• Robert Harris. Miunchenas

    MiunchenasBritų autoriaus Robert Harris istorinis romanas „Miunchenas“ iš naujo permąsto 1938-aisiais pasirašytą Miuncheno susitarimą – kam iš tiesų jis buvo naudingas?

    XX a. ketvirto dešimtmečio Europa. Žemynas ant pragaištingo konflikto slenksčio, todėl nenuostabu, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Nevilis Čamberleinas deda visas pastangas, kad išsaugotų taiką. Jį persekioja Pirmojo pasaulinio karo siaubas ir jis puikiai žino – šalies ginkluotosios pajėgos negali apginti net Londono, ką jau kalbėti apie visos šalies likimą.

    Pagrindinis premjero uždavinys – laimėti laiko apsiginklavimui. Net jei tam reiktų derėtis su pačiu velniu.

    Hju Legatas – kylanti Jungtinės karalystės diplomatijos korpuso žvaigždė ir asmeninis Čamberlaino sekretorius. Paulas fon Hartmanas – Vokietijos Užsienio reikalų departamento darbuotojas, slapčia dalyvaujantis prieš Hitlerį nukreiptame sąmoksle. Abu jauni vaikinai – buvę Oksfordo auklėtiniai ir universiteto laikų bičiuliai. Nuo pat studijų baigimo nematę vienas kito, jie susitiks pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis – 1938-ųjų Miunchene, kur spręsis Europos likimas.

    Kaip ir daugelyje istorinių Robert Harris romanų, didžiosios istorinės figūros užleidžia sceną paprastiems veikėjams. Per jų asmenines istorijas atskleidžiami istoriniai įvykiai.

    Rašytojas pasakoja, kad Miuncheno susitarimas užima ypatingą vietą britų kolektyvinėje sąmonėje – ne visi supranta tikrąją jo reikšmę. Tai ir įkvėpė jį imtis plunksnos: „Nenorėjau rašyti apie šlovingą 1940-ųjų vasarą – visi tai darė ir visi apie tai gerai žino. Mane daug labiau jaudino Miunchenas, iki šiol suvokiamas kaip Hitlerio pergalė ir demokratinio pasaulio tragedija. Norėjau parodyti, kad tai nebuvo katastrofa, o pats Hitleris manė pralošęs“, – apie romano atsiradimo aplinkybes pasakoja Robert Harris.

    Jis mano, kad knyga pasirodo pačiu laiku – kaip priminimas pasauliui, kokį pavojų kelia radikalizmas. Anot jo, knyga pati pasirenka savo atsiradimo laiką – nenuostabu, kad įkvėpimas aplankė, kai pasaulis vis labiau grimzta į chaosą ir nežinią.

    „Iš pradžių atrodo, kad naujasis Harris kūrinys – iš fantastikos srities. Tačiau netrukus paaiškėja, kad rašytojas nesiekia kurti alternatyvios istorijos. „Miunchenas“ – faktams ištikimas romanas, nors ir juntamas autoriaus noras, kad įvykiai būtų pakrypę kita linkme.“

    The New York Times

    „Pagrindinis romano dėmesys skirtas taip ir neiššovusiems ginklams. Jokia magiška kulka negali pakeisti istorijos tėkmės. Harris, jo subtiliai narstomi moraliniai klausimai bei gebėjimas kurti pasakojimą privers mus apraudoti neįvykusią istoriją ir karčiai priimti tą, kuri įvyko.“

    The Financial Times

    „Harris dar kartą neeilniais pasakotojo įgūdžiais prikelia istoriją.“

    Washington Post

  • Jens Lapidus. Išnykti Stokholme

    isnyktiVieno ryškiausių Švedijos detektyvų autorių Jens Lapidus, kuris yra ir baudžiamosios teisės advokatas, romanas „Išnykti Stokholme“ šįkart nukelia ne tik į pogrindinį nusikaltėlių pasaulį, bet ir atveria skaudžiausias visuomenės žaizdas.

    Kai ima kaukti nedidelėje Švedijos saloje stovinčio namo signalizacija, apsaugos darbuotojas atvykęs tikisi rasti įsilaužimo pėdsakų. Tačiau tai, ką jis randa, yra netikėta ir šiurpu. Name guli sudarkytas kūnas, kurio neįmanoma atpažinti. Viskas tampa dar sudėtingiau, kai šalia nusikaltimo vietos aptinkamas sužeistas jaunas vyras. Būtent jį policija laikys pagrindiniu įtariamuoju.

    Emilė Janson – naujokė, tačiau perspektyvi advokatė. Būtent ją prieš panirdamas į komą pasirenka jaunas vyras, tapęs įtariamuoju žmogžudystės byloje. Jis taip pat paprašo susisiekti su Tedžiu Mikuličium – buvusiu kaliniu, atlikusiu bausmę už įtariamojo tėvo pagrobimą ir bandančiu likti įstatymo pusėje. Tedis Mikuličius ir Emilė Jansomn imasi tirti keistą bylą, kurioje neaiškumų kur kas daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Negana to, Tedis turi ir savų problemų – paaiškėja, kad jo sūnėnas ketina sekti nusikaltėlio dėdės pėdomis.

    Kas yra šio nusikaltimo auka, o kas žudikas? Ir kodėl atrodo, kad visi pėdsakai veda pas vyrą, kurį kadaise buvo pagrobęs Tedis? Netrukus visi trys – Emilė, Tedis ir jo sūnėnas įsipainios į šiurpios bylos tinklą, kurį išpainioti nebus lengva.

    Jauna advokatė, buvęs kalinys ir jo sūnėnas susitinka, kad išspręstų šiurpią žmogžudystę. Stulbinantis tarptautinių bestselerių autoriaus Jens Lapidus kriminalinis romanas „Išnykti Stokholme“ balansuoja tarp skandinaviško šalčio ir pietietiškos aistros.

    Romanas „Išnykti Stokholme“ kelia stingdantį šiurpą ir įtraukia į įtampos kupiną nusikaltimo istoriją. Čia taip pat pasakojama apie visuomenės, šeimos problemas, kurios dažnai nutylimos, o patekusios į viešumą sukelia tikrą sprogimą – smurtas, narkotikai, vaikų pornografija ir pats svarbiausias klausimas, kur ta riba, kai reikia nustoti saugoti artimuosius?

    „Greito veiksmo, tamsus ir šiurkštus kriminalinis romanas patiks visiems, mėgstantiems gilias, paslaptingas patirtis.“ 

    Library Journal

  • Fernando Aramburu. Patria

    patriaTarptautinio pripažinimo sulaukęs romanas „Patria“ pasakoja apie dešimtmečius trukusią dviejų baskų šeimų draugystę, kurią į gabalus suplėšė žiaurus separatistinio judėjimo ETA įsikišimas. Šis romanas vadinamas vienu geriausiu pastarųjų metų Ispanijoje.

    Miren ir Bitori buvo draugės visą savo gyvenimą, drauge augo mažame Šiaurės Ispanijos miestelyje. Jos menkai domėjosi politika, tad teroristų grėsmė, kurią kėlė ETA judėjimas, joms atrodė tolima ir nereali. Tačiau vieną dieną Bitori vyras ima gauti grasinančius žiaurios grupuotės laiškus, kuriuose reikalaujama pinigų, o jis kaltinamas esantis policijos informatorius. Bitori prašo draugės pagalbos. Tačiau Miren neapsisprendžia...

    Miren sūnus visai neseniai buvo įtrauktas į teroristų grupuotę, todėl pasmerkti teroristus jai reikštų pasmerkti savo pačios kūną ir kraują. Įtampa auga, santykiai trūkinėja, o įvykiai lėkte lekia žiaurios ir tragiškos atomazgos link.

    Romanas „Patria“ neįtikėtinai tiksliai atskleidžia skirtingų pažiūrų ir ištikimybės šeimai pasekmes draugystei. Knygos autorius Fernando Aramburu sukuria savotišką istorinę matricą ir net kai jis gilinasi į savo personažų psichologiją, sugeba išlaikytį sunkiai ištveriamą pasakojimo įtampą.

    Romane autorius pateikia ir tikrų faktų apie baskų separatistų įvykdytas atakas. 

    „Patria“ yra įtraukianti istorija, tai tarsi viską niokojantis pasivaikščiojimas šeimos, draugystės ir terorizmo paraštėmis. Ką reiškia nuolat gyventi terorizmo šešėlyje? Kaip šeimoms ir šalims susidoroti su žiauria praeitimi? 

  • Teresa Driscoll. Aš stebiu tave

    taveBritų žurnalistės ir rašytojos debiutinis psichologinis trileris „Aš stebiu tave“ įtrauks į paslapčių ir melo pasaulį, kuriame atsidūrę ne kartą susimąstysite – kaip tokioje situacijoje pasielgčiau aš?

    Važiuodama traukiniu Ela pastebi du patrauklius jaunus vyrus flirtuojančius su paauglėmis. Iš pradžių ji nekreipia dėmesio, bet vėliau supranta, kad vaikinai ką tik išėję iš kalėjimo. Tuomet visu stiprumu suveikia jos motiniškas instinktas - reikia padėti. Tačiau tą akimirką, kai ji jau nusprendžia ieškoti pagalbos, įvyksta kai kas, kas Elą sustabdo. 

    Kitą dieną Elai pabudus ją pasiekia žinia, kad Ana, viena iš jos matytų mergaičių – dingo. Praėjus metams po dingimo, Anos vis dar ieško artimieji. Nežinia niekur nedingsta ir lydi juos bei kenčiančią dėl savo poelgio Elą. Kaltės jausmas dėl to, ko tuomet nepadarė, persekioja Elą. Tačiau ji ne vienintelė, negalinti pamiršti to įvykio... Kažkas ima siųsti Elai grasinančius laiškus, klausiančius – KODĖL JAI NEPADĖJAI? Ela pradeda bijoti dėl savo gyvybės. 

    Netrukus paaiškėja, kad dingusios Anos draugai ir šeima irgi turi ką slėpti. Anos geriausia draugė Sara nesako visos tiesos apie tai, kas tuomet įvyko traukinyje, o Anos tėvai saugo savo pačių paslaptis... Kažkas žino, kur yra Ana, bet tyli. Negana to - jis stebi Elą. 

    Knygos veikėjai vienas po kito kovoja dėl skaitytojo simpatijų ir palaikymo ir dažnai sunku apsispręsti, kuris vienoje ar kitoje situacijoje pasielgė geriau. Ar palaikysite liudininkę, kuri galėjo veikti, tačiau to nepadarė ir dabar kankinasi? Ar apgailestaujančią Anos neišgelbėjusią draugę? O gal Anos tėvus, kurie tik nori vėl pamatyti sveiką ir gyvą dukterį? O gal vis dėlto paslaptingą stebėtoją, kuris tenori apsaugoti tuos, kuriuos myli?

    Įtemptas siužetas neleis atsitraukti ir privers susimąstyti. Kas turėtų įvykti, kad imtumėtės veiksmų?

  • Brad Thor. Šnipų vadas

    vadasVieno mėgstamiausių amerikiečių rašytojų Brad Thor knyga „Šnipų vadas“ pasakoja pribloškiančiai realistišką istoriją apie kovą dėl taikaus pasaulio – ar pavyks amerikiečių žvalgybos agentui sustabdyti beprasidedantį pasaulinį karą? Skoto Harvato misija šį kartą išskirtinai pavojinga.

    Slapta organizacija visoje Europoje puldinėja diplomatus. Raudonąsias brigadas ir Raudonąją armiją primenantys beveidžiai teroristai, atrodo, turi tokius pačius tikslus. Tačiau tarptautinio šnipinėjimo šešėliuose išvaizda visada yra apgaulinga.

    Viena iš pavojingiausių pasaulio žvalgybos agentūrų ruošia kovos lauką. Jos darbas – demoralizuoti priešą ir laimėti konfliktą jam dar neprasidėjus. Kad tai pasiektų, teks sukelti chaosą, destrukciją ir priešpriešą. O jų kelyje yra tik viena kliūtis.

    Į Europą išsiųstas Skotas Harvatas su savo komanda gauna sudėtingą užduotį – padaryti viską, kad Amerika ir jos NATO sąjungininkės nebūtų įtrauktos į karą.

    Kovos su terorizmu agentas Skotas, pasitraukus vadovui, turi imtis vaidmens, kurio visą gyvenimą vengė ir kuriam, jo manymu, yra visiškai nepasirengęs. Ar lemiamu metu, per itin svarbią operaciją jis sugebės susiimti? O gal Amerika ir visas Vakarų pasaulis patirs neįtikėtiną nuosmukį? Tačiau Skotas elgiasi taip, kaip visada – ko besiimtų, jis perrašo taisykles. Visas.

    Trileryje „Šnipų vadas“ Skotas yra gudresnis, pavojingesnis ir labiau nepermaldaujamas nei kada nors anksčiau.

    „B. Thor įtikinamai vaizduoja Rusiją kaip atgimusią Šaltojo karo laikų imperiją, pasiryžusią atkovoti savo buvusią teritoriją.“

    The Washington Post

    „Šnipų vadas“ sužavės visus, kuriems patinka protingi ir įžvalgūs trileriai apie šnipus.“
    Bookreporter.com

    Brad Thor (g. 1969 m.) – amerikiečių rašytojas, trilerių meistras. Jis yra aštuoniolikos romanų autorius. Buvo paskelbęs apie tai, jog kandidatuos į JAV prezidento postą ir mes iššūkį Donaldui Trumpui 2020 metais, tačiau vėliau pasitraukė iš Respublikonų partijos ir šiuos ketinimus atšaukė.

    B. Thor knygos leidžiamos visame pasaulyje, Lietuvoje neseniai išleista jo knyga „Liucernos liūtai“, kurią knygynas „Barnes and Noble“ pavadino vienu iš dešimties geriausių kada nors išleistų trilerių. Daug rašo apie terorizmą, dažnai yra kviečiamas į įvairias diskusijas ar pokalbius apie terorizmo grėsmę pasaulyje.

    Prieš tapdamas romanistu, B. Thor rašė scenarijus, buvo prodiuseris ir TV laidų vedėjas.

  • Olivier Guez. Jozefo Mengelės dingimas

    dingimas„Jozefo Mengelės dingimas“ - dokumentais kruopščiai pagrįstas istorinis romanas apie vieną žiauriausių nacių nusikaltėlių, Aušvico koncentracijos stovyklos gydytoją Jozefą Mengelę, dariusį kraupius eksperimentus su žmonėmis. Dangstydamasis netikrais vardais, 1949 m. jis pabėga į Argentiną. Globojama prezidento Ch. Perono, ten gyvena gausi nacistų bendruomenė, svajojanti apie Ketvirtąjį reichą. Po karo atsigaunanti Vokietija beveik nepersekioja nusikaltėlių. Mengelių šeimos verslas klesti, jos remiamas Jozefas tikisi susikurti naują gyvenimą. Bet 1960 m. jo pradeda ieškoti Mosado agentai. Net slapstydamasis, kamuojamas paranojos, vienatvės, skurdo, Mengelė neatgailauja.

    Šį žiaurų, realistišką romaną „Jozefo Mengelės dingimas“, panašų į tiriamąją prozą, O. Guez rašė trejus metus. Jame jis perteikia šaltojo karo atmosferą, konfliktų draskomų asmenų psichologiją.