• Vikram Chandra. Dievų šokis

    sokisMagiškojo realizmo žanro ribas išplečiantis „Dievų šokis“ – debiutinis indų rašytojo Vikram Chandra romanas, kuriame postmoderniu stiliumi pasakojama istorija sujungia mitologiją, istoriją ir kultūrą.

    Šio romano pagrindą sudaro XIX a. anglų-indų kario Jameso Skinnerio, vadinto „Sikandaro sahibu“, autobiografinė istorija. Tačiau iš tiesų čia pasakojamos dvi neatsiejamos istorijos. Viena jų apie jauną indų studentą, kita - apie kalbančią beždžionę. Ši beždžionė nepaprasta – tai sandėrį su dievais sudaręs žmogus, kuris lieka gyvas tol, kol kasdien papasakoja žmonėms po vieną istoriją…

    Verčiant šio nepaprasto romano puslapius, sunku atskirti, kur baigiasi magija ir prasideda realizmas – čia persipina XIX a. kolonijinė Indijos istorija ir pankrokas, pasirodo šimtai dievų, žmonių ir gyvūnų, pasakiškos moterys ir narsūs didvyriai. Ir visa tai sukuria monumentalų vientisą paveikslą, kuriame telpa du žemynai, herojinis epas, indų filosofija, praeitis ir dabartis – tai tarsi Markeso lūpomis būtų pasakojama „Tūkstantis ir viena naktis“.

    Debiutinis Vikram Chandra romanas „Dievų šokis“ – tai įtraukiantis vaizdinių srautas ir vaizdinga kalba. Tai įtraukianti istorija, kurioje susipina šimtai mažesnių pasakojimų, kurie lyg grandinės žiedai susipina tarpusavyje.

    Rašytojas Vikram Chandra šiuo metu gyvena tarp Mumbajaus Indijoje ir Kalifornijos JAV. Čia jis dėsto kūrybinį rašymą Berkeley universitete. Su Salmanu Rushdie lyginamo kūrėjo debiutinis romanas atkreipė literatūros kritikų dėmesį ir pelnė jam „Commonwealth“ ir „David Higham“ premijas.

    „Ši knyga prašosi ne recenzijos, o disertacijos, straipsnio ar bent jau išsamios analizės. Ją skaitant, „magiškojo realizmo“ etiketė atrodo lyg imperialistinis įžeidimas kultūroms, kurios nedaro skirčių tarp kūno ir dvasios, vaizduotės ir pasaulio, dievų ir žmonių. Chandros švelnus, linksmas ir šviesus rašymo stilius kuria tokius veikėjus, kurių akimis galime pamatyti kitą kultūrą ne europiečių akimis.“
    The Guardian

    „Priešpastatydamas XIX a. Indiją ir šiuolaikinės Amerikos greitkelius, maišydamas Indijos mitus, induistų dievus, magiją ir nepagražintą realybę, romanas „Dievų šokis“ yra išskirtinis epas, pasiskolinęs pasakojimo vaizdingumą iš „Tūkstančio ir vienos nakties“ ir pavertęs jį modernios literatūros kūriniu. Chandra kuria stiprią ir jaudinančią sagą, kurioje nagrinėjamos kolonializmo, mirties, kančios, laikino malonumo ir gyvenimo prasmės temos. Nuostabus debiutas.“
    Publisher’s Weekly

  • Yukio Mishima. Auksinė šventykla

    yokioJaponų rašytojo Yukio Mishima romanas „Auksinė šventykla“ – tai šiuolaikinė alegorija apie žmogaus būties tragizmą. Romanas paremtas tikru įvykiu: 1950 m. jaunas vienuolis sudegino garsiąją Auksinę šventyklą Kiote. Ši istorija tapo jaudinančia istorija apie griaunančią grožio jėgą.

    Mikčiojantis berniukas Midzogučis nepritampa prie aplinkinių. Klausydamas tėvo pasakojimų savimi nepasitikintis berniukas susižavi Kioto miesto įžymybe - Auksine šventykla. Šis pastatas tampa jaunuolio apsėdimu, tačiau ilgainiui jis ima pastebėti ir šventyklos trūkumus...

    1950 m. liepos 2 d. Japoniją apskrieja tragiška žinia: ugnis sunaikino nacionaline vertybe laikytą Auksinę šventyklą – pastatą, kuris kelis šimtmečius išvengė gamtos kataklizmų, niokojančių karų ir net Antrojo pasaulinio karo aviacijos antskrydžių.

    Padegėjas – vienuolis, kurio sielą apsėdo susižavėjimas pastatu, o įvykusi tragedija vainikavo jo fantazijas ir troškimus. „Auksinė šventykla“ - tai jauno dzenbudisto vienuolio kančios istorija, nulemta jo maniakiškos aistros ir destruktyvių minčių.

    Romane „Auksinė šventykla“ netrūksta įtaigių psichologinių pasažų ir netikėtų atomazgų. Remdamasis tikra istorija, Yukio Mishima atskleidžia padegėjo mintis, gilinasi į jo vidinį pasaulį ir bando suprasti, kas nulėmė destruktyvų troškimą pasikėsinti į šešis šimtmečius stovėjusį architektūros šedevrą.

    Rašytojo Yukio Mishima pasakojimo stilius ir vaizdinga kalba kuria nepaprastai įtraukiantį ir kartu jausmingą pasakojimą apie pagrindinio veikėjo - padegėjo Midzogučio asmenybę. Kuo artimiau jį pažįstame, tuo daugiau klausimų kyla.

    Yukio Mishima (1925–1970) – žymus japonų rašytojas, dramaturgas, aktorius ir režisierius, tris kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Tai vienas ryškiausių XX a. Japonijos literatų, išgarsėjęs ne tik savo kūriniais, bet ir ritualine savižudybe – tūkstantinės minios akivaizdoje kardu perrėžė sau pilvą. Jo kūryboje atsispindi Japonijos kultūrai būdingas jausmingumas ir atidumas detalėms, tačiau įtempti ir įtaigūs siužetai, psichologinės įžvalgos tokie universalūs, kad išgarsino autorių visame pasaulyje.

    „Mishima iš griuvėsių prikelia Kijotą, lygumas ir kalnus, vienuolynus, šventyklą ir ją suprantį miestą – kaip kadaise Viktoro Hugo pasakojimas apie Notre Dame katedrą prikėlė Paryžių.“
    The Nation

  • Viktor Pelevin. Slaptosios Fudži kalno perspektyvos

    fujiAr esate pasirengę patirti tokią realybę, kurioje praktikavo senovės Indijos magai ir asketai prieš du su puse tūkstančio metų?

    Tai siūlantis startuolis „Fuji Experiences“ veikia ne Silikono slėnyje, o Rusijoje, kur reikalavimai naujam verslui kur kas griežtesni. Žmones, pajėgiančius finansuoti naują projektą, gali suskaičiuoti ant pirštų.

    Tačiau ši Viktoro Pelevino knyga „Slaptosios Fudži kalno perspektyvos“ – ne vien apie Rusijos startuolių problemas. Tai savotiška šiuolaikinė „Iliada“, pasakojanti apie ilgą ir kankinamai sunkų rusų oligarchų grįžimą namo. O kur dar griebianti už širdies moteriškos sėkmės istorija...
    Čia pirmą kartą pasaulinėje literatūroje atskleidžiamos ezoterinės mezoamerikietiškojo feminizmo praktikos. Paliečiami ir kai kurie įdomūs klasikinės budistų meditacijos aspektai.

    Knygos „Slaptosios Fudži kalno perspektyvos“ veikėjai – dinamiški mūsų amžininkai: socialiai atsakingi verslininkai, alcheminiai transgenderiai, vieniši pavargę žmonės, iš kurių kapitalizmas iščiulpia paskutinį kraują, startuoliai avantiūristai iš Skolkovo, budistų vienuoliai mediatoriai, juodosios lesbietės.

    Kai kuriuose skaitytojas galbūt atpažins ir save...

  • Jaroslavas Melnikas. Adata

    adataAnt trijų kryžių kalno, esančio Vilniaus centre, randama nužudyta jauna moteris. Ant nužudytosios kaktos – negyvas balandis, ant kairio peties ištatuiruota raudona papūga, o kairė krūtis atrodo labai keistai. Danguje ratus suka erelis. Ką visa tai reiškia?

    Patyrusiam policijos komisarui Algimantui Butkui, kurio asmeninis gyvenimas visiškai pairo, tenka spręsti patį sudėtingiausią savo praktikoje galvosūkį.

    Jaroslavo Melniko, žinomo rašytojo – siurrealisto ir fantasto – knygos populiarios ir Lietuvoje, ir užsienyje. Naujausias šio autoriaus romanas – kvapą gniaužiantis skandinaviškas trileris, kuriame tyrinėjamos žmogaus psichikos gelmės.

    Šį labai vilnietišką romaną apie neįprastą nusikaltimą lietuviai skaitys kartu su prancūzais, nes tuo pat metu pasirodo ir Prancūzijoje.

    „Kai rašiau romaną „Maša, arba Postfašizmas“, aš irgi rizikavau. Detektyvas yra laikomas nerimtu žanru, kaip ir fantastika. Neva rimti rašytojai nerašo fantastikos nei detektyvų. Tai netiesa. Džordžas Orvelas, Bredberis – tai fantastika. Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“ – detektyvas. Svarbu ne žanras, o tai, ar rašytojas turi ką pasakyti.“

  • Laurent Gounelle. Pažadu tau laisvę

    laisveBestselerių „Dievas visada keliauja inkognito“ ir „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“ autoriaus naujausia knyga - „Pažadu tau laisvę“. Tai pasakojimas apie jauną žurnalistą ir pagyvenusią atlikėją, kuriai patikėtos slaptos brolijos paslaptys, galinčios pakeisti gyvenimą. Ar ryžtumėtės jomis pasinaudoti?

    Žurnalisto Semo gyvenimas tikrai klostosi nekaip. Darbdavys praneša, kad jam liko dešimt dienų išsaugoti savo darbo vietą, o grįžus namo, žmona pribloškia žinia, kad jų santykiai atsidūrė ties riba.

    Tiek viršininkas, tiek antroji pusė Semą kritikuoja dėl jo asmeninių savybių, tačiau ar gali žmogus tapti kažkuo kitu? Semo bičiulis lyg tarp kitko užsimena apie paslaptingą moterį, kurį galbūt gali jam padėti.

    Semas nusprendžia susitikti su legendine garbaus amžiaus dainininke Sibile. Jos istorija verta kino filmo – ji gyvenime susidūrė su visomis įmanomomis nesėkmėmis, nelaimingai mylėjo, buvo palikta ir išduota, vėliau surado meilę, gyvenimo džiaugsmą ir tapo laiminga. Kokia paslaptis slypi už visų šių pokyčių?

    Sibilė Semui atskleis savo gyvenimo istoriją ir papasakos apie viską pakeitusią kelionę pas mįslingąjį Oskarą – hipnotizuotoją iš Egipto. Jis priklauso amžių amžius gyvuojančiai brolijai, kurios paslaptys buvo patikėtos ir Sibilei. Anot jų, yra tik devyni asmenybės raidos keliai, kuriuos gali rinktis kiekvienas žmogus. Oskaras padeda Sibilei išbandyti kiekvieną iš jų – pažiūrėti, kaip jie veikia karjerą, asmeninį gyvenimą, santykius su kitais. Tačiau kiekvienas iš kelių turi ir privalumų, ir trūkumų…

    Ką knygos herojus Semas išmoks iš Sibilės? Ar jam pavyks savo gyvenimą pakreipti nauja vaga? „Pažadu tau laisvę“ – tai pasakojimas apie žmonių akistatą su gyvenimu, norą pakeisti save, draugystę ir šeimą. Tai žavi, guodžianti ir įkvepianti knyga.

    Prancūzų autorius Laurent Gounelle – tikra savipagalbos knygų žvaigždė ir asmeninio tobulėjimo specialistas, kurio knygos vos tik pasirodžiusios tampa bestseleriais. Jos išverstos į 23 kalbas, o naujausią knygą „Pažadu tau laisvę“ taip pat numatoma išleisti bent devyniolikoje šalių.

  • Jodi Picoult. Šviesos blyksnis

    blyksnisAbortus reglamentuojantys įstatymai apsiriboja skirstymu į juoda ir balta: arba esi už, arba prieš abortus. Tačiau moterys nėra juodos ir baltos – jos iš tūkstančių atspalvių. Jų nuomonę lemia skirtingos aplinkybės ir patirtys. Romanu „Šviesos blyksnis“ Jodi Picoult nori paskatinti skaitytoją susimąstyti apie sudėtingas situacijas, aplinkybes ir motyvus, formuojančius kiekvieno iš mūsų nuomonę bei pasirinkimus.

    Į Misisipės valstijos kliniką įsiveržęs ginkluotas vyras įkaitais paima ligoninės personalą ir pacientes. Kiekvienas romano personažas – stulbinamai natūralus, įtikinantis ir savaip prikaustantis dėmesį. Derybininkas Hju Makelrojus atvykęs į incidento vietą sužino, kad klinikoje tarp įkaitų yra ir jo keturiolikmetė duktė. Su ginklu į kliniką įsiveržęs Džordžas Godardas šių desperatiškų veiksmų griebiasi paveiktas siaubingo praradimo. Ne mažiau įtaigūs ir kiti veikėjai: gydytojas Lujis Vordas, medicinos sesuo Izė Volš ir protestuotoja prieš abortus Džanina Deger, kuri klinikoje tikėjosi gauti skandalingos medžiagos apie „kūdikių žudikus“.

    Įtraukiančiam ir jaudinančiam romanui pakaktų vien šių spalvingų personažų, tačiau autorė tuo neapsiriboja – J. Picoult įvykius pateikia atvirkštine tvarka. Romanas prasideda nuo įkaitų dramos atomazgos, skaitytojas pamažu vedamas prie tragedijos ištakų. Tik pabaigoje sužinosite tikruosius veikėjų motyvus ir labai nustebsite.