• Aš esu ertmės Evė

    eveIeva Simonaitytė (1897–1978) - viena žymiausių XX amžiaus lietuvių rašytojų, savo kūriniuose talentingai įamžinusi Mažosios Lietuvos krašto tragišką likimą ir jo gyventojų - lietuvių etninį savitumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Rašytojos gimimo 120-ųjų metinių minėjimo programoje buvo numatyta parengti ir išleisti atsiminimų knygą „Aš esu Etmės Evė“. Ją sudaro 1978–1983 m. užrašyti 57 asmenų liudijimai apie I. Simonaitytės gyvenimo kelią, būdą ir kūrybą.

    Knygoje „Aš esu Etmės Evė. Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“ taip pat skelbiamos archyvinės nuotraukos ir kai kurie dokumentai. Veikalas parengtas kaip mokslinė simonaitistikos šaltinių publikacija. Jos paskirtis - įprasminti socialines ir kultūrines naujoves pralenkusios garsios asmenybės kūrybinių idėjų tęstinumą.

  • William Kent Krueger. Kasdienė malonė

    maloneJAV rašytojas William Kent Krueger sukūrė istoriją apie pyktį, mirtį ir nesuvokiamą Dievo planą „Kasdienė malonė“. Kaip paaugliui išgyventi tragediją, kurią sunkiai pakeltų net suaugusieji?

    961 metais Jungtinėse Valstijose atgimsta viltis ir žmones vėl užvaldo svajonės apie gerą gyvenimą. Prezidentu tapus J. F. Kenedžiui pasaulis pamažu ima keistis, o nuotaikos pastebimai gerėja. Tačiau ne trylikamečiui Frenkui Dramui. Jam tą vasarą tenka išgyventi daugybę mirties pavidalų. Nelaimingas atsitikimas, gamta, savižudybė, žmogžudystė…
    Frenko vasara prasidėjo mąstant apie paaugliui įprastus dalykus ir planuojant įprastus užsiėmimus, tačiau netikėtai jo šeimą ištinka tragedija. Miršta Frenko tėvą pastorius, jo aistringa ir artistiška mama, vyresnė sesuo, susiruošusi studijuoti prestižinėje Džiuljardo muzikos mokykloje ir jaunesnysis ne pagal metus protingas brolis. Frenkas staiga atsiduria suaugusiųjų pasaulyje, kupiname paslapčių, melų ir išdavysčių. Ir jis turi demonstruoti brandą ir ištvermę, reikalaujamą iš kur kas vyresnių nei trylikos metų žmonių.
    Iš pirmo žvilgsnio romanas „Kasdienė malonė“ yra žmogžudystės istorija, tačiau knygos šerdis – berniuko, jo šeimos ir viso miestelio istorija. Prabėgus keturiasdešimčiai metų nuo tos lemtingos vasaros Frenkas pasakoja istoriją apie gyvenimą berniuko, atsidūrusio tarpduryje ir turinčio žengti į suaugusio vyro pasaulį. Jis stengiasi suprasti tą pasaulį, kuris, atrodo, tiesiog griūva.

  • Aušra Matulaitytė. Prijaukinti vėjai

    vejai„Geras!” su šypsena ir nuostaba sušukau, kai atsirado ši knyga. Kodėl? Nes istorija beveik analogiška manajai. Pagrindinė veikėja Alba (tikrasis, t. y. lietuviškas jos vardas Uršulė, bet, kaip dažnai būna, užsienyje jo vis tiek niekas neištaria) meta nusibodusį darbą, nutraukia išsivadėjusius santykius ir susikrovusi daiktus išskrenda į Ispaniją, Kanarų salą Lansarotę. 

  • Mary Lynn Bracht. Baltoji chrizantema

    baltojiSkaudi Korėjos istorija atgyja jaudinančiame Mary Lynn Bracht istoriniame romane „Baltoji chrizantema“, kuris pasakoja dviejų Antrojo pasaulinio karo išskirtų seserų istoriją. 
    1943 metai, Korėja. Paauglė Hana gyvena Japonijos okupuotoje Korėjoje, tačiau ji gali džiaugtis didesne laisve negu kitos korėjietės. Šešiolikmetė mergina yra henajo – nardytoja, jūros dugne ieškanti kriauklių ar austrių. Hanos gyvenimas pasikeičia, kai vieną dieną jai tenka gelbėti seserį nuo japonų kareivio. Ji sulaikoma ir išvežama į Mandžiūriją, kur tampa viena iš japonų karių „paguodos moterų“. Tačiau hanajo yra stiprios moterys. Hana ras kelią namo...
    2011 metai, Pietų Korėja. Praėjo daugiau nei 60 metų, o Emi juos visus pragyveno bandydama pamiršti savo kaltę dėl sesers aukos. Tačiau ramybę ji gali rasti tik atvirai priimdama skaudinančią praeitį. Emi stebi savo vaikus, kurie keičiasi ir gydosi karo paliktus randus. Ar jai pavyks susitaikyti su karo paliktomis skriaudomis ir kankinančiu kaltės jausmu?
    Įtemptas, tačiau kupinas vilties ir atleidimo romanas „Baltoji chrizantema“ pasakoja dviejų seserų istoriją. Ir meilė čia yra stipresnė nei milžiniška viską griaunanti karo jėga. 

  • Ričardas Gavelis. Paskutinioji žemės žmonių karta

    kartaRičardas Gavelis – išskirtinė asmenybė ir vienas ryškiausių Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės pradžios laikotarpio rašytojų. Jo knyga „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ pirmą kartą buvo išleista 1995 metais. Tai gaveliškai apokaliptinis romanas, kuriame pinasi septynios istorijos, griaunančios gyvenimus ir... Vilnių.

    Romanas „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ apibūdinamas kaip proza parašyta juodoji poezija. Čia pasakojama apie septynis atskirus personažus, tačiau jie patys ir jų istorijos yra susijusios, susipynusios ir, nepaisant to, kur jie gyvena, kur vyksta veiksmas, viskas galiausiai grįžta į Vilnių. Autorius tuos personažus vadina avatarais, taip duodamas skaitytojui užuominą, kaip stipriai yra susijusios visos istorijos. Avataras – tai induizmo mitologijoje vartojamas žodis, kuris apibūdina skirtingus vienos dievybės įsikūnijimus.

    Visi knygos „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ personažai, kaip ir būdinga Gaveliui, linkę į susinaikinimą ir į sunaikinimą. Saulius Kepenis siekia kuo daugiau žmonių užkrėsti AIDS, Rita Valkus – lietuvių kilmės amerikietė, nori parvežti į Vilnių radioaktyvaus metalo. Dar yra Seimo deputatė, apie seksą svajojantis kunigas ir kiti. Vizijų, haliucinacijų ir dramatiškos tikrovės kupinas pasakojimas vietomis išsiskiria giliomis filosofinėmis įžvalgomis, o vietomis brutalumu, netikėtais fantazijos vingiais ir atpažįstamais istoriniais įvykiais.

    Kai kurie literatūros specialistai ir kritikai R. Gavelio romaną „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ laiko net stipresniu nei rašytoją išgarsinęs „Vilniaus pokeris“.

    Ričardas Gavelis (1950–2002 m.) – rašytojas, dramaturgas, fizikas, vadinamas vienu ryškiausių Lietuvos postmodernizmo rašytojų, išgarsėjo romanais „Vilniaus pokeris“ ir „Vilniaus džiazas“.

    Gimė ir gyveno Vilniuje, tačiau vėliau su tėvais išsikėlė gyventi į Druskininkus. Čia baigė mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą, kur studijavo fiziką. Dirbo Mokslų akademijos Fizikos institute. Nuo 1978 metų atsidėjo tik rašymui. Dirbo žurnaluose „Mokslas ir gyvenimas“, „Pergalė“, vėliau, jau atkūrus nepriklausomybę, bendradarbiavo su dienraščiu „Respublika“ ir savaitraščiu „Veidas“.

    Jo kūryboje gausu provokuojančių scenų, siužetai dažnai paremti realiais istoriniais įvykiais, kurių tikrovė dažniausiai paklaidinama drąsiose autoriaus fantazijose.
    R. Gavelio knygos išverstos į latvių, lenkų, baltarusių, anglų, prancūzų, vokiečių, suomių ir kitas kalbas. Užsienyje jo kūryba dažnai lyginama su tokiais kūrėjais kaip F. Kafka, G. Orwell, W. Faulkner.

  • Mary Higgins Clark. Vienui viena

    viena„Kai keleiviai ėmė skirstytis linkėdami vienas kitam geros kelionės, jie nežinojo, kad mažiausiai vienas jų Sautamptono gyvas nepasieks.“

    Į pirmąją kelionę aplink pasaulį išplaukęs kruizinis laineris „Karalienė Šarlotė“ turėjo priblokšti keleivius aukščiausio lygio prabanga. Ryškiausia pirmosios kelionės žvaigžde tapo ledi Emilė Heivud. Turtinga 86-erių moteris viešai pažadėjo į kelionę pasiimti neįkainojamą smaragdų vėrinį, pasak legendos, kitados priklausiusį pačiai Egipto karalienei Kleopatrai. Ledi Em neslėpė, kad po kelionės šį unikalų vėrinį ketina perduoti Smitsono institutui, tačiau ši žinia sužavėjo ne visus. Kelionės išvakarėse žiniasklaida pranešė, kad į Kleopatros vėrinį nusitaikė akiplėšiškomis vagystėmis išgarsėjęs ir Interpolo ieškomiausiu nusikaltėliu paskelbtas Tūkstantveidis Žmogus.

    Laivo savininkas Gregoris Morisonas tikėjosi, kad kelionė bus tobula, o turtuolių grietinėlei priklausantys svečiai patirs aibę nepakartojamų įspūdžių. Tačiau trečią kelionės dieną ledi Em buvo aptikta negyva savo kajutėje, o jos vėrinys pradingo. Kuris keleivis yra tikrasis žudikas? Kieno rankose atsidūrė vėrinys? Kas taps kita nusikaltėlio auka?

    Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, g. 1927 m.) – JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, vertinami skaitytojų ir kritikų visame pasaulyje, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark yra daugelio prestižinių premijų laureatė, JAV detektyvų rašytojų asociacijos prezidentė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.