• Alina Jonaitienė. Džiaugsmas pro ašaras, arba Meilės istorija po 50-ies

    50Alinos Jonaitienės knyga „Džiaugsmas pro ašaras, arba Meilės istorija po 50-ies“ - tai pasakojimas apie vienatvės kamuojamą nejauną moterį, kuri, iširus šeimai, nebesugeba užmegzti tvirtesnių ryšių su kitais šalia jos esančiais žmonėmis ir dėl to jaučiasi be galo vieniša, ją nuolat kamuoja depresyvios nuotaikos. Tokie vienišiai kaip pagrindinė knygos veikėja Pranutė yra labai pažeidžiami, nes stokoja socialinių ryšių. Jie vieni turi susidoroti su sunkumais, jveikti pavojus. Kartais tie pavojai slypi pačiose netikėčiausiose vietose ir pasireiškia neįtikimiausiomis formomis. Taip nutinka ir pagrindinei knygos veikėjai. Norėdama išsivaduoti iš ją slegiančio vienatvės jausmo, ji užmezga internetines pažintis, tikėdamasi susirasti gyvenimo draugą ar bent jau galimybę išvykti iš šalies. Tai knyga apie sukčius internete, jų rezgamas pinkles, apie netikrus draugus, netikrą meilę ir apie bandymus išvilioti pinigus iš vienišų moterų, besigriebiančių kad ir už šiaudo, kad tik išbristų iš jas apėmusios nevilties. Ir viskas dėl menkos savivertės, dėl jprasto gyvenimo būdo praradimo. „Juk būna ir laimingų istorijų. Tai kodėl man negali nusišypsoti laimė?“ - mąsto Pranutė ir kabinasi už šių netikrų draugysčių. Deja... Tenka karčiai nusivilti. Bet juk tai, kas mūsų nesužlugdo, mus sustiprina. Ir ši tiesa pasitvirtina knygos pabaigoje.

    Knygos autorė Alina Jonaitienė - Joniškyje gyvenanti ir dirbanti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Alina Jonaitienė, kurianti ne tik prozos kūrinius, tačiau ir poeziją. Nesvetima autorei ir dailė. Mūsų šalies skaitytojams ši autorė pateikia jau antrąją savo knygą - šįkart skirtą suaugusiesiems. Pirmoji A. Jonaitienės apysaka „Smiltė", skirta paaugliams, skaitytojus pasiekė dar pernai, 2018-aisiais, ir sulaukė didžiulio populiarumo bei pripažinimo. Naujasis autorės romanas „Džiaugsmas pro ašaras, arba Meilės istorija po 50-ies“ - tai įtraukianti vienos vidutinio amžiaus moters istorija, sukrečianti savo tikroviškumu ir įtaiga. Kaip teigia pati knygos autorė, tai, be abejo, ir knyga apie poreikį priimti savo vienatvę, susitaikyti su ja ir išmokti naudotis jos privalumais.

  • Bo Svernstrom. Aukos

    aukos„Aukos“ – debiutinis švedų autoriaus Bo Svernström detektyvas.

    Miglotą rytą, netoli Stokholmo esančiame kaime ūkininkas prie savo daržinės randa prikaltą žiauriai nukankinto vyro kūną. Atvykusi policija nustemba ne tik dėl brutalaus nusikaltimo pobūdžio, bet ir dėl to, kad vyriškas dar gyvas. Nejau toks ir buvo užpuoliko planas? Galbūt tai – nedovanotinas aplaidumas arba klaida?

    Kai nukankintas žmogus ligoninėje staiga miršta, policija sulaukia pranešimo apie antrąją panašaus pobūdžio auką. Toliau mįslių tik daugėja – abu nužudytieji yra gerai žinomi nusikaltėliai. Galbūt taip kriminalinis pasaulis suvedinėja sąskaitas?

    Aukų vis daugėja ir komisaras Karlas Edsonas ima įtarti, kad tarp nužudymų esama visai kitokio ryšio. Tyrėjų akiratyje atsiduria ir apie šiuo įvykius rašanti žurnalistė Aleksandra Bengston – nežinia kodėl, ji turi informacijos, kuri prieinama tik teisėsaugai...

    Koks ryšys sieja aukas ir kodėl jie tapo taikiniais? Ar apylinkėse darbuojasi serijinis žudikas? Ir, svarbiausia, kas yra auka, o kas – nusikaltėlis?

    Pirma knygos „Aukos“ dalis – keistos mįslės ir sukrečiantys įvykiai. Antrojoje – tamsios paslaptys ir atskleista tiesa. Bo Svernström puikiai išmano žmogaus psichologiją – net ir pats žiauriausias žudikas gali gyventi niekuo neišsiskiriantį kasdienišką gyvenimą.

    Šis kvapą gniaužiantis ir sudėtingas trileris – daugiau nei paprastas nusikaltėlio gaudymas ar „katės ir pelės“ žaidimas. Puikūs dialogai, įtaigūs veikėjų charakteriai, netikėti siužeto vingiai, sukrečiančios smurto scenos – visa tai išskiria šią knygą tarp kitų Švedijos kriminalinių romanų. Pagrindiniai romano „Aukos“ herojai – žmogiški ir netobuli. Šalia pagrindinė nusikaltimo siužetinės linijos skaitytojai ras ir lygiagretų pasakojimą - jautrią istoriją apie jauno žmogaus išgyvenimus.

    „Aukos“ – tamsi įtempto siužeto knyga, o kiekviena smurto scena slepia svarbią istorijos detalę, be kurios siužeto dėlionė būtų nepilna. Knygos kulminacija nustebina net visko mačiusius. Šis debiutinis Bo Svernström romanas – pirmas užtikrintas žingsnis Skandinavijos trilerių ir detektyvų pasaulyje.

  • Ulrich Alexander Boschwitz. Keleivis

    keleivis„Keleivis“ – Vokietijos žydų rašytojo Ulrich Alexander Boschwitz romanas, vaizduojantis žydų situaciją Vokietijoje po 1938 m. įvykių.

    Otas Zibermanas nė iš tolo neprimena nacių propagandoje vaizduojamo žydo. Gal dėl to jis net iki 1938 m. jaučiasi ramus ir užtikrintas. Berlyne, pačioje Vokietijos širdyje gyvenančio verslininko šeimai netrūksta nieko. Jis vedęs protestantę, sūnus išsiųstas gyventi į Prancūziją, o pats Otas jaučia visuomenės pagarbą.

    Tačiau 1938ieji viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Visuomenės priešiškumas žydams auga, Zilbermano bandymai parduoti namą nesėkmingi, sūnus Prancūzijoje negali gauti tėvams leidimo išvykti. Prasidėjus Krištolinei nakčiai, Zilbermanas turi viską mesti ir gelbėtis pats.

    Vokietijos sienos žydams uždarytos, todėl jis lieka šalyje – keliaudamas iš miesto į miestą jis nakvoja ir leidžia dienas traukiniuose, stotyse ir stočių restoranuose. Zilbermanas sutinka įvairiausių žmonių – komunistų ir nacių, pabėgėlių ir biurokratų, gerų ir blogų. Jų pokalbiuose iškyla siaubinga ir nepagražinta tikrovė, tačiau Otas nepaliauja tikėti, kad žmogaus teisės egzistuoja. Net ir tada, kai realybė atima iš jo orumą, garbę, turtą, o galiausiai – ir protą.

    „Keleivio“ sėkmei ir plačiam pripažinimui sutrukdė Antrasis pasaulinis karas – jo leidyba nutrūko, o išlikę egzemplioriai tapo bibliografine retenybe. Būdamas internuotas Australijoje Ulrichas A. Boschwitzas savo motinai laiške rašė, kad „Keleivis“ yra geriausias jo parašytas darbas. Jis nuolat taisė romano rankraštį.

    Kai 1941 m. pasikeitė britų požiūris į vokiečių pabėgėlius, su kitais likimo draugais galėjo grįžti iš Australijos į Didžiąją Britaniją. Deja, rašytojui likimas buvo negailestingas – laivą susprogdino nacių torpeda, o Boschwitzas nuskendo kartu su nebaigto naujo romano rankraščiu ir nauja „Keleivio“ redakcija.

    Pasakojama, kad Boschwitzas žinodamas apie kelionės pavojus, perrašyto romano pradžią įdavė kitame laive plaukusiam žmogui. Deja, redaguotas romano rankraštis dingo ir nebuvo surastas. O jo egzistavimą patvirtina nedaug šaltinių – tik laiškas motinai.

    Per kelias savaites po 1938 m. Vokietijos pogromų sukurtas romanas 1939 m. buvo išleistas anglų kalba Anglijoje, o po metų ir JAV. John Grane slapyvardžiu pasirašytas kūrinys po autoriaus mirties pasirodė Prancūzijoje, o vokiečių kalba jis išleistas tik 2018 m. Išlikęs „Keleivio“ rankraštis buvo saugomas Vokietijos nacionalinėje bibliotekoje, kur buvo atrastas tik 2015 m.

    „Keleivis“ mus nukelia į romano rašymo laikus. Verčiant puslapius skaitytojas stoja akistaton su istorija.“
    Inside History

  • Jacques Chessex. Vienas žydas dėl pavyzdžio

    zydas1942 metai: Europa liepsnoja, skęsta kraujyje. Šveicarijoje taip pat veikia tamsios jėgos. Mėsininkų mieste Pėjerne, „besivartančiame tuštybėje ir taukuose“, bedarbystė kursto pagiežą ir įsisenėjusią neapykantą žydams. Aplink vietinį „gauleiterį“ ir pastorių be parapijos telkiasi bukakakčiai revanšistai, susižavėję vokišku vyriškumu. Jie trokšta kraujo. Jiems reikia aukos. Dėl pavyzdžio. Tai bus galvijų pirklys Artūras Blochas.

    Jacques Chessex (Žakas Šesė, 1934–2009) – garsus šveicarų rašytojas, pelnęs daugybę prestižinių premijų (tarp jų – ir Gonkūrų premiją). Šioje knygoje pasakojama istorija nutiko autoriaus gimtinėje Pėjerne, kai jam buvo aštuoneri metai. Žodžio meistras J. Chessex nupiešia tokį tikrovišką paveikslą, kad jis mus sujaudina ir sukrečia iki sielos gelmių.

  • Aneta Anri. Niki. dvigubas portretas

    nikiIšviešintos baimės tampa nebebaisios. Tu šaudei į paveikslus, Niki, kartu sušaudydama savo agresiją ir žiaurumą. Sakei, kad tai tikras skorpioniškas poelgis. O, taip, Niki, mes tokios, tikros skorpionės.
    Aneta Anra – rašytoja, dramaturgė. Baigė dailėtyros magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Parašė du romanus ir dvi pjeses.

    „Niki: dvigubas portretas“ – romanas ar autobiografija? Ar biografijos faktais pagrįstas romanas? Fikcija, bet greičiau fakcija apie Anetą Anrą ar Maleną, merginą iš Žvėryno, apie Niki de Saint Phalle – pasaulinio garso menininkę iš Paryžiaus. Niki ir Malena, gimusios tą pačią dieną, po Skorpiono ženklu, jas skiria pusė amžiaus, tautybė, geografija, jos neturi bendrų prisiminimų. Malena ieško tėvo, gyvena su Dailininku, jis rašo laiškus iš Paryžiaus ir Londono. Niki šaudė į paveikslus ir kūrė monumentalių moterų skulptūras, akiplėšiškai vedė vyrus iš proto. O gal tai buvo Malena, ta, dėl kurios vyrai netekdavo galvos? Autobiografinės istorijos, biografinės istorijos, netikros istorijos susipina dvigubame abiejų moterų portrete. „Vienintelis būdas sukurti kažką nauja – tai padaryti ką nors ekstremaliai asmeniško“, – sakė Rei Kawakubo. Aneta Anra drąsiai naudojasi savo gyvenimu kurdama romaną apie moterį menininkę. Apie jos vienatvę ir desperatiškas pastangas rasti artimą žmogų. Apie niekuomet neturėtą saugumo jausmą. Apie meilę – Dailininkui, Sūnui, Močiutei, teatrui, literatūrai, tapybai. Apie Vilnių ir Paryžių, ŠMC ir Užupį. Apie baimes būti atstumtai, paliktai, apie neįmanomybę būti suprastai. Ir drauge – apie drąsą būti atvirai ir asmeniškai, švelniai ir nuodingai.“

    Jurgita Ludavičienė

  • Nicky Pellegrino. Metai Venecijoje

    Romoj„Metai Venecijoje“ – įstabus romanas apie metus, praleistus Italijoje, ir tikrosios meilės paieškas.

    Kat visada buvo nuotykių ieškotoja. Būdama pie maistą rašančia žurnaliste ji išnaršė visą pasaulį, ieškojo neatrastų skonių ir patirčių, tačiau leistis į svarbiausią kelionę – pažinti save – ji ryžosi tik dabar. Penkiasdešimties sulaukusi iki šiol neturėjusi ilgalaikių ir rimtų santykių moteris... įsimyli italą ir persikrausto į Veneciją. Tai turėtų būti didžiausias iki šiol patirtas jos nuotykis. Venecijoje ji padeda Masimo prižiūrėti svečių namų verslą ir tvarkyti nediduką Gondolos viešbutį. Kad laikas nebėgtų veltui, Kat su leidykla sutaria savo pirmuosius metus aprašyti knygoje – nuo asmeninių santykių iki paragautų patiekalų, nuo sutiktų žmonių iki surinktų receptų.

    Kat nuotykiai spalvingoje ir veržlioje Italijoje nepaliks abejingų. Visas pasakojimas primena lengvą chaosą. Buvusi Masimo žmona nevengs kaišioti nosies į Kat ir Masimo santykius, su mylimuoju moteris praleis ne tiek daug laiko, kiek svajojo, nes šis nuolat prapuolęs savo viešbučio reikaluose. Netoliese vis suksis charizmatiškasis Koko, vyresnis Masimo bičiulis ir žmonių energiją spalvomis matanti tapytoja našlė Ruta. Iš kažkur dar išdygs Dantė, su kuriuo Kat seksis bendrauti kur kas lengviau nei su Masimo. Kuo baigsis moters nuotykiai Italijoje – nuoširdžia ir amžina meile ar grįžimu prie senųjų įpročių?

    „Metai Venecijoje“ – lengvas lyg švelnus itališkas vėjelis ir painus lyg siauriausios šalies miestų gatvelės. Sekite Kat pėdsakais ir pajuskite Venecijos alsavimą! O kai išalksite, romano puslapiai pasiūlys ne vieną gardų receptą...

    Rašytoja Nicky Pellegrino – tikra pasaulio pilietė. Itališkų šaknų turinti moteris gimė Anglijoje, o dabar gyvena Naujojoje Zelandijoje. Dirba laisvai samdoma žurnaliste. Viena iš didžiausių rašytojos aistrų - maistas, todėl jos knygose netrūksta kulinarinių akcentų.

    „Metai Venecijoje“ – tai moters romanas apie savęs paieškas, apie tai, kad sėkminga karjera dar ne viskas ir kad gyvenime laukia kur kas daugiau. Tai ir pasakojimas apie klaidas, primenantis, kad tikri santykiai reikalauja ir pastangų, ir atsidavimo. Be to, kartais už tai tenka sumokėti sudaužyta širdimi.“
    NZ Booklovers

    „Nicky Pellegrino plunksna vedžioja skaitytoją po mažiau turistams pažįstamas Venecijos vietas. Kat užsuka į ne tokias garsias užkandines, ragauja patiekalus ir dalinasi receptais su skaitytojais. Tai romanas apie meilę ir draugystę, su džiaugsmu primenantis, kad penkiasdešimties gyvenimas tikrai nesibaigia.“

    Brisbanista