• Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Perlais balinta kava

    kavaKnygos „Perlais balinta kava“ herojė neramiai laukia savo keturiasdešimtmečio. Blaškosi, kelia klausimus, randa atsakymus, džiaugiasi, keliauja, patiria daug nuotykių. Ir pamažu nurimsta. Šviesi, linksma optimizmo sklidina knyga - tai keturiasdešimt istorijų prie keturiasdešimt kavos puodelių. Apie spalvingą šiuolaikinės moters pasaulį ir jai tenkančius iššūkius. Lengvai. Arba sunkiau, jei norisi.

    „Būna dienų, kai kažko norisi, paprastai kažko sunkiai apibrėžiamo - visokių skonių, potyrių, ir vien šokolado negana. Ši knyga kaip tik tokioms dienoms. Susiraitai fotelyje, įsitaisai paplūdimyje ar kur kitur ir gauni visko: juoko, jautrumo, kelionių, meilės, erotikos ir dar su priedais - brangakmenių inkliuzais. Ši knyga subalansuota moterims, bet labai tiktų ir vyrams, kurie nori pažinti savo Princeses.“

    Dr. Rita Rekašiūtė Balsienė, organizacinės psichologijos mokslų daktarė, VU dėstytoja, organizacijų vystymo konsultantė

    „Tai miela knyga, linksmai ir paprastai kalbanti apie rimtus dalykus. Ir vis dėlto tai knyga moteriai, kuri nori būti mylima, pastebėta, negali be savo šeimos, didžiuojasi savo profesiniais laimėjimais ir viską daro labai sumaniai.

    Moterų galvose puikiai telpa viskas - nuo vakarienės valgiaraščio iki verslo plano ir dar galima nužiūrėti patrauklų bendrakeleivį. Tokia miela karuselė sukasi ir Ramintos knygoje. 
    Kai artinosi mano keturiasdešimtmetis, blaškiausi, kaip ir knygos herojė. Paskui pati iš savęs juokiausi. Gaila, tada neturėjau šios knygos, būčiau išbandžiusi dešimt Princesės aprašytų būdų, kaip stabdyti laiką... na, gal tik išskyrus vieną - ant salo tai jau nešoksiu.“

    Monika Garbačiauskaitė-Budrienė žurnalistė, LRT Generalinė direktorė

  • Julie Garwood. Mano meilė ledi Johana

    lediNors dar visai jauna, ledi Johana pasižymi tokia valios jėga, kuri stebina visus, susidūrusius su šia auksaplauke gražuole. Sužinojusi, jog tapo našle, ji prisiekia daugiau niekada netekėti. Tačiau likimas jai nepalankus. Karalius Jonas nusprendžia ją vėl ištekinti ir... netgi parenka jaunikį. Atrodo, teks paklusti, tačiau mylimas įbrolis pasiūlo kitą išeitį – ištekėti už narsaus riterio Gabrieliaus Makbeino.

    Naujoje vietoje Johana iš pradžių jaučiasi nedrąsiai, tačiau Gabrielius palengva atskleidžia jai nuostabų malonumų pasaulį ir ji nejučia pamilsta stačioką sutuoktinį. Netrukus jau visas Škotijos aukštikalnių klanas kalba apie tai, kad narsusis jų dvarininkas padovanojo savo širdį jaunutei žmonai. Tačiau jų laimei ilgai trukti nelemta: despotas karalius ir jo pakalikai sumano pagrobti Johaną ir pražudyti Gabrielių, kurio meilė jai reiškia daugiau, negu buvo galima tikėtis...

  • Noelle Hancock. Mano metai su Eleonora

    metaiNoelle Hancock knygoje „Mano metai su Eleonora“ pasinaudojo geriausiomis tokių knygų kaip „Valgyk, melskis, mylėk“ tradicijomis ir pasakoja apie savo gyvenimo metus, kuriuos ji praleido kasdien stodama akistaton su savo baimėmis.

    Knyga „Mano metai su Eleonora“ – tai juokingas, ironiškas ir be galo išmintingas pasakojimas apie bandymą susidoroti su staiga užklupusiais gyvenimo pokyčiais.

    Knygos autorė N. Hancock buvo visiškai pasimetusi ir sutrikusi, kai neteko puikaus ir mėgiamo darbo kaip pramogų tinklaraštininkė. Jai netrukus turi sueiti 29-eri. Kone visą savo profesinį gyvenimą ji praleido rašydama apie garsenybių gyvenimą ir buvo pamiršusi gyventi savąjį. Likusi be darbo ir praradusi pasitikėjimą savimi, ji visiškai nebežino, ko nori iš gyvenimo. Ji su siaubu galvoja apie pokyčius. Iš tikrųjų ji bijo beveik visko.

    Kažkada buvusi pasitikinti, ambicinga moteris pasidavė paralyžiuojančiam nerimui. Jai trūko drąsos net papietauti su draugais. Tačiau vieną dieną autorę aplanko neįtikėtinas įkvėpimas. Ji perskaito ant lentos kavinėje užrašyti Jungtinių Amerikos Valstijų pirmosios ponios Eleonoros Ruzvelt žodžiai: „Kiekvieną dieną padaryk vieną dalyką, kuris tave gąsdina“.

    Visus metus iki pat 30-ojo savo gimtadienio N. Hancock praleido klausydama šio E. Ruzvelt patarimo. Vaikystėje buvusi nepaprastai drovi ir baikšti, dabar ji stojo akis į akį su savo baimėmis ir... jos gyvenimas visiškai pasikeitė. Nuo nardymo su rykliais iki naikintuvo valdymo pamokų, nuo stepo šokių iki stand-up pasirodymo... ar net susitikimų su buvusiais vaikinais. Visi tie smagūs ir drauge kankinatys nuotykiai mokė autorę suprasti, kas ji yra ir kuo ji gali tapti. Tai pamokos, būtinos kiekvienam iš mūsų.

    Knyga „Mano metai su Eleonora“ – tai žavingi ir išskirtiniai memuarai apie malonumų, kančios ir įkvėpimo kupiną asmeninį augimą.

    „Eleonora išmokė Noelle, kad visų pirma drąsai reikia praktikos. Jos metų trukmės kova su savo baimėmis, didelėmis ir mažomis, yra jaudinanti, įdomi ir linksma. Mums, skaitytojams, pasisekė, kad galime apie tai sužinoti.“

    Julie Powell, knygos „Džiulė ir Džiulija“ autorė

    Noelle Hancock anksčiau dirbo The New York Observer, taip pat rašė pramogų tinklaraštį Us Weekly. Jos darbai buvo spausdinami leidiniuose Rolling StoneGQThe New York PostMaximCosmopolitanNymagazine.com ir Gawker. Šiuo metu ji dažnai pasirodo įvairiose TV laidose kaip pramogų pasaulio ekspertė. 

    N. Hancock gimė ir augo Hiustone, Teksase. Šiuo metu gyvena Manhatane ir augina dvi ilgauodeges papūgas.

  • Amir Hassan Cheheltan. Kaligrafas

    kaligrafas„Kaligrafas“ - tai vaizdingas ir subtiliai jaudinantis pasakojimas apie nenumaldomą troškimą gyventi, uždraustą meilę ir pastangas pabėgti nuo bado bei karo, apie skirtingų religinių krypčių susidūrimą ir islamo fundamentalistų kovą su vynu, muzika, šokiu, poezija bei joje glūdinčiomis tiesomis.

    Po tėvo mirties tarp jo asmeninių daiktų aptiktas senovinis rankraštis tarsi perkelia pasakotoją į 1722 metų Iraną. Kelis amžius valdžiusi persų Safavidų dinastija pavertė savo sostinę Isfahaną gražiausiu pasaulyje miestu, jų palankumo siekė net turtingiausios Europos karalystės. Tačiau ilgainiui šacho galybei sumenkus prie miesto vartų stovinti laukinių afganų kariuomenė grasina jį užimti ir sunaikinti.

    Rankraštyje pasakojama apie didžiojo Isfahano kaligrafo – seno sufijaus ir mistiko, dailiai perrašiusio didžiojo poeto Rumi veikalą, – vaikaitį Alahiarą. Mieste tikėjimo dogmas griežtai prižiūrintiems muloms Rumi knyga yra toks pat erezijos šaltinis kaip ir nedidelis kilimas, kuriame išausta pusnuogė moteris – prancūzė Mari Petit. Visi Isfahano vyrai dėl šio paveikslo eina iš proto, legendos apie jį audrina ir bręstančio Alahiaro vaizduotę.

    Afganų apgulčiai užsitęsus ir pasibaigus maisto atsargoms mieste prasideda badmetis, žudynės tampa įprastiniu kasdienio gyvenimo elementu. Tačiau Alahiaras net ir sunkiausiomis akimirkomis išsaugo žmoniškumo kibirkštį. Jaunuolio širdyje liepsnojanti meilė neleidžia jam pasiduoti ir įkvepia jėgų kovai dėl išlikimo iki paskutinio atodūsio.

    Amiras Hassanas Cheheltanas gimė Irano sostinėje Teherane, bet savo kūryba užsitraukęs režimo nemalonę su šeima persikėlė į Italiją. Nuo 2009 m. jau penkios jo knygos pasaulį išvydo vokiečių kalba. Paskutinio savo romano jis net nemėgino išleisti Irane, nes žinojo, kad dėl kūrinyje atskleidžiamo šiitų ir sunitų religinio konflikto bei meniškai nutapytų drąsių meilės scenų neišvengs cenzūros arba paprasčiausiai negaus leidimo.

  • Letizia Pezzali. Ištikimybė

    istikimybe„Ištikimybė“ – tai išskirtinis romanas apie galią, aistros prigimtį ir šiems laikams būdingą poreikį rasti naują kalbėjimo su žmogumi būdą.

    Aistra nėra išmokstama ir ją sunku nuspėti. Ji sprogsta, užgriūva, sujungia chaotiškus kelius į vieną, pakeičia kryptį. Joje telpa mūsų istorija. Bent jau tokia yra trisdešimt dvejų metų Džiulijos patirtis. Ji dirba banke, Londone, turi daug pinigų, labai mažai laisvo laiko, o jos santykiai su žmonėmis – išskyrus seksą – apsiriboja skambučiais telefonu bei socialiniais tinklais.

    Pasaulis, kuris supa Džiulija yra tas, kuris sukėlė tarptautinę finansinę krizę, tačiau pats liko jos nepaveiktas. Likę žmonės, išskyrus finansų centro dangoraižius ant Temzės kranto, į tą pasaulį žiūri įtariai. Staiga į jį su tikro cunamio jėga įsiveržia galimos Brexito pasekmės ir sukelia baisius vidinius kataklizmus.

    Tą pačią diena, kai viešai paskelbiami referendumo rezultatai, nerimas dėl ateities, kad ir koks jis būtų nepagrįstas, užvaldo Džiulijos kolegas. Po eilinio susitikimo su bosu, prieš Džiulijos akis iškyla prisiminimas apie Mišelį. Vedęs, dvidešimčia metų už ją vyresnis vyras buvo visiškai užvaldęs Džiulijos mintis ir erotines fantazijas studijų metais. Tuomet Mišelis dirbo šiame banke, tą patį darbą, kurį dabar dirba ji, vėliau jis atsistatydino ir grįžo gyventi į Milaną.

    Verslo kelionė į Milaną priverčia jauną moterį iš naujo išgyventi tą laiką ir patirti meilę ir skausmą, siekiant rasti pabaigos tašką tai neužbaigtai istorijai. Jeigu tai apskritai įmanoma...

    Moteris, vyras ir ryšys, kuris, nepaisant visko, negali būti nutrauktas. „Ištikimybė“ – tai romanas apie normalumo poreikį ir žmogiškųjų santykių sunkumus, jautri ir autentiška istorija apie maniją, besivystanti detaliai aprašytame finansų pasaulio fone.

    Letizia Pezzali (g. 1979 m.) – rašytoja, finansininkė. „Ištikimybė“ – jos antroji knyga, kurios vertimo teisės vos knygai pasirodžius buvo parduotos dar septynioms šalims. Knygos ekranizavimo teises įsigijo tarptautinė kino kompanija „Sky“. 2012 metais pasirodžiusi pirmoji jos knyga sulaukė kritikų ir skaitytojų pripažinimo ir iškart tapo Calvino premijos finalininke.

    L. Pezzali daug metų dirbo Londone, viename banke. Šiuo metu ji su vyru ir dukra gyvena Liuksemburge.

  • Inga Juodkūnė. Rytoj vėl patekės saulė

    sauleInga Juodkūnė – psichologė, dėmesingo įsisąmoninimo (ang. mindfulness) trenerė, tinklaraščio www.atspirtiestaskas.lt autorė. Debiutiniame romane „Rytoj vėl patekės saulė“, remdamasi asmenine patirtimi, ji aprašė vidinę žmogaus kovą su depresija, siekį ir užsispyrimą gyventi kiekvieną akimirką renkantis būti, o ne grimzti į prarają.

    Paula – vertinama tarptautinės įmonės specialistė, laimingai ištekėjusi moteris, dviejų puikių sūnų mama. Moteris kuria įvaizdį, kad jos gyvenime šypsosi tik sėkmė. Tačiau iš tiesų jos širdyje diena po dienos veriasi vis didesnė tuštuma... Paula serga depresija. Suvokusi, kad nebegali pati sau padėti, kreipiasi pagalbos į specialistus. Paaiškėja, kad įprasta depresijos įveikimo schema neduoda rezultatų, o didelis jautrumas vaistams ypač apsunkina gydymą. Savižudybės rizika kasdien auga. Vidinė kančia verčia pasinerti į ieškojimus, o šie veda netikėčiausiais keliais – nuo įvairių psichoterapijos metodų iki šamaniškų ritualų ir religinių praktikų. Ar Paula atras kelią į šviesą? Kas iš tiesų gali padėti įveikti giliausią krizę? Kaip išsaugoti tikėjimą savimi net juodžiausiomis aplinkybėmis?

    „Ši knyga – lyg žvilgsnis į pasaulį pro depresijos akinius. Dažnai apie ją girdime kalbant kaip apie žmogų užgriūvančią beprasmybę. Tačiau tai kaip kalbos apie begalybę, apie kurią nė vienas neturime patirties. Galime tik įsivaizduoti, bet kol patys nepatyrėme, atrodo pernelyg teoriškai. Rašytoja lyg Stalkeris veda skaitytoją per negyvenimo zoną. Aprašymas toks nuogas ir vaizdingas, kad nejučiomis įtraukia ir leidžia nugara pajusti stingdantį beprasmybės alsavimą ir trapią išgyvenimo viltį. Manau, tai labai svarbi patirtis norint geriau suprasti tuos, kurie keliauja balansuodami tarp gyvenimo ir mirties. O juk taip bet kada gali nutikti mūsų artimiausiems žmonėms.“

    Algirdas Toliatas, kunigas