• Nora Roberts. Vieną vasarą

    vasaraPopuliaraus žurnalo, rašančio apie visuomenės garsenybes, fotografei Brajenai Mičel iš anksto aišku, kad visą vasarą trankytis po Ameriką su ciniškuoju paniurėliu fotožurnalistu Šeidu Kolbiu – ne pats maloniausias užsiėmimas. Bet jeigu jie nori išleisti išsvajotąjį nuotraukų albumą, teks ištverti. Porelė leidžiasi į kelionę, abu ieško savojo „auksinio kadro“. Įtampa persmelktų santykių tyloje staiga suskamba pati gražiausia pasaulyje dviejų vienišų širdžių melodija.

  • Tea Obreht. Tigro žmona

    zmonaRomanas „Tigro žmona“ - bene skambiausias 2011 metų literatūrinis debiutas. Jo autorė - jauna iš Balkanų kilusi JAV rašytoja Téa Obreht (Tėja Obrecht, gim. 1985 m.). Rafinuotai subtilia magiškojo realizmo ir Emiro Kusturicos filmus primenančio vaizduotės šėlsmo derme alsuojantis kūrinys, vos pasirodęs, išsyk patraukė kritikų dėmesį ir netrukus pelnė prestižinį Jungtinės Karalystės apdovanojimą „Orange Prize for Fiction“ (autorė tapo jauniausia šios premijos laureate per visą jos skyrimo istoriją), buvo nominuotas gausybei kitų apdovanojimų ir imtas versti į daugelį Europos bei pasaulio kalbų.

    Romano veiksmas vyksta neįvardytoje, po ilgų karo metų atsigaunančioje Balkanų šalyje, intriguojantys dabarties įvykiai susipina su neįtikėtinais praėjusio amžiaus vidurio nutikimais. Jauna gydytoja Natalija sužino, kad paslaptingomis aplinkybėmis mirė jos senelis, su kuriuo nuo mažens ją siejo ypatingi santykiai. Prisiminusi jo pasakotas istorijas, Natalija įsitikina, kad prieš mirtį senelis ieškojo paslaptingojo „bemirčio“ - nemirtingo žmogaus ir nesenstančio klajūno. Mėgindama suprasti, kodėl jos racionalus ir pasakomis netikintis senelis leidosi į tokias paieškas, Natalija sužino neįtikėtiną „tigro žmonos“ istoriją: vieną žiemą Antrojo pasaulinio karo metais jo vaikystės kaime, užverstame sniegu ir neprieinamame net vokiečiams, įjunksta lankytis tigras, pabėgęs iš subombarduoto zoologijos sodo, o jį globoti imasi kurčnebylė mergina.

    Užburiančiai pasakodama šeimos legendą, be kita ko, gvildenančią ir universalias netekties bei meilės temas, ir sumaniai megzdama kelių stebuklinių istorijų, - jos atrodo per daug magiškos, kad būtų tikros, - siužetus, autorė labai pagauliai ir gyvai atskleidžia šiurpų ilgų, įsisenėjusių konfliktų Balkanuose vaizdą.

  • Rokas Flick. Išlikę karo verpetuose

    karoRomano „Emma, pastoriaus duktė“ autoriaus nesyk buvo prašoma parašyti tęsinį. Skaitytojams buvo įdomu sužinoti, kaipgi toliau klostėsi į Prūsų Lietuvą atvykusių zalcburgiečių, susigiminiavusių su lietuvninkais Gariniais, likimas.

    Romane „Emma, pastoriaus duktė“ pasakojama apie XVII a. Austrijoje gyvenantį malūnininką Vilhelmą Langę, dviejų sūnų tėvą. Vyresnysis sūnus Vilhelmas baigęs mokslus įgyvendino tėvo svajonę, tapo protestantų pastoriumi. Jis vedė ankstesnio pastoriaus našlę Aną Šmit, auginančią sūnelį, paskui Langėms gimė dukra Emma.

    XVIII a. viduryje Zalcburgo arkivyskupas liepė protestantams per tris mėnesius išsinešdinti iš šalies. Vilhelmas Langė, išduotas žmonos, su dukra ir anūku leidosi į sunkią kelionę – į Prūsų Lietuvą, lietuvninkų žemes, varganą kraštą, nuniokotą maro ir kitų nelaimių. Prievartinė emigracija į Prūsijos karalystę tremtiniams tapo išsigelbėjimu, kita vertus, teko prisitaikyti prie atšiauroko klimato, naujo gyvenimo būdo, mokytis sutarti su vietos gyventojais lietuvninkais, į atvykėlius tremtinius žiūrinčiais su neslepiama neapykanta.

    Šiame romane „Išlikę karo verpetuose“ – tai tarsi ano pasakojimo tęsinys – nuo tų įvykių praėjo daugiau kaip 20 metų. Prūsų Lietuva, kaip ir visa Prūsijos karalystė, įsivėlusi į karą, kuris vėliau bus pavadintas Septynerių metų karu (1756–1763). Šis karas apėmė tiek daug valstybių, kad turėtų būti vadinamas pirmuoju pasauliniu. Daugiau kaip penkerius metus Prūsų Lietuvą niokojo carinės Rusijos kariuomenė, ir tai buvo nepaprastai sunki našta.

    Emmos Garinės ir jos vyro mokytojo Edvino Garinio namuose Gumbinėje susirinkę giminaičiai ir ypatingas svečias, Kionigsbergo universiteto profesorius, studentų pramintas Tutmoziu, aptarinėja jau kone ketverius metus vykstančio karo įvykius. Iki šiol karas beveik nepalietė Garinių šeimos, tačiau po to taikaus pasisėdėjimo užgriuvo nelaimės: Garinių sūnus Edvinas Jaunesnysis, Albertinos studentas, įsivėlė į pasipriešinimo kovą. Ir jo sesers Evelinos likimas susiklostė visai ne taip, kaip ji tikėjosi. Ir vyriausiojo sūnaus Frydricho Martyno laukė skaudi išdavystė. Vienintelė Emma Garinė nepalūžo, pasiryžusi būti kiekvienam patarėja ir guodėja.

    Archeologas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras prof. Rokas Flick skaitytojui jau žinomas kaip romanų „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“ (tarptautinio literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį...“ konkurse 2012 m. už abi knygas rašytojui įteikta Prozos nominacija), „Pradingę klajojančiam smėlyje“, „Emma, pastoriaus duktė“ autorius.

  • Karin Alvtegen. Tikėtina istorija

    istorijaHelena su vyru nusiperka buvusią ūkininko sodybą ir įkuria viešbutį. Išsipildo sena jos svajonė. Tačiau Helenos santuoka ima byrėti ir netrukus virsta skyrybomis. Jai lieka viešbutis, sudužęs gyvenimas ir nelaiminga paauglė dukra.

    Finansininkas Andersas, sėkmingai kopiantis į karjeros viršūnę, susikrovęs didžiulį turtą, staiga pajunta gyvenimo beprasmybę.

    Senis Verneris gyvena miške, kaimo žmonės jį laiko keistuoliu, atsiskyrėliu, jo požiūris į gyvenimą daugeliui atrodo nesuprantamas. Tačiau ir Helenai, ir Andersui jis atveria akis – kiekvienas jų gali pasirinkti kitą gyvenimo kelią...

    Kas sukelia mūsų pyktį, prietarus, neapykantą, šykštumą, pavydą? Kurdama šį romaną garsi švedų rašytoja Karina Alvtegen lankė psichologijos kursus, ypač domėjosi žmogaus mąstymu. Pasak rašytojos: „Kiek žmonių, tiek ir tikrovės sampratų. Bet koks vertinimas ribotas, o kartais net klaidingas, visus potyrius mes filtruojam per savo patirtį.“

    Ko gero, stulbinantis Alvtegen pasakotojos talentas paveldėtas iš jos giminaitės Astridos Lindgren – jai vienai pirmųjų Alvtegen patikėjo savo kūrybos paslaptį. Autorės romanai išversti į 30 pasaulio kalbų. Literatūros mėgėjai, sako, kad „Alvtegen puslapiai verčiasi patys“. Lietuvių skaitytojams šis rašytoja jau puikiai pažįstama – lietuviškai išleisti jos romanai „Dingusi“, „Kaltė“, „Išdavystė“, „Gėda“, „Šešėlis“.

  • Tatiana de Rosnay. Saros raktas

    raktasAr prisimeni mane? Mišeli. Mane, savo seserį, Sarą. Tą, kuri negrįžo. Tą, kuri tave paliko spintoj. Tą, kuri manė, kad tau nieko nenutiks. Mišeli. Metai prabėgo, o aš tebeturiu raktą. Mūsų slėptuvės raktą...

    Paryžius, 1942-ųjų liepa. Mieste sujudimas: gaudomi žydai, vyrai slepiasi rūsiuose, kad nebūtų išvežti į darbo stovyklas. Vieną naktį prancūzų policija įsiveržia į drąsios ir smalsios mergaitės Saros namus ir įsako juos palikti. Išsigandusi mergaitė uždaro broliuką spintoje, tikėdama, kad taip jį išgelbės. Į Žiemos velodromą suvežtos žydų šeimos vėliau amžiams atskiriamos – vieni keliauja į Aušvicą, kiti – į stovyklą prie Orleano. Sarą persekioja vienintelė mintis – pabėgti ir kuo greičiau grįžti namo pas broliuką.

    Paryžius, 2002-ųjų gegužė. Prancūzijoje gyvenanti amerikiečių žurnalistė Džulija Džarmond gauna užduotį parašyti straipsnį apie Žiemos velodromo žydų gaudynes. Besigilindama į šį kraupų įvykį sužino, kad jos vyro giminė yra glaudžiai susijusi su Saros šeima ir jos likimu. Sukrėsta žiaurios paslapties Džulija nebegali sustoti šios nežmoniškos istorijos pusiaukelėje.

  • Vigdis Hjorth. Palikimas

    palikimasTai, kad nė viena jūsų niekada nesiteiravot, kokia mano versija, visada kėlė ir dabar man tebekelia baisų liūdesį.

    Taip Bergljota po karštos diskusijos dėl palikimo rašo jaunesnėms seserims elektroniniame laiške.
    Po tėvo mirties kebliu klausimu skirstant jo sukauptą turtą tampa dviejų vasarnamių Valeryje likimas. Jau daugybę metų ir jais, ir tėvais rūpinosi dvi jaunėlės seserys. Joms vasarnamiai ir atiteks. Brolis, vyriausiasis iš vaikų, ir Bergljota kiekvienas savaip nutraukę ryšius su šeima. Kodėl jie įsitraukia į ginčą dėl testamento? Ar vien todėl, kad prie namų, kuriuose vaikystėje juodu leido vasaras, buvo prisirišę jau ir jų atžalos.

    Diskutuojant dėl finansinio palikimo, ima rutuliotis ir moralinė dilema, o ši įsuka į tikrą emocijų verpetą.

    „Hjorth atskleidžia paslaptis su ibseniška precizija ‒ įtampa neatslūgsta iki pat paskutinio knygos puslapio“
    Ingunn Økland, „Aftenposten“

    Romanas Norvegijoje pasirodė 2016 m. ir jo tiražas perkopė 150 000 egzempliorių, teises jį versti nusipirkusios jau 14 šalių.

    „Palikimas“ apdovanotas Norvegijos knygynų ir Norvegijos kritikų premijomis, nominuotas Šiaurės ministrų tarybos literatūros premijai.

    Vigdis Hjorth, produktyvi ir nevengianti aštrių temų romanistė, niekuomet neslėpė rašanti atsižvelgdama į gyvenimiškąją savo patirtį. Nors tikrovės ir išmonės sąsajų romane „Palikimas“ tikrai netrūksta, autorė pabrėžia, kad jos kūrinys turėtų būti skaitomas kaip romanas. Kasdienės žmonių bėdos jame išradingai supintos su filosofinėmis problemomis.