santykis su Dievu, pirmiausia prasideda nuo santykio su savimi. Kai santykis su savimi yra iškreiptas, nenormalus, tuomet santykiai su visas kitais yra tokie patys – neharmoningi. Nesukūrę harmoningo, atviro santykio su savimi, su kitais žmonėmis ryšius mezgame siekdami kompensuoti jaučiamą trūkumą arba norėdami pasislėpti nuo savęs ir savo problemų.

    Kartą draugė manęs paklausė, kaip gyvenu. Atsakiau:
    – Jaučiuosi tarsi brisčiau per vandenį savo tikslo link. Kartais prieinu priešinga kryptimi tekančią srovę, ir kiekvienas įprastas veiksmas tampa sunkus. Atrodo, tarsi viskas taip pat kaip ir vakar, tačiau šiandien paprastiems dalykams, kasdienėms praktikoms atlikti reikia daugiau valios pastangų. Susidūrusi su pasipriešinimu tiesiog brendu toliau. Kad ir mažais žingsneliais, judu į priekį. Ir staiga pasipriešinimas baigiasi. Vakar buvo sunku, o šiandien atsibudau ir viskas tyra, gryna, lengva, švyti.

  • Draugo laiškai. Psichologinės pagalbos knyga jaunimui

    laiskaidKnygoje „Draugo laiškai. Psichologinės pagalbos knyga jaunimui“ aptariamos įvairios temos: draugystė, meilė, santykiai šeimoje, netektys, krizė, taip pat kitos gyvenimiškos problemos ir natūralūs, žmogiški jausmai, kuriuos ne visada lengva ištverti vienam, nesulaukiant artimųjų ar specialistų, pagalbos. Tikimės, kad rūpestingai parengti savanorių atsakymai padės vaikams, jaunimui bei suaugusiesiems, kuriuos kamuoja panašios problemos.

    „Jaunam žmogui kartais gali būti sunku išdrįsti pradėti kalbėti apie savo sunkumus, užduoti rūpimus, bet gal ne itin lengvus klausimus tėvams, draugams ar kitiems juos supantiems žmonėms. Ypač nelengva, kai reikiamu metu nėra su kuo pasitarti, nors ir norėtųsi. Čia į pagalbą ateina „Draugo laiškai“ – knyga, kurioje surinkti pačių jaunų žmonių užduodami jiems rūpimi klausimai ir kvalifikuotų „Jaunimo linijos“ savanorių parengti atidūs atsakymai. Knyga, tikiu, ne vienam padės rasti atsakymus į neraminančius klausimus, ar suteiks drąsos pasikalbėti su artimais žmonėmis ir paskatins kreiptis pagalbos ar nukreips, kur toliau ieškoti patikimos informacijos. Didžiulė knygos vertė ta, kad jaunų žmonių laiškuose atskleidžiami skaudūs išgyvenimai primena, kad su sunkumais susiduriantis žmogus nėra vienas – yra ir kitų žmonių, susiduriančių su panašiais iššūkiais, keliančių tuos pačius klausimus. Jau vien to žinojimas gali suteikti šiek tiek paguodos ir paramos. Neabejoju, kad „Draugo laiškuose“ surinkti klausimai ir atsakymai bus ypatingai vertingi ne tik patiems jaunuoliams, bet ir juos auginantiems tėvams, kitiems suaugusiems ir specialistams dirbantiems su jaunimu. Tai puiki galimybė geriau suprasti, kuo gyvena, ką jaučia, galvoja, ką patiria skirtingi jauni žmonės šiandieninėje Lietuvoje.“

    Dr. Lina Gervinskaitė-Paulaitienė

  • Jolanta Ona Vitkutė. Meksika, mano meile

    meksikaMeilės ir susižavėjimo objektų čia tiek daug ir įvairių, kad liksite nustebinti. Vien ko verta nemirtingoji Fridos Kahlo ir Diego Riveros meilės istorija, kurią žino visas pasaulis, bet sava gali vadinti tik Meksika.

    Knygos „Meksika, mano meile“ autorė lietuvė į šią šalį atvyksta su kita - asmenine - meilės istorija. Ištekėjusi už meksikiečio, ji trokšta pažinti mylimojo gimtinę ir drauge su juo leidžiasi į kelionę po nepažintą Meksiką. Kaip pati sako, jos nuostaba ir meilė šiam kraštui vis augo, o kelionės įspūdžiai, sugulę knygoje, atskleis skaitytojams nepakartojamą Meksikos veidą ir bus naudingi dar tik besiruošiantiems tyrinėti unikalų planetos kampelį.

    Tai kontrastų kupinas kraštas, kuriame kiekvienas ras ką nors sava ir artima: gal žydros Karibų jūros pakrantes, žmogaus rankos nepaliestą gamtą - ugnikalnius, kanjonus, krioklius - ar galingųjų majų ir actekų civilizacijų palikimą. 

    Abejingų nepalieka skonių ir kvapų kupina Meksikos virtuvė, stebina didžiųjų miestų architektūra, senovės indėnų dvasia persmelkti karnavalai, mariačių dainos.

    Autorė neapsiriboja tik gamtos ir tradicijų pažinimu, ji skaitytojams praveria kultūrinio gyvenimo užkulisius, supažindina su garsiausiais šio krašto žmonėmis. 

    Skaityti daugiau...