Eric Weiner. Žmogus ieško Dievo. Kaip aš flirtavau su Apvaizda

dievoTyrimai rodo, kad vienas iš trijų amerikiečių linkęs bent kartą gyvenime keisti tikėjimą – kodėl gi tapome tokie „dievybės ieškotojai“? Atsakymo į šį klausimą ieško amerikiečių žurnalistas Eric Weiner knygoje „Žmogus ieško Dievo. Kaip aš flirtavau su Apvaizda“. Ir daro jis tai keliaudamas po pasaulį ir susipažindamas su skirtingomis planetos religijomis ir tikinčiaisiais.

Kai Eric Weiner gulėjo ligoninėje, o gydytojai įtarė rimtą negalavimą, gero linkinti medicinos sesuo paklausė, ar šis jau atradęs Dievą. Nekaltas klausimas nedavė žurnalistui ramybės. Pasveikęs jis nusprendė leistis į kelionę po pasaulį ir atrasti savo Dievą.

Žurnalistas pripažįsta, kad didžiąją gyvenimo dalį jo tikėjimas buvo „mėgėjiškas“. Žydų šeimoje gimęs vyras juokauja, kad jie buvo „šaldytuvo“ žydai, kuriems svarbiausias religijos įstatymas buvo tinkamas maistas.

Taigi, norėdamas giliau pažinti dvasingumo prigimtį, Eric Weiner keliavo po Nepalą, meditavo su budistų vienuoliais, Turkijoje susipažino su sufijais, Izraelyje studijavo kabalą, Bronkse padėjo pranciškonams slaugyti vargšus, o Las Vege išbandė tikinčiųjų nežemiškomis civilizacijomis religines praktikas.

Eric Weiner sako, kad iškeliaudamas kritiką ir skepsį „paliko namie“. Atvira širdimi ir protu jis leido Dievui ar Dievams jį pasiekti ir ieškojo atsakymų į klausimus: Iš kur mes? Kas vyksta po mirties? Kaip nugyventi savo gyvenimą? Ir kur iškeliauja skalbyklėje dingusios kojinės?

Erico Weinerio knygos išverstos į daugiau nei 20 kalbų. Anksčiau jis leidosi į kelionę po laimingiausiomis laikomas pasaulio šalis - Indiją, Šveicariją, Katarą, Tailandą, Olandiją, Islandija ir Ameriką. Ieškojo atsakymo į klausimą: Kas yra laimė ir kur ji gyvena? Kitą kartą lankė vietas, kuriose kažkuriuo metu klestėjo menas ir mokslas. Tikėjosi rasti atsakymą į klausimą: kas gi žadina žmonijos kūrybiškumą? Jis bendradarbiauja su BBCThe New York Times ir kitais žiniasklaidos gigantais, taip pat yra ilgametis NPR korespondentas.

„Knygos apie Dievą būna dvejopos – jos arba aiškina tikėjimo prigimtį, arba pasakoja apie asmeninį dvasinį pabudimą. Weinerio knyga „Žmogus ieško Dievo“ meistriškai balansuoja tarp abiejų žanrų.“

The New York Times

„Nepaisant Erico Weinerio smalsaus intelekto ir į save nukreiptos ironijos, visos šios smagios kelionės metu atskleidžiamos universalios tiesos. Weineris atsiriboja nuo skeptiškumo, kad pasidalintų nuoširdžiomis istorijomis apie dieviškus stebuklus, kuriais patikėti galime kiekvienas iš mūsų.“
Publisher’s Weekly

„Informatyvi, išsami ir įtraukianti „Žmogus ieško Dievo“ yra kupina faktų ir išminties, kuri paliks mintyse, kaip sako vienas autoriaus bičiulis, priklijuotus lapelius su priminimais – nesvarbu, kokius Dievus pasirinksite. Weineris ne tik atmeta stereotipus – pasirodo, budistams reinkarnacija reiškia, kad ankstesniame gyvenime kažko pritrūko galutiniam nušvitimui – bet ir pasakoja savo paties nušvitimo istoriją.“

The Washington Post

Elizabeth Haynes. Po tyliuoju mėnuliu

poVienos nakties įvykiai sukrečia mažo Anglijos kaimelio gyvenimą – pasklinda žinia apie dvi iš pirmo žvilgsnio nesusijusias mirtis.

Žvarbų rudens rytą policija sulaukia dviejų pranešimų apie netoliese rastus kūnus. Pirmiausia pareigūnai vyksta į atokų ūkį mažo kaimelio pašonėje, kur rastas jaunos moters lavonas. Netrukus gaunamas pranešimas apie neliese esančiame karjere rastą dar vieną moters kūną. Gal tai savižudybė?

Viena iš jų – gyvenimą mylinti ir seksą mėgstanti gražuolė. Kita – pasiturinti, visų gerbiama žmona. Regis, jų niekas nesieja. Tačiau ar tikrai? Į tai atsakyti turės profesionalių tyrėjų komanda vadovaujama detektyvės vyresniosios inspektorės Luisos Smit. Kas vyksta ramiame Anglijos kaimelyje, jei per vieną naktį čia nutinka du tokie kraupūs įvykiai?

Vos per šešias dienas tyrėjai sujungs atskirus bylos taškus ir pateiks vientisą šių įvykių paveikslą. Kas gi tas paslaptingasis žudikas? Skaitytojas bus prikaustytas nuo pirmo iki paskutinio romano „Po tyliuoju mėnuliu“ puslapio.

Anksčiau policijoje dirbusi detektyvų rašytoja Elizabeth Haynes skaitytojams pristato visą kriminalistų darbo virtuvę - knygoje pateikiami su aprašoma byla susiję policijos dokumentai - „pirminė“ medžiaga, iš kurios gimsta trilerio siužetas – policijos raportai, telefono skambučių išklotinės, apklausų protokolai. Romano „Po tyliuoju mėnuliu“ tekste visa tai panaudojama kuriant įtemptą pasakojimą ir daugiasluoksnius veikėjų charakterius. Knygoje „Po tyliuoju mėnuliu“ netrūks paslapčių ir intriguojančių klausimų, atsakymas į kuriuos bus vis atidėliojamas.

Elizabeth Haynes ilgą laiką dirbo policijos kriminalinės informacijos tyrėja. Buvusi teisėsaugos darbuotoja savo patirtį dabar perteikia įtemptuose kriminaliniuose romanuose. 2011 m. pasirodžiusi pirmoji autorės knyga tapo „Amazon“ bestseleriu, ji buvo išversta į keletą užsienio kalbų. Jos kūryba susidomėjo ir kino juostų kūrėjai.

„Nuo pat pradžios aišku, kad tai nebus „standartinis kriminalinis romanas“ – autorė remiasi savo profesine tyrėjos patirtimi ir kuria detalų pasakojimą, kuris prasideda, kai policija tą pačią dieną, tame pačiame kaimelyje randa du kūnus. Pridėta policijos tyrimo medžiaga, elektroniniai laiškai ir kiti dokumentai leis skaitytojui pajusti tikrą policijos darbą. Tai puikiai parašyta trilerių serijos pirmoji knyga su įsimintinais veikėjais ir daugybe siužeto vingių.“

Compulsive Readers

Oddny Eir Aevarsdottir. Virsmas

virsmasIslandų rašytojos Oddny Eir (g. 1972) knyga „Virsmas“ – daugybę apdovanojimų pelnęs kūrinys, tarp jų ir Europos Sąjungos literatūros premiją, parašytas dienoraščio forma, kuriame laikas skaičiuojamas ne dienomis ar savaitėmis, o įprasminamas remiantis metų virsmu, paženklinamas svarbiausiomis metų šventėmis, gamtos reiškiniais, šventųjų dienų minėjimu, galiausiai – svarbių įvykių įamžinimu.

Tai daug autobiografinių bruožų turintis kūrinys, pasakojantis apie jaunos moters savęs ir savo vietos šioje Žemėje paieškas, siekiant įprasminti savo buvimą, išsaugoti tradicijas ir tuo pačiu kurti savo gyvenimą, savo ateitį. Pasakotoja keliauja po Islandiją, Europą, lankosi muziejuose, žymių žmonių namuose, gėrisi gamtos stebuklais ir semiasi įkvėpimo savo kūrybai, gyvenimui.

Šią knygą „Virsmas“ galima perskaityti skirtingai: tai ir meilės istorija, pasakojanti apie pagrindinės veikėjo ir jos mylimojo (Paukščio) santykių raidą, šeimos kūrimą; tai ir šeimos santykius atskleidžianti istorija, kurioje jautriai aprašomas pasakotojos ir jos brolio (Apuoko) ryšys. Galiausiai – tai ir kur kas gilesnė pažintis su mums dar taip menkai pažįstama Islandijos kultūra, istorija (čia cituojamos sagos, į pasakojimą įtraukiami jų herojai, taip pat minima daugybė garsių kultūros ir meno žmonių, filosofų, mokslininkų, dvasininkų, kūrusių Islandijos, kaip šalies, istoriją).

Visgi autorė išplečia pasakojimą, išsiverždama už Islandijos ribų ir kūrinyje supina daugybę kontekstų, pradedant mitologija, baigiant filosofija ir net architektūra, įtraukia gausybę garsių asmenybių, kurios svarbios jai, kaip žmogui, Islandijai, kaip šaliai, ir pasauliui – jo virsmui kasdien, kasmet, bėgams amžiams ir tūkstantmečiams.

Pasak literatūros kritikų, „Virsmas“ – tai sielos aprašymas, filosofinis pokalbis, ypatinga kelionė, žadanti atsinaujinimą. Na, o poetiškas rašytojos Oddny Eir, kūrusios žodžius ir islandų atlikėjos Björk dainoms, nuo šiol suskamba lietuvių kalba.

Hannah Rothschild. Meilės neįmanomybė

meilesVeiksmo, ironijos ir humoro kupina knyga „Meilės neįmanomybė“ – pirmasis britų rašytojos Hannah Rothschild romanas, jau pakerėjęs daugybę skaitytojų.

Anei Makdy trisdešimt vieneri. Ji gyvena nušiurusiame bute Londone, dirba virėja ir bando atsigauti po skyrybų. Tačiau, atrodo, kad ji vėl susidėjo su netinkamu vaikinu. Vieną dieną ji ieško jam gimtadienio dovanos sendaikčių parduotuvėje. Jos dėmesį patraukia dulkėtas nežinomo autoriaus paveikslas. Ana ne tik nuperka paveikslą, bet ir iš paskutinių menkų santaupų paruošia išskirtinę gimtadienio vakarienę dviems. Tačiau mylimasis taip ir nepasirodo.

Paveikslas lieka jai ir pamažu Anė supranta, jog jis vertas kur kas daugiau nei ji galvojo. Netrukus ją ima persekioti žmonės, kurie padarytų bet ką, kad tik gautų paveikslą: rusų oligarchas, godus šeichas, nesąžiningas prekiautojas meno dirbiniais. Bandydama išsiaiškinti paveikslo istoriją, Anė sužinos daugybę paslapčių ir, galbūt, net suras naują meilę...

Pirmasis rašytojos Hannah Rothschild romanas „Meilės neįmanomybė“ – tai nuodėmingai juokinga, įtraukianti ir įdomių įžvalgų kupina istorija. Šmaikštus pasakojimas ir spalvingi veikėjų charakteriai nukelia skaitytoją į Londono aukciono užkulisius, į slaptą meno prekiautojų pasaulį, nepamirštamas aštuonioliktojo amžiaus puotas ir... į kuklius namus Berlyne.

„Perskaitoma vienu ypu, nepaprastai džiuginanti knyga.“

Library Journal

„Siautulys meno pasaulyje... Autorė supranta, kaip sužmoginti meną... jos kūryboje daug proto ir širdies.“
The Economist

„Nors šis romanas nukelia į tamsiausias iš tamsių vietų, jis yra nepaprastai skoningas.“
The Times

„Meilės neįmanomybė“ yra džiaugsminga ir įkvepianti rimtų malonumų fiesta. Skaityti šią knygą tai lyg nusiaubti prabangiausią konditerijos parduotuvę – kūrybiškumas stebina ir jaudina, tačiau labiausiai trokštate, kad skanumynai nesibaigtų.“ 

Elizabeth Gilbert, rašytoja, knygos „Valgyk, melskis, mylėk“ autorė

Hannah Rothschild (g. 1962 m.) – britų rašytoja, dokumentinių filmų kūrėja, verslininkė. Taip pat ji vadovauja keletui filantropų organizacijų ir muziejų, dalyvauja jų veikloje, aktyviai domisi menu. Ji išleido savo biografiją Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose ir dar septyniose šalyse. Pirmasis romanas „Meilės neįmanomybė“ sulaukė pripažinimo ir apdovanojimų, buvo išversta į daugiau nei 10 užsienio kalbų ir pradėtas ekranizuoti. 

Jos dokumentiniai filmai rodomi BBC, HBO ir dalyvauja daugybėje kino festivalių.

Federica Brunini. Dvi undinės stiklinėje

undinesItalų rašytojos Federicos Brunini romanas „Dvi undinės stiklinėje“ pasakoja apie Goco saloje įskūrusius poilsio namus bei atsiskleidžiančius ir išsipildančius šių namų svečių likimus.

Nakvynės čia, „Pavargusių undinių“ užeigoje, nepavyks užsisakyti internetu, apie juos nepasakoja jokie kelionių vadovai, apie juos nieko nežino ir kelionių agentūros. Žinia apie šią magišką ir neįprastą vietą eina iš lūpų į lūpas, o patekti čia - ne taip paprasta. Skirtingai nei esate įpratę, ne jūs renkatės vietą, bet ji jus. Į „Pavargusių undinies“ galima patekti tik parašius laišką, ranka, ir išdėsčius savo motyvus, kodėl norėtumėte apsistoti būtent čia. O tada tenka laukti undine antspauduoto mėlyno voko… ir kvietimo. Priimti ar nepriimti jus, sprendžia tik jos - šių namų šeimininkės.

Tai neįprasta vieta, kur atvykstama iš arti pažvelgti į savo gyvenimą. Ir viską apmąstyti – sąžinės priekaištus ir baimes, nuoskaudas ir neviltį, neryžtingumą ir priekaištus sau… Geriausia tai padaryti ten, kur laikas sustoja, o aplink gyvenantys neužduoda bereikalingų klausimų ir nuoširdžiai siekia padėti.

Viduržemio jūros pakrantėje stovintys „Pavargusių undinių“ poilsio namai priklauso dviem draugėms - Tamarai ir Danai. Už medinių turkio spalvos durų gyvenimas teka kitokiu ritmu. Trisdešimtmetė Dana rūpinasi svečių sveikata, veda jogos užsiėmimus, meditacijos pratybas ir plaka gyventojams šviežių vaisių kokteilius. Tamara, vidutinio amžiaus tapytoja, siūlė meno terapijos užsiėmimus.

Šiandien ant „Pavargusių undinių“ slenksčio stovi penkiese – Vera iš Londono, Jona iš Dubajaus, Liza bei Lara iš Milano ir Olivija iš Barselonos. Jie sutinka gyventi be technologijų, be interneto. Jie nori rasti atsakymus į tik jiems vieniems žinomus klausimus, suvesti sąskaitas su vidiniais demonais, atrasti pusiausvyrą, o gal pabėgti nuo praeities?

Per dešimt saulėtų dienų ir šiltų naktų svečių likimai pasikeis neatpažįstamai. Ar pavyks jiems surasti dvasios ramybę ir susitaikyti su savimi? Ar viskas įvyks būtent taip, kaip ir turėjo įvykti?

Rašytoja, žurnalistė ir keliautoja Federica Brunini šiandien gyvena tarp Milano, Talino ir Goco salos – čia ji rengia jogos užsiėmimus. Kelionės ir rašymas yra didžiausios moters aistros. „Dvi undinės stiklinėje“ – ketvirtasis rašytojos romanas, ji taip pat yra parašiusi keletą kelionių gidų ir publicistikos straipsnių.

Nicolas Barreau. Meilės laiškai iš Monmartro

laiskai„Meilės laiškai iš Monmartro“ – pasakojimas apie skaudžią netektį, kurią bandoma įveikti rašant meilės laiškus mirusiai sutuoktinei ir... užgimstančią naują meilę.

Žmonos mirtis sukrečia romantinių komedijų autorių Žiuljeną Azulą. Elenai palikus šį pasaulį, vyras netenka gyvenimo džiaugsmo ir noro kurti. Jį guodžia tik sūnus, o leidėjui rūpi tik tai, kada dienos šviesą išvys naujas nuotaikingas romanas. Žiuljeno banko sąskaita kasdien tuštėja, o kasdienybė atrodo vis niūresnė.

Tačiau įžvalgioji Elena dar prieš mirtį rado būdą, kaip palengvinti mylimo vyro sielvartą. Ji paprašė Žiuljeno, kad šis, jai mirus, parašytų trisdešimt tris laiškus – tiek, kiek metų jie praleido kartu. Skeptiškas sutuoktinis nenoriai imasi šios veiklos - tik po pusmečio parašo pirmąjį laišką. Tačiau palengva tai tampa rutina – jis laiškus neša į kapus ir deda į slaptą dėžutę angelo skulptūroje virš kapo, kuriame ilsisi žmona.

Tačiau vieną dieną savo parašytų laiškų Žiuljenas neberanda – vietoj jų jį randa... akmeninę širdį. Kitą dieną dėžutėje jo laukia eilėraštis, bilietai į kiną ir puokštė našlaičių… Galbūt tai Elenos siunčiami ženklai?

Žiuljenas nežino, kad yra kažkieno stebimas. Paslaptingasis „persekiotojas“ nori padėti kenčiančiam vyrui išgyventi netektį ir bando grąžinti jam gyvenimo džiaugsmą. Galbūt kažkas jį įsimylėjo...

Jautri ir sielą sukrečianti drama, kurios pabaigoje skaitytojas šypsosis, braukdamas džiaugsmo ašarą. Vaizdingi Paryžiaus aprašymai ir lengvas prancūziškas rašymo stilius nepaliks abejingų. Žuljeno meilės laiškai mylimajai Elenai primins, kad tikra meilė egzistuoja. „Meilės laiškai iš Monmartro“ - tai giesmė meilei, Paryžiui ir gyvenimui.

Nicolas Barreau (g. 1980 m. Paryžiuje) studijavo romanų kalbas ir istoriją Sorbonos universitete, o šiuo metu gimtajame mieste dirba kaip laisvai samdomas autorius. Jo knygos – tai jautrios meilės istorijos, priverčiančios šypsotis ir sušildančios net labiausiai surambėjusias širdis. Autoriaus knygos „Paryžius visada gera mintis“, „Vieną vakarą Paryžiuje“, „Moters šypsena“, „Mažų stebuklų kavinė“ tapo pasauliniais bestseleriais ir grąžino Paryžiui pasaulio meilės sostinės vardą.