• Neringa Jonušaitė. „NERINGOS“ KAVINĖ: SUGRĮŽIMAS Į LEGENDĄ

    neringos kavine„Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą“ - žurnalistės Neringos Jonušaitės (1949 – 2014) knyga apie istorinę „Neringos“ kavinę Vilniuje. Laikus, kurie vadinami auksiniais šios menininkų kavinės klestėjimo metais – tai praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmečiai. 

    1959 m. atidaryta kavinė tapo sovietinio miesto fenomenu – čia eita ne tik valgyti ar išgerti, bet ir diskutuoti apie meną, kultūrą, mokslą, politikuota netiesiogiai – Ezopo kalba. Būtent čia skambėjo SSRS draudžiama ir nesuprantama muzika – džiazas. Dėl to kavinė buvo budriai ir nuolat sekama KGB. 

    Tuometę atmosferą, čia vykdavusias kultūrines diskusijas, bohemišką nuotaiką autorei padeda atskleisti jos kalbinti kavinės kūrėjai, personalas bei ištikimiausi kavinės lankytojai. 

    „Ši operacija, KGB terminologija, vadinosi „Zakaz“ (užsakymas). Tai galėjo būti duoninė, vazelė, peleninė – visur galėjo būti instaliuota klausymosi įranga. Nors staliukai turėjo stacionarią klausymosi aparatūrą, iškildavo garso kokybės klausimas, nes žmonės ir burną užsidengdavo, ir muzika garsiai grodavo, ir tyliau kalbėdavo, todėl reikėjo papildomų priemonių. Operacija „Zakaz“ ir buvo ta priemonė: nerūkai, bet atneša peleninę, padeda vazelę, duonos nereikia, bet duona bus pristatyta – visa tai standartinės sekimo priemonės.“

    Arvydas Anušauskas, istorikas, publicistas, KGB veiklos Lietuvoje tyrinėtojas

  • Aldona Ruseckaitė. KAIP ŽAIBAS

    kaip zaibasTėvus pritrenkia žinia, jog jų sūnus Airijoje nužudė žmogų. Kas gali paguosti kenčiančią motiną, sutaikyti brolius? 
    Visus kamuoja klausimas – kodėl taip atsitiko? Kas žmoguje prižadina šėtoną? 


    Psichologinis trileris „Kaip žaibas“ atskleidžia dramatiškus išgyvenimus, sunkų atpirkimo kelią. 


    Aldona Ruseckaitė išleido dešimtį knygų, tarp kurių – skaitytojų pamėgta „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“.

  • Romas Daugirdas. DINOZAURŲ SKLAIDA

    dinozauru sklaidaKeturioliktąja poezijos knyga „Dinozaurų sklaida“ žinomas poetas tęsia individualią, nekonvencinę kūrybos kryptį. 
    Dinozauras čia – tarsi nuostata ar abstrakcija. Diptikai leidžia pažvelgti į tą patį objektą iš dviejų taškų, perteikti būties dramatizmo pojūtį. Pirminę idėją plėtoja skvarbios metaforos ir paradoksai, šiurkštokas vaizdas pridengia emociją.

    „Jei Romas Daugirdas būtų dailininkas, jis tikriausiai būtų koliažų meistras, į vieną kūrinį sudedantis pačios įvairiausios kilmės vaizdinius. Poezijoje jis tą patį daro su žodžiais, vaizdais ir įvaizdžiais. Antilyrinė laikysena kuria poeziją - intelektualų žaidimą, eilėraštį - konstrukciją, eilėraštį - loginį galvosūkį. Tai ne sąmonės srautas, o vaizdinių srautas, išvaduojant vaizdinius nuo išankstinių, ypač – stereotipinių, klišinių prasmių ir kontekstų. Tekstas čia visagalis, o kontekstas nuprasmintas iki minimumo. Žodis nusimeta įprastus kontekstus ir įgauna naujus čia ir dabar, netikėtose jungtyse su kitais žodžiais. Tai chaoso džiaugsmas ir chaoso poetika – gyva, pulsuojanti, nesušukuota, atvirai ir pabrėžtinai netvarkinga, juolab – neornamentuota, nedekoruota poetika. Norėtųsi sakyti, kad Romas Daugirdas savo kūryba griauna lyrikų tautos įvaizdį, nes poezija įkurdinama ne gamtoje ar senovėje, ne psichologizuotoje ir estetizuotoje saviieškoje, o frazėse, fragmentuose, nuolaužose, užuominose, daiktuose, praradusiuose savo vientisumą. Toks daugirdiškai nevaldomas akmeizmas, balansuojantis ant žodinės alchemijos ribos.“ – Arnas Ališauskas apie naująją diptikų knygą.

  • Vladas Braziūnas. STALO KALNAS

    stalo kalnasVladas Braziūnas savo eilėraščiais – ne tik kalbos meistras, kaip statybinę medžiagą kūrybingai naudojantis tarmybes, frazeologizmus, mitologizmus, etnologizmus, baltiškosios kultūros žodinę emblematiką. Poetas – ir restauratorius, kuriam svarbiausias vektorius, naudojant bet kurį įvaizdį – grįžtamasis ryšys su istorija ir priešistore, didysis, amžinasis grįžimas į pradžią. Į žmogaus ir žmonijos pradžią, į tikėjimo ir dievoieškos pradžią, į meilės ir kalbos pradžią. Knyga „Stalo kalnas“ – tai poezija kaip mėginimas atsiminti šimtmečių ir tūkstantmečių senumo istoriją, iškelti iš pasąmonės tos patirties fragmentus, atgaivinti ją. 

  • Jonas Zdanys. IKARO PRISIKĖLIMAS

    ikaro prisikelimasJAV gyvenantis, angliškai ir lietuviškai rašantis poetas, anglų literatūros profesorius yra iš viso išleidęs keturias dešimtis knygų. Lietuvos išėjusios – „Aušros daina“ (1993),„Dotnuvos stoty“ (1998), „Dūmų stulpai“ (2002), „Tarpdury“ (2008). 


    Eilėraščių poemos „Ikaro prisikėlimas“ lyrinis pasakojimas, paremtas Ikaro siužetu, supina mitus ir dabartį, meilės istorijas ir žmogaus troškimų daugialypiškumą. Modernią anglakalbės literatūros poetiką autorius sklandžiai perkelias į lietuviškąją poeziziją, atsiskleidžia kaip savitų interpretacijų ir kompozicinių sprendimų kūrėjas.

  • Žydrūnas Drungilas. KITA STOTELĖ

    kita stoteleŽydrūno Drungilo debiutinės knygos „Kita stotelė“ žanras nėra dažnas lietuvių literatūroje - tai humoreskos. Knygą sudaro atskiri linksmi pasakojimai / pastebėjimai / pamąstymai. 

    „Kitos stotelės“ važiuojant autobusu motyvas išlaikytas visoje knygoje - čia jis tarnauja kaip jungiamoji kūrinio grandis. Ryškus kinematografinis principas - skaitytojai autoriaus sąmoningai vedžiojami įvairiais vaizdų, minčių labirintais, žaidžiama asociacijomis, tačiau nuo to skaitytojui nėra vien tik tuščiai smagu - tekstas yra pakankamai intelektualus ir reikalaujantis įsiskaitymo, atidaus ir plataus žvilgsnio, galiausiai - tiesiog vidinės laisvės. Tai tekstai, prie kurių norisi sugrįžti ne kartą, atrandant vis naujų, netikėtų slėpinių, atverčių.