• Diane Chamberlain. Drąsos medis

    medisAr gali motina prarasti viltį ir nustoti kovojusi dėl savo vaiko gyvybės? Diane Chamberlain romane „Drąsos medis“ pasakoja Džaninos ir jos dukros Sofijos istoriją. Norėdama, kad jos mergaitė neišsiskirtų iš kitų vaikų ir nesijaustų atstumta, leidžia jai vykti į kelionę ir stovyklauti su draugėmis. Tačiau atėjus laikui grįžti namo, Sofijos tarp kitų vaikų nėra.

    Kai Džanina atvyksta pasiimti dukros po išvykos, ji tarp kitų vaikų nemato savo dukros. Ji dingo kažkur Vakarų Virdžinijos miško takelių labirinte. Prasideda lenktynės su laiku, nes Sofija kitokia nei visi vaikai. Ji serga reta liga ir be tinkamos priežiūros bei gydymo kiekviena minutė artina jos mirtį. Į dingusios mergaitės paieškas leidžiasi buvęs Džaninos vyras Džo, o jiems talkina sodininkas Lukas. 
    Tiksint laikui, įtampa darosi nepakeliama. Vyrai, kurstomi pavydo, ima įtarinėti vienas kitą. Darosi neaišku, kokių motyvų vedini jie ieško dingusios mergaitės. Tačiau ne mažiau įtempta drama rutoliojasi ir vienišoje, miško tankmėje pasislėpusioje troblėje. Čia Sofija sutinka moterį, ruošiančią slėptuvę iš kalėjimo pabėgusiai savo dukrai. Tiek ji, tiek Džanina nori išsaugoti savo dukrų gyvybes, tačiau ar jų norai suderinami?

    Lenktynės su laiku ir žūtbūtinis noras išsaugoti mergaitės gyvybę – romanas „Drąsos medis“ įtraukia savo siužeto daugiasluoksniškumu ir trilerio vertu pasakojimo tempu. Džaninos pažeidžiamumas ir kartu neeilinė stiprybė įkvepia skaitytoją versti puslapis po puslapio, laukiant įtemptos istorijos atomazgos.

    Kaip ir daugelis paauglių, knygos autorė Diana Chamberlain pradėjo rašyti trumpus apsakymus būdama dvylikos. Tačiau netrukus grožinės literatūros kūrybą užmiršo ir atsidavė mokslams – San Diego mieste ji įgijo socialinio darbo bakalauro ir magistro laipsnius. Dabar ne vienas iš 22 autorės romanų tapo New York Times, USA Today ir Sunday Times bestseleriu. Jos pirmoji knyga „Private Relations“ 1989 m. gavo RITA apdovanojimą už geriausią šiuolaikinį romaną. 

    „Tikrasis rašymo džiaugsmas – galimybė žodžiais paliesti skaitytojų sielas. Tikiuosi, kad mano istorijos sujaudina ir leidžia valandų valandas mėgautis pasakojimu.“

    Diane Chamberlain 

    „Įtempta šeimos drama. Mėgstantys istorijas, panašias į vingiuotą kalnų keliuką, vers knygą puslapis po puslapio.“ 

    Publishers Weekly

    „Chamberlain aprašo didžiausią mūsų visų baimę – vaiko netektį – ir įtraukia mus į paslaptingas paieškas.“
    The Associated Press

  • Isabelle Broom. Metai ir viena diena

    metaiPraha, nuostabi Čekijos sostinė ant Vltavos krantų, alsuojanti istorija ir gyva praeitimi. Tai miestas, kur svajonės ir stebuklai slepiasi už kiekvieno kampo. Trys romano „Metai ir viena diena“ herojės į šį miestą leidžiasi vedamos skirtingų tikslų, tačiau kai jų keliai netikėtai susikerta, paaiškėja, kad jos turi nepalyginamai daugiau panašumų, nei galėtų pagalvoti. 

    Megan Prahoje ieško įkvėpimo artėjančiai fotografijos parodai. Žiemiškoje kelionėje į Vidurio Europą ją lydi draugas Olis, tačiau Megan tvirtai žino: jų draugystė tikrai nevirs kažkuo daugiau…

     jei Olis sužinos apie jos praeitį, moteris rizikuoja prarasti viską – dar kartą. Ir ji visomis jėgomis sieks užkirsti tam kelią.

    Hopei kelionė į Prahą – maloni ir netikėta naujojo jos draugo Čarlio staigmena. Tačiau jai mėgautis stebuklinga miesto atmosfera ir nerūpestingai leisti laiką klaidžiojant siauromis senojo miesto gatvelėmis neleidžia įkyrios mintys. Hopė žino, kad namie paliko piktą ir nusivylusią dukrą, ir dėl to kalta tik ji pati.

    Sofija į Prahą leidžiasi jau ne pirmą kartą – jai šis miestas visuomet buvo magiška vieta. Šįkart ji skaičiuoja minutes, kol prie jos prisijungs Robinas, jos vaikinas. Tačiau kai nuvyksti į istorine dvasia alsuojančią Prahą, niekada negali žinoti, ar praeitis tavęs nepavys.

    „Metai ir viena diena“ – pasakojimas apie tris moteris ir jų meilės istorijas, vaizdingą žiemiškos Prahos atmosferą ir nerūpestingą laiką, kartais atveriantį skausmingą santykį su praeitimi. Tačiau šalia viso to skleidžiasi ir ketvirtoji meilės istorija – pagrindinių knygos veikėjų ir Prahos istorija.

    iesto aprašymai, žmonių portretai, maisto ir gėrimų kultūra suteikia galimybę pajusti Prahos pulsą kiekviename puslapyje.

    Isabelle Broom geriausiai žinoma dėl išskirtinio savo meilės romanų braižo. Ji teigia rašanti taip, kad skaitytojas galėtų pabėgti nuo kasdienybės, nusikelti į atokius pasaulio kampelius ir pasinerti į įtraukiančią romantinę istoriją. Autorė ieško įkvėpimo keliaudama, o vėliau savo pasakojimuose dalinasi įspūdžiais su skaitytojais. Nuo Šri Lankos iki Graikijos salų – tai vietos, kur Isabelle Broom mėgsta pabėga pati, o vėliau kviečia pabėgti ir savo romanų herojus.

    „Miestas čia aprašytas nuostabiai ir smulkiai. Tai romantiška pasaka, kupina meilės, juoko ir tragiškumo – todėl puslapiai verčiasi patys.“ 

    Sunday Express

  • Santa Montefiore. Neištikimybė

    neistikimybeDešimtoji populiarios rašytojos Santos Montefiore knyga „Neištikimybė“ – tai pasakojimas apie pagundą, aistrą, šeimą, meilę, laimę ir gyvenimą. 

    Kada susižavėjimas tampa pagunda? Kada pagunda perauga į aistrą?

    Andželika - laimingai ištekėjusi dviejų mielų vaikų mama. Jai puikiai sekasi darbe. Vieną vakarą Andželika ir jos vyras atvyksta vakarienės pas draugus. Čia jos gražuolis vyras ima nekaltai flirtuoti su nepažįstamąja, o Andželika sutinka Džeką, charizmatiškąjį pietų afrikietį. Šis susidūrimas nepalieka pasirinkimo. Nepaaiškinama abipusė trauka virsta tikru apsėdimu – moteris praranda ramybę ir nuolat laukia Džeko elektroninių laiškų. Galiausiai Andželika visai pameta galvą, rizikuoja viskuo, ką turi, ir atsiduoda aistrai. 

    Londoną keičia Pietų Afrikos vynuogynai. Tačiau ar lemtis neišskirs jos ir Džeko? Ką ji darys supratusi, jog apakinta kito vyro žavesio, visiškai nutolo nuo savo vaikų? Ar verta dėl meilės aukoti šeimą? Ar kita pusė turi sužinoti apie tai, jog kažkada buvai neištikimas? Nuo ko priklauso kiekvieno žmogaus laimė?

    Rasti atsakymus į visus šiuos klausimus Santa Montefiore bando pasakodama Andželikos istoriją.

    Autorė teigia, kad parašyti šį kūrinį ją įkvėpė jos gyvenimo įvykiai. „Man keturiasdešimt, auginu du vaikus ir esu labai laimingai ištekėjusi. Patrauklus vyras kadaise vakarienės metu flirtavo su manimi, vėliau susirado mano elektroninio pašto adresą asmeninėje mano interneto svetainėje. Ši romano dalis paremta tikrais įvykiais, tačiau viskas, kas vyksta vėliau, tėra atsakymas į klausimą „o kas, jeigu?..“ Rašydama norėjau atsakyti į du man svarbius klausimus. Pirma, ar įmanoma flirtuoti taip, kad pažintis nevirstų neištikimybe ir beprotišku romanu? Antra - šiandien viską, ko užsigeidžiame, gauname iškart, pasitelkę kreditus, o kam nors sugedus, skubame išmesti – ar su meile yra taip pat?“ – interviu teigė Santa Montefiore.

    „Kai Andželika iškeičia Londono gatves į Pietų Afriką, romanas tarsi pražysta. Kraštovaizdžiai – stiprioji Santos Montefiore, kaip rašytojos, savybė – verčiant knygos puslapius justi jazminais kvepiantis oras Džeko vynuogyno kieme netoli Keiptauno.“

    The Daily Telegraph

    „Nievienareikšmis ir kviečiantis susimąstyti, puikiai parašytas ir rafinuotas romanas.“ 

    News of The World 

    „Tai pasakojimas apie vidurio amžiaus krizę, tačiau tokią, kurią patiria tik laimingieji. Viskas taip puiku, kad nenorom apima noras ieškoti kabliuko… Tai pasakojimas apie vidurio amžiaus krizės nerimą, ilgesį ir suvokimą, kad galiausiai vis tiek teks pripažinti skaudžią tikrovę.“

    Sunday Express

  • Sandra Brown. Pyktis

    pyktisLietuvių pamiltos amerikiečių rašytojos Sandros Brown romanas „Pyktis“ – išskirtinis trilerio žanro kūrinys. Kokia iš tiesų yra heroizmo ir tiesos kaina?

    Kera Beili yra karjeros laiptais sparčiai kylanti televizijos žurnalistė, o dabar ji turi istoriją, kuri gali padėti jos karjerai šauti į viršų neįtikėtinu greičiu. Kera planuoja interviu su legendiniu majoru Traperiu. Prieš dvidešimt penkerius metus majoras tapo didvyriu, gelbėdamas žmones po sprogimo „Pegaso“ viešbutyje Dalase. Jis buvo nufotografuotas ant rankų nešantis mažą mergaitę ir ši nuotrauka pavertė jį tikru nacionaliniu didvyriškumo simboliu. Majoras buvo nuolat kviečiamas į įvairius renginius, žurnalistai varžydavosi dėl jo interviu. Tačiau prieš trejetą metų jis užsisklendė nuo bet kokio viešumo ir dingo iš akiračio.

    Vis dėlto Kera pasiryžusi imtis visų priemonių, kad prisikastų prie majoro. Net jeigu reikės kreiptis į jo sūnų, buvusį Alkoholio, tabako, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų biuro agentą Džoną Traperį. Tiesa, jis ne tik jau senokai praradęs agento licenciją, bet ir su tėvu artimų santykių nepalaiko. Tačiau pritrenkiantis Keros įžūlumas ir užuominos, kad yra kai kas daugiau nei visiems žinoma istorija, sukelia Traperio jaunesniojo susidomėjimą. Jis padeda Kerai patekti pas tėvą, o šis sutinka duoti interviu, tačiau pokalbis pasisuka katastrofiškiau nei kas galėjo tikėtis. 

    Nežinomi užpuolikai taikosi ne tik į majorą, bet ir į Kerą. Atėjo laikas Traperiui imtis veiksmų ir išsiaiškinti, kas jie, bei galiausiai atskleisti tikruosius sprogimo „Pegaso“ viešbutyje kaltininkus. 

    Kera nepasitiki vyru, kuris vieną akimirką toks žavingas, o kitą – pavojingas. Be to, ji žino, kad Traperis slepia savo anksčiau surinktą informaciją apie sprogimą. Tačiau daugiau ji neturi kuo pasitikėti, tad yra priversta padėti Traperiui ir rizikuoti savo gyvybe, kad išsiaiškintų, kas trokšta šalies didvyrio mirties. 

    „Pyktis“ – tai nerimo ir romantikos kupinas trileris. Žmogžudystės, intrigos, meilė ir išdavystės – įtampa šioje istorijoje pasieks aukščiausią tašką.

    „S. Brown istorijoje susipina jaudulys, paslaptys ir viena kita pikantiška sekso scena. Ji turi talentą priversti skaitytoją galvoti, kad istorijos pradžioje atskleista per daug informacijos, todėl įtampai nebėra vietos, bet sąmokslas čia toks daugiasluoksnis, kad tai, kas atskleista, yra tik maža viso paveikslo detalė. Stiprūs veikėjai ir emocingas pasakojimas šią knygą paverčia viena geriausių S. Brown knygų per keletą metų“.

    Associated Press

    Sandra Brown (g. 1948 m.) – amerikiečių trilerių ir meilės romanų rašytoja, septyniasdešimties „New York Times“ bestselerių autorė. Pasaulyje parduota per 80 milijonų jos knygų egzempliorių, o jos verčiamos į 34 kalbas. Rašytoja su vyru gyvena Teksase.

  • Harlan Coben. Nepaleisk

    nepaleiskDidelės paslaptys ir maži melai gali sugriauti santykius, ar jie gali sugriauti visą miestelį? Įtampos ir emocinių įžvalgų meistras Harlan Coben pristato naują prikaustantį trilerį „Nepaleisk“. 

    Prieš penkiolika metų Naujajame Džersyje ant bėgių rasti du negyvi paaugliai – vaikinas ir mergina. Daugelis galvojo, jog tai tiesiog tragiška savižudybė. Tačiau žuvusio vaikino brolis Napas tuo niekada netikėjo. 

    Dabar Naujojo Džersio priemiesčiuose dirbantis detektyvas Napoleonas (Napas) Diuma niekada taip ir nesusitaikė su praeitimi. Besimokant paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje jo brolis dvynys Leo su mergina Diana buvo rasti negyvi ant bėgių. O Mora, mergina, kurią Napas laikė savo gyvenimo meile, paliko jį ir  dingo nieko nepaaiškinusi. Jau penkiolika metų Napas ieško ne tik Moros, bet ir aiškinasi, kas iš tiesų nutiko jo broliui. Ir, atrodo, kad jam pavyko užtikti pėdsaką, pagaliau padėsiantį sužinoti ką nors tikro. 

    Moros pirštų atspaudai aptinkami įtariamo žudiko automobilyje. Napas pradeda tyrimą, kuriame klausimų bus kur kas daugiau nei atsakymų. Kas nutiko moteriai, kurią jis mylėjo? Ką slėpė jo vaikystės draugai, kuriuos jis manė kuo puikiausiai pažįstąs? Kas atsitiko karinėje bazėje, esančioje visai šalia vietos, kur Napas užaugo? Ir svarbiausia, kas nutiko jo broliui Leo ir Leo merginai Dianai, kurių mirtys pasirodys gerokai tamsesnės ir grėsmingesnės nei Napas galėjo tikėtis.
    Napas greitai supras, kad paslaptys gali žudyti. O mažas miestelis slepia dideles paslaptis...

    Skaityti daugiau: Harlan Coben. Nepaleisk

  • Daina Avotina. Anyta: kasdieniškas romanas

    romanasIstorija apie tikras ir apgaulingas vertybes, apie šeimą ir apie moterį, kurios gyvenimas ir likimas aprėpia visą permainingą Latvijos istorijos laikotarpį. Romane „Anyta“ latvių rašytoja Daina Avuotinia kalba apie XX amžiaus įvykius gimtojoje šalyje, prievarta keitusius žmonių likimus. Tačiau pasirinkimų žmogaus gyvenime visuomet lieka ir jie visuomet svarbūs...

    Žinoma latvių poetė ir rašytoja Daina Avuotinia parašė romaną, kuris akimirksniu tapo skaitomiausia knyga Latvijoje. Lietuvai taip pat labai artima romano tema, o aprašomo laikotarpio įvykiai beveik identiški vykusiems ir mūsų šalyje.

    1940 metai, vieną okupaciją keičia kita, karas ir tremtys tampa kasdienybe, kurioje vis tiek reikia gyventi ir ieškoti pastovių dalykų, remtis į juos. Šeima, meilė, gamta gali būti tie ramsčiai, tačiau romano herojei Netei lemta patirti vieną griūtį po kitos. Tylus gyvenimas kaimiškoje Latvijos vietovėje, gamtos apsuptyje, garantuoja bent šiokią tokią ramybę, tačiau ir čia pasiekia ilgos karo ir okupacijos rankos. Negana to, Netei tenka kęsti rusės anytos pyktį ir pagiežą. Ji pati jau vėliau taps visai kitokia anyta ir aukos viską, kad pagelbėtų sūnui bei marčiai.

    Ramus ir išmintingas Netės gerumas, gebėjimas nepalūžti ir nenuleisti rankų pačiose sudėtingiausiose situacijose padeda jai susigrąžinti prarastus namus. O tuomet grįžta ir ramybė. 

    Atrodo, kad būtų neįmanoma iškęsti daugiau nei iškentė Netė, tačiau knygos „Anyta“ autorė leidžia pajusti šviesą ir suprasti, kad netgi tokiame žiauriame likime yra šlakelis sėkmės, už kurią Netė moka dėkoti. Nes laimė yra trapi, tačiau greičiausiai ir žiauriausiai ją griauna net ne karas ar smurtas, o patys žmonės ir jų pyktis. 

    Emocingas ir išmintingas Dainos Avuotinios romanas „Anyta“ – apie gimtuosius namus, meilę ir gerumą – tai Latvijos istorija, kurią išgyveno ir užrašė moteris. Kiek kitoks žvilgsnis į negatyvios vyriškos energijos persmelktą karo ir žiaurumo laikotarpį. Pati autorė romaną pavadino kasdienišku. Tai tarsi nuoroda į tą moteriškąją kryptį – čia viskas paremta ne greitai besikeičiančiu veiksmu, o veik nepastebima kasdienybe, kurioje reikia gyventi ir išgyventi, nepaisant politinės, karinės situacijos. 
    Daina Avuotinia (Daina Avotiņa, g. 1926 m.) yra žinoma latvių rašytoja ir poetė, kurios darbai labai reikšmingi ir Lietuvai. Studijavo Latvijos universiteto Filologijos fakultete, dirbo Latvijos valstybinėje leidykloje, buvo laikraščio „Literatūra ir mokslas“ redaktoriaus pavaduotoja. Rašo eilėraščius, pirmieji išspausdinti 1955 metais, vėliau išleisti devyni jos poezijos rinkiniai, yra parašiusi vienuolika romanų.  Į latvių kalbą vertė lietuvių klasikų kūrinius. Jos dėka latviškai prabilo Salomėja Nėris, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Vytautas Bubnys, Juozas Aputis, taip pat Romualdas Granauskas, Alvydas Šlepikas, Elena Kurklietytė. 2008 metais jai įteiktas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.

  • Eithne Shortall. Meilė ore

    meileOro linijų bendrovės skrydžių administratorė Kora Hendriks nebesitiki sutikti savo gyvenimo meilės. Tačiau ji nusprendžia pagelbėti į kelionę išsiruošusiems vienišiams – lėktuve susodina juos vieną šalia kito.

    Intuicija, internetas ir skrydžių palydovė Nensė padeda Korai 27-ąją lėktuvo eilę paversti meilės laboratorija, kurioje vykstančių eksperimentų rezultatą ne visuomet galima nuspėti.

    O kol Kora bando jungti svetimus likimus, Kupidonas ruošia planą jai...

    Knygos autorė Eithne Shortall studijavo žurnalistiką Dublino universitete, yra gyvenusi Londone, Prancūzijoje ir Amerikoje. Šiuo metu apsistojusi Dubline ji dirba laikraščio The Sunday Times meno skilties žurnaliste. Jau nuo mažų dienų ji buvo prisiekusi „suvedinėtoja“, ir tik tuomet, kai nesirūpina kitų žmonių meilės reikalais, moteris mėgaujasi gyvenimu plaukiodama jūroje, mindama dviračio pedalus ir ragaudama pyragėlius.

  • Helen Parry Jones. Angelo rankos

    rankosNuo pat ankstyvos vaikystės Helen Peri Džouns jautėsi kitokia nei visi vaikai. Ji teigia nuo ketverių metų supratusi, kad regi ir jaučia daugiau, negu kiti. Tuomet ji net nesuprato, kad gali matyti anapusinį paslaptingą dvasių pasaulį. Ne kartą padėjusi žmonėms susisiekti su savo išėjusiais Anapilin artimaisiais ir ne vienam suteikusi vilties, knygoje „Angelo rankos“ mediumė ir dvasinė gydytoja Helen Peri Džouns ryžtasi papasakoti savo istoriją.

    Būdama keturių, Helen Peri Džouns suprato matanti daugiau nei kiti žmonės – pavyzdžiui, savo senelės kambaryje tyliai sėdintį kareivį, apie kurio buvimą kambaryje kiti nė nenutuokė, kieme žaidžiančias seniai nugaišusias močiutės kates. Ji nesuprato savo antgamtiškos dovanos prasmės kol nesutiko savo vedlio Semo. Jis, teikdamas patarimus ir treniruotes, padėjo Helen suprasti, kokia reikšminga jos turima aiškiaregystės dovana. 

    Susitaikyti ir gyventi su kitoniškumu nebuvo lengva. Jos tėvai skeptiškai žiūrėjo į neeilinius dukters gebėjimams ir stengėsi negirdomis nuleisdami jos pasakojamas istorijas. Vienintelis žmogus, kuris suprato mergaitę – jos mylima senelė. Jos meilė ir rūpestis padėjo atsiskleisti Helen gebėjimams. „Angelo rankos“ – hilerės ir mediumės istorija nuo melage vadinamos keistos mažametės mergaitės iki dvasinės gydytojos, suteikiančios ramybę, guodžiančios ir gydančios sužeitas sielas ir kūnus.

    Per trisdešimt savo veiklos metų Helen surinkdavo gausias auditorijas teatruose, jos klausėsi tūkstančiai žmonių prie televizorių ir radijo imtuvų. Galėdama bendrauti su dvasiomis ir angelais, Helen Peri Džouns išmoko įvairių dvasinių gydymo praktikų ir metodų. Ji savo patirtį visuomet naudojo kilniais tikslais – pavyzdžiui, perduodama mirusiųjų žinutes iš dvasių pasaulio gyviesiems jų draugams ir šeimos nariams. Ne vienam tai buvo viltį ir meilę žadinantys padrąsinimai.

    „Manęs dažnai klausia, kuo aš skiriuosi nuo kitų hilerių. Intuityviai aš bendrauju su tikrove, peržengiančia mūsų supratimo ribas, su didingesne sąmone, kuri egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų pasaulį varžančių fizikos dėsnių, kuriems paklūsta šiapusybės materija. Naudodamasi šiais gebėjimais aš galiu pajusti ir vėliau pamatyti savo vidinėmis akimis tai, kas kamuoja žmogų, jo ligas ir negalias. Jų kūnas tarsi svogūnas atsiveria man sluoksnis po sluoksnio.“ 

    Helen Peri Džouns

  • Emma Rowley. Kur išnyksta dingusieji

    dingusiejiProvokuojantis ir įtemptas psichologinis trileris „Kur išnyksta dingusieji“ giliai įtrauks į tamsų ir hipnotizuojantį siužetą ir privers svajoti, kad mokėtumėt skaityti bent dukart greičiau. 

    Keitė dirba savanore vietos labdaros organizacijoje. Į šią organizaciją pagalbos telefonu skambina iš namų pabėgę paaugliai ir perduoda žinutes savo tėvams. Savanoriai žinučių išklauso ir nieko neklausinėja. Keitė daug skambučių nesulaukia. O tie, kurių sulaukia, būna labai trumpi, kartais tai būna tiesiog pokštaujantys vaikai. 

    Tačiau kartą Keitė sulaukia skambučio iš mergaitės vardu Sofija. Ji prašo susisiekti su tėvais ir pasakyti, kad ji yra saugi. Tačiau Keitė žino, kad Sofija nėra saugi. Sofija yra jos dukra. 

    Šešiolikmetė Keitės dukra Sofija dingo iš namų prieš dvejus metus ir paliko tėvams laiškelį. Tačiau laiškelyje nebuvo jokios užuominos, kodėl ji pabėgo. Sofijos dingimas paskatina Keitę prisijungti prie savanorių organizacijos „Žinutė butelyje“, kuri ragina pabėgusius jaunuolius paskambinti ir perduoti žinutes artimiesiems. Jokių klausimų, jokių pasekmių. 

    Po Sofijos dingimo Keitės santuoka sugriuvo, jos vyras rado naują meilės objektą, tad pagalbos linija yra viskas, kas palaiko Keitės norą gyventi. Tačiau gyvenimas pasikeičia, kai Keitė sulaukia savo dukters Sofijos skambučio. Ir Sofija atrodo labai išsigandusi. Keitė nebetiki, kad jos duktė tiesiog savo noru pabėgo iš namų. 

    Skaityti daugiau: Emma Rowley. Kur išnyksta dingusieji

  • Sigitas Geda. Žalieji pergamentai

    gedaEseistikos žanras asmeniškiausiai atskleidžia rašančiojo santykį su istoriniais, kultūriniais ir socialiniais reiškiniais. Kilęs iš prancūziško žodžio, reiškiančio „tyrinėjimą“, šią prasmę išlaiko ir Sigito Gedos knygoje „Žalieji pergamentai“. Šios knygos tekstai laviruoja tarp noro giliai pažinti aprašomą reiškinį ir individualaus santykio su juo.

    Sigitos Gedos eseistika, jo dienoraščiai – tekstai, kuriuose jo žvilgsnis plačiausias, o įžvalgos nepaprastai gilios. Šiuose kūriniuose jis tampa pasakotoju, išmintinguoju vedliu, kuris skaitytojus veda link kitų didžių kūrėjų ir išskirtinių istorinių įvykių. Poetas primena, kad ir kasdieniniuose dalykuose galima įžvelgti egzistencijos gelmę. Todėl jo tekstai prabyla į skaitytoją paprasta ir suprantama kalba, nors svarstomi dalykai – gilūs ir sudėtingi amžinosios būties, kultūros, istorijos ar politikos klausimai.

    Poeto ir eseisto kūryba universali ir daugialypė: čia susilieja lietuvių literatūros atgarsiai, Rytų poezijos simboliai, senųjų kultūrų mitologijos įvaizdžia. Juos papildo Viduramžių kultūros ir biblijiniai siužetai. Tačiau mitas beprasmis be jį įkūnijančios kasdienės patirties, todėl istoriją siekiama susieti su asmeninėmis patirtimis.

    „Žalieji pergamentai“ – eseistinės kūrybos tęsinys. Ankstesnės tokio pobūdžio knygos - Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija apdovanotas rinkinys „Žydintys lubinai piliakalnių fone“, knygos „Adolėlio kalendoriai“, „Vasarė ajero šneka“ ir kitos. „Žaliųjų pergamentų“ tekstai skirti 2006 m. įvykiams apžvelgti. Vienas žymiausių Lietuvos poetų savo mąsliu ir aprėpiančiu žvilgsniu vertina politikos, kultūros ir kasdienybės aktualijas. 

    Sigitas Geda – lietuvių poetas, vertėjas ir eseistas. Jo literatūrinį palikimą sudaro ne tik gausybė poezijos rinktinių, bet ir Dantės, Šekspyro ir kitų didžiųjų autorių kūrinių vertimai į lietuvių kalbą. 1994 m. rašytojui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, jis yra tapęs „Poezijos pavasario“ laureatu. Sigitui Gedai suteikti du valstybiniai ordinai, o pats poetas buvo „Sąjūdžio“ iniciatyvinės grupės narys.

  • Monika Baltrušaitytė. Išėję prie upės

    upesProza. Serija „Pirmoji knyga“

    „Mane aprašo Vilnius. Iš pradžių buvo rūškanos jo Kalvarkės, kuriose taksistas partrenkė mano šunį ir nesustojo atsiprašyti, tada - amžinasis, lyg pamirštas pleistras neatplėšiamas Žvėrynas, miglotai, kaip per ananasų sultis vis dar regimas Žurnalistikos institutas, Vokiečių gatvė ir TSPMI, o tada pavėjui lyg nėščiųjų pilvus išpūtę spinakerius praplaukė laivai, pirmieji darbai redakcijose, net Tailando boksas bus čia koją pakišęs ir visa tai spėjo įvykti nuo trapios 1989-ųjų žiemos, kuri tuomet dar buvo balta kaip tuščias puslapis.“

    Monika Baltrušaitytė

    Išėję prie upės. Ten, kur žydi kaštonai, ten, iš kur nebegrįžtama, kur kada nors visus sutiksiu - esamus ir nesamus, tikrus ir susapnuotus. Sraunioje juodos upės tėkmėje vėl šmėstels mažoji kino salė, vaikai stovės išsirikiavę prie vaišėmis nukrautų stalų, o už jų nugarų mirgės didelis ekranas, rodantis filmą apie už tolimų vaikystės šviesmečių egzistuojantį obelų sodą, duobėto žvyrkelio perskrostą į dvi dalis, kvapniuose obelų žieduose atsivers ryškiomis šviesomis tviskantis Paryžius, dangoraižių peiliais badomas Niujorko dangus, obelų žiedai skleisis kuždėdami apie trijų kilometrų ilgio koridorius Kauno klinikose, Teksaso dykumas ir kaimo plynę, kurioje vis dar įrengtas FTB štabas, o kramtomąja guma ant sienų prilipdyti žemėlapiai ir pavojingų žudikų fotorobotai bekonstinentiškame vėjyje šlama it meldai.

  • Disney pasakos prieš miegą

    disneyPuikiai pažįstami mėgstamų filmukų veikėjai padės vaikučiams nukeliauti į tolimas džiungles, pasinerti į jūros gelmes, skraidyti kartu su fėjomis. Nuostabūs, stebuklingi nuotykiai - pati geriausia dienos pabaiga!