• Dan Snow. Ši diena istorijoje

    dienaKiekvienas knygos „Ši diena istorijoje“ įrašas pateikia trumpą santrauką dienos, kuri vis dar daro įtaką mūsų dabarčiai ir ateičiai.

    Dan Snow (Denas Snou) – vienas žinomiausių ir mėgstamiausių britų istorikų, istorijos populiarintojas, BBC, „History Chanel“ ir „Discovery Chanel“ istorinių televizijos laidų kūrėjas, 2019 m. karalienės gimtadienio proga apdovanotas ordinu už nuopelnus istorijai. Jo tinklalaidės „History Hit“ klausosi daugiau nei milijonas sekėjų. „Ši diena istorijoje“ – septintoji jo knyga.

    Knyga  „Ši diena istorijoje“ – tai 365 trumpi pasakojimai apie svarbiausius įvykius, nutikusius pasaulio istorijoje kurią nors vieną metų dieną. Kada prasidėjo ir baigėsi trumpiausias karas istorijoje? Kada ginčas dėl alaus Oksfordo aludėje tapo 100 mirčių ir 470 metų atgailos priežastimi? Kada ir, svarbiausia – kodėl Napoleonas pabėgo nuo pulko triušių?

    Autorius sako: „Mano tikslas buvo parinkti dienų įvykius, kurie ir dabar dar ataidi. Būna ypatingų dienų – nuo nacionalinės sveikatos sistemos, Jungtinių Valstijų ar „Google“ radimosi dienos iki kinų jūrinės ekspedicijos ar britų valdžios Indijoje pabaigos, – kai mūsų politikos ar kultūros tektoninės plokštės pasislenka.“

    365 metų dienos, 365 istoriniai įvykiai, vienaip ar kitaip veikę pasaulio istorijos raidą. Vieni įvykiai žinomi visiems, kiti tikrai nustebins. Kiekviena diena atveria skirtingą langą į mūsų praeitį: nuo antikos iki naujausių laikų. Autorius iš istorijos lobyno išgriebia ryškiausius brangakmenius ir suveria iš jų pritrenkiamai įdomų vėrinį. Įvykiai seka vienas kitą, o visuma sudaro gyvą, netikėtą ir labai žmogišką pasaulio istoriją.

    Ir nesakykite, kad nenorite sužinoti, kas lemtingo ir svarbaus nutiko tą dieną, kai gimėte jūs.

  • Viktorija Prėskienytė – Diawara. Džiaugsmo ašaros

    asaros„Džiaugsmo ašaros“ – antroji lietuvių žurnalistės, rašytojos Viktorijos Prėskienytės-Diawara knyga. Rašytoja beveik tris dešimtmečius gyveno Afrikoje.

    Ši knyga - apsakymų rinkinys, kuriame atgyja atsiminimai apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje. Sovietmečiu dirbdama žurnaliste V. Prėskienytė-Diawara daug keliavo po gimtąjį kraštą ir rinko įvairias istorijas. Iš jų ir gimė šios knygos siužetai ir veikėjai. Viktorija Prėskienytė-Diawara pripažįsta, kad nebuvo iš tų rašytojų, kurie rašo „į stalčių“ – sovietmečiu kurdavo tik tai, kas praeidavo pro cenzūros filtrą. Visa kita slėpė „smegenų stalčiukuose“. Grįžus į Lietuvą istorijos prisiminė ir sugulė į rinktinę „Džiaugsmo ašaros“. Pavyzdžiui apsakyme „Motinos kerštas“ pasakojama apie tai, kaip vieno kagėbisto sūnus nusišovė tarnybiniu tėvo šautuvu. Anuomet ką nors rašyti apie valdžios ar saugumo aparato darbuotojus buvo draudžiama, todėl viskas liko tik kūrėjos atmintyje.

    Nors remiasi realiai vykusiais įvykiais, „Džiaugsmo ašaros“ nėra autobiografinis kūrinys – jame autobiografiškumo tik tiek, kiek autorė yra gyva to laikotarpio liudininkė. Ji sako, kad esama kūrėjų, kurie gali kurti tik savo šalyje – todėl ši knyga, kaip ir pirmoji „Bėgimas į nežinią“, gimė tik grįžus į Lietuvą.

    1965–1969 m. V. Prėskienytė-Diawara studijavo Maskvos M. Gorkio literatūros institute, kur susipažino su Malio poetu Gaoussou Diawara. 1970 m. pora susituokė ir netrukus išvyko gyventi į Malį. Čia rašytoja dirbo Meno institute ir rengė aktorius, o 1995 m. su vyru įkūrė teatro trupę „Teriya“. Po nepriklausomybės atkūrimo, moteris ėjo Lietuvos garbės konsulės Malyje pareigas, o grįžusi į Lietuvą aktyviai tęsia kūrybinę veiklą. Rašytojos sūnus Viktoras Diawara – gerai visiems žinomas muzikantas.

  • Sally Thorne. Nekenčiu tavęs

    nekenciu„Nekenčiu tavęs!“ – romantiška ir linksma istorija apie tai, kad meilę nuo neapykantos skiria vienas žingsnis.

    Ką daryti, jei visą dieną praleidžiate prabangiame biure su žmogumi, kuriam iš visos širdies nekenčiate. Jei net jūsų kompiuterio slaptažodis yra „Mirk, Džošua, mirk“?

    Tai nėra paprastas „nepatinka“ – Liusi ir Džošua nuoširdžiai nekenčia vienas kito. Jie abu - didelės leidybos kompanijos vadovų asistentai. Liusi miela, žavinga ir geraširdė, ji didžiuojasi, kad visi darbuotojai ją mėgsta. Išskyrus jį... Jis, Džošua - gražus, protingas, tačiau elgiasi kaip susikaustęs nuoboda, be to visi jo privengia. Dirbdami viename kabinete jie tyliai vienas kito nekenčia. Ir niekada nepraleidžia progos apsižodžiuoti.

    Liusi nesupranta, kaip Džošua gali būti toks prie menkiausių smulkmenų besikabinėjantis nelaimėlis. O Džošua erzina pernelyg ryškūs Liusi drabužiai, jos nepastovumas ir noras visur matyti tik gerus dalykus.

    Tačiau kartą jiems kartu besileidžiant liftu viskas baigiasi netikėtu bučiniu... Liusi ima žiūrėti į bendradarbį nauju žvilgsniu. Ji į darbą pradeda rentis kaip į pasimatymą. O gal Džošua visai nejaučia jai neapykantos? Gal tai tik žaidimas? Kaip ir nebyli kova dėl paaukštinimo?

    Debiutinį Sally Thorne romaną „Nekenčiu tavęs“ gyrė „New York Times“ bestselerių autoriai ir romantinių knygų kūrėjai, o pati knyga tapo „USA Today“ bestseleriu. 2019 m. gegužę pranešta, kad pagal Sally Thorne knygą bus kuriamas filmas, kuriame vaidins Lucy Hale ir Robbie Amell. Jį režisuoti patikėta David Mirkin, anksčiau kūrusiam „Simpsonų filmą“.

    Kaip rašytoja Sally Thorne debiutavo 2016 m. Jos romanas „Nekenčiu tavęs!“ pasirodė 25 šalyse, pateko tarp 20 geriausių „Washington Post“ 2016 m. meilės romanų ir dešimties geriausių „Goodreads“ apdovanojimų skaitytojų pasirinkimo kategorijoje.

    „Nuostabus, kandus ir nepaprastai juokingas naujas romantinių knygų balsas. „Nekenčiu tavęs“ užkariaus romantinės komedijos pasaulį. Vienas geriausių skaitytų kūrinių.“

    Kristian Higgins, rašytoja.

  • Deborah Levy. Karštas pienas

    pienasĮ 2016 m. „Man Booker“ ir „Goldsmiths“ premijų trumpuosius sąrašus patekusi Deborah Levy knyga „Karštas pienas“ – dukros ir motinos santykių drama ir istorija apie jauno žmogaus tapatumo paieškas.

    Ligotos Sofijos motinos Rozos paskutinė viltis – kelionė į Ispaniją pas gydytoją Gomesą. Ją kamuoja paslaptingas kojų paralyžius, prieš kurį bejėgiai net geriausi Anglijos medikai. O štai ispano metodai kitokie, tačiau jam ėmus gydyti moterį, jos negalavimai ima kelti vis daugiau klausimų…

    Motinos atrama ir paguoda visą gyvenimą buvo duktė Sofija, tačiau sulaukusi 25-erių ji ima slysti iš Rozos rankų - mergina trokšta gyventi savarankiškai. Kartu su motina atvykusi į kurortinį miestelį Ispanijoje, ji - tik motinos gydymo proceso stebėtoja. Sofija pirmą kartą pajunta laisvę - ji gali elgtis kaip jai patinka.

    Kažkada norėdama padėti motinai susidoroti su liga, Sofija atsisakė svajonės studijuoti doktorantūroje ir dabar dirba padavėja. Ji iš gyvenimo nori daug daugiau, tačiau motinos liga ir jos manipuliacijos neleidžia merginai ištrūkti. Sofija svajoja įkvėpti gryno oro ir nusimesti priklausomybės ir nesaugumo naštą. Sofija nuolat jaučia nepasitenkinimą, sumaištį, nerimą ir baimę prarasti save.

    Romano „Karštas pienas“ pagrindinė veikėja – pusiau graikė, tad romane netrūksta sąsajų su antikine kultūra. Mitologiniai įvaizdžiai ir siužetai papildo pasakojimą, išplečia jį ir kuria draminę įtampą. Be to, šio psichologinio romano siužetą užaštrina pasaulyje siautėjanti ekonominė krizė, kuri verčia kelti klausimus ne tik apie dvasines, bet ir fizines išgyvenimo problemas. Visgi, pagrindinė romano „Karštas pienas“ tema - asmens tapatybė. Kūrinys pasakojamas pirmuoju asmeniu – iš Sofijos perspektyvos. Jos gyvenimas - tarsi eksperimentas, ieškant tiesos ir savasties.

    „Knygos aprašymas gali sukurti įspūdį, jog tai tipiška brendimo istoriją. Taip nėra. Deborah Levy vaizduotė, poetiška kalba, gebėjimas pasakyti daug nedaugžodžiaujant, subtilus balansavimas tarp patoso, pavojaus ir humoro bei išskirtinės veikėjos Sofijos paveikslas – šios knygos stiprybė. Nuostabu tapti įžvalgaus ir nuolat klausimus keliančio Sofijos proto dalimi.“

    The New York Times

    „Karštas pienas“ pasakoja apie vidinį gyvenimą, kurį Levy perteikia taip gyvybingai, lyg Virginios Woolf tekstai. <...> Šis romanas, lyg Medūzos žvilgsnis, sustingdo ir palieka žymę, kuri degina net užvertus paskutinį puslapį.“

    The Guardian

  • Susan Meissner. Šilko siūlų dėžutė

    dezute1940-ųjų Anglija. Vokiečiai vykdo precedento neturinčias karines operacijas prieš Londono gyventojus, šimtai tūkstančių vaikų evakuojami į prieglaudas kaimo vietovėse. Tačiau netgi tada, kai penkiolikmetė Emelina Dauntry ir jos mažesnė sesuo Džulija randa prieglobstį žaviame miestelyje, Emelinos širdis nenurimsta. Jauna mergina trokšta grįžti į miestą, kur jos laukia darbas suknelių salone bei galimybė mokytis mados dizaino. Šis jos troškimas pasirodo stipresnis nei pareiga likti su maža seserimi, kuriai būtina globa.

    Emelina davė pažadą sesei niekada jos nepalikti, tačiau svajonė tokia stipri ir tokia žavinti. Tikslai ir norai grumiasi jos sieloje, o tuo metu vokiečių lėktuvai griauna miestus ir likimus. Seserys žiauriai atskiriamos ir jų gyvenimai jau niekada nebus tokie, kokie galėjo būti.

    Knyga „Šilko siūlų dėžutė“ – tai pasakojimas apie praeities naštą ir troškimą atlyginti skriaudą, apie karą ir žmogų kare.

    „Paprastais žodžiais perteikta jautri ir galinga istorija… ryški, gerai ištyrinėta, vaizduojanti visą karo siaubą, kaimo grožį ir praradimo skausmą, kai mylimas žmogus lieka širdyje dar ilgai po to, kai viskas baigiasi.“

    RT Book Reviews

     „Ši pasirinkimų ir pasekmių istorija veda skaitytojus į širdį veriančią kelionę po karo išdraskytą Londoną, ramųjį Kotsvoldą ir tolimąją Ameriką. Įspūdingas ir emocionalus romanas.“

    Istorinių romanų draugija

    Susan Meissner – buvusi vyriausioji JAV savaitraščio redaktorė ir ne vieną apdovanojimą pelniusi apžvalgininkė. Jos knygos dažniausiai susijusios su istorija, praeitimi ir žmogumi, nešančiu istorijos naštą. Tai jautrūs, gyvybės kupini pasakojimai. Knyga „Šilko siūlų dėžutė“ 2015 tapo vienu iš geriausių „Goodreads“ romanų.

  • Lena Andersonn. Svėjos sūnus

    sunus

    „Svėjos sūnus“ – švedų žurnalistės Lenos Andersson kūrinys, kuriame chirurgiškai tiksliai rekonstruojamas Švedijos socialinis gyvenimas ir atskleidžiamas industrinės gerovės valstybės žlugimo procesas.

    Ragnaras Johansonas tikras modernios visuomenės kūdikis. Jis gimė ketvirtajame XX a. dešimtmetyje, kai šalyje vyko didžiosios permainos ir įsibėgėjo modernizacija. Būtent dėl šios priežasties jam, socialinės demokratijos vertybių aplinkoje subrendusiam vyrui, jo motinos Svėjos įpročiai kelia pasibaisėjimą. Kepti pyragus, konservuoti daržoves ir skalbti rankomis – visa tai, Ragnaro įsitikinimu, turėjo likti praeityje. Tokie dalykai niekaip nedera su pergalingu žygiu į modernybės laikus.

    Naujomis vertybėmis besivadovaująs Ragnaras aukština skalbimo mašinos efektyvumą ir pusfabrikačių suteikiamą galimybę taupyti laiką. Susilaukęs dukters Elzos, jis augina ją vadovaudamasis savo vertybėmis ir siekia, kad ji taptų geriausia šalies slidininke.

    Dvi Ragnaro gyvenimo moterys simbolizuoja istorinį lūžį: Svėja įprasmina praeitį, valstietišką „tamsumą ir atsilikimą“, o Elza įkūnija ateitį ir naująjį pasaulį. Deja, niekas neapsaugotas nuo likimo pokyčių. Viskas ima keistis ir nepriekaištingas naujasis tobulas Ragnaro pasaulis išsikvepia. Ar tikrai jo motinos įpročiai ir patirtys tėra nenaudingi praeities reliktai?

    Lena Andersson, pasakodama vienos šeimos istoriją, išsamiai ir tiksliai rekonstruoja gerovės valstybės žlugimo procesą. Romane „Svėjos sūnus“ autorė nebijo jautrių temų ir skaudžių problemų, kurios iškyla vykstant socialinėms transformacijoms. Tai pasakojimas apie žmones vienijančius ir skiriančius dalykus, ištikimybę sau ir kitiems, savirealizaciją ir modernybės „tiesą“, valstybės ir visuomenės santykį, pasitikėjimą ir vidinę stiprybę.

    Knygos autorė Lena Andersson (g. 1970) – aštuonis romanus sukūrusi švedų žurnalistė, bendradarbiaujanti su didžiausiais šalies leidiniais. Rašytoja laikoma viena įdomiausių ir talentingiausių šalies apžvalgininkių. Kadangi gilinasi į moterų psichologiją ir lyčių tarpusavio santykius, ji apibūdinama kaip geriausia šalies meilės temos ekspertė, tačiau jos tekstai toli gražu neprimena romantiškų meilės istorijų – tai tikroviški, skaudžias temas nagrinėjantys kūriniai. Lietuvių kalba išleisti du romanai: „Estera. Romanas apie meilę“ ir „Be įsipareigojimų“. Prieš keletą metų rašytoją lankėsi Vilniaus knygų mugėje.