• Adam Kay. Dabar tau skaudės: slapti jaunesniojo gydytojo dienoraščiai

    skaudesBuvusio gydytojo Adam Kay knyga „Skaudės: slapti jaunesniojo gydytojo dienoraščiai“ atveria akis ir atskleidžia šokiruojančią tiesą apie sunkų gydytojų darbą. Tarp komedijos ir tragedijos nuolat laviruojantis pasakojimas privers ir kvatoti, ir susimąstyti. 

    Susipažinkite su gydytojo gyvenimu: 97 valandų savaitė, sprendžiami gyvybės ar mirties klausimais, nuolatinis kūno skysčių cunamis, o ligoninės automobilių stovėjimo aikštelės skaitiklis uždirba daugiau nei tu… Knyga „Skaudės: slapti jaunesniojo gydytojo dienoraščiai“ atveria skaudžią gydytojų gyvenimo realybę. 

    Adam Kay dirbo jaunesniuoju gydytoju nuo 2004 iki 2010 metų, kol viena siaubinga patirtis privertė jį iš naujo pamąstyti apie savo ateitį. Jis visą laiką rašė dienoraštį. Knyga „Skaudės: slapti jaunesniojo gydytojo dienoraščiai“ pasakoja istorijas iš sveikatos apsaugos sistemos fronto linijos. Juokingas, gąsdinantis ir širdį draskantis dienoraštis yra viskas, ką reikia žinoti ir dar keli dalykai, kurių turbūt nenorėtumėte žinoti apie gyvenimą ligoninės palatose ir už jų durų. 

    Knyga „Skaudės: slapti jaunesniojo gydytojo dienoraščiai“ – tai iš pirmų lūpų pasakojamos istorijos, slapta išskrebentos po nesibaigiančių dienų, bemiegių naktį ir prarastų savaitgalių. Šioje knygoje – visas džiaugsmas, skausmas, pasiaukojimas, iš proto varanti biurokratija ir meilės laiškas tiems, nuo kurių bet kurią akimirką gali priklausyti mūsų gyvenimas. 

    Adam Kay (g. 1980 m.) – britų komikas, rašytojas, buvęs gydytojas. Adamo tėvas buvo gydytojas, tad savo sprendimą eiti tuo pačiu keliu jis vadina iš anksto nulemtu ir nuspėjamu. Jo memuarai „Skaudės: slapti jaunesniojo gydytojo dienoraščiai“ tapo bestseleriu ir buvo parduota daugiau nei milijonas egzempliorių. Knyga jau išversta į 28 kalbas ir tapo tarptautiniu bestseleriu. Britų TV kanalas BBC Twopaskelbė, kad pagal knygą bus kuriamas aštuonių dalių serialas. Autorius taip pat keliauja po Jungtinę Karalystę ir kitas šalis kaip komikas, pasakodamas apie savo patirtį. 

  • Claudio Paolucci. Umberto Eco. Tarp Tvarkos ir Nuotykio

    ecoVieno žymiausių XX amžiaus intelektualų, rašytojo, filosofo Umberto Eco biografija – „Umberto Eco. Tarp Tvarkos ir Nuotykio“. Ši knyga – tai vieno iš paskutiniųjų jo studentų Claudio Paolucci duoklė savo dėstytojui, mokytojui ir kolegai. 

    Umberto Eco (1932–2016) – pasaulinę šlovę pelnęs rašytojas, Viduramžių filosofijos ekspertas, semiotikas, literatūros, meno, istorijos tyrinėtojas. Tačiau pirmiausia jis buvo nepaprastas mokytojas. Tiek universitete, tiek už jo ribų. Knygos „Umberto Eco. Tarp Tvarkos ir Nuotykio“ autorius Claudio Paolucci buvo vienas paskutiniųjų Umberto Eco mokinių, o vėliau ir jo kolega Bolonijos universitete. 

    Umberto Eco darbo pamatas visada buvo meilė abejonėms ir pasitikėjimas diskusijomis. Jis sugebėdavo nutiesti tiltus tarp idėjų ir žmonių, ironija ir humoru naudojosi tikrindamas egzistuojančią tvarką. Umberto Eco visuomet jautė pašaukimą mokyti ir tyrinėti.  

    Knygoje „Umberto Eco. Tarp Tvarkos ir Nuotykio“ autorius apžvelgia filosofinį, socialinį, intelektualinį Umberto Eco palikimą ir parodo, kaip stipriai buvo susijusios skirtingos jo veiklos: semiotikos teorijos ir rašytojo darbas, žiniasklaidos analizė ir meilė Viduramžiams, humoras ir atsakomybė, vertinant savo kaip profesoriaus darbą. 

    Claudio Paolucci biografijoje „Umberto Eco. Tarp Tvarkos ir Nuotykio“ atskleidžia U. Eco ne tik kaip mokslininką ar dėstytoją, bet ir kaip jautrų, lankstų, į dialogą ir diskusijas linkusį žmogų. Autorius papasakoja, kaip žinomas rašytojas bendraudavo su savo studentais ir net koks gyvūnas buvo jo mėgstamiausias. Knygoje atsiskleidžia įspūdinga ir subtili Umberto Eco asmenybė, jo požiūris į gyvenimą, mokslą ir darbą. 

    Umberto Eco rašė romanus, esė, mokslinius darbus, yra parašęs ir kelias knygas vaikams. 

    „Atsisveikinu su šia knyga taip, kaip atsisveikinau su Umberto Eco, kai šis palydėdamas mane link lifto tarpduryje tarė: „Claudio, parašyk apie mane knygą.“

    Štai, profesoriau, knyga parašyta. Tikiuosi, tau ji patinka. Per visus šiuos nuostabius dvidešimt metų tai pirmas kartas, kai kreipiuosi į tave „tu“.

    Claudio Paolucci -  filosofijos ir komunikacijos fakulteto Bolonijos universitete dėstytojas. Dėsto semiotiką, audiovizualinės ir muzikos kalbos semiotiką, kalbos filosofiją. Nuo 2012 metų jis yra Italijos kalbos filosofijos draugijos sekretorius. Jo daktaro disertacijai vadovavo Umberto Eco.

  • Victoria Helen Stone. Aš, Džeinė

    DzeineAmerikiečių rašytoja Victoria Helen Stone meistriškai kuria įtampą ir atskleidžia šiek tiek gąsdinantį pagrindinės veikėjos charakterį knygoje „Aš, Džeinė“.

    Džeinės darbas draudimo kompanijoje yra visiškai įprastas. Ji – mergina su gėlėta suknele, kvalifikuota ir puikiai vykdanti savo gana žemo lygio pareigas. Čia ji puikiai pritampa. Ji tokia moteris, kokios ir patinka vadovui Styvenui Hepsvortui – nuolanki, nepasitikinti savimi ir visada pasirengusi nusileisti vyrui.

    Tačiau niekas nežino, kokia iš tiesų yra Džeinė. O mažiausiai tai supranta Styvenas.

    Paprastoji Džeinė turi paslapčių ir būtent Styvenui teks pajusti visą jos sielos tamsą. Ji nusitaikė į jo širdį ir niekas jai nebesutrukdys. Ji leisis sugundoma Styveno, leisis nutempiama į jo lovą. Ir tik tam, kad įsiskverbtų į jo gyvenimą – karjerą ir šeimą, kad galėtų atskleisti jo purvinas paslaptis.

    tėjo laikas Džeinei užsiimti tuo, kas svarbu Styvenui. Ji gali atimti viską.

    Taip, kaip jis atėmė iš jos.

    Victoria Helen Stone (tikrasis vardas Victoria Dahl) – amerikiečių rašytoja. Pirmąjį savo knygos rankraštį ji baigė būdama dvidešimties, o pirmąją knygą išleido 2007 metais. Ši knyga išgarsino ją kaip romantinių istorijų rašytoją. Nuo tada Victoria išleido daugiau nei 30 knygų ir pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. 2016 metais ji metė sau iššūkį ir pradėjo rašyti rimtesnius, psichologinės įtampos kupinus trilerius, pasirašydama juos slapyvardžiu. „Aš, Džeinė: dvigubas gyvenimas, vienas tikslas – kerštas“ – trečiasis jos parašytas trileris. 

    Victoria Helen Stone augo vidurio Vakarų lygumose, o dabar su šeima gyvena nedideliame Uolinių kalnų miestelyje, kur rašytoja mėgsta eiti į žygius vasarą arba jaukiai tūnoti namuose žiemą. 

  • Karl Ove Knausgard. Mano kova. Mylintis žmogus

    kova„Mano kova. Mylintis žmogus“ – antroji norvegų rašytojo Karlo Ovės Knausgaardo šešių romanų ciklo „Mano kova“ dalis (pirmoji dalis - „Mano kova. Mirtis šeimoje“), kurioje autorius šokiruojamai atvirai toliau pasakoja savo, artimųjų bei pažįstamų gyvenimą.

    Kai kas norvegų autorių Karlą Knausgordą lygina su tokiomis literatūros legendomis kaip Tomas Mannas, Robertas Musilis ar Marcelis Proustas. Visame pasaulyje jį išgarsino šeši ciklo „Mano kova“ romanai. Juose autorius be užuolankų kalba apie asmeninį gyvenimą, šeimą ir draugus. Kiekvienas romanas yra atskira istorija, įsiliejanti į šešių dalių sagą apie žmones, gyvenimą ir mirtį.

    Romano „Mano kova. Mylintis žmogus“ epicentre – vyras išgyvenantis vidurio amžiaus krizę. Jis persikelia į Švediją, kur veda savo ilgametę pažįstamą Lindą. Siužeto pagrindą sudaro jųdviejų meilė, tačiau pastaroji neatsiejamai persipina su meile vaikams, tėvams, draugams ir kiekvienam žmogui. Kiekviena maža kasdienybės kova su savimi ir aplinkiniu pasauliu rašytojui tampa kūrybos impulsu. Tai kova, per kurią Knausgaardas mėgina išsilaisvinti ir atsiriboti nuo banalybės.

    Kaip ir visos ciklo dalys, „Mano kova. Mylintis žmogus“ tiesmukai ir skrupulingai narsto vieno žmogaus gyvenimą. Romane nelieka vietos nutylėjimams, autorius kalba atvirai, o jo sakoma tiesa ne visada yra maloni ir priimtina. Net santykiai su žmona ir vaikais aprašomi be jokios vidinės cenzūros. Tačiau tas apsinuoginimas, savo sielos užkaborių nagrinėjimas ir suteikia romanui daugiausia žavesio. Pamatinius meilės, ištikimybės, mirties, kūrybiškumo klausimus papildo konkrečios autoriaus gyvenimo detalės.

    „Jo pastangos kurti pasakojimą keičiant laiką bei erdvę ir sklandus jo pobūdis primena Prustą – jį Knausgaardas, be abejonės, yra skaitęs. Viso to rezultatas – didžiuosius tėvystės klausimus sprendžiančio ir vidurinio amžiaus krizę išgyvenančio vyro minčių portretas. Jam nevalingai suvokiant, kad antro šanso nėra.“

    The Independent

    „Knausgaardo raktas į sėkmę – tabu neigimas. Vertindami jo nuoširdumą iš tiesų džiaugiamės tuo, kad jis pasako tai, ką esame linkę nutylėti? <...> Nuoširdumas kyla ir iš paradokso, nusakančio jo pasakojimo pagrindą – norėdamas rašyti, Knausgaardas bando pabėgti nuo savo gyvenimo, bet galiausiai apie tą gyvenimą ir ima rašyti.“

    The Telegraph

  • Chris Carter. Krucifiksas

    chrisRašytojo, studijavusio nusikalstamo elgesio psichologiją, debiutinis romanas „Krucifiksas“ pradeda knygų seriją apie detektyvą Robertą Hanterį. Ši, pirmoji, detektyvo byla pranoksta net lakiausią vaizduotę. Ar gali būti, kad mirties bausme buvo nubaustas ne tas žmogus? Kiek aukų prireiks, kol galiausiai bus pagautas merginas kankinantis psichopatas?

    Kai apleistame name Los Andželo viduryje miškų randamas jaunos moters kūnas, žmogžudysčių skyriaus detektyvas Robertas Hanteris jaučiasi tarsi atsidūręs šiurpiame, besikartojančiame košmare. Nuoga, pakabinta ant dviejų medinių stulpų auka buvo sadistiškai kankinama iki nepakeliamai skausmingos mirties. 

    Jos veido oda buvo nulupta dar jai esant gyvai. O ant jos sprando išpjautas dvigubas kryžius – psichopato, žinomo kaip Krucifiksas, parašas. Tačiau tai neįmanoma! Krucifiksas buvo sugautas prieš dvejus metus ir jam įvykdyta mirties bausmė. Ar tai gali būti mėgdžiotojas? Ar tai, kas atrodo neįmanoma, gali būti tiesa? Ar gali būti, ir kaip, kad žudikas vis dar laisvėje, pasirengęs vėl žiauriai žudyti, rinktis atsitiktines aukas ir tyčiotis iš Roberto Hanterio, kuris nesugeba jo sugauti? Hanteris ir jo naujas partneris netrukus patirs siaubą, kuris pranoksta bet kokią vaizduotę. Jie turi išspręsti šią bylą kuo greičiau...

    Chris Carter – rašytojas, psichologas. Gimė Brazilijoje, kur praleido visą vaikystę ir paauglystę. Baigęs mokyklą persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, kur studijavo psichologiją, jo specializacija - nusikalstamas elgesys. Studijų metais dirbo įvairiausius ir keisčiausius darbus, net buvo vyrų egzotinių šokių grupės narys.

    Keletą metų dirbo nusikaltimų psichologu, buvo Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys ir tyrinėjo daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Vėliau persikėlė gyventi į Los Andželą ir kostiumus bei portfelį iškeitė į plėšytus džinsus ir elektrines gitaras. Kurį laiką grojęs įvairiose roko grupėse, vėliau Ch. Carter nusprendė savo laimę išbandyti Londone. Čia jjis grojo su ne vienu žinomu muzikantu ir apkeliavo pasaulį. 

    Tačiau šis etapas taip pat baigėsi ir Ch. Carter atsidėjo rašymui. „Krucifiksas“ – pirmasis Ch. Carter romanas. Romanas išleistas daugiau nei 15 šalių. 

  • Chanel Cleeton. Kitais metais Havanoje

    havanojeĮtraukianti knyga „Kitais metais Havanoje“ – tai istorinė drama ir sielos kelionė namo. Kas laukia paskutinį močiutės norą išpildyti į Kubą atvykusios merginos? Kokios paslaptys slypi kerinčio grožio, bet tragiško likimo šalyje?

    Po mylimos senelės mirties kubietiškų šaknų turinti amerikietė keliauja į Havaną. Čia ji ne tik randa savo tikrąją tapatybę, bet ir sužino šeimos paslaptį, kuri buvo slepiama nuo pat revoliucijos laikų…

    1958 m., Havana. Cukraus barono dukra, devyniolikmetė Elisa Perez priklauso Kubos aukštuomenei, kur jaučiasi pakankamai saugi nuo šalyje vis augančių politinių neramumų. Tačiau tik iki tol, kol užmezga slaptą romaną su aistringu revoliucionieriumi.

    2017 m., Majamis. Laisvai samdoma rašytoja Marisol Ferera užaugo iš savo močiutės Elisos girdėdama romantiškas istorijas apie Kubą. Močiutė buvo priversta revoliucijos metu bėgti iš šalies. Paskutinis Elisos noras buvo, kad Marisol išbarstytų jos pelenus gimtojoje šalyje. 

    Atvykusi į Havaną Marisol akis į akį susiduria su kontrastais tarp tropinio ir nesenstančio Kubos grožio ir pavojingos politinės padėties. Į dienos šviesą pradėjus lįsti vis daugiau šeimos praeities paslapčių, Marisol susivokia jaučianti begalinę trauką paslaptingam vyrui. Jai prireiks pamokų iš močiutės praeities, kad suprastų tikrąją drąsos reikšmę.

    Romanas „Kitais metais Havanoje“ atskleidžia ne tik šeimos, bet ir šalies portretą. 

    Chanel Cleeton – amerikiečių rašytoja, gimusi Floridoje ir užaugusi klausydama pasakojimų apie savo šeimos gyvenimą bei pasitraukimą iš Kubos prasidėjus revoliucijai. Jos aistra politikai ir istorijai neblėso ir išvykus į Angliją, kur ji studijavo tarptautinius santykius ir pasaulio politiką. Jai labai patinka keliauti, yra gyvenusi Karibuose, Europoje ir Azijoje. „Kitais metais Havanoje“ – populiariausia jos knyga, kurios sėkmę 2019 metais autorė pratęs kitoje knygoje apie Perez šeimą „Kai mes palikome Kubą“ (When we left Cuba).

  • Gražina Karaliūnienė. Vasara, kai pasaulis šoko tvistą

    vasaraNedidelis, iš pirmo žvilgsnio ramus Lietuvos miestelis iš praeito amžiaus septintojo dešimtmečio. Gūdus sovietmetis – lozungų laikai, kai oficialiai gyvenama be meilės, be sekso, be nusikaltimų ir savižudybių. Tačiau žmonės vis tiek myli, mylisi, neapkenčia ir kenčia, gyvena ir miršta. Tai laikmetis, kai parduotuvėse retsykiais pasirodo pamėlusios vištos, o nomenklatūrininkų šaldytuvai sprogsta nuo gėrybių. Kai lentynose rikiuojasi tik kaliošai, o pilietės iš vykdomojo kaukši zomšiniais bateliais. Laikas, kai peržengtas bažnyčios slenkstis sužlugdo karjerą. Gyvenimas slenka apatiškai, sąmoningų piliečių ramybę saugo partija ir vyrai pilkais kostiumais iš atitinkamų institucijų. O kažkur pasaulyje skamba „Bitlai“, Vietname dega napalmas...

    Savo istoriją mums pasakoja septyniolikmetė Liucija, gera mergaitė, komjaunuolė, kuri aistringai įsimyli blogą berniuką Remį. Liucijos tėvai priklauso sovietinei nomenklatūrai, gauna prekes pagal blatą, valgo rūkytas dešras ir turi namų tvarkytoją. Deja, teisingas ir tvarkingas Liucijos pasaulėlis pasmerktas, nes realybė daug žiauresnė nei vaizduoja knygos – dingsta žmonės, kurių niekas nepasigenda, taikiu metu į tarnybą pašaukti kariai grįžta cinkuotuose karstuose, vyksta nelegalios lenktynės...

  • Dalia Smagurauskaitė. Madraso deimantas

    deimantasIšskirtinio grožio, rytietiškai spalvingas ir įtampos kupinas Dalios Smagurauskaitės romanas „Madraso deimantas“ pasakoja istoriją apie itin vertingą, tačiau prakeiksmu paženklintą brangakmenį. Kiek žmonių, siekiančių jį gauti, nukentės ir ar bent vienam pavyks praturtėti?

    1701 metai. Madraso (dabartinio Čenajaus miesto Indijoje) gubernatorius Tomas Pitas puikiausiai nusimano apie vertingus brangakmenius ir jais labai domisi. Tą pačią akimirką, kai tik prekeivis iš purvinos nosinės išvynioja deimantą, Tomas Pitas supranta, kad tai – išskirtinis akmuo, vertas didžiulių pinigų. Gubernatorius trokšta įsigyti deimantą ir parsigabenti jį į Angliją, tačiau tai turi padaryti slapta, o tam prireiks ne tik pinigų, bet ir ne ką mažesnės rizikos. Jis nė nenujaučia, kad Madraso išskirtinio grožio deimantas slepia baisią paslaptį ir... neša nelaimes.

    2011 metai. Jauna meno ekspertė Adelė keliauja į Antverpeną, vadinamą deimantų sostine. Ji turi svajonę ir tikslą - pavogti legendomis apipintą deimantą ir drauge su mylimuoju leistis į pasaulį. Ilgai rengtas vagystės planas atrodo kone tobulas, o iki svarbiausios dienos lieka tiek nedaug. Tačiau kaip tik tada viskas ima griūti ir įvykiai klostosi visai ne taip, kaip Adelė tikėjosi. Jai teks kovoti iš paskutiniųjų, kad pasiektų savo trokštamą tikslą, o ant kulnų lips ne tik keršto ištroškę bendrininkai, bet ir... deimanto prakeiksmas. 

    Dalia Smagurauskaitė (g. 1984) – žurnalistė, rašytoja ir aistringa keliautoja. D. Smagurauskaitė Vilniaus universitete studijavo kultūros istoriją ir antropologiją, o Vilniaus dailės akademijoje – meno istoriją ir teoriją. Moka keturias užsienio kalbas.

    Pagal programą „Europos savanorių tarnyba“ buvo išvykusi padirbėti Florencijos savivaldybei priklausančiame Palazzo Vecchio muziejuje. Tuomet ji susižavėjo italų kultūra  ir tradicijomis. Penkerius metus išgyvenusi Florencijoje ėmėsi įgyvendinti kelionių po Toskaną projektą unseentuscany.com. Ji yra žurnalo „Keliauk!“ sumanytoja ir vyriausioji redaktorė bei dviejų kelionių knygų apie Italiją autorė – „Saulės sala Sicilija“ ir „Toskana. Florencija. Magiška žemė“

    „Madraso deimantas“ – pirmasis jos romanas, kupinas iš pietų parsivežtos energijos, spalvų ir neįtikėtinai jaudinančių istorijų.

    Dalia Smagurauskaitė publikuoja straipsnius įvairiuose leidiniuose ir portaluose, keliauja.

  • Allison Pataki. Imperatorienė Sisi

    sisiAmerikiečių rašytojos Allison Pataki didingas istorinis romanas „Imperatorienė Sisi“ – tai pasakojimas apie mažai žinomą Austrijos-Vengrijos imperatorienę Elžbietą – savo laikų princesę Dianą. 
    Ištekėjusi už Austrijos imperatoriaus Prano Juozapo I, Elžbieta – geriau žinoma kaip Sisi – užkariavo žmonių širdis kaip jų pasakų karalienė. Tačiau už blizgios ir akinančios išorės slėpėsi kur kas gilesnė Elžbietos asmenybė. 

    Devynioliktojo amžiaus viduryje Vienoje Habsburgų dvaro menės buvo kupinos ne tik valso garsų ir šampano, bet ir įtampos, aistrų, pagundų ir intrigų. 

    Dusinama griežtų protokolų ir sudėtingos santuokos, Sisi tampa vis nerimastingesnė. Laisvos sielos klajoklė randa paguodą ir nusiraminimą tik savo dvare Vengrijoje, netoli Budapešto. Čia ji jodinėja numylėtais žirgais ir mėgaujasi žavingo grafo vizitais. Šį vyrą imperatorienė netikėtai įsimyli. Tačiau tragiškos naujienos ištraukia ją iš trapaus ramybės uosto ir priverčia grįžti į sostinę, į pasaulį, pripildytą gandų, apkalbų ir pavydo. Pavojai čia tyko kiekviename šešėlyje. 

    Blaškydamasi tarp meilės romanų ir praradimų, pasišventimo ir nepaklusnumo, Sisi kovoja su ją draskančiais troškimais. Išsaugoti šeimą ar bėgti iš ją žlugdančios santuokos, o kartu ir nuo beprasidedančio Pirmojo pasaulinio karo? Amžiuje, kai griūva monarchijos, Sisi kovoja už savo teisę į sostą, už žmonių meilę ir bando išgelbėti savo imperiją. Tačiau ar ji pajėgs išsigelbėti pati?

    Romane „Imperatorienė Sisi“ atgyja tokios istorinės figūros kaip pamišėlis Bavarijos karalius Liudvikas, princas Rudolfas ir kiti. Svarbiausia – čia atgyja imperatorienė Sisi – išskirtinė, ekstravagantiška moteris, gyvenusi romantišku, tačiau nenuspėjamu ir nepastoviu laikotarpiu. 

    Allison Pataki (g. 1984 m.) – amerikiečių rašytoja ir žurnalistė. New York Times bestselerių autorė. „Imperatorienė Sisi“ – trečioji autorės knyga. A. Pataki Jeilio universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas. Rašyti apie imperatorienę Sisi ją įkvėpė šeimos šaknys, siekiančios Habsburgų imperijos atstovus. Rašytoja su vyru ir dukra gyvena Čikagoje. 

  • Arvydas Juozaitis. Oginskis. Polonezas. 1791-1822 metų drama

    OginskisFilosofo, rašytojo Arvydo Juozaičio istorinė drama „Oginskis. Polonezas: 1791–1822 metų drama“ atskleidžia sudėtingo Lietuvai laikotarpio įtampas ir dvasią. Kaip elgėsi Lietuvos valstybės elitas Abiejų Tautų Respublikos žlugimo akivaizdoje? Ko siekė ir kaip gyveno tokie didikai kaip M. K. Oginskis? 

    Mykolas Kleopas Oginskis – istorinė asmenybė, politikas, diplomatas, kurį visi iki šiol geriausiai prisimena kaip kompozitorių, polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autorių. Tačiau Oginskis visa širdimi pirmiausia jautėsi politikas. Jam rūpėjo Lietuva, jos valstybingumas. 

    Arvydo Juozaičio dramoje „Oginskis. Polonezas: 1791–1822 metų drama“ M. K. Oginskis atgyja kaip politikas, besistengiantis atkurti valstybę. Dramoje pasakojama apie Abiejų Tautų Respublikos žlugimą – metus, kai Lietuvos šviesuoliai, visuomenės veikėjai, didikai bandė gelbėti valstybę. Dramos veiksmas atskleidžia ne tik tas pastangas, valstybės elito mąstymą, jų jausmus ir aistras, bet parodo ir tamsiąją politikos pusę – išdavysčių ir piktadarysčių planavimą. 

    Tai buvo lemtingas laikotarpis Lietuvai. Ir M. K. Oginskis iš Lietuvos išvyko tik tuomet, kai nebebuvo jokios vilties atkurti valstybę. Dar jaunystėje sukurtas „Atsisveikinimas su Tėvyne“, išgarsinęs Oginskį kaip kompozitorių, nuolat prisimenamas ir dramoje. 

    Arvydas Juozaitis (g. 1956 m.) – filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas. Yra išleidęs 26 knygas.

    1980 m. baigė ekonomiką Vilniaus universitete. 1986 m. VU apsigynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją. Buvo vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų. 2001–2003 m. Ministro Pirmininko patarėjas, 2004–2009 m. kultūros atašė Kaliningrado srityje. 2009–2012 m. gyveno Rygoje. 2012–2017 m. buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas. 

    Dėstytojavo tuometinėje Lietuvos konservatorijoje, VU Tarptautinėje verslo mokykloje, Klaipėdos universitete, Sveikatos mokslų universitete. 

    Arvydas Juozaitis yra daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas, Monrealio XXI olimpinėse žaidynėse laimėjo bronzos medalį. 

    Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas, vėliau savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas bei žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius. Nuo 2003 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas.

    Yra apdovanotas daugybe literatūrinių premijų, taip pat Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Penktojo laipsnio ordinu. 

  • Marius Repšys. Heraklis Nr. 4

    4Graikų pusdievis, vyriausio graikų dievo Dzeuso sūnus, legendų ir žygdarbių herojus Heraklis – tokį prototipą savo pirmajam romanui pasirinko lietuvių aktorius Marius Repšys. „Heraklis Nr. 4“ - tai autobiografiniais motyvais paremtas pasakojimas apie pagrindinio herojaus bandymus išgyventi balansuojant ties sveiko proto ir depresijos riba.

    Herakliui nieko nėra neįmanoma. Jo diena tiksi tiksliai lyg šveicariškas laikrodis – trys valandos sporto klube, penkios – už pianino klaviatūros, o viską įrėmina septynias dienas per savaitę trunkančios repeticijos. Miegą keičia trumpas kelių valandų poilsis ir tada viskas prasideda iš naujo… iki kol užsiveria baltos psichiatrinės ligoninės palatos durys.

    Ši knyga – tai atviras pasakojimas apie akistatą su pasauliu ir, pirmiausia, su savimi. Čia atvirai ir be užuolankų pasakojami išgyvenimai, kuriems suteikta romano forma. Marius Repšys knygos puslapiuose pasakoja savo istoriją nuo mažens iki sėkmingos karjeros ir apdovanojimų scenoje. Ir visas laiko atkarpas vienija viena tema – emocinė, psichologinė ir dvasinė sveikata. Tai atvira išpažintis apie ligą ir norą gyventi.

    Ne kiekviena nuotaikų kaita yra toks paprastas nekaltas dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažnai tai gali būti sunki psichikos liga. Ne visada begalinis užsispyrimas ir perfekcionizmas yra teigiamos žmogaus savybės. Mariaus Repšio debiutinis romanas kviečia pažinti ligą, moko su ja gyventi ir bando padėti.

    Romano „Heraklis Nr. 4“ pagrindinio veikėjo vardas pasirinktas neatsitiktinai. Aktorius pasakoja, kad psichine liga sergantys žmonės vadovaujasi iškreiptu savęs ir pasaulio suvokimu. Jis pats teigia pasijutęs nenugalimu pusdieviu, tačiau, anot jo, būtent tai ir rodė jo silpnumą ir tai, kad jam nedelsiant reikia specialistų pagalbos.

    Marius Repšys pasakoja knygą parašęs per pusantrų metų, būdamas giliausiame depresijos taške. Jis teigia, kad ši knyga skirta ir tiems, kurie susiduria su depresija ar kitomis psichikos ligomis, ir jų artimiesiems ir net tiems, kurie šiandien yra sveiki ir džiaugiasi gyvenimu. Pastarieji galbūt taps jautresni ir lengviau atpažins, kada šalia esančiam žmogui reikalinga pagalba.

  • John Grisham. „Gaidžio“ baras

    barasVienas populiariausių amerikiečių rašytojų, stulbinančių teisinių trilerių autorius John Grisham knygoje „Gaidžio“ baras“ pasakoja apie suktą apgaulės planą, kurį teks išnarplioti trims jauniems teisės studentams.

    Galbūt teisingumui dar liko vienas šansas...

    Anksčiau jie svajojo pakeisti pasaulį. Tačiau dabar juos slegia didžiulė paskolų našta ir jokios vilties. 
    Markas, Todas ir Zola netrukus baigs teisės mokyklą, į kurią įstojo, tikėdamiesi padaryti pasaulį geresnį, o sau užtikrinti ramią ir saugią ateitį. Tačiau pamažu jie supranta, kad stengtis prastoje komercinėje teisės mokykloje, kurioje jie mokosi, neverta, mat baigę šias studijas
    studentai sunkiai išlaiko advokatūros egzaminą, o apie gerą darbą galima tik pasvajoti. Todėl trijulė mieliau laiką leidžia „Gaidžio“ bare, kurdami planus, kaip pergudrauti paskolų ryklius. 

    Draugai sužino, kad jų teisės mokykla priklauso tam pačiam turtuoliui savininkui, kuris valdo ir banką, dalijantį paskolas studentams. Jie supranta, kad pateko į aferistų pinkles. Gal vis dėlto iš jų išeitų ne tokie jau prasti teisininkai? 

    Ar pavyks jaunų teisininkų trijulei rasti išeitį? Galbūt įmanoma ne tik demaskuoti nusikaltėlius, bet ir užsidirbti? Ar verta dėl to mesti studijas ir rizikuoti likti be nieko? Ypač dabar, kai iki studijų pabaigos liko vos keli mėnesiai...

    „Gaidžio“ baras“ – intrigų ir sunkių sprendimų kupina istorija, kurią skaitant trokšti, kad triumfuotų teisingumas.
    John Grisham (g. 1955 m.) – amerikiečių rašytojas, politikas ir teisininkas. Buvęs advokatas tikina,  ad greičiausiai nebūtų pradėjęs rašyti knygų, jei nebūtų tapęs teisininku. Būtent vienos istorijos teisme įkvėptas, jis ėmė rašyti ir dabar jo knygos verčiamos į 40 kalbų bei yra tarptautiniai bestseleriai. Pagal devynias jo parašytas istorijas sukurti filmai. Detektyvų ir trilerių gerbėjai Lietuvoje taip pat mėgsta šio autoriaus istorijas: „Jovarų takas“, „Reketininkas“, „Kamino sala“, „Firma“, „Bendradarbis“ ir kitas. „Gaidžio“ baras“ – naujausia autoriaus knyga.

    J. Grisham studijavo Teisės mokykloje ir 10 metų vertėsi advokato praktika. Įkvėptas vienos istorijos teisme, parašė pirmąją knygą. Tačiau kur kas didesnę šlovę jam pelnė antroji –
    „Firma“, kuri vėliau tapo ir kino filmu ir TV serialu.

    Rašytojas mėgsta beisbolą, yra pastatęs 6 beisbolo laukus, kuriuose treniruojasi daugybė vaikų, dažnai aukoja labdarai.