• Hannah Rothschild. Meilės neįmanomybė

    meilesVeiksmo, ironijos ir humoro kupina knyga „Meilės neįmanomybė“ – pirmasis britų rašytojos Hannah Rothschild romanas, jau pakerėjęs daugybę skaitytojų.

    Anei Makdy trisdešimt vieneri. Ji gyvena nušiurusiame bute Londone, dirba virėja ir bando atsigauti po skyrybų. Tačiau, atrodo, kad ji vėl susidėjo su netinkamu vaikinu. Vieną dieną ji ieško jam gimtadienio dovanos sendaikčių parduotuvėje. Jos dėmesį patraukia dulkėtas nežinomo autoriaus paveikslas. Ana ne tik nuperka paveikslą, bet ir iš paskutinių menkų santaupų paruošia išskirtinę gimtadienio vakarienę dviems. Tačiau mylimasis taip ir nepasirodo.

    Paveikslas lieka jai ir pamažu Anė supranta, jog jis vertas kur kas daugiau nei ji galvojo. Netrukus ją ima persekioti žmonės, kurie padarytų bet ką, kad tik gautų paveikslą: rusų oligarchas, godus šeichas, nesąžiningas prekiautojas meno dirbiniais. Bandydama išsiaiškinti paveikslo istoriją, Anė sužinos daugybę paslapčių ir, galbūt, net suras naują meilę...

    Pirmasis rašytojos Hannah Rothschild romanas „Meilės neįmanomybė“ – tai nuodėmingai juokinga, įtraukianti ir įdomių įžvalgų kupina istorija. Šmaikštus pasakojimas ir spalvingi veikėjų charakteriai nukelia skaitytoją į Londono aukciono užkulisius, į slaptą meno prekiautojų pasaulį, nepamirštamas aštuonioliktojo amžiaus puotas ir... į kuklius namus Berlyne.

    „Perskaitoma vienu ypu, nepaprastai džiuginanti knyga.“

    Library Journal

    „Siautulys meno pasaulyje... Autorė supranta, kaip sužmoginti meną... jos kūryboje daug proto ir širdies.“
    The Economist

    „Nors šis romanas nukelia į tamsiausias iš tamsių vietų, jis yra nepaprastai skoningas.“
    The Times

    „Meilės neįmanomybė“ yra džiaugsminga ir įkvepianti rimtų malonumų fiesta. Skaityti šią knygą tai lyg nusiaubti prabangiausią konditerijos parduotuvę – kūrybiškumas stebina ir jaudina, tačiau labiausiai trokštate, kad skanumynai nesibaigtų.“ 

    Elizabeth Gilbert, rašytoja, knygos „Valgyk, melskis, mylėk“ autorė

    Hannah Rothschild (g. 1962 m.) – britų rašytoja, dokumentinių filmų kūrėja, verslininkė. Taip pat ji vadovauja keletui filantropų organizacijų ir muziejų, dalyvauja jų veikloje, aktyviai domisi menu. Ji išleido savo biografiją Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose ir dar septyniose šalyse. Pirmasis romanas „Meilės neįmanomybė“ sulaukė pripažinimo ir apdovanojimų, buvo išversta į daugiau nei 10 užsienio kalbų ir pradėtas ekranizuoti. 

    Jos dokumentiniai filmai rodomi BBC, HBO ir dalyvauja daugybėje kino festivalių.

  • Federica Brunini. Dvi undinės stiklinėje

    undinesItalų rašytojos Federicos Brunini romanas „Dvi undinės stiklinėje“ pasakoja apie Goco saloje įskūrusius poilsio namus bei atsiskleidžiančius ir išsipildančius šių namų svečių likimus.

    Nakvynės čia, „Pavargusių undinių“ užeigoje, nepavyks užsisakyti internetu, apie juos nepasakoja jokie kelionių vadovai, apie juos nieko nežino ir kelionių agentūros. Žinia apie šią magišką ir neįprastą vietą eina iš lūpų į lūpas, o patekti čia - ne taip paprasta. Skirtingai nei esate įpratę, ne jūs renkatės vietą, bet ji jus. Į „Pavargusių undinies“ galima patekti tik parašius laišką, ranka, ir išdėsčius savo motyvus, kodėl norėtumėte apsistoti būtent čia. O tada tenka laukti undine antspauduoto mėlyno voko… ir kvietimo. Priimti ar nepriimti jus, sprendžia tik jos - šių namų šeimininkės.

    Tai neįprasta vieta, kur atvykstama iš arti pažvelgti į savo gyvenimą. Ir viską apmąstyti – sąžinės priekaištus ir baimes, nuoskaudas ir neviltį, neryžtingumą ir priekaištus sau… Geriausia tai padaryti ten, kur laikas sustoja, o aplink gyvenantys neužduoda bereikalingų klausimų ir nuoširdžiai siekia padėti.

    Viduržemio jūros pakrantėje stovintys „Pavargusių undinių“ poilsio namai priklauso dviem draugėms - Tamarai ir Danai. Už medinių turkio spalvos durų gyvenimas teka kitokiu ritmu. Trisdešimtmetė Dana rūpinasi svečių sveikata, veda jogos užsiėmimus, meditacijos pratybas ir plaka gyventojams šviežių vaisių kokteilius. Tamara, vidutinio amžiaus tapytoja, siūlė meno terapijos užsiėmimus.

    Šiandien ant „Pavargusių undinių“ slenksčio stovi penkiese – Vera iš Londono, Jona iš Dubajaus, Liza bei Lara iš Milano ir Olivija iš Barselonos. Jie sutinka gyventi be technologijų, be interneto. Jie nori rasti atsakymus į tik jiems vieniems žinomus klausimus, suvesti sąskaitas su vidiniais demonais, atrasti pusiausvyrą, o gal pabėgti nuo praeities?

    Per dešimt saulėtų dienų ir šiltų naktų svečių likimai pasikeis neatpažįstamai. Ar pavyks jiems surasti dvasios ramybę ir susitaikyti su savimi? Ar viskas įvyks būtent taip, kaip ir turėjo įvykti?

    Rašytoja, žurnalistė ir keliautoja Federica Brunini šiandien gyvena tarp Milano, Talino ir Goco salos – čia ji rengia jogos užsiėmimus. Kelionės ir rašymas yra didžiausios moters aistros. „Dvi undinės stiklinėje“ – ketvirtasis rašytojos romanas, ji taip pat yra parašiusi keletą kelionių gidų ir publicistikos straipsnių.

  • Nicolas Barreau. Meilės laiškai iš Monmartro

    laiskai„Meilės laiškai iš Monmartro“ – pasakojimas apie skaudžią netektį, kurią bandoma įveikti rašant meilės laiškus mirusiai sutuoktinei ir... užgimstančią naują meilę.

    Žmonos mirtis sukrečia romantinių komedijų autorių Žiuljeną Azulą. Elenai palikus šį pasaulį, vyras netenka gyvenimo džiaugsmo ir noro kurti. Jį guodžia tik sūnus, o leidėjui rūpi tik tai, kada dienos šviesą išvys naujas nuotaikingas romanas. Žiuljeno banko sąskaita kasdien tuštėja, o kasdienybė atrodo vis niūresnė.

    Tačiau įžvalgioji Elena dar prieš mirtį rado būdą, kaip palengvinti mylimo vyro sielvartą. Ji paprašė Žiuljeno, kad šis, jai mirus, parašytų trisdešimt tris laiškus – tiek, kiek metų jie praleido kartu. Skeptiškas sutuoktinis nenoriai imasi šios veiklos - tik po pusmečio parašo pirmąjį laišką. Tačiau palengva tai tampa rutina – jis laiškus neša į kapus ir deda į slaptą dėžutę angelo skulptūroje virš kapo, kuriame ilsisi žmona.

    Tačiau vieną dieną savo parašytų laiškų Žiuljenas neberanda – vietoj jų jį randa... akmeninę širdį. Kitą dieną dėžutėje jo laukia eilėraštis, bilietai į kiną ir puokštė našlaičių… Galbūt tai Elenos siunčiami ženklai?

    Žiuljenas nežino, kad yra kažkieno stebimas. Paslaptingasis „persekiotojas“ nori padėti kenčiančiam vyrui išgyventi netektį ir bando grąžinti jam gyvenimo džiaugsmą. Galbūt kažkas jį įsimylėjo...

    Jautri ir sielą sukrečianti drama, kurios pabaigoje skaitytojas šypsosis, braukdamas džiaugsmo ašarą. Vaizdingi Paryžiaus aprašymai ir lengvas prancūziškas rašymo stilius nepaliks abejingų. Žuljeno meilės laiškai mylimajai Elenai primins, kad tikra meilė egzistuoja. „Meilės laiškai iš Monmartro“ - tai giesmė meilei, Paryžiui ir gyvenimui.

    Nicolas Barreau (g. 1980 m. Paryžiuje) studijavo romanų kalbas ir istoriją Sorbonos universitete, o šiuo metu gimtajame mieste dirba kaip laisvai samdomas autorius. Jo knygos – tai jautrios meilės istorijos, priverčiančios šypsotis ir sušildančios net labiausiai surambėjusias širdis. Autoriaus knygos „Paryžius visada gera mintis“, „Vieną vakarą Paryžiuje“, „Moters šypsena“, „Mažų stebuklų kavinė“ tapo pasauliniais bestseleriais ir grąžino Paryžiui pasaulio meilės sostinės vardą.

  • Alina Jonaitienė. Džiaugsmas pro ašaras, arba Meilės istorija po 50-ies

    50Alinos Jonaitienės knyga „Džiaugsmas pro ašaras, arba Meilės istorija po 50-ies“ - tai pasakojimas apie vienatvės kamuojamą nejauną moterį, kuri, iširus šeimai, nebesugeba užmegzti tvirtesnių ryšių su kitais šalia jos esančiais žmonėmis ir dėl to jaučiasi be galo vieniša, ją nuolat kamuoja depresyvios nuotaikos. Tokie vienišiai kaip pagrindinė knygos veikėja Pranutė yra labai pažeidžiami, nes stokoja socialinių ryšių. Jie vieni turi susidoroti su sunkumais, jveikti pavojus. Kartais tie pavojai slypi pačiose netikėčiausiose vietose ir pasireiškia neįtikimiausiomis formomis. Taip nutinka ir pagrindinei knygos veikėjai. Norėdama išsivaduoti iš ją slegiančio vienatvės jausmo, ji užmezga internetines pažintis, tikėdamasi susirasti gyvenimo draugą ar bent jau galimybę išvykti iš šalies. Tai knyga apie sukčius internete, jų rezgamas pinkles, apie netikrus draugus, netikrą meilę ir apie bandymus išvilioti pinigus iš vienišų moterų, besigriebiančių kad ir už šiaudo, kad tik išbristų iš jas apėmusios nevilties. Ir viskas dėl menkos savivertės, dėl jprasto gyvenimo būdo praradimo. „Juk būna ir laimingų istorijų. Tai kodėl man negali nusišypsoti laimė?“ - mąsto Pranutė ir kabinasi už šių netikrų draugysčių. Deja... Tenka karčiai nusivilti. Bet juk tai, kas mūsų nesužlugdo, mus sustiprina. Ir ši tiesa pasitvirtina knygos pabaigoje.

    Knygos autorė Alina Jonaitienė - Joniškyje gyvenanti ir dirbanti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Alina Jonaitienė, kurianti ne tik prozos kūrinius, tačiau ir poeziją. Nesvetima autorei ir dailė. Mūsų šalies skaitytojams ši autorė pateikia jau antrąją savo knygą - šįkart skirtą suaugusiesiems. Pirmoji A. Jonaitienės apysaka „Smiltė", skirta paaugliams, skaitytojus pasiekė dar pernai, 2018-aisiais, ir sulaukė didžiulio populiarumo bei pripažinimo. Naujasis autorės romanas „Džiaugsmas pro ašaras, arba Meilės istorija po 50-ies“ - tai įtraukianti vienos vidutinio amžiaus moters istorija, sukrečianti savo tikroviškumu ir įtaiga. Kaip teigia pati knygos autorė, tai, be abejo, ir knyga apie poreikį priimti savo vienatvę, susitaikyti su ja ir išmokti naudotis jos privalumais.

  • Bo Svernstrom. Aukos

    aukos„Aukos“ – debiutinis švedų autoriaus Bo Svernström detektyvas.

    Miglotą rytą, netoli Stokholmo esančiame kaime ūkininkas prie savo daržinės randa prikaltą žiauriai nukankinto vyro kūną. Atvykusi policija nustemba ne tik dėl brutalaus nusikaltimo pobūdžio, bet ir dėl to, kad vyriškas dar gyvas. Nejau toks ir buvo užpuoliko planas? Galbūt tai – nedovanotinas aplaidumas arba klaida?

    Kai nukankintas žmogus ligoninėje staiga miršta, policija sulaukia pranešimo apie antrąją panašaus pobūdžio auką. Toliau mįslių tik daugėja – abu nužudytieji yra gerai žinomi nusikaltėliai. Galbūt taip kriminalinis pasaulis suvedinėja sąskaitas?

    Aukų vis daugėja ir komisaras Karlas Edsonas ima įtarti, kad tarp nužudymų esama visai kitokio ryšio. Tyrėjų akiratyje atsiduria ir apie šiuo įvykius rašanti žurnalistė Aleksandra Bengston – nežinia kodėl, ji turi informacijos, kuri prieinama tik teisėsaugai...

    Koks ryšys sieja aukas ir kodėl jie tapo taikiniais? Ar apylinkėse darbuojasi serijinis žudikas? Ir, svarbiausia, kas yra auka, o kas – nusikaltėlis?

    Pirma knygos „Aukos“ dalis – keistos mįslės ir sukrečiantys įvykiai. Antrojoje – tamsios paslaptys ir atskleista tiesa. Bo Svernström puikiai išmano žmogaus psichologiją – net ir pats žiauriausias žudikas gali gyventi niekuo neišsiskiriantį kasdienišką gyvenimą.

    Šis kvapą gniaužiantis ir sudėtingas trileris – daugiau nei paprastas nusikaltėlio gaudymas ar „katės ir pelės“ žaidimas. Puikūs dialogai, įtaigūs veikėjų charakteriai, netikėti siužeto vingiai, sukrečiančios smurto scenos – visa tai išskiria šią knygą tarp kitų Švedijos kriminalinių romanų. Pagrindiniai romano „Aukos“ herojai – žmogiški ir netobuli. Šalia pagrindinė nusikaltimo siužetinės linijos skaitytojai ras ir lygiagretų pasakojimą - jautrią istoriją apie jauno žmogaus išgyvenimus.

    „Aukos“ – tamsi įtempto siužeto knyga, o kiekviena smurto scena slepia svarbią istorijos detalę, be kurios siužeto dėlionė būtų nepilna. Knygos kulminacija nustebina net visko mačiusius. Šis debiutinis Bo Svernström romanas – pirmas užtikrintas žingsnis Skandinavijos trilerių ir detektyvų pasaulyje.

  • Ulrich Alexander Boschwitz. Keleivis

    keleivis„Keleivis“ – Vokietijos žydų rašytojo Ulrich Alexander Boschwitz romanas, vaizduojantis žydų situaciją Vokietijoje po 1938 m. įvykių.

    Otas Zibermanas nė iš tolo neprimena nacių propagandoje vaizduojamo žydo. Gal dėl to jis net iki 1938 m. jaučiasi ramus ir užtikrintas. Berlyne, pačioje Vokietijos širdyje gyvenančio verslininko šeimai netrūksta nieko. Jis vedęs protestantę, sūnus išsiųstas gyventi į Prancūziją, o pats Otas jaučia visuomenės pagarbą.

    Tačiau 1938ieji viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Visuomenės priešiškumas žydams auga, Zilbermano bandymai parduoti namą nesėkmingi, sūnus Prancūzijoje negali gauti tėvams leidimo išvykti. Prasidėjus Krištolinei nakčiai, Zilbermanas turi viską mesti ir gelbėtis pats.

    Vokietijos sienos žydams uždarytos, todėl jis lieka šalyje – keliaudamas iš miesto į miestą jis nakvoja ir leidžia dienas traukiniuose, stotyse ir stočių restoranuose. Zilbermanas sutinka įvairiausių žmonių – komunistų ir nacių, pabėgėlių ir biurokratų, gerų ir blogų. Jų pokalbiuose iškyla siaubinga ir nepagražinta tikrovė, tačiau Otas nepaliauja tikėti, kad žmogaus teisės egzistuoja. Net ir tada, kai realybė atima iš jo orumą, garbę, turtą, o galiausiai – ir protą.

    „Keleivio“ sėkmei ir plačiam pripažinimui sutrukdė Antrasis pasaulinis karas – jo leidyba nutrūko, o išlikę egzemplioriai tapo bibliografine retenybe. Būdamas internuotas Australijoje Ulrichas A. Boschwitzas savo motinai laiške rašė, kad „Keleivis“ yra geriausias jo parašytas darbas. Jis nuolat taisė romano rankraštį.

    Kai 1941 m. pasikeitė britų požiūris į vokiečių pabėgėlius, su kitais likimo draugais galėjo grįžti iš Australijos į Didžiąją Britaniją. Deja, rašytojui likimas buvo negailestingas – laivą susprogdino nacių torpeda, o Boschwitzas nuskendo kartu su nebaigto naujo romano rankraščiu ir nauja „Keleivio“ redakcija.

    Pasakojama, kad Boschwitzas žinodamas apie kelionės pavojus, perrašyto romano pradžią įdavė kitame laive plaukusiam žmogui. Deja, redaguotas romano rankraštis dingo ir nebuvo surastas. O jo egzistavimą patvirtina nedaug šaltinių – tik laiškas motinai.

    Per kelias savaites po 1938 m. Vokietijos pogromų sukurtas romanas 1939 m. buvo išleistas anglų kalba Anglijoje, o po metų ir JAV. John Grane slapyvardžiu pasirašytas kūrinys po autoriaus mirties pasirodė Prancūzijoje, o vokiečių kalba jis išleistas tik 2018 m. Išlikęs „Keleivio“ rankraštis buvo saugomas Vokietijos nacionalinėje bibliotekoje, kur buvo atrastas tik 2015 m.

    „Keleivis“ mus nukelia į romano rašymo laikus. Verčiant puslapius skaitytojas stoja akistaton su istorija.“
    Inside History