• Birutė Jonuškaitė. Maestro

    maestroRomanas „Maestro“ – tai lietuvių rašytojos, poetės Birutės Jonuškaitės knyga, pasakojanti apie vaikystėje dvasiškai sužalotą turtingų tėvų sūnų, kuris užaugęs atsiduoda tapybai, tačiau taip ir neišmoksta atsiverti žmonėms.  

    Viktoras yra vienišas žaidėjas. Jis žaidžia su gyvenimu, žaidžia su moterimis, tačiau dažniausiai jis tiesiog jaučiasi vienišas. Su vienatve jis susipažino dar vaikystėje. Viktoras niekada nepatyrė tikros motiniškos meilės, išgyveno stingdantį karo siaubą, buvo išduotas moters, kurią mylėjo. Tokios gyvenimo patirtys lėmė Viktoro charakterį ir gyvenimo būdą. Jo pasirinkimai, sprendimai ir elgesys paveikti skaudžių dvasinių išgyvenimų. Jis nebeišmoko iš tiesų mylėti ir atsiduoti. Jis meluoja sau, meluoja moterims ir taip atsiriboja nuo visko ir visų, kam galėtų priklausyti. Ir vėl lieka vienas...  O tada vėl siekia meilės. Bando mokytis mylėti ir atleisti. 

    Vienintelis tikslas ir prieglobstis, kurį jis turi savo gyvenime – tapyba. Tik menui jis yra iš tiesų atsidavęs. 
    Rašytoja Birutė Jonuškaitė paprastai savo knygose kuria ryškius, išskirtinius ir labai gyvus moterų charakterius. Šį kartą jos romano veikėju tampa vyras, vienturtis turtingų pramonininkų sūnus, dar vaikystėje patyręs psichologinių sunkumų. Autorė atskleidžia jaudinantį įskaudinto ir skaudinančio vyro portretą. 

    B. Jonuškaitės romaną „Maestro“ lydi „Marantos rašymo dienoraštis“. Autorės knyga „Maranta“, išleista 2015 metais, pasakojo trijų kartų moterų istoriją, o šios knygos rašymo dienoraštis, kuriame autorė kalbasi su personažais, atskleidžia apmąstymus apie savo kūrybą, meilę, laikinumą ir amžinybę, savotiškai sujungia romaną „Maranta“ su naujausiu rašytojos kūriniu „Maestro“. 

    Birutė Jonuškaitė (g. 1959 m.) – lietuvių rašytoja, poetė, publicistė. Gimė Seinų apskrityje, Lenkijoje, baigė Punsko licėjų lietuvių-lenkų kalbomis, studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete. Po studijų darbo Lietuvoje negavo, dirbo Suvalkų vaivadijos savaitraštyje „Krajobrazy“ bei lietuviškame žurnale „Aušra“, ėjo atstovės spaudai padėjėjos pareigas Suvalkų savivaldybėje.
    Kurį laiką rašytoja gyveno ir dirbo Ukmergėje, vėliau su šeima išvyko į Kanadą. Grįžusi dirbo žurnaluose „Šeima“, „Šeima ir pasaulis“, jiems vadovavo. Nuo 1994 m. yra Lietuvos Rašytojų sąjungos narė, 2018 metais buvo išrinkta jos pirmininke. 

    Pirmieji jos kūriniai išspausdinti 1986 metais žurnale „Pergalė“. Vėliau jos kūryba spausdinta įvairiuose leidiniuose, almanachuose, rinkiniuose. B. Jonuškaitė taip pat verčia literatūrą iš lenkų kalbos. „Maestro“ yra penkioliktoji autorės išleista knyga. Ji yra išleidusi eilėraščių, apysakų ir apsakymų knygų, parašiusi šešis romanus. Autorės kūryba verčiama į anglų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų, vokiečių, kroatų, rusų, ispanų, prancūzų, gruzinų, slovėnų, latvių kalbas.

  • Lina Gražulytė. Priklausomybė

    priklausomybeKeitlin – perspektyvi psichiatrė, dirbanti uždaroje klinikoje. Į jos rankas patenka ir „slaptieji" pacientai – iš karo zonos atvežami stipriai traumuoti, neretai nuo psichotropinių medžiagų priklausomi kariai, kuriuos, numalšius simptomus, pareigūnai vėl kažkur išsiveža. Kai vieną rytą į jos užmiesčio sodybą įsiveržia agresyvaus ir kartu patrauklaus psichopato vadovaujami ginkluoti vyriškiai maskuojama apranga, Keitlin supranta, kad viskas yra gerokai sudėtingiau nei atrodo.

    Kaip su šiuo užpuolimu susijusi neseniai įvykusi jos paciento savižudybė? Ar prie netikėtos agresijos prisidėjusi jos vyro advokato karjera? Iš kur užpuolikai žino apie Keitlin santykius su Džeinu – pirmąja ir vienintele jos meile? Ieškodama atsakymų, moteris priversta peržiūrėti savo gyvenimą ir pripažinti tamsiausias jame slypinčias paslaptis.

    „Ar esi kam nors jautęs tokius stiprius jausmus? Tokius, kad, atrodytų, juos patiri fiziškai.“

    Lina Gražulytė

    Nors veiksmas vyksta užsienyje, jis gali lygiai taip pat vykti čia, už mūsų namų sienos. Ar netgi tarp jų. Nes – jie su mumis, jie šalia mūsų. O kartais jie – tai mes patys. Žmonės, priklausomi nuo santykių, nuo galios žaidimų, nuo romantinio prisirišimo ar netgi prievartos. Autorė drąsiai neria į priklausomybės temą, derindama jautrų pasakotojos žvilgsnį į sukrečiančios karo realybės pažeistus vyrų likimus su aštriu tarsi skalpelis profesionalios psichiatrės vertinimu. Knyga „Priklausomybė“ – tai daugiau nei meilės istorija, detektyvas ir psichologinis trileris viename pasakojime. Įkvėptas tikrų karių liudijimų, sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos psichologais, šis romanas palies jus iki pačių širdies gelmių.

  • Herbjorg Wassmo. Dinos testamentas

    testamentas„Dinos testamentas“ – naujausia norvegų rašytojos Herbjørg Wassmo knyga, tęsianti knygų apie Diną seriją. Tai – nepaprasta ir įtraukianti istorija apie žmones, turinčius stiprybės ir ryžto atlaikyti visus jiems tenkančius išbandymus.

    1890 metai. Dinos Grenely laidotuvės. Ji neišgyveno sužalojimų, patirtų per gaisrą. Žmonių pilnoje bažnyčioje atsistoja Dinos anūkė Karna. Ji išeina į priekį ir papasakoja tai, ką močiutė prisipažino prieš mirtį - Dina prisiėmė kaltę dėl dviejų žmonių nužudymo. Pasakiusi tiesą, Karna atsitveria nuo pasaulio tyla. 

    Niekas – nei Karnos tėvas Benjaminas, nei pamotė Ana neprasiveržia pro Karnos tylos sieną. Tyla užgula jų visų gyvenimus. Dar prieš gaisrą Ana sužinojo, kad Benjaminas niekada taip ir nenutraukė santykių su savo vaikystės meile Hana ir jai be galo sunku jam atleisti. Galiausiai, kai Karna pabando nusižudyti, Ana apsisprendžia ir Benjaminui lieka tik sutikti – ji išsiveš Karną į Kopenhagą, į psichiatrijos ligoninę. 

    Tik taip Ana gali atsiriboti nuo Benjamino ir leisti sau viską apmąstyti, iš naujo įvertinti savo santuoką bei gyvenimą. Tuo pačiu ji stebi Karnos trapios sąmonės pokyčius. Tačiau viskas iš tikrųjų pasikeičia tuomet, kai Ana sutinka Karnos gydytoją Joakimą. 

    Knyga „Dinos testamentas“ yra ir atskiras romanas apie kaltę, susitaikymą bei atleidimą, ir didingos istorijos apie Diną Grenely bei jos šeimą tęsinys. Nuo pat pirmosios „Dinos knygos“ pasirodymo 1989 m., ši knyga žavėjo ne vieną skaitytojų kartą. Norvegų autoriams būdinga tamsa ir įtampa čia persipina su nuostabiais šalies peizažais bei išskirtiniais personažų charakteriais. 

    Vos pasirodžiusi knyga „Dinos testamentas“ jau verčiama į penkias kalbas. Tai romanas kupinas beprotybės ir stiprybės, tylos ir įniršio. 

    Herbjørg Wassmo  (1942 m.) – norvegų rašytoja, debiutavosi poezijos rinkiniu „Sparnų mūša“, tačiau netrukus išryškėjo jos kaip prozos rašytojos talentas. Pirmasis jos romanas – „Tora. Namas su stikline veranda“ tapo ir pirmąja trilogijos apie Torą dalimi. Už paskutiniąją trilogijos dalį rašytoja buvo apdovanota Šiaurės Šalių Tarybos premija. Liaupsių sulaukė ir rašytojos kūrinys „Dinos knyga“, kuris 2002 metais buvo ekranizuotas ir taip pat netrukus tapo trilogija, buvo išleistas knygos tęsinys „Laimės sūnus“, vėliau – „Karnos kraitis“. „Dinos testamentas“ – atskiras romanas, tęsiantis pasakojimą apie pagrindinių trilogijos veikėjų gyvenimus. 

  • Jurgita Barišauskienė. Murkiantis Buda

    budaMus visus kartais gyvenimas nuveda ten, iš kur, atrodo, išėjimo nėra. Tačiau rytų filosofija sako, kad vedlys iš aklavietės atsiranda tada, kai esame pasiruošę ieškoti iš jos kelio. Kartais jis pasirodo netikėčiausiais pavidalais.

    Netikėtai senosios Adelinos sode atsiradęs katinas gauna pranašišką Budos vardą. Buda gyvena įprastą katinišką gyvenimą, tačiau Adelina miršta, o jos dvasia turėtų gimti iš naujo, tik jau kaip nuomininkės Mildos kūdikis.

    Kad jis nebijotų pasirodyti pasaulyje, pilname užslėpto pykčio ir nuoskaudų, reikia išlaisvinti žmonių širdis nuo blogų jausmų ir išmokyti jas atleisti. Murkiantis Buda tampa tarpininku tarp dvasinio ir žemiškojo pasaulio. Ar katinui pavyks atlikti savo misiją?

    Romanas „Murkiantis Buda“ nepaliks abejingų – tai nuoširdus pasakojimas apie tai, kaip svarbu, kad senos nuoskaudos nenuodytų gyvenimo, apie tai, kad negalėdamas pakeisti situacijos, visada gali pakeisti savo požiūrį į ją. Juk po žiemos visada ateina pavasaris, – sako murkiantis filosofas. Ar verta juo abejoti?

  • Nora Ikstena. Motinos pienas

    pienasRomanas „Motinos pienas“ – sukrečiantis vienos garsiausių latvių rašytojų Noros Ikstenos pasakojimas apie sovietų režimą ir to režimo poveikį žmogui. Istorija, kurią rašytoja pasakoja, pirmiausia yra moterų istorija. Joje atsiskleidžia trijų kartų moterų nerimas, baimė, pastangos mylėti ir išgyventi. 

    Pagrindinė romano veikėja – gydytoja, tremtinio duktė. Ji stengiasi puoselėti savo pašaukimą – gydyti žmones. Tačiau ne viskas paprasta, kai valstybė kišasi net į asmeninį žmogaus gyvenimą. Pirmiausia iš jos atimama profesinė ateitis, tuomet tapatybė ir galiausiai ryšys su dukra. Gyvenimas atokiame Latvijos kaime augina jos vienatvę ir izoliaciją nuo išorinio pasaulio. Ar pavyks jai su dukra grįžti į Rygą, kai ten prasidės politiniai pokyčiai? 

    Iš pirmo žvilgsnio „Motinos pienas“ – tai pasakojimas apie sudėtingus senelės, motinos ir dukters santykius ir gyvenimus, kuriuos griauna sovietų valdžia. Pasakojimas apima laikotarpį nuo 1969 iki 1989 metų. Tačiau po akivaizdžiu istorijos paviršiumi slypi gilesni emociniai sluoksniai – tai ir močiutės bandymas suteikti meilės ir šilumos anūkei, nuo kurios atsiribojo motina. Vienintelė senelė bando suteikti mergaitei aistros gyventi, tikėjimo pačiu gyvenimu ir meile. Drauge tai pasakojimas apie griaunamąją sovietinio režimo jėgą. Kaip giliai tas režimas buvo įleidęs šaknis visose Baltijos šalyse ir kaip sėkmingai jis dusino žmones – po vieną, šeimomis, giminėmis, kartomis...
    „Mano pienas buvo kartus, nežinios pilnas, pragaišties pienas. Aš apsaugojau nuo jo savo vaiką.“

    „Nora Ikstena įrodo, kad Latvija turi drąsų ir originalų balsą.“

    Rosie Goldsmith, Didžiosios Britanijos žurnalistė, apžvalgininkė

    „Noros Ikstenos kūryba atveria naujus kelius ne tik latvių literatūrai anglų kalba, bet ir pačiai anglų literatūrai.“

    Jeremy Davis, Dalkey Archive Press

    Nora Ikstena (g. 1969 m.) – viena žymiausių ir įtakingiausių šiuolaikinių latvių rašytojų, eseistė. Yra parašiusi 16 knygų, apdovanota daugybe svarbiausių Latvijos literatūrinių premijų, taip pat pelnė Baltijos Asamblėjos premiją. 

    Latvijos universitete baigė filologijos studijas, vėliau studijavo Anglų literatūrą Kolumbijos universitete. Savo kūryboje N. Ikstena kalba apie gyvenimą, meilę, mirtį ir tikėjimą. Jos knygos verčiamos į lietuvių, estų, gruzinų, švedų, danų ir kitas kalbas. „Motinos pienas“ buvo išverstas į vokiečių, makedoniečių ir anglų kalbas. Rašytoja aktyviai dalyvauja politiniame ir kultūriniame Latvijos gyvenime.

  • James Salter. Žaidimas ir pramogos

    zaidimasIš naujo atrandamo, talentingo amerikiečių rašytojo James Salter romanas „Žaidimas ir pramoga“ pirmą kartą pasirodė 1967 m. Tai pasakojimas apie aistringą meilės romaną pokario Prancūzijoje, erotinė kelionė – ištvirkėliška, bet tyra. 

    Iš Jeilio universiteto iškritęs dvidešimtmetis Filipas Dynas be tikslo keliauja po Europą skolintu automobiliu, beveik be pinigų. Kelioms dienoms sustojęs tylutėliame Dižono mieste, Prancūzijoje, jis sutinka Anę Mari, jauną parduotuvės darbuotoją. Tarp jų įsiplieskia meilė ir užsimezga kūniškas, tačiau tuo pat metu nekaltas romanas. Pora važinėja po Prancūziją senoviniu automobiliu, mylisi viešbučiuose. Netrukus ši mergina Dynui tampa pačia Prancūzija, plakančia šios šalies širdimi ir tyro ilgesio objektu.

    James Salter buvo labai svarbus balsas XX amžiaus amerikiečių literatūroоe. „Žaidimas ir pramoga“ – vienas pirmųjų amerikiečių autorių romanų, kuriame atvirai ir be kaltės ar gėdos kalbama apie žmogiškąją aistrą. 

    Knyga „Žaidimas ir pramoga“ tarsi himnas Prancūzijos provincijai, ši knyga mėgstama ir cituojama nuo pat pirmojo jos pasirodymo, o nuostabios įžvalgos ją skaitant palietė ne vieno skaitytojo širdį. 

    James Salter vadinamas vienu meniškiausių Amerikos rašytojų, jo išpuoselėtas stilius suteikia istorijai prabangos ir didingumo. Tarsi Kavafis savo eilėse išaukštindamas tai, kas uždrausta, James Salter suteikia viskam nepaprasto grožio.  

    „Iš pradžių atrodo, kad tai trumpas, tragiškas romanas apie meilės istoriją Prancūzijoje. Bet iš tikrųjų tai didelio užmojo, netiesmukas paties pasakojimo prigimties ir prasmės, taip pat vaizduotės gvildenimas.“
    Guardian
    James Salter (1925–2015) – amerikiečių rašytojas, scenaristas. J. Salter užaugo Niujorke ir buvo JAV oro pajėgų pilotas, dalyvavo Korėjos kare. Po pirmosios knygos, kurioje jis panaudojo ir savo patirtį Korėjoje, sėkmės jis paliko kariuomenę ir pradėjo rašytojo karjerą. Jo lyriška proza pelnė autoriui kritikų, skaitytojų ir kolegų pripažinimą. Paskutiniu metu vis dažniau kalbama, kad rašytojas savo laiku buvo nepakankamai įvertintas. Pats autorius taip pat labai kritiškai vertino savo kūrybą ir yra prasitaręs, kad tik „Žaidimas ir pramoga“ priartėjo prie jo sau pačiam keliamų standartų.