• Sarah Jio. PASKUTINĖ KAMELIJA

    paskutine kamelijaAntrojo pasaulinio karo išvakarės. Viename Anglijos dvare auga paskutinis išlikęs ypatingos kamelijų veislės, žinomos kaip „Midlberio rausvoji“, medelis. Retų augalų vagis Filipas Praisas pasamdo amerikietę merginą, vardu Flora, mėgėją sodininkę, šį brangų augalą pavogti. Ji, apsimetusi vaikų aukle, patenka į dvarą ir siekia gauti trokštamą medelį. llgainiui čia ne tik užgimsta nauja meilė, bet ir ima vertis šiurpios paslaptys.


    Daugiau kaip po pusės amžiaus niujorkiečiai Adison ir Reksas Sinkleriai nutaria vasarą praleisti Anglijoje. Jiedu apsigyvena senajame dvare - jis dabar priklauso Rekso šeimai. Sutuoktinius sužavi nuostabus kamelijų sodas ir sudomina buvusios dvaro šeimininkės, visa širdimi mylėjusios augalus ir savo sodą, užrašai. Pamažu viena po kitos išaiškėja kraupios praeities detalės. Kas jas sieja su šių dienų paslaptimis?

    Sarah Jio romanai patenka į New York Times perkamiausių knygų sąrašus. Jio yra žurnalistė, Glamour.com tinklaraščiui rašo apie sveikatą ir sportą. Jos straipsniai publikuojami tokiuose populiariuose žurnaluose kaip Redbook, The Oprah Magazine, Glamour, SELF, Real Simple, Fitness, Marie Claire ir kituose.
    “Paskutinė kamelija“ - ketvirtoji Sarah Jio knyga, išversta į lietuvių kalbą. 2013-2014 m. leidykla „Baltos lankos“ išleido tris autorės romanus – „Kovo žibuoklės“, „Pajūrio trobelė“ ir „Gegužės pūga“. Visi šie kūriniai sulaukė sėkmės.

  • Jess Walter. PALAIMINTI GRIUVĖSIAI

    palaiminti griuvesiai1962-aisiais Italijos pajūry, nuošaliame miestely tarp uolų, mažo viešbutuko savininkas Paskualė Tursis svajodamas privilioti turistų nusprendžia įrengti teniso aikštelę. Vieną dieną jūroje lyg per sapną jis išvysta motorinę valtį. Paaiškėja, kad ja atplaukia - sunku patikėti - gražuolė amerikiečių aktorė, besifilmuojanti filme „Kleopatra“ su žvaigždėmis Ričardu Bertonu ir Elizabete Teilor. Deja, aktorė turi skaudžią paslaptį...

    Mūsų laikais, po pusės amžiaus, Holivudo kino studijoje garsaus prodiuserio Maiklo Dino asistentė Klerė klausosi literatūrines ambicijas puoselėjančio Šeino Vilerio scenarijaus pristatymo. Netikėtai pasirodo žilas vyriškis, ieškantis paslaptingos moters, su kuria kadaise bendravo vos tris dienas.

    Kas nutiko per pusę šimtmečio? Kokią paslaptį slėpė dailioji aktorė? Ši istorija pasakoja apie žmones, siekiančius neįtikėtinų svajonių, apie nusivylimą ir viltį, apie nuopuolį ir prisikėlimą. Romano puslapiuose veriasi Ligūrijos pajūrio žavesys, šalto lietaus apnikto Edinburgo gatvės, svajonių fabriko Holivudo intrigos. Tai meilės istorija, sako knygos herojus Maiklas Dinas.


    Jessas Walteris, šešių romanų autorius, buvo nominuotas „National Book Award“ premijai, apdovanotas Edgaro Allano Poe premija. „Palaiminti griuvėsiai“ 2012 m. tapo New York Times bestseleriu.

  • Vladimir Bartol. ALAMUTAS

    alamutas„Nieko nėra tikro, viskas leistina.“

    Hasanas Ibn Saba


    Alamutas – tai pietinėje Kaspijos pakrantėje stūksanti viduramžių tvirtovė, kurioje XI a. buvo įkurta pirmoji žudikų mirtininkų mokykla.


    1092-ųjų pavasarį į nuostabų žydintį sodą prie Alamuto tvirtovės kalnuose atgabenama išsigandusi mergaitė Halima. Tuo pat metu kitu keliu į tvirtovę atjoja jaunuolis Ibn Tahiras, trokštantis tarnauti vyriausiajam vadui Hasanui Ibn Sabai. Halima ruošiama tapti meilės rojaus hurija, o kilnumo ir pasiaukojimo idealais įtikėjęs jaunuolis pasiryžęs būti geriausiu Hasano kariu. 

    Tačiau ko iš tiesų siekia Hasanas? Kodėl dar gyvi trumpam įžengę į rojų narsiausi jo kariai tampa negailestingais „gyvaisiais durklais“? Kas laukia Halimos ir Ibn Tahiro? Ar fanatiškų idėjų mūšio lauke juos išgelbės grožis ir poezija?


    Šiame romane Vladimiras Bartolas (1903–1967) nagrinėja religinio fanatizmo ir terorizmo atsiradimą ir kelia manipuliavimo žmogaus sąmone klausimą. „Alamutas“ - po 2001 m. rugsėjo 11-osios naujai įprasmintas ir garsiausias slovėnų romanas, išverstas į daugiau nei 30 kalbų.

  • Naomi Wood. HEMINGVĖJAUS ŽMONOS

    hemingvejaus zmonosKokia jo trauka! Koks magnetizmas! Moterys šokinėja iš balkonų ir seka paskui jį į karą. Moterys nusuka akis nuo jo romanų, nes santuoka trise yra geriau nei likti vienai.


    Knyga „Hemingvėjaus žmonos“ pasakoja aistros istoriją – kaip mylėjo ir kaip buvo mylimas vienas garsiausių pasaulio rašytojų Ernestas Hemingvėjus. Hedlė, Faifė, Marta ir Merė – keturios savitos ir ryškios moterys, keturios Hemingvėjaus žmonos, tikėjo, kad jų meilė bus amžina. Ir visos keturios klydo...

    Papasakotas keturių moterų akimis, paremtas meilės laiškais ir telegramomis, romanas atskleidžia skaudžius meilės trikampius, sudaužiusius kiekvieną Hemingvėjaus santuoką. Pradėtas bohemiškame trečiojo dešimtmečio Paryžiuje, pasakojimas nuveda iki šaltojo karo laikų Amerikos, kartu įpina kitus „prarastosios kartos“ atstovus ir atskleidžia begalinę žmogišką aistrą, meilę ir nusivylimą.

  • Anton Čechov. PALATA NR. 6

    palata nr 6Šių apsakymų veikėjai - žmonės iš kasdienio gyvenimo: gydytojai, policininkai, vaikai, vargdieniai, pamišėliai. Palata nr. 6 - ypatinga vieta provincijos ligoninėje, čia gydomi bepročiai. 

    Daktaras Andrejus Jefimičius Raginas vertina savita gyvenimo filosofija pasižymintį pacientą Ivaną Dmitričių Gromovą. Bendraudamas su juo gydytojas pamažu ima abejoti, kas mūsų pasaulyje yra sveikieji, o kas - bepročiai.


    Antonas Pavlovičius Čechovas (1860-1904) - vienas ryškiausių rusų rašytojų. „Palata nr. 6“ ir „Dama su šuniuku“ - garsiausi rašytojo apsakymai, o „Vyšnių sodas“, „Dėdė Vania“ ir „Žuvėdra“ - žymiausios autoriaus pjesės. 

    Čechovo kūryba dažnai statoma viso pasaulio teatro scenose. 

  • J. M. Coetzee. JĖZAUS VAIKYSTĖ

    jezaus vaikysteTai – ne biblinė istorija. Naujausia garsaus Nobelio premija apdovanoto rašytojo knyga „Jėzaus vaikystė“ pasakoja apie vyrą, vardu Simonas, ir berniuką, vardu Dovydas. Jie susipažįsta laive, kai bėga iš savo tėvynės dėl aiškiai neįvardytų priežasčių. Berniukas turi raštelį, kuriame parašyta apie jo tėvus, bet virvutė nutrūksta ir raštelis pasimeta. Simonas apsiima padėti Dovydui susirasti mamą.


    Jiedu atplaukia į šalį, kur visi gyventojai užmiršę savo praeitį, net vardai jiems duoti nauji. Čia nėra nei asmeninės, nei pasaulio istorijos, svarbi tik dabartis, o ateityje niekas nepasikeis. Ši utopinė visuomenė remiasi racionalumu, jos piliečiai neturi įprastų aistrų – drabužiai slepia moteriškumą, o vyrai pažįsta moters kūną tik piešimo iš natūros pamokose. Kasdienis maistas prėskas ir vienodas, seksualumas eliminuotas. Simonas dar ne viską iš praeities užmiršo, todėl tokios aplinkybės jį verčia maištauti. Jis nenori pripažinti, kad skanūs valgiai ir kūniška meilė yra kenksmingi žmogui. Simonas suranda berniukui motiną ir nors ji netampa jo žmona, prisiima už juos abu atsakomybę.

    Berniukas yra išskirtinis vaikas, jam atrodo, kad tarp skaičių – būtent skaičiais, matematika grindžiamas racionalumas – gali prasiverti plyšys, į kurį įkritęs žmogus žus.


    Simonas klausia apie gyvenimą šitoje visuomenėje: „Ar tai išbandymas?“ Iš tiesų J. M. Coetzee’s sukurtoje moralinėje visatoje viskas yra išbandymas. Autoriui rūpi žmogaus atmintis, prisiminimai ir jų vertinimas, darbo ir jo prasmės santykis, vyro ir moters artumas ir pats neracionaliausias – motinos ir vaiko – ryšys, jo svarba pasaulio sąrangoje.