• Agnė Žagrakalytė. KLARA

    klaraAgnė Žagrakalytė – viena įdomiausių jaunosios kartos lietuvių rašytojų. Yra išleidusi du eilėraščių rinkinius („Išteku“, 2003, „Visa tiesa apie Alisą Meler“, 2008 ) ir romaną „Eigulio duktė: byla F 117“ (2013), jis pelnė Jurgos Ivanauskaitės ir Patriotų premijas, buvo įtrauktas į 2013 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Šioje A. Žagrakalytės prozos knygoje pasakojama jaunos moters Klaros gyvenimo istoriją. Įvykiai čia veja vienas kitą, epizodai dėliojami tartum komiksų pasaulyje – iš pradžių piešiami neaiškūs, bet nerimą keliantys siužeto kontūrai, vėliau ima ryškėti veikėjų paveikslai, charakteriai, galiausiai pasipila spalvos, ryškios ir sodrios, tekstas ima srūti su gaivališka energija. Pati autorė šį kūrinį vadina literatūriniu bande dessinée, komiksu.


    “Ar jūs tikrai nematote ir negirdite, kaip baisiai tyli mūsų pačios gražiausios ir geriausios mergaitės?“


    Klara – mergaitė, gimusi ir augusi Lietuvoje, suvargusi paauglė: pagalbinė mokykla, ligoninės, alkis, skurdas ir pažeminimas, vienišumas...

    Klara – mergina, išlėkusi gyventi pas motiną ir patėvį švedą į tolimą Suomijos salą: atsitiktiniai darbai, salsos klubas, komiksų piešimo pamokos, nauji draugai, meilė...

    Klara – jauna moteris, keliaujanti po pasaulio didmiesčius: pluoštai grynųjų, deimantai, balti kostiumai, striptizo klubai, raudonųjų žibintų kvartalai, kokaino pėdsakas, truputis kraujo...

    Klara – bėganti ir bėganti. Prisiglaudusi Ardėnuose pas senutę bulgarę, ji piešia savo gyvenimo bande dessinée – baisią pasaką ne vaikams.


    „Kodėl bande dessinée? Todėl, kad į nupieštą kraują žiūrėti yra daug paprasčiau.“

  • Sam Christer. STOUNHENDŽO PALIKIMAS

    stounhendzo palikimasTolimus laikus menančios paslaptys ir simboliai, pavojingas kultas ir netikėti siužeto posūkiai – ne veltui „Stounhendžo palikimas“ populiarumu varžosi su geriausiomis Dano Brauno knygomis! 

    Romanas jau išleistas 35 šalyse. 


    Intriguojančiame detektyviniame trileryje pasakojama apie seniausius laikus siekiančią paslaptingą broliją, garbinančią mitologinius akmenis ir šiurpių ritualinių apeigų metu aukojančią žmones. Autorius teigia, kad paimti į rankas šią knygą skaitytojus labiausiai vilioja pati mistinė Stounhendžo vieta. 


    Prieš vasaros saulėgrįžą savo namuose nusižudo garsus ir turtingas profesorius Natanielis Čeisas. Į Viltšyrą atvyksta jo sūnus, jaunas archeologas Gideonas. Jam rūpi išsiaiškinti keistas tėvo mirties aplinkybes, juolab kad priešmirtinis tėvo laiškas užmena daugybę mįslių. 

    Bylą narplioti imasi tyrėja inspektorė Megan Beiker. Jai sunku patikėti sielvarto prislėgto vyro spėlionėmis.

    uo metu visas policijos pajėgas ant kojų sukelia dar vienas pranešimas: iš tėvo namų Pietų Londone drauge su neįvardytu vyriškiu dingo dvidešimt dvejų metų JAV realybės šou žvaigždė Keitlin Lok, viceprezidento Tomo Loko ir aktorės Kaili Lok duktė...

  • John Grisham. JOVARŲ TAKAS

    jovaru takasJohnas Grishamas jus sugrąžina ten, kur viskas prasidėjo...


    Vienas iš populiariausių mūsų laikų romanų — Johno Grishamo „Metas žudyti“. Dabar mes grįžtame į tuos įžymiuosius Klantono teismo rūmus, kai Džeikas Brigansas vėl įveliamas į be galo prieštaringą teismo procesą, iškelsiantį į paviršių visas senąsias rasines įtampas ir priversiantį Fordo apygardą stoti akistaton su savo praeitimi.

    Setas Habardas — turtuolis, mirštantis nuo plaučių vėžio. Jis niekuo nepasitiki. Prieš pasikardamas ant jovaro, Habardas palieka naują, savo paties ranka parašytą testamentą. 

    Toks poelgis įtraukia suaugusius jo vaikus, juodaodę tarnaitę ir Džeiką į konfliktą, tiek pat jaudinantį ir dramatišką kaip ir prieš trejus metus įvykęs žmogžudystės teismo procesas, per kurį Džeikas tapo vienas iš žinomiausių Fordo apygardos piliečių.

    „Jovarų take“ Grishamas grįžta prie fono ir personažų, pirmą kartą jį įtvirtinusių tarp mėgstamiausių Amerikos rašytojų. Šis stiprus ir įdomus romanas — tai įtaigus liudijimas, kad beveik po dvidešimties metų, kai buvo išleistas „Metas žudyti“, Grishamas tebeišlieka teisinio trilerio meistras.

  • Tess Gerritsen. RELIKVIJA

    relikvijaIlgus metus puikiai išsilaikiusi mumija gulėjo užmiršta dulkiname Krispino muziejaus rūsyje Bostone. Pavadinta Ponia X, neseniai atrasta mumija, sprendžiant iš visko, yra senovės Egipto relikvija. Tačiau medicinos ekspertė Mora Ailz atranda kūne makabrišką pranešimą – šiurpinantį įrodymą, jog šis „tūkstantmetis“ reliktas yra šių dienų žmogžudystės auka. 

    Kai aptinkami dar dviejų moterų ne mažiau šiurpūs palaikai, Morai ir Bostono žmogžudysčių skyriaus detektyvei Džeinei Ricoli paaiškėja, kad tai maniako darbas. 

    Mora ir Džeinė turi išnarplioti iškrypėlio žudiko žaidimą, kol žudikas Archeologas nepapildė savo siaubingos kolekcijos dar viena kraupia relikvija.


    „Relikvija“ – nuostabus įtempto siužeto romanas su begale netikėtų vingių... Puikiai sumanytas.

    The Globe and Mail


    Šiurpinamai įtaigus ir vienas iš įvairiapusiškiausių balsų šiandieninėje trilerių literatūroje.

    The Providence Journal

  • Nora Roberts. KOLEKCIONIERĖ

    kolekcioniereThe New York Times perkamiausia autorė Nora Roberts pristato naują romaną apie moterį, kuriai nieko nereikia, vyrą, kuris viskuo rūpinasi, ir apgavysčių, gobšumo bei pavojų tinklą, kuris suveda juos - ir gali išskirti...

    Kai profesionali namų prižiūrėtoja Lila Emerson prižiūrėdama eilinį butą tampa nužudymo ar savižudybės liudininke, jos įprastas gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Staiga moteris, neturinti jokių nuolatinių saitų, pasijunta beveik trokštanti pastovumo...

    Dailininkas Eštonas Arčeris žino, kad jo brolis nepakeltų rankos nei prieš save, nei prieš kitus. Jis įkalba Lilą, vienintelę liudininkę, padėti išsiaiškinti, kas atsitiko. Ešo troškimas nutapyti ją yra toks pat stiprus kaip geismas ją paliesti. Tačiau tyrimas įsuka juos į išrinktųjų ratą, kuriame perkamos, parduodamos, pralošiamos bei vagiamos neįkainojamos vertybės, kuriame tai, ką turi, parodo, kas esi, o tai, ko trokšti, tampa pavojinga manija...

  • Vasilijus Aksionovas. KRYMO SALA

    krymo sala„Krymo sala“ – prieš 35 metus parašytas romanas, kurį šių dienų įvykiai pavertė realybe. 


    1920 m. bolševikams nepavyko užgrobti Krymo ir maža dalis senosios Rusijos išliko nepriklausoma bei laisva, o bėgant metams suklestėjo. Tačiau praėjus keliems dešimtmečiams Kryme užaugę buvusių baltagvardiečių palikuonys nusprendė, kad jų, Krymo ir visos Rusijos, besivadinančios Sovietų Sąjunga, likimas yra bendras, ir siekė susijungti su ja. Vis dėlto Maskva apie šį siekį turėjo savo nuomonę.


    Tokią istoriją, kupiną netikėtų įvykių, satyros ir groteskiškų situacijų, remdamasis fantastine prielaida, kad Krymas – ne pusiasalis, o sala, 1979 m. sukūrė vienas garsiausių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios rusų rašytojų Vasilijus Aksionovas. Skaitytojus žavi nepaprastai tiksliai atskleisti svarbūs Rusijos istorijos epizodai ir Krymo realijos su visomis laukinio kapitalizmo gerovės apraiškomis. Užsienyje pirmą kartą išleistas romanas pelnė V. Aksionovui pasaulinę šlovę.


    Už „Krymo Salos“ skaitymą Sovietų Sąjungoje buvo baudžiama penkeriais metais kalėjimo ir dvejais metais tremties.