• TROLEIBUSO ISTORIJOS. GERIAUSIŲ ŠIUOLAIKINIŲ APSAKYMŲ RINKTINĖ

    troleibuso istorijosKlumpės, berželiai ir tyra meilė gimtajai žemei? Ne! Lietuvių literatūra jau seniai išlipo iš klumpių, apsiavė sportbačius ir išėjo pasidairyti po triukšmingas miesto gatves.

    Trumposios prozos rinktinė „Troleibuso istorijos“ kviečia į vaizduotės kelionę per šiuolaikinę Lietuvą. Kelionės maršrutas sudarytas iš penkiolikos per pastaruosius tris dešimtmečius parašytų apsakymų, kuriuos sieja atvirumas urbanistinei aplinkai, sąmojis, pasakojimo meistrystė, keisti, fantastiški, šiurpūs nutikimai. Ir, žinoma, mūsų didmiesčių simboliu tapęs troleibusas – moderniška ir ekologiška transporto priemonė, neatskiriama mūsų miestovaizdžio dalis, už kurios išsaugojimą pasisako ši antologija.

    Jei pasiilgote geros, netuščiažodžiaujančios prozos, pasiimkite šią knygą į kelionę troleibusu (autobusu, traukiniu, lėktuvu...), ir nė nepajusite, kaip pasiekėte kelionės tikslą. Kad užsiskaitę nepravažiuotumėt savo stotelės, knygoje rasite patogias nuorodas, kaip pasirinkti tinkamos trukmės kūrinius.

  • Sara Poisson. MADAM MADAM MADAM

    madam madam madamSara Poisson (g. 1964) – viena iš paslaptingiausių lietuvių rašytojų, nepaisanti jokių ribų ar kanonų. Poetė, prozininkė, eseistė, žurnalistė ir nematoma viešųjų ryšių pogrindininkė. Provokatorė ir vienišė.

    Ten, kur ji pasirodo, palieka pėdsaką: prizinės vietos konkursuose, dėmesį traukiančios publikacijos žiniasklaidoje. Pirmoji rašytojos prozos knyga „Šmogus“ pateko į geriausių 2005 metų prozos knygų penketuką.

    „Apnuoginimas ir apsinuoginimas, net jeigu jis nejaukus, erzinantis – rašytojo auka ir prievolė, misija ir prakeiksmas.“

    Sara Poisson

    Knygai „Madam madam madam“ idėją pasiūlė tikra, nors ir sunkiai įtikima istorija. Į ketvirtą dešimtį įkopusi moteris slapstydamasi apsimeta berniuku ir netgi pradeda lankyti mokyklą. Tai nutinka ne karo ar kurio kito didžiojo sąmyšio metais, o mūsų dienomis vienoje iš labiausiai civilizuotų Europos šalių. Kokia turi būti visuomenė ir toji moteris, kad ši istorija taptų įmanoma?

    Ieškantis atsakymų skaitytojas įtraukiamas į nekasdienį, keistomis atšakomis vingiuojantį pasakojimą. Kupiną intelektualinės provokacijos, keistų aistrų, netikėtai interpretuojamų mūsų dienų įvykių.

    Ši knyga kviečia suabejoti įprastais žmogaus tapatybės standartais. Tačiau galima manyti, kad Sara Poisson tiesiog pasakoja apie šiek tiek vienišus, labai drąsiai ir nelabai įprastai savo gyvenimą kuriančius veikėjus.

    Romanas „Madam madam madam“ yra aštuntoji Saros Poisson knyga. Ji skiriama mąsliam skaitytojui. Rašytoja išnaudoja galimybę įvardyti tai, ką nutylime ar pasakome vien patys sau. Provokuojantis romanas kviečia pasvarstyti apie tai, kas lemia skirtingus vyrų ir moterų vaidmenis, kaip visuomenėje atsiranda nepagrįstų lūkesčių, lemiančių žmogaus gyvenimą. 

  • Liutauras Degėsys. ROMANAS. DVI ISTORIJOS APIE VIENĄ MEILĘ

    dvi istorijos apie viena meileLiutauro Degėsio knygoje „Romanas. Dvi istorijos apie vieną meilę“ veiksmas vyksta šiandieniniame pasaulyje, konkrečiuose dviejuose Europos miestuose, bet jų pavidalą kuria daugybės kitų miestų tikri ir išgalvoti vaizdai. 

    Būtų pernelyg paprasta ir rizikinga ieškoti tiesioginių romano ir gyvenimo realybės atitikmenų. Svarbiausia čia – ne miestai, ne įvykiai, ne istorija ar geografija.

    Romanas yra tarsi dviejų beviltiškai vienišų, šiuolaikinės tikrovės sulaužytų žmonių gyvenimų projekcijos. Viena iš jų autoriaus valia tęsiasi du mėnesius, kita – dvi dienas.

    Tuos du žmones – vyrą ir moterį – lyg ir skiria amžius, patirtis, kultūrinės ir socialinės tradicijos, bet iš tiesų jie visiškai vienodi. Nepriklausomai nuo savo patirčių, jie abu bando apsigyventi racionaliai susikurtuose asmeninio gyvenimo pasauliuose. Visomis jėgomis jie bando pabėgti iš stereotipų, socialinio gyvenimo standartų ir mitų.

    Romano herojai daug kalba ir kalbasi. Myli ir mylisi. Meilė jiems yra galimybė suprasti ir peržengti save.

    „Romanas. Dvi istorijos apie vieną meilę“ yra pirmasis Liutauro Degėsio, gerai žinomo poeto, filosofo ir esė knygų autoriaus, romanas.  Ši knyga pasakoja apie du žmones – vyrą ir moterį, apie griūvančias ir žlungančias iliuzijas susikalbėti, suprasti ir pajausti.  

  • Vytautas Mačernis. MAN PATIKO TIK VANDENYS GILŪS (su CD)

    vytautas macernisVytautas Mačernis „Man patiko tik vandenys gilūs“ - dar viena serijos Gyvoji poezija“ knyga su garso įrašu CD Mp3 formatu. Tekstą skaito  Andrius Bialobžeskis.

  • Rolandas Rastauskas. VIENIŠOS VĖLIAVOS

    vienisos veliavos„Vienišos vėliavos“ - serijos „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai“ septynioliktoji knyga.


    Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko rinktiniai eilėraščiai iš 1987-2006 m. išėjusių lyrikos rinkinių. Knygoje „Vienišos vėliavos“ atsiskleidžia poeto kūrybos spektras – nuo savito santykio su lyrikos tradicija iki originalios šiuolaikiškos kalbėsenos, nuo švelnaus lyrizmo iki grakščių ironizavimų. Poezijos artistizmas ypač ryškus paskyrimuose meno žmonėms.

  • Andrew Davidson. CHIMERA

    chimeraKaip drįsti manyti, kad pažįsti mano širdį, jei nepažįsti net savosios?


    Andrew Davidson (Endriu Deividsonas; g. 1969 m.) – Kanados rašytojas, kurio romanas „Chimera“, pasirodęs 2008 m., meistriškumu iš karto patraukė publikos ir kritikų dėmesį. Knyga tapo pasauliniu bestseleriu, išversta į daugiau kaip 30 kalbų.


    Prancūzijos mieste prie Senos sudeginta mitinė pabaisa Gargulė tapo ne tik chimerų – viduramžių pastatus puošiančių skulptūrų, – bet ir bevardžio šios knygos herojaus prototipu. Herojų taip pat sužaloja ugnis. Atsidūręs ligoninėje jis pradeda suprasti, kad iki tol visų akis traukusį jo grožį ir galias vargu ar buvo galima vadinti laime. Jo gyvenime būta visko – begalė užkariautų vienišų širdžių, narkotikų vakarėlių, – bet nė vieno draugo. Beprasmybės aklavietėje jis sulaukia keistai žavingos viešnios – kito ligoninės skyriaus pacientės. Skulptorės, iš akmens kalančios chimeras. Pakylėti ir paslaptingi pasakojimai apie jųdviejų susitikimą prieš septynis šimtus metų pakursto herojų domėtis, kuo serga naujoji jo pažįstama. Tačiau ar tikrai ji serga?


    Tie pasakojimai patvirtina, kas knygoje pasakyta dviem akrostichais: romano skyrių pirmosios raidės susidėlioja į teiginį, kad „Vienintelis ryšys tarp visko yra meilė“, o kiekvieną skyrių užbaigiančių sakinių pirmosios raidės susijungia į Meistro Eckharto cituojamus žodžius Die Liebe ist stark wie der Tod („Meilė stipri kaip mirtis“), po kuriais pasirašo chimerų kūrėja Mariana.


    „Chimera“ – įtraukianti ir uždeganti, mistiška ir ironiška knyga. Tai ir meilės istorija, ir istorinis romanas. Ne veltui ji lyginama su garsiuoju Umberto Eco romanu „Rožės vardas“.