• Nele Neuhaus. Mirtini draugai

    draugaiŽaidimas tik prasideda.

    Karštas birželio rytas Taunuso miestelio zoologijos sode prasidėjo neįprastai. Dramblių aptvare tarp pašaro aptinkamas kraupus radinys – irstanti žmogaus ranka. Į įvykio vietą iškviečiami detektyvai Pija Kirchhof ir Oliveris fon Bodenšteinas. Aukos kūno dalių aptinkama pievoje šalia zoologijos sodo, pasirodo, kūną atsitiktinai sukapojo žoliapjovė. 

    Pradėjus tyrimą nustatoma aukos tapatybė: tai prieštaringai vertinamas aplinkosaugininkas – paauglių dievinamas mokytojas, žavėjęs savo charizma ir ateities vizijomis, bet kartu nekenčiamas kai kurių stambių korporacijų bei miestelio gyventojų. Įtariamųjų sąrašas vis ilgėja, paaiškėja vis daugiau praeities detalių.

    Ar galėjo būti, kad Paulius nužudytas dėl to, jog demaskavo neteisėtus nusikalstamus sandėrius? 

    O gal tai tik nelaimingas atsitikimas? 

    Arba gal kalta meilė?

    Detektyvai atsiduria intrigų, paslapčių, korupcijos ir melo sūkuryje. Aiškinantis šią painią istoriją jiems teks dar kartą pagalvoti, ar jausmai neprieštarauja logikai, ar tiesa negali virsti melu.

  • Guzel Yakhina. Mano vaikai

    vaikaiXVIII amžiuje imperatorė Jekaterina Antroji pakvietė savo tėvynainius vokiečius atvykti į Rusiją ir tapti pilnateisiais šalies piliečiais, kartu išlaikant savo kalbą ir kultūrą. „Mano vaikai“ – vieno šių atvykėlių palikuonio, kuklaus mokytojo Jakobo Ivanovičiaus Bacho, istorija.

    Trečiasis praėjusio amžiaus dešimtmetis. Prieš pusantro šimto metų prie Volgos krantų įkurtoje vokiečių kolonijoje Gnadentalyje („palaimingame slėnyje“) gyvena Jakobas Ivanovičius Bachas – pirmųjų atvykėlių palikuonis. Paprastas ir pilkas žmogelis buvo mokytojas – šulmeisteris. Keista, netgi bauginanti pažintis su valdinguoju ponu Grimu Bacho gyvenimą pakeitė visiems laikams. Viena vertus – toji pažintis dovanojo Bachui vienintelę gyvenimo prasmę: dukrelę Aną, meiliai vadinamą Anče. Antra vertus – atėmė kalbos dovaną ir pasmerkė vienatvei.

    Visų pajamų šaltinių netekęs ir kitos išeities neturėdamas Bachas sudaro sandorį su valdžios atstovu kupriumi Hofmanu. Kupriukas Bachui duoda pieno, kad Ančė turėtų ką valgyti, o Bachas už tai rašo Hofmanui pasakas: daugybę istorijų, kurių jam pripasakojo žmona Klara. Šių pasakojimų gijos driekiasi iš gilios senovės, pinasi tarpusavyje ir stebuklingu būdu įsikūnija realybėje. Kalbos dovaną praradusio Bacho pieštukas pina metaforas ir pasakoja apie sunkią Pavolgio gyventojų kasdienybę ir dar tik būsimas tragedijas, kurios juos ištiks, Stalinui susikirtus su Hitleriu.

    Ribas tarp pasakos ir realybės ištrinančiame ir užburiančiame romane „Mano vaikai“ pasakojama apie meilę, pasiaukojimą ir stebuklus. Apie našlaičius vaikus ir našlaitę tautą. Apie „mažo žmogaus“ nereikšmingumą ir jo dvasios tvirtybę didžiosios istorijos verpetuose. Apie suaugusiųjų prisitaikėliškumą, baimę ir siaubą bei jų dar nesugadintus vaikus, linksmus ir drąsius, – vienintelę tėvų viltį.

    „Mano vaikai“ – antroji 1977 m. Kazanėje gimusios totorių rašytojos Guzel Jachinos knyga. Debiutinis autorės romanas „Zuleicha atmerkia akis“ (liet. 2017 m.) pelnė prestižines „Didžiosios knygos“ ir „Jasnaja Polianos“ premijas, tapo vienu ryškiausių Rusijos literatūros 2015 m. įvykių ir jau yra išverstas į daugiau nei 30 kalbų.

    „Antrojo G. Jachinos romano tekstą galima palyginti su jos aprašomos Volgos tėkme. Talentingos autorės pasakojimas – sodrus, veržlus, demonstruojantis pasitikėjimą ir galią, panardinantis prasmių gelmėse“.

    Penza Press

  • Fredrik Backman. Čia buvo Brita Marija

    marijaLietuvos skaitytojų pamėgtų knygų „Gyveno kartą Uvė“ ir „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“ autoriaus Frederik Backman knyga „Čia buvo Brita Marija“ tikrai pamalonins savo gerbėjus. Tai šilta istorija apie moterį, išgyvenančią asmeninę krizę ir priverstą kurti save iš naujo.

    Brita Marija negali pakęsti netvarkos. Netvarkingas stalo įrankių stalčius neatleistinų nuodėmių lentelės sąraše yra beveik viršuje. Tačiau ji tikrai neteisia ir nesmerkia kitų – nesvarbu, kokie neišauklėti, netvarkingi ar nepatikimi jie atrodytų. Tiesiog kartais jos išsakytus naudingus patarimus žmonės supranta kaip kritiką. Nors Brita Marija to tikrai nesiekia.

    Ta socialiai keista, nervinga, įkyroka moteris turi ir kitą pusę – mažai kas nujaučia, kokios lakios vaizduotė, didžiulių svajonių ir šilumos pilna Britos Marijos širdis.

    Vieną dieną Brita Marija užtinka savo vyrą su kita. Ji turi viena pati visa tai ištverti varganame ir atkampiame Borgo miestelyje, apie kurį žmonės negali pasakyti nieko geresnio nei tai, kad per jį eina kelias… Ji susiranda darbą miestelio poilsio centre, kuris netrukus bus nugriautas. Pedantiškoji Brita Marija netrunka įsitraukti į kasdienius darbus aptarnaudama miestelio gyventojams – niekšelius, girtuoklius ir tinginius. Tačiau baisiausia, kad jai dar duodama neįgyvendinama užduotis – padėti visiškai netalentingų vaikų futbolo komandai pagaliau laimėti.

    Ar šiame neprisitaikėlių miestelyje Brita Marija pajėgs rasti savo vietą?

    F. Backman knyga „Čia buvo Brita Marija“ – juokinga, jaudinanti, miela ir įkvepianti istorija, kurioje svarbiausia yrai bendruomenės dvasia ir santykiai su žmonėmis. Kaip ir tikrame pasaulyje, kuriame lengva pasijusti izoliuotam.

    „Įžvalgi ir jaudinanti, miela ir įkvepianti istorija apie tiesą ir pokyčius. F. Backman gerbėjai šiuose puslapiuose ras dar vieną malonumą.“

    Publishers Weekly

    „Britos Marijos metamorfozė iš kokono į drugelį atrodo dar nepaprastesnė dėl itin atgrasios aplinkos, kurioje ji vyksta.“

    Booklist

    Fredrik Backman (g. 1981) – švedų rašytojas, New York Times bestselerio „Kartą gyveno Uvė“ autorius. Tai buvo debiutinis rašytojo romanas, išleistas 2012 metais. Greitu metu turi pasirodyti pagal šią knygą sukurtas filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks Tomas Henksas. Dabar autorius jau yra parašęs aštuonis romanus, kurie leidžiami daugiau nei 40 šalių. Gyvena Stokholme, Švedijoje, drauge su žmona ir dviem vaikais.

  • Santa Montefiore. Pilies šešėliuose

    piliesLukai Čanselorui – keturiasdešimt vieni ir jis ką tik suprato, kad jo gyvenimas tuščias. Visa, dėl ko vyras gyveno ir dirbo iki šiol, neturi prasmės. Prestižinis finansininko darbas, daugiau nei milijono metinis atlyginimas, gražuolės moterys – visa pabodę, kvaila ir nebeteikia pasitenkinimo. O dar nenusisekusi santuoka, tad jis beveik nepažįsta dviejų mažamečių savo dukrų.

    Apsisprendęs keisti gyvenimą, Luka meta darbą ir išvyksta į tėvams priklausančią Montelimonės pilį Italijoje. Tačiau pasakiško grožio vieta ne tokia rami ir taikinga, kaip Luka tikisi. Pilyje nuolat šurmuliuoja iš visos Europos suvažiavę ekscentriški motinos svečiai, o draugiją jiems palaiko praeities šmėklos. Bendraudamas su svečiais ir vietiniais, Luka išgirsta apie keistą paslaptį. Ją aiškinantis ir bandant rasti atsakymus į rūpimus klausimus, vyro laukia netikėti atradimai, keisti likimo posūkiai ir akistata su savimi pačiu.

    Paslaptingoje ir įtraukiančioje istorijoje susipina praeitis ir dabartis, netikėtumai ir paslaptys, artimųjų praradimo skausmas ir aistringi romantiški jausmai.

    „Visiems, kurie yra praradę artimą žmogų, noriu pasakyti, kad išėjusieji visuomet yra šalia ir niekuomet mūsų neapleidžia. Jei galėtų kalbėti, jie mums pasakytų esantys laimingi ir džiaugiasi sugrįžę Namo.“

    Santa Montefiore.

    „Žadą atimanti veiksmo vieta, dėmesį prikaustanti istorija ir kvapą gniaužiantys jausmai – visa tai ir dar daugiau naujajame S. Montefiore romane.“

    Staying In

    Didžiosios Britanijos rašytojos Santos Montefiore knygos išverstos į 25 kalbas ir jų parduota daugiau nei 6 mln. tiražo. Lietuvių skaitytojams jau žinomi šios autorės romanai „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dėžutė su drugeliu“, „Bitininko duktė“, „Dvasių medis“, „Namas prie jūros“, „Prarastos meilės jūra“ ir kt.

  • Alyson Richman. Prarasta žmona

    zmonaJis virpa. Priešais vėl stovi ji, stebuklingai atgijusi vėlė. Meilė, sugrąžinta jam senatvėje. Netekęs amo jis pakelia ranką ir užkloja jos plaštaką savąja.

    Alyson Richman (Alison Ričman) – amerikiečių rašytoja ir tapytoja, penkių bestseleriais tapusių romanų autorė. Jos knygos išverstos į 20 kalbų, o garsiausias jos romanas – tikrais faktais paremtas „Prarasta žmona“, pagal kurį šiuo metu statomas filmas.

    Lenkos ir Jozefo istorija prasideda tarpukario Prahoje. Lenka užaugo apsupta gražių daiktų ir mylinčios šeimos; nenuostabu, jog mergina pasuko į dailės studijas. Turtingas ir gražus gyvenimas, švelniai mylintys tėvai, Prahos dailės akademija, mylimas miestas – regėjosi, jog gyvenimui nieko netrūksta. Laimė tapo dar didesnė, kai Lenka pamilo Jozefą. Jaunavedžių džiaugsmui nebuvo ribų – atrodė, kad gyvenimas nušvito gražiausiomis spalvomis. Tačiau karas išskyrė Jozefą ir Lenką: vienam teko kurti naują gyvenimą už Atlanto, o kitai – pereiti Terezyno ir Aušvico pragarą ir tik tuomet, per plauką išvengus mirties, iškeliauti į Ameriką. Atrodė, jog jie niekuomet nebeišgirs vienas apie kitą…

    Tačiau likimas nusprendė kitaip. Ir Lenka su Jozefu vėl išvydo vienas kitą po šešiasdešimt metų.

    „Prarasta žmona“ – neužmirštama istorija apie meilę, kurios negali įveikti nei laikas, nei žiauriausi išbandymai. Apie neįtikėtinus ir vis dėlto tikrus žmonių likimus. Apie ypatingą ištvermę, kurios padedami žmonės gali iškęsti neįsivaizduojamus baisumus. Apie tai, kad laimė yra tokia trapi ir trunka taip trumpai – tačiau viltis neblėsta visą gyvenimą.

  • Anne Griffin. Kai viskas pasakyta

    viskasAnne Griffin (Anė Grifin) – airių rašytoja, gyvenanti Dubline. Jos apsakymai buvo įvertinti Johno McGaherno literatūros premija, o pirmasis romanas „Kai viskas pasakyta“ iškart tapo bestseleriu Airijoje. Jis jau išverstas į devynias kalbas ir jo populiarumas tik didėja.

    Tikriausiai dėl pasakotojo, kuriam neįmanoma atsispirti, – Moriso Henigeno, išdidaus 84 metų airio. Tai ne pasigailėtinas senukas, o žmogus, nugyvenęs ilgą ir garbingą gyvenimą. Gyvenimą, vertą istorijos.

    Jis sėdi prie baro viešbutyje, vienas kaip visuomet. Šis vakaras ypatingas. Šiandien Morisas turi tikslą ir planą. Bet pirmiausia mes turime išgirsti jo istoriją.

    Prisėskite šalia.

    Šį vakarą Morisas penkis kartus pakels savąjį stiklą už žmones, kurie jo gyvenime buvo svarbiausi. Penki tostai – penkios istorijos apie laimę, kuri taip ir liko neišsakyta, apie netektis, apie kerštą ir neapykantą, visą gyvenimą rusenusią po pelenais, apie meilę, apie ištikimybę. Apie godumą, turtą ir atleidimą.

    Moriso Henigeno gyvenimas buvo ilgas ir turiningas. Tai gyvenimas stipraus vyro, mokėjusio mylėti ir neapkęsti, gailėtis ir valdyti, iškęsti vargą ir nepriteklius. Nemokėjo jis tik vieno – kalbėti apie tai, ką jaučia, bet šiandien jo žodžiai liete liejasi.

    „Kai viskas pasakyta“ – nepaprastai stiprus pasakojimas apie vieno žmogaus gyvenimą. Tai ir meilės, ir neapykantos, ir išdavystės, ir atleidimo istorija, kurią skaitydami girdime airišką akcentą. Morisas Henigenas – melancholiškas ir šelmiškas, kaip visi airiai, jis sugriebia jūsų širdį pačiais pirmais žodžiais ir nepaleidžia iki pat pabaigos. Sukrečiančios pabaigos.