• Przemyslaw Wechterowicz. Būti tigru

    tigruŠa! Tik pažvelkit, ką matom. Jis didelis, dryžuotas, o nasrai pilni sniego baltumo dantų. Jau žinot, kas tai? Taip, tai...

    TIGRAS.
    O būti tigru – išties nuostabus dalykas. Nori sužinoti, kaip atrodo mano diena? Kuo greičiau atsiversk šią knygelę ir sužinosi, ką veikia, kaip pokštauja ir ką mėgsta tikrų tikriausi TIGRAI!

  • Katherine Rundell. Vilkų mergaitė

    mergaiteKnyga „Vilkų mergaitė“ – tai į klasikinius vaikų literatūros kūrinius besilygiuojantis anglų vaikų rašytojos Katherine Rundell pasakojimas apie drąsą, kovą ir nuotykius apsnigtuose Rusijos miškuose dvidešimtojo amžiaus pradžioje.

    Feodora ir jos mama gyvena sniegu užverstuose Rusijos miškuose, name, pilname maisto ir židinių. Už dešimties minučių kelio esančios koplyčios griuvėsiuose gyvena vilkų gauja. Feodoros mama yra vilkų užkalbėtoja, o Feo šio meno dar tik mokosi. 

    Vilkų užkalbėtojas yra visiška priešingybė gyvūnų dresuotojui. Užkalbėtojas moko gyvūną kovoti už save, slėptis, bėgti ir saugotis žmonių. 

    Kai Rusijos kariuomenės žiaurumas ima kelti grėsmę Feo gyvybei, ji neturi kitos išeities – tik bėgti. „Vilkų užkalbėtoja“ – tai istorija apie pasipriešinimą, kovą, apie sugebėjimą apginti tai, kuo tiki ir ką myli. Ir, žinoma, tai istorija apie vilkus.

    „Vilkų užkalbėtoja“ turi viską, tai tikrai įtraukianti knyga, gražiai parašyta, labai savita ir vis dėlto sukurianti tą jau pažįstamos, pripažintos klasikos jausmą.“

    Jacqueline Wilson, rašytoja, knygų „Lilė nori būti viena“ ir „Bučinys“ autorė

    Katherine Rundell (g. 1987 m.) – anglų vaikų rašytoja, lietuviškai yra išleista jos knyga Stoglaipiai, sulaukusi kritikų ir skaitytojų pripažinimo, pelniusi rašytojai nemažai apdovanojimų, knyga buvo įtraukta ir į trumpąjį Karnegio medalio apdovanojimų sąrašą.

    K. Rundell gimė Kento mieste Anglijoje, gyveno Zimbabvėje, kur jos tėtis dirbo diplomatinį darbą. Kai Katherine Rundell buvo keturiolikos, šeima persikėlė į Briuselį. Rašytoja iki šiol prisimena, kokį kultūrinį šoką ji patyrė atvykusi į Belgiją, kur pirmą kartą susidūrė su europiečių paauglių kultūra - niekas čia nelaipiojo medžiais, nevaikščiojo basomis bei nerengė plaukiojimo varžybų, kaip ji tai darydavo Zimbabvėje. 

    Laisvalaikiu rašytoja mėgsta vaikščioti lynu, laipioti namų stogais ir daryti saulutes, nes „jos veikia panašiai kaip skaitymas – apverčia pasaulį aukštyn kojomis ir užgniaužia kvapą“. 

    Rašytoja yra Oksfordo universiteto Visų Šventųjų koledžo mokslinė bendradarbė. Pirmąją knygą išleido 2011 metais. 

  • William Joyce. Olio odisėja

    Odiseja– Labiausiai šiame kambaryje, name, šalyje ir visoje Žemės visatoje, ir kosmose, ir visose tose vietose, apie kurias mudu dar net nežinom, aš mėgstu...

    – Ką?!

    Bilis pažvelgė į Olį ir nusišypsojo:

    – Tave.

    Ar žinote, kaip atrodo tobula Bilio ir jo mėgstamiausio žaisliuko Olio diena? 

    Bičiuliai mažyliauja, leidžiasi į smagiausius nuotaikius, o kai berniukas užmiega, Olis tampa Bilio planetos saugojimo meistru. Kai draugai kartu, laikas bėga 377 kartus greičiau! Bet jie nė nenutuokia, kad kiekvieną žingsnį stebi piktojo klouno Zozo baisūnai: jie grobia vaikų mėgstamiausius žaisliukus! 

    Geriausi draugai leidžiasi į patį didžiausią nuotykį, kuriame jų laukia slaptų slapčiausia naktinė gelbėjimo iš pavojų operacija!?

  • Jolita Zykutė. Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo

    karalaiteNors karalaitė – dar visai maža mergaitė, ji jau rūpinasi karalystės reikalais. Tiesa, padedama Visų reikalų ministro ir taksiuko Tapio. Tačiau vienas rytas sujaukia visos karalystės gyvenimą: Jos Didenybė pakviesta dalyvauti pasaulio karalaičių grožio konkurse! Užuot mokiusis skaityti ir groti fortepijonu, karalaitė dienų dienas lavina grakščią eiseną ir šypsosi prieš veidrodį. Ji net pamiršo valdymo klausimus ir ištikimąjį bičiulį Tapį! Karalystės gerovė pakibo ant plauko: ar mergaitė suvoks, kad už grožį daug svarbiau išmintis ir kilnumas?

  • Silvana De Mari. Hanija, Šviesos Riterė

    hanijItalų rašytojos Silvana De Mari knyga „Hanija, šviesos riterė“ – tai pasakojimas apie prakeiktą vaiką, – mergaitę, kuriai lemta gyventi medžiojamai ir tuo pačiu jaučiant, jog kažkas ja rūpinasi.  

    Knyga „Hanija, šviesos riterė“ – tai pirmoji trilogijos apie Haniją dalis, kuri pradeda pasakojimą apie princesę Hakseną ir jos dukterį – Haniją. 

    Tamsybių Valdovas nusprendžia prakeikti žmoniją ir pasirenka Hakseną – ji turės pagimdyti Valdovo įpėdinį, kuris pražudys pasaulį. Haksena buvo auklėjama pagal visus riterystės principus, ji kilni ir ryžtinga, tačiau dabar jai teks rinktis – karalystė ar duktė? Negana to, Haksena suvokia, kad vaiko nužudymas tikrai neišgelbės karalystės, net jei tas nužudytas vaikas bus paties blogio – Tamsos Valdovo – duktė. 

    Kad apsaugotų Haniją, Haksena turi išvykti kuo toliau. Tiesą pasakius, Hanija yra išskirtinis vaikas, turintis tokių galių, kurios neprieinamos jokiam žmogui, tačiau vis tiek ji – blogio dukra. Mergaitė supranta, kad ji kitokia, todėl pati skleidžia pyktį bei panieką. Hakseną ir Haniją persekioja daugybė medžiotojų, kurie trokšta Tamsos Valdovo įpėdinės mirties. Tačiau vieną karį jos turi savo pusėje. Ar užteks Hanijai drąsiosios mamos ir ją įsimylėjusio riterio pagalbos? Ar Hanija iš tiesų atėjo tik tam, kad pražudytų pasaulį?

    Šviesos Riteris niekada nesustoja. Šviesos Riteris niekada nepasiduoda, net ir tada, kai jį sukausto baimė, net ir tada, kai jaučiasi nugalėtas ar apimtas nevilties. Šviesos Riteris niekada nepasiduoda. Jis tęsia kovą ir kovoja iki galo, ir tol, kol Šviesos Riteris gyvas, tol, kol gyvas nors vienas teisuolis, pasaulis bus išgelbėtas.

    Silvana De Mari (g. 1953 m.) – italų rašytoja, psichoterapeutė ir gydytoja. Yra dirbusi chirurge Italijoje ir Etiopijoje, vėliau įkūrė savo psichoterapijos kabinetą Turine, Italijoje. Labiausiai pasaulyje žinoma jos trečioji knyga vaikams „Paskutinis elfas“, kuri buvo išversta į 18 kalbų ir pasirodė 23 šalyse. Tai buvo pirmoji jos knyga, išversta į anglų kalbą, ji pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų Italijos H. K. Anderseno premiją (2004) ir „Bancarellino“ premiją (2005). Vėliau pasirodžiusi serija „Paskutinis orkas“ taip pat sulaukė skaitytojų ir kritikų įvertinimo. 

  • Timo Parvela. Kepler 62. Kvietimas

    6299 lygis. Liko paskutinis bandymas.

    Vienas vienintelis bandymas. Po jo žaidimas išsijungs.

    Trylikametis Aris drauge su broliuku Joniu žaidžia naują, sudėtingą kompiuterinį žaidimą Kepler62. Niekas nežino, kas nutinka perėjusiems paskutinį lygį – ir apskritai, ar tai tėra tik žaidimas. Negana to, Jonis suserga paslaptingu virusu, o gauti vaistų, pasirodo, ne taip paprasta. Prasideda beprotiškas nuotykis...

    Žinomi skandinavų autoriai suomis Timas Parvela, norvegas Bjørnas Sortlandas ir dailininkas suomis Pasis Pitkänenas sukūrė pasaulį, kuriame draugystė, pavojai ir drąsa išbandomi nepažįstamoje kosmoso erdvėje. Šešių knygų serija mokyklinio amžiaus skaitytojams vienu metu pasirodė Suomijoje ir Norvegijoje ir iškart sulaukė didelio populiarumo.