• Chloe Esposito. Įniršis Romoj

    RomojAlvinai Naitli pavyko pasiglemžti gražios ir išlepintos sesers Betės gyvenimą, bet Alvė veikiai supranta, kad už pavogtą dvynės tapatybę mokės didelę kainą. Ypač po to, kai Sicilijoje randamas negyvos Betės kūnas. Tačiau policija – toli gražu ne vienintelis dalykas, dėl kurio Alvei reikia nerimauti. Praleidusi naktį Londono viešbutyje „Ritz“ su gražuoliu meilužiu, ryte supranta, kad Nino paspruko su jųdviejų pavogtu lambordžiniu ir dviem milijonais eurų.

    Bet Alvė niekada nesistengė bėgti nuo iššūkių. Ji atvira širdimi priima savo tamsiąją pusę ir, įsitraukdama į mirtiną katės ir pelės žaidimą, ima persekioti išdaviką per visą Europą, kol galiausiai atsiduria prabanga tviskančioj Romoj. Nė pragare nerastum tiek įniršio, kiek jo turi atstumta moteris, – tik ar Alvė spės įvykdyti savo keršto planą, iki ją pavys pačios padaryti nusikaltimai?

    „Prikaustanti antiherojė!“

    US Weekly

    „Daugiaplanis nuotykių trileris su gero humoro užtaisu.“

    Booklist

    Chloé Esposito (Chlojė Espozito) – britų rašytoja. Oksfordo universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas, yra dirbusi anglų kalbos mokytoja bei mados žurnaliste. „Įniršis Romoj“ – antroji trilogijos knyga (pirmoji - „Klasta Sicilijoj“), kuri, kaip ir pirmasis trilogijos romanas „Klasta Sicilijoj“, bus išleista daugiau kaip 20 šalių.

  • Tatjana Maceinienė. Nuo ko mes bėgome?... Julijos Tverskaitės-Maceinienės, Antano Maceinos dienoraščiai (1940-1946)

    begomeKnygoje „Nuo ko mes bėgome?.. Julijos Tverskaitės-Maceinienės, Antaninos Tverskaitės, Antano Maceinos dienoraščiai (1940–1946)“ spausdinamuose trijų šeimos ir giminystės ryšiais susijusių žmonių – žymaus lietuvių filosofo Antano Maceinos, jo žmonos Julijos Tverskaitės-Maceinienės ir jos sesers Antaninos Tverskaitės – dienoraščiuose atsiskleidžia žmogaus ir tautos likimas skaudžiais ir lemtingais mūsų valstybei 1940–1946 metais.

    Okupacijų ir karo išskirtų asmenybių dienoraščius persmelkia katalikiška dvasia ir begalinis tikėjimas, kad „Prisikėlęs Viešpats prikels ir mūsų šalį, ir mūsų šeimą“.

  • Bret Easton Ellis. Amerikos psichopatas

    ellisBretas Eastonas Ellisas (g. 1964) – amerikiečių rašytojas, laikomas vienu svarbiausių XX a. pab. visuomenės demaskuotojų. Į 27 kalbas išverstas skandalingiausias jo kūrinys „Amerikos psichopatas“ daug kartų draustas, cenzūruotas ir smerktas. „Simon&Schuster“ leidykla, sumokėjusi autoriui 300 tūkst. JAV dolerių honorarą, atsisakė leisti knygą dėl moralės saugotojų, aršių feminisčių ir turiniu pasibaisėjusių spaustuvių darbuotojų protestų. 1991 m. knygą galiausiai išleido „Vintage Books“, tačiau didžiausi Amerikos knygynai dar ilgai atsisakė ją platinti.

    Pagrindinis knygos „Amerikos psichopatas“ veikėjas jaunas, žavus, turtingas, išsilavinęs, inteligentiškas Patrikas Beitmanas dienomis gyvena nepriekaištingą gerbiamo Volstrito aukštuomenės atstovo gyvenimą: prabangūs apartamentai, stilinga apranga, kasdienė mankšta, kūno puoselėjimo procedūros ir kruopščiai suplanuota susitikimų su svarbiais asmenimis dienotvarkė. Tačiau sutemus jis virsta serijiniu žudiku, seksualiniu iškrypėliu, kankintoju ir narkomanu. Aukomis jis dažniausiai pasirenka bejėgius valkatas ir prostitutes, o prieš žudydamas kokį nors savęs „nevertą“ individą išlieka tikras buržua ir skaito kiekvienam ilgiausią paskaitą apie brangių restoranų ypatybes, kūno priežiūros priemones, popmuzikos žvaigždes ir geriausias viskio rūšis.

    Pagal romaną „Amerikos psichopatas“ 2000 m. sukurtas to paties pavadinimo filmas.

  • Tara Westover. Apšviestoji

    tara„Apšviestoji“ – tai pasakojimas apie savęs paieškas ir savo gyvenimo kūrimą. Apie gedulą, kurį tenka išgyventi atsiskyrus nuo šeimos, net jei tas žingsnis sąmoningas ir neišvengiamas. „Apšviestoji“ - tai memuarai merginos, kuri gyvenime nemačiusi mokyklos ar gydytojų, ryžtasi palikti savo mormonų survivalistų šeimą ir tampa mokslų daktare.

    Tara Westover gimė Aidaho kalnuose, survivalistų, mormonų šeimoje. Ji gyveno ruošiama ir ruošdamasi pasaulio pabaigai, kaupė maisto atsargas, buvo pasirengusi bet kada palikti namus. Vasaromis ji su mama, žolininke ir pribuvėja, rinkdavo žoleles įvairioms tinktūroms, o žiemomis su tėvu rūšiuodavo metalo laužą. 

    Į svečius pas kitą vaiką ji pirmą kartą nuėjo būdama 13 metų. Visi draugai, kuriuos ji itin retai matydavo, buvo tik iš tokių pačių šeimų kaip jos. Pirmą kartą mokykloje Tara Westover atsidūrė būdama 17 metų. Jos tėvas nekentė valdžios, tapatindamas ją su šėtonu, draudė lankytis pas gydytojus, nes jais netikėjo. Visus negalavimus ir žaizdas motina gydydavo žolelėmis. Šeima buvo visiškai atsiskyrusi nuo visuomenės, ir net nuo tos pačios bendruomenės žmonių. Vaikai negavo jokio išsimokslinimo. Nebuvo ir iš kur sulaukti pagalbos, kai vienas iš Taros brolių pradėjo smurtauti. 

    Neturėdama jokių kitų galimybių, Tara pradėjo mokytis pati. Ji išmoko pakankamai gramatikos ir matematikos, kad būtų priimta į Brigamo Jango universitetą. Noras mokytis atsirado, kai vienas iš Taros brolių, kuriam pavyko įstoti į koledžą, papasakojo apie pasaulį, atsiveriantį kitapus kalnų. Tara studijavo istoriją. Ji iki šiol prisimena, kokią klaidą padarė, paklausdama dėstytojo, kas yra Holokaustas. Tačiau žinių ji troško labiau nei bijojo apsijuokti. Skaitydavo krūvas knygų  - ji tiesiog pasinėrė į žinių vandenyną... ir nukeliavo iki Harvardo ir Kembridžo. Ir tik tuomet Tara susimąstė, ar nenukeliavo per toli, ar vis dar liko kelias grįžti namo. 

    Tara Westover atsiskyrė nuo savo šeimos, tačiau ji teigia, kad labiausiai ją nuo jų nutolino ne ryžtas mokytis ir kelionė iš namų. Pasak memuarų „Apšviestoji“ autorės, tokiose šeimose kaip jos nėra didesnio nusikaltimo nei tiesa. Tėvai ir broliai ant jos supyko, kai ji ėmė atvirai kalbėti apie brolio smurtą. 
    Memuarų „Apšviestoji“ autorė T. Westover neįtikėtinai tiksliai atskleidžia, kas jai ir galbūt kitiems yra išsilavinimas, ką jis keičia ir kaip suteikia galimybę iš naujo pažvelgti į savo gyvenimą. 

    „T. Westover sugebėjo ne tik puikiai atskleisti savo nepaprastai išskirtinį auklėjimą, bet ir parodyti savo dabartinę situaciją kaip visiškai neišskirtinę, daugeliui gerai pažįstamą.“

    The New York Times Book Review

    „Vienu metu ir širdį draskanti, ir šildanti knyga, geriausi memuarai per daugybę metų, pasakojantys apie ribų, kurias nustato gimimas ir aplinka, peržengimą ir kelią į geresnį gyvenimą.“

    USA Today

    Tara Westover (g. 1986 m.) – istorijos mokslų daktarė, rašytoja. Autorė gimė Aidaho kalnuose, atsiskyrusioje survivalistų šeimoje. Prieš tėvų valią išvyko mokytis. 2008 metais baigė Birgamo Jango universitetą, gavo humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį. Netrukus jai buvo suteikta Gateso stipendija Kembridže, čia ji įgijo filosofijos magistro laipsnį, o vėliau jau buvo suteiktas ir istorijos mokslų daktaro laipsnis.  „Apšviestoji“ – pirmoji jos knyga, tačiau ji ketina ir toliau rašyti.

  • Chinua Achebe. Sugriūva viskas

    gviskasNigerijos rašytojo Chinua Achebe romanas „Sugriūva viskas“ pasakoja apie Nigeriją ir Afrikos kolonizacijos pradžią.

    Bebaimis ir pagarbos vertas igbų genties karys Okonkvas už genčiai nepriimtiną poelgį ištremiamas iš gimtojo kaimo ir su žmonomis bei vaikais persikelia į motinos kraštą. Po kelių metų jis grįžta į gimtąją Umuofiją, kur viskas neatpažįstamai pasikeitė: atvykę krikščionių misionieriai savo pusėn palenkė dalį igbų genties žmonių, o tai kelia tarpusavio įtampą. Net jei tikslas tėra išvyti atvykėlius, Okonkvas bejėgis – kovoti su savo gentainiais jam neleidžia senosios tradicijos.

    Glaustame romane „Sugriūva viskas“ telpa visa senosios Afrikos prarastoji kultūra – senasis pasaulis su savo papročiais, buitimi, šventėmis, ritualais ir dievais. Chinua Achebe kuria gyvus žmonių portretus ir perteikia giliąją jų sielos esmę. Tai pasakojimas apie kolonistų, neva nešančių pažangą, susidūrimą su vietos gyventojų tradicijomis, nusistovėjusiu gyvenimu ir savita kultūra. Tai pasakojimas ne tik apie civilizacijų susidūrimą, bet ir apie atskiros genties, atskirų žmonių gyvenimo dramą.

    Šiandien romanas „Sugriūva viskas“ laikomas skaitomiausiu afrikiečių literatūros kūriniu – jis populiarus ne tik Afrikoje, bet ir visame pasaulyje. Parduota per 20 mln. šio romano kopijų, jis išverstas į 60 kalbų, jį skaito ir nagrinėja literatūrą, pasaulio istoriją ir Afrikos kultūrą studijuojantys studentai. Chinua Achebe atvėrė kelią būsimiems Afrikos literatūros kūrėjams. Jis tarsi iš naujo papasakojo žemyno kolonizacijos istoriją - vietinių gyventojų akimis.

    Iš Nigerijos kilęs Chinua Achebe – vienas populiariausių Afrikos rašytojų. Jo kūryboje persipina igbų genties tradicijos ir krikščionybė, sakytinės tradicijos palikimas ir folkloras. Nuo 1990 m. JAV gyvenęs autorius dėstė literatūrą dviejuose universitetuose, o už viso gyvenimo pasiekimus 2007 m. jam įteikta „Man Booker“ garbės premija.

    „Pirmoji trilogijos dalis „Sugriūva viskas“ buvo vienas pirmųjų pasaulinį pripažinimą pelniusių Afrikos romanų. Prabėgus daugiau nei pusei šimto metų jis išlieka vienu geriausių kolonijinio pasaulio liudijimų.“

    The Guardian

  • Alex Michaelides. Tylioji pacientė

    pacientePenki aidintys šūviai. Suvarpytas mylimojo veidas – ir atkakli tyla.

    Alicijos Berenson gyvenimas atrodo tobulas. Sėkminga tapytojos karjera, mylintis vyras ir kartu žinomas fotografas, didžiulis namas Londone... Tačiau vieną vakarą jos vyras Gabrielis grįžta namo iš fotosesijos, ir Alicija paleidžia penkias kulkas jam į galvą. Nuo tada moteris visam laikui nutyla.
    Lieka tik vienas jos skausmą liudijantis įrodymas – autoportretas, nutapytas po žmogžudystės.

    Bežadė menininkė ir neišaiškinta šeimos dramos paslaptis sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Alicija pagarsėja kaip nebylioji vyržudė ir yra viešai pasmerkiama, o jos tapyti paveikslai po įvykio tampa neįkainojami.

    Siekiant numaldyti šurmulį, moteris išvežama į nuošalų psichiatrijos centrą. Bėgant metams kraupi istorija pamirštama beveik visų, išskyrus teismo psichoterapeutą Teo Faberį. Jis šešerius metus laukė progos padėti Alicijai. Pasiryžimas prakalbinti tyliąją pacientę ir išaiškinti žmogžudystę gaubiančią paslaptį nuveda pavojingu keliu – tiesa gali jį sužlugdyti...

    Itin lauktas ir išskirtinį dėmesį pelnęs kino scenaristo Alexo Michaelideso debiutas – prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinis trileris „Tylioji pacientė“. Meistriškai intrigą kuriantis autorius skaitytoją vedžioja painios istorijos labirintais ir su kiekvienu siužetiniu vingiu priverčia iš naujo apgalvoti galimą įvykių baigtį.

    „Pats baisiausias žvėris – tobulas kvapą gniaužiantis trileris. Perskaičiau vienu įkvėpimu. Knyga mane pribloškė.“

    1. J. Finn, romano „Moteris lange“ autorius

    Alex Michaelides gimė Kipre, yra įgijęs anglų literatūros magistro laipsnį Kembridžo universitete ir scenarijų rašymo magistro laipsnį Amerikos kino institute Los Andžele. Jis – filmo „Tobuli aferistai“ (The Con is On, 2018), kuriame vaidina Uma Thurman, Timas Rothas, Sofia Vergara ir kt., scenarijaus bendraautoris. Alexas trejus metus studijavo psichoterapiją ir dvejus metus dirbo su jaunimu psichiatrijos ligoninės Saugomų pacientų skyriuje. Tokia patirtis įkvėpė ir paskatino sukurti romaną „Tylioji pacientė“.