• Eugenijus Laurinaitis. Žvilgsnis iš veidrodžio

    zvilgsnis„Žvilgsnis iš veidrodžio“ – vyro bandymas plačiau ir giliau pažvelgti į moteriškąją žmonijos dalį, papasakoti apie moters kelią per gyvenimą ir moterų santykį su vyrų pasauliu.

    Neskubėkite apsigauti – tai ne grožinės literatūros kūrinys. Ši knyga nėra romanas, tai ir ne poetinis veikalas, kuriame apdainuojamas moters grožis. Tai profesionalaus psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio bandymas suprasti moteris, jų vidinį pasaulį, išgyvenimus ir problemas ir apie tai populiariai papasakoti kiekvienam suprantama kalba. Daugiau nei bet kas kitas moteris pažinęs autorius dalinasi su skaitytojais savo profesine ir asmenine patirtimi.

    Autorius teigia, kad jo knyga skirta visiems. Ją perskaičiuosios moteris galės pažvelgti į save iš šalies. Vyrams ši knyga padės geriau suprasti priešingos lyties atstoves ir sužinoti kai ką labai svarbaus. Abiejų lyčių skaitytojai sužinos nemažai svarbių dalykų – ne tik apie moteris, bet, pirmiausia, apie save pačius. Knygą „Žvilgsnis iš veidrodžio“ gali skaityti bet kokio išsilavinimo ir amžiaus skaitytojai, nes E. Laurinaitis teigia rašęs taip, jog net sudėtingiausi moksliniai terminai būtų įkandami ir aiškūs kiekvienam.

    Psichoterapeutas aktualizuoja moters pasaulį. Jis kalba apie šį laikmetį, šią geografinę platumą ir mūsų kultūrą. Visas savo įžvalgas, tarptautinius mokslinius tyrimus ir apmąstymus jis pateikia Lietuvos kontekste. Bendražmogiškos, globalios temos čia papildomos lokaliomis, lietuviškajai kultūrai artimomis spalvomis. Knyga sudomins visus, mėgstančius analizuoti žmonių tarpusavio santykius, ieškančius sprendimų iškilus santykių krizei, bandančius rasti savo ir kitų elgesio pateisinimų. Ši knyga – būdas geriau pažinti moters tapatybę nuo vaikystės iki trečiojo amžiaus tarpsnio.
    Eugenijus Laurinaitis – vienas žymiausių ir labiausiai nusipelniusių Lietuvos psichoterapeutų. Jis žinomas kaip puikus specialistas, knygose ir straipsniuose be vargo gebantis sudėtingas temas perteikti populiariai ir suprantamai. Jo kalbėjimo ir rašymo stilius šmaikštus ir įtaigus, o kaip profesionalas jis laikosi savito filosofinio požiūrio. Knygos „Žvilgsnis iš veidrodžio“ autorius – medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, Mykolo Riomerio universiteto profesorius. Eugenijus Laurinaitis yra Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Europos psichoterapijos asociacijos tarybos narys, anksčiau du metus ėjęs organizacijos prezidento pareigas.

     

  • Mary Sharratt. Ekstazė

    ekstazeXX amžiaus pradžia. Tviskančios Vienos centre – vienos moters gyvenimas, kuris gali išgarsinti arba išniekinti visą epochą. „Ekstazė“ – istorinis romanas, pasakojantis apie nepaprastą moterį Almą Maler-Gropijus-Verfel – kompozitorę, dukterį, seserį, motiną, žmoną, meilužę ir mūzą.

    Dailininkas Gustavas Klimtas buvo pirmasis pabučiavęs Almą. Kompozitorius Gustavas Maleris įsimylėjo ją iš pirmo žvilgsnio ir pasipiršo praėjus vos kelioms savaitėms po jų pažinties. Architektas Valteris Gropijus tapo antruoju jos vyru, o rašytojas Francas Verfelis apibūdino Almą kaip vieną iš labiausiai provokuojančių savo epohos moterų. Tačiau kas iš tiesų buvo ši protinga, graži ir drąsi moteris, parklupdžiusi talentingiausius vyrus?
    Jauna ir graži Alma Schindler kūrybiniame ir kultūriniame amžiaus sūkuryje norėjo palikti savo pėdsaką kaip kompozitorė. Kaip tik tuo metu moterims atsivėrė nauja era, todėl ji buvo pasiryžusi kuo geriau išnaudoti visas savo galimybes. Tačiau Alma įsimyli beveik dvidešimčia metų vyresnį kompozitorių Gustavą Malerį. Jis reikalauja Almos mesti muziką ir tekėti už jo. Draskoma meilės ir pagarbos savo talentui, Alma iš paskutiniųjų bando išsaugoti savo aistrą menui ir išlikti savimi.. 
    Knygoje „Ekstazė“ Mary Sharratt piešia vienos kontraversiškiausių ir sudėtingiausių to meto moterų portretą.
    „Per savo gyvenimą ir net po mirties Vienos menininkė Alma Maler-Gropijus-Verfel (1879-1964) sulaukdavo nesuskaičiuojamai daug meilės laiškų. M. Sharratt romanas „Ekstazė“ yra dar vienas toks laiškas, svarbus tuo, kad Almai čia skiriamas visas dėmesys – jos menininkės talentui, ankstyvam feminizmui ir grožiui. Šis puikus istorinis romanas pateikia malonų ambicingos moters portretą. Jos patiriami sunkumai yra tokie pat aktualūs šiandien, kokie buvo prieš šimtmetį“.

    Publisher’s Weekly

  • Stephen King. Budėjimas baigtas

    budejimasŠiurpus ir įtemptas Stepheno Kingo romanas „Budėjimas baigtas“ užbaigia detektyvo Bilo Hodžeso trilogiją, kurios pirmosios dalys „Ponas Mersedesas“ ir „Radybos“ tapo pasauliniais bestseleriais. Įdomūs ir įtaigūs veikėjai bei stulbinanti ir kraują stingdanti S. Kingo istorija gali būti skaitoma ir atskirai, ir kaip trilogijos apie „Mersedeso žudiką“ pabaiga.

    Jau šešerius metus Breidis Hartsfildas guli komoje 217-oje smegenų sužalojimų klinikos palatoje. Vegetacinės būklės ligoniui pasveikti atrodo neįmanoma ir kažin ar kas nors labai jaudinasi dėl pamišėlio, sukėlusio „Mersedeso skerdynes“, kuriose žuvo ir buvo sužalota daugybė žmonių. 
    Tačiau ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Breidis nėra toks bejėgis. Iš tikrųjų jis rado būdą, kaip gali daryti įtaką bent keliems ligoninėje dirbantiems žmonėms, kad šie darytų nusikaltimus už ligoninės sienų. Dar daugiau – technologijų genijus sukūrė hipnotizuojantį elektroninį žaidimą, kuris vartotojus priverčia nusižudyti. 
    Svarbiausias Breidžio tikslas – nubausti tris žmones, dėl kurių jis ir atsidūrė ligoninėje – detektyvą Bilą Hodžesą ir jo pagalbininkus – Holę Gibni ir Džeromą Robinsoną. O tuomet jis planuoja sukelti tikrą savižudybių epidemiją. Detektyvui Hodžesui ir visam miestui laikas tiksi greičiau nei atrodo...
    Įtemptame psichologiniame trileryje „Budėjimas baigtas“ S. Kingas dar kartą nustebina fantastišku siaubingu scenarijumi, kuris skaitant nepaleidžia ir verčia kūnu bėgioti šiurpuliukus. Žinant šiuolaikinių technologijų pažangą, S. Kingo sukurtas siužetas ima rodytis vis labiau ir labiau tikėtinas. Rašytojas puikiai atskleidžia ir gana dramatišką detektyvo Bilo Hodžeso gyvenimą. Pasibaigus knygai (ir visai trilogijai) skaitytojas pajus susižavėjimą ir pagarbą pagrindiniam veikėjui. Iš šiokį tokį nerimas prieš imdamas į rankas mobilųjį ar kitą įrenginį.
    „Kraują stingdanti Mersedeso trilogijos kulminacija.“

    The Guardian

  • Griet Op De Beech. Aukščiau nei devintam dangui

    danguiDebiutinis olandų rašytojos Griet Op de Beck romanas „Aukščiau nei devintam danguj“ – istorija apie penkis žmones, besiskiriančius amžiumi ir išgyvenamomis problemomis, bet vienijamus tarpusavio ryšių ir bendro priešo – jų pačių.
    Lu – dvylika, Evai trisdešimt šeši, Elsi sulaukusi keturiasdešimt dviejų, Kasperas – keturiasdešimt šešių, o Jos – septyniasdešimt vienerių. Visi jie – skirtingų kartų atstovai, tačiau juos jungia įvairūs ryšiai - kai kurie susiję šeimyniniais saitais, kitus sieja romantiški jausmai, trečius - draugystė. Kiekvienas iš jų pirmu asmeniu pasakoja savo istoriją. Romano „Aukščiau nei devintam danguj“ veikėjai kalba apie tai, kad laimė kartais apsunkina gyvenimą, apie paslaptis, kurias sunku iškęsti, apie sudėtingą santykį su savo amžiumi – nesvarbu, ar tai jaunystė, ar senatvė.
    Kiekvienas iš šių penkių veikėjų pirmiausia galynėjasi pats su savimi. Kartais kliūtys pasirodo didesnės nei aukščiausi kalnai ir tenka pasiduoti. Lu, Evos, Elsi, Kaspero ir Joso gyvenimas – beprotiškai sudėtingas, tačiau tuo pat metu jų pastangos kelia susižavėjimą. Kiekvienas iš jų kalba ne tik apie save, bet ir kitus – bendrus įvykius ir kartu išgyventas patirtis. Skirtingų veikėjų tos pačios istorijos atpasakojamos vis kitaip - jas interpretuojant iš asmeninės perspektyvos, todėl „Aukščiau nei devintam danguj“ pateikia išsamų bendrą vaizdą, kuriame nėra vienos tiesos ir lengvo atsakymo. Kai kur pirmojo asmens pasakojimą keičia dialogas ir tiesioginė kalba, primenanti filmo scenarijų.
    Olandų rašytoja Griet Op de Beck savo originaliomis įžvalgomis ir sklandžia kalba kuria intriguojantį pasakojimą, kurio veikėjai puikiai perteikia šiuolaikinių žmonių skaudulius. Romanas daugiasluoksniškumas nepalieka abejingų. Knyga autorės gimtojoje šalyje buvo ekranizuota. Juostą sukūrė olandų režisierius Jan Matthys, vaidino žymūs šalies aktoriai. 
    v Griet Op de Beck ilgus metus nedrįso imtis plunksnos, tačiau kai nusprendė rašyti, jos debiutinis romanas buvo įvertintas puikiai. Rašytoja Antverpeno universitete baigė vokiečių filologiją, rašė pjeses ir straipsnius keletui laikraščių. 2013 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Aukščiau nei devintam danguj“ buvo nominuotas AKO literatūrinei premijai, Akademijos literatūros prizui ir laimėjo Bronzinės pelėdos apdovanojimą kaip publikos pasirinkimas. Knyga šalyje tapo bestseleriu. Vėliau autorė per penkerius metus išleido dar keturis romanus.

  • Mary Higgins Clark. Dar pasimatysim

    pasimatysimDetektyvų ir psichologinių trilerių karaliene vadinamos Mary Higgins Clark romanas „Dar pasimatysim“ pasakoja apie televizijos naujienų reporterę, kuriai tenka aiškintis ne tik paslaptingas tėvo žūties aplinkybes, bet ir susidurti su savo antrininke, kuri jau nebegyva. Gal pavojus jai pačiai didesnis nei ji įtaria?

    Nužudyta moteris – tikrų tikriausia jos antrininkė... Kai televizijos žinių reporterė Megan Kolins pamato į baltą audeklą įvyniotą negyvą moterį, ji pasijunta taip, lyg žiūrėtų į veidrodį. O problemų Megan turi ir be šio keisto įvykio. Prieš devynis mėnesius jos mylimas tėtis su mašina nukrito nuo Niujorko tilto. Dabar tyrėjai ir draudimo agentūros atstovai ją tikina, kad upėje nėra jokių automobilio pėdsakų, ir įtaria, kad jos tėtis tiesiog suvaidino savo mirtį.
    „Megan pažiūrėjo slaugytojai per petį ir įsistebeilijo į nematančias mėlynas negyvos jaunos moters akis. Žvelgdama į tas akis, plačią kaktą, lenktus antakius, aukštus skruostikaulius, tiesią nosį ir putlias lūpas ji aiktelėjo.
    Atrodė, tartum žiūrėtų į veidrodį.
    Ji žvelgė į savo pačios veidą.“
    Gąsdinančiai greitai ir neįtikėtinai keistai visi įvykiai ima dėliotis taip, kad atsiranda vis daugiau sąsajų tarp Megan tėčio ir jos antrininkės žūties. Iškyla pavojus ir pačiai Megan, tačiau ji pasiryžusi išsiaiškinti tiesą ir atskleisti visas paslaptis. Šioje košmariškoje paieškų kelionėje Megan supras, kad tiesa kartais neša mirtį. 
    Detektyvinio trilerio meistrė Mary Higgins Clark knygoje „Dar pasimatysim“ įtraukia skaitytoją į gąsdinantį ir įtampos kupiną nusikaltimų ir sąmokslo voratinklį. Tiesa čia gali pasirodyti skaudesnė, nei galima ištverti.

  • Emily Giffin. Mano sesers paslaptys

    paslaptysĮsimintiname romane „Mano sesers paslaptys“ „New York Times“ bestselerių autorė Emily Griffin pasakoja apie dvi seseris, kurios atsiduria kryžkelėje ir turi nuspręsti, ar gali būti atviros ir atleisti viena kitai. 

    Augdamos seserys Džozė ir Mereditė galėjo džiaugtis įprastais seserų santykiais – kupinais meilės, su vis pasitaikančiais nereikšmingais ginčais ir priekabėmis. Tačiau jos visuomet buvo labai skirtingos. Džozė – impulsyvi, dvasinga ir atlapaširdė, o Mereditė – darbšti, mąsli ir santūri. Kai šeimą ištinka tragedija – į užkandinę išvykęs brolis dingsta ir niekuomet nebegrįžta – jų trapius santykius suskaldo skirtingas požiūris ir nutylėti kaltinimai viena kitai... 

    Praėjus penkiolikai metų po to įvykio, Džozė ir Mereditė – trisdešimtmetės moterys, kurios kabinasi į gyvenimą ir toliau eina labai skirtingais keliais. Džozė dirba mokytoja ir yra vis dar vieniša, beveik pasiryžusi išvis atsisakyti bet kokių pažinčių. Labiau nei vaikino ji trokšta tapti mama. Pasiryžusi siekti svajonės, ji nusprendžia imti likimo vadžias į savo rankas.

    Tuo metu Mereditė, rodos, gyvena tobulą gyvenimą – ji sėkminga advokatė, ištekėjusi už nuostabaus vyro ir auginanti ketverių dukrelę. Tačiau pastaruoju metu Mereditė jaučiasi nerami ir nepatenkinta savo gyvenimu, ji vis dažniau susimąsto, ar gyvena taip, kaip iš jos tikisi kiti, ar taip, kaip iš tikrųjų ji pati nori gyventi.

    Artėjant tragedijos metinėms, ilgai slėptos detalės ima kilti į paviršių. Pasirodo, viena sesuo apie tą lemtingą brolio dingimo vakarą žino daugiau nei kita. Ar paslaptys jas išskirs? O gal kartą ir visiems laikams joms teks prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir atsikratyti kaltės jausmo, slegiančio abi šitiek metų.

    „Mano sesers paslaptys“ – sąžiningas, tikroviškas ir įtraukiantis romanas. Tai istorija apie šeimą, draugystę ir drąsą eiti ten, kur veda širdis. Kelyje į supratimą ir atleidimą, seserys supras, kaip smarkiai joms reikia viena kitos ir kokia svarbi yra meilė. 

    Emily Giffin (g. 1972 m.) – amerikiečių rašytoja, devynių tarptautinio populiarumo sulaukusių romanų autorė. Virdžinijos universitete baigė Teisės fakultetą, tačiau keletą metų padirbėjusi teisinėje įmonėje, išvyko gyventi į Londoną ir atsidavė rašymui. Šiuo metu su vyru ir trimis vaikais gyvena Atlantoje. 

  • Anthony McCarten. Tamsiausia valanda

    valandaDidžiosios Britanijos ministrą pirmininką Winstoną Churchillį paprastai įsivaizduojame kaip ekscentrišką, savimi pasitikintį ir tvirtą politiką, niekada neabejojusį, kad Anglija sustabdys nacistinės Vokietijos invaziją. Daugumoje istorinių knygų tvirtinama, jog būtent taip ir buvo.

    Tačiau Anthony'is McCartenas mano kitaip. Remdamasis dienoraščiais, oficialiomis kalbomis, interviu, ataskaitomis ir amžininkų liudijimais, jis piešia visai kitokį Churchillio portretą: atskleidžia jame žmogų, kankinamą abejonių, gedintį dėl civilių žūčių per Diunkerko evakuaciją ir – tegu vos akimirką – pagalvojusį, kad galbūt vienintelis būdas apginti Angliją – sudaryti sandėrį su Hitleriu.
    Knyga „Tamsiausia valanda“ nėra dar viena sausa biografija, sulipdyta tik iš faktų ir skaičių. Joje atkuriamos pirmosios dvidešimt penkios Winstono Churchillio dienos ministro pirmininko poste, persunktos įtampos ir nerimo. Jam už nugaros stovėjo skeptiškas karalius ir ne ką draugiškesnė jį iškėlusi partija, o į veidą kvėpavo nuožmus, vieną po kitos Europos šalis klupdantis nacistinis režimas. Įtaigiai parodomas spaudimas, kurį patyrė žmogus, tamsiausią valandą stojęs prie valstybės vairo ir prisiėmęs milžinišką atsakomybę vesti tautą per karą į pergalę.

    Galite tai vadinti Churchillio legendos interpretacija, tačiau ji neabejotinai pakeis jūsų požiūrį į vieną ryškiausių XX amžiaus istorijos asmenybių. 

  • James Henry. Seržantas Frostas

    frostasDetektyvų mėgėjų pamėgtas Džekas Frostas pažįstamas iš kriminalinio serialo „Frosto prisilietimas“, sugrįžo! Knygoje „Seržantas Frostas“ detektyvui teks ne tik rasti dingusią paauglę, bet ir įveikti santuokos krizę. 

    Istorija knygoje „Seržantas Frostas“ vyksta 1981 metais. Didžioji Britanija patiria nuosmukį, o Airijos respublikonų armija (IRA) kaip niekad aktyvi. Tarsi to būtų negana, šalis išgyvena baisų pasiutligės protrūkį. Detektyvas seržantas Džekas Frostas dirba drauge su savo mentoriumi Bertu Viljamsu ir atidžiai iš jo mokosi. Tuo pat metu Frostui tenka tvarkytis su savo santuokos bėdomis – įtampą kelia jo ilgai trunkantis darbas ir nuolatiniai negrįžimai namo. 

    Kai iš persirengimo kabinos parduotuvėje dingsta dvylikametė mergaitė, o detektyvo Berto Viljamso nepavyksta rasti, vadovauti tyrimui paskiriamas detektyvas Frostas.

    Detektyvinių romanų apie Džeką Frostą autoriaus R. D. Wingfieldo mirtis sukrėtė daugelį žmonių, o ypač tuos, kurie jau buvo spėję pamėgti knygų apie detektyvą Frostą seriją. Autoriui mirus, seriją tęsia James Henry (Džeimsas Henris), kuris bendradarbiauja su leidykla, anksčiau leidusia R. D. Wingfieldo knygas apie Frostą.

    „James Henry įkvepia naujos gyvybės Džekui Frostui ir grąžina jį mums, o tai, manau, išties puiki duoklė mano tėvo ir jo darbo atminimui. Jis puikiai įvaldęs mano tėvo stilių, todėl nenuvils nei senų gerbėjų, nei naujų skaitytojų“.

    Philipas Wingfieldas, R. D. Wingfieldo sūnus

    James Henry yra ne vienas rašytojas, o duetas. Tai dviejų autorių – James Garbutt ir Henry Sutton slapyvardis. James Garbutt yra leidėjas ir ilgą laiką buvo didžiulis detektyvo Frosto gerbėjas. Henry Sutton pats yra parašęs septynis romanus, jis yra Daily Mirror knygų redaktorius ir moko kūrybinio rašymo. 
    „Seržantas Frostas“ – pirmoji knyga apie Frostą, išleista po autoriaus R. D. Wingfieldo mirties. Lietuviškai jau yra pasirodžiusi antroji naujosios serijos dalis „Lemtingasis Frostas“, netrukus ketinama išleisti ir trečiąją – „Frosto rytas“.

    „Frosto prisilietimas“ – vienas populiariausių detektyvinių serialų Didžiojoje Britanijoje, tęsiantis geriausias „Midsomerio žmogžudysčių“ tradicijas. Šis serialas jau užkariavo ir Lietuvos žiūrovų širdis, taip pat daugelis jau spėjo pamėgti ir knygas apie detektyvą Frostą.

    Pirmą kartą Džekas Frostas prisistatė radijo pjesėje 1977 metais. Vėliau R. D. Wingfieldas sukūrė šešis romanus apie šį detektyvą. 

  • Jonathan Franzen. Pataisos

    pataisos„Pataisos“ – tai žavinga, tragikomiška ir jaudinanti šeimos drama, kurioje amerikiečių rašytojas Jonathan Franzen ironiškai vaizduoja modernaus pasaulio absurdą ir bando prikelia senosios Amerikos dvasią. O traumų, senų paslapčių ir nuoskaudų kupini šeimos santykiai kelia į paviršių klampų neišsipildžiusių svajonių dumblą. 

    Beveik penkiasdešimt metų Enida Lambert buvo žmona ir mama, tad dabar ji pasiruošusi bent kiek pasilinksminti ir pasidžiaugti savo darbo vaisiais. Deja, jos vyras ir šeimos galva Alfredas kenčia nuo Parkinsono ligos, o vaikai, jau seniai palikę šeimos lizdelį, bando tvarkytis su savo asmeninėmis katastrofomis. 

    Vyriausias sūnus Garis įtikinėja savo žmoną ir save, kad tikrai neserga depresija, nors visi ženklai rodo priešingai. Negana to, jis tapo žiauriu materialistu, besistengiančiu išgrūsti tėvus iš jų seno namo į nedidelį butuką. Vidurinysis sūnus Čipas, praradęs saugų akademinį darbą, visiškai susimauna naujajame darbe ir sprunka į Lietuvą. O jaunėlė dukra Deniza, išsilaisvinusi iš nelaimingos santuokos, susipainioja sekso reikaluose ir leidžia vėjais savo jaunystę ir grožį. 

    Beviltiškai trokšdama bent menkiausio malonumo savo gyvenime Enida Lambert išsikelia tikslą – surinkti visą šeimą į namus bent vienoms, paskutinėms Kalėdoms. Tačiau jos vyro sveikata blogėja sparčiau nei moteris tikėjosi ir didžiausiai Enidos svajonei kasdien kyla vis didesnė grėsmė. O kur dar užsispyrę ir išsibarstę vaikai... Visiems jiems teks susidurti su savo baimėmis ir seniai pamirštais praeities vaiduokliais. 

    Šiai šeimai ir jų tarpusavio santykiams žūtbūt reikalingos „pataisos“.

    Jonathan Franzen sukūrė kerinčią uvertiūrą naujiesiems laikams. Jis sujungė senuosius Amerikos krovininius traukinius, pilietines pareigas, jaunuosius skautus, Kalėdų sausainiukus ir seksualines traumas su modernių laikų absurdu – smegenų mokslu, namų priežiūra, tėvų aplaidumu, psichinių ligų savigyda, naująja ekonomika. 

    Jonathan Franzen (g. 1959 m.) – amerikiečių rašytojas ir eseistas. Satyrinė šeimos drama, romanas „Pataisos“ sulaukė milžiniško kritikų ir skaitytojų dėmesio ir pelnė rašytojui Nacionalinę Knygos premiją, daug kitų apdovanojimų bei buvo tarp Pulicerio premijos finalistų. Nuo 1994 metų J. Franzen bendradarbiauja su The New Yorker žurnalu. 

    „Pataisos“ – trečiasis autoriaus romanas, kuris ir pelnė jam tarptautinį pripažinimą. 

     

  • Hilary Mantel. Vilko dvaras

    dvarasVienu geriausių istorinių romanų tituluojama knyga „Vilko dvaras“ pradeda stulbinančią anglų rašytojos Hilary Mantel trilogiją apie įspūdingąjį Tomą Kromvelį. Romano autorė tapo pirmąja moterimi du kartus laimėjusia prestižinę Man Booker premiją – už romaną „Vilko dvaras“ ir už antrąją šios trilogijos dalį „Pateikite kūnus“. 

    Anglija, 1520 metai. Šaliai gresia baisi tragedija – jei karalius mirs nesusilaukęs įpėdinio, šalį gali sunaikinti pilietinis karas. Henrikas VIII po dvidešimt metų trukusios santuokos nori išsiskirti su savo žmona ir vesti Aną Bolin – žavią, jauną dvariškę. To padaryti jam neleidžia popiežius, be to, priešinasi ir didžioji Europos dalis. 

    Iš šios aklavietės karalių pasiryžta išgelbėti Tomas Kromvelis – iš pirmo žvilgsnio charizmatiškas idealistas, tačiau iš tiesų – prisitaikėlis, puikiai gebantis manipuliuoti žmonėmis ir be skrupulų siekiantis savo tikslų. Kromvelis pasiūlo Henrikui VIII pasiskelbti Anglijos bažnyčios vadovu ir paneigti popiežiaus viršenybę. Tačiau karalius labai nepastovus – vieną dieną jis malonus, o kitą pasirengęs žudyti...

    Tomas Kromvelis padeda karaliui ir tuo pačiu pats sparčiai kyla į išsvajotus postus dvare. Tačiau kokia bus Henriko VIII ir Tomo Kromvelio triumfo kaina? 

    Hilary Mantel romane „Vilko dvaras“ meistriškai atkūrė epochą, kai sėkmę ir mirtį vieną nuo kitos skirdavo vos vienas klaidingas žingsnis. Visi įvykiai pateikti gyvai ir itin tikroviškai, XVI amžiaus Anglijos atmosfera tiesiog alsuoja verčiant knygos puslapius. 

    Hilary Mantel (g. 1952 m.) – anglų rašytoja, keturiolikos knygų autorė. Didžiausio pripažinimo sulaukė jos parašyta istorinė trilogija apie Tomą Kromvelį – dvi pirmosios šios trilogijos dalys apdovanotos prestižine Man Booker premija. Taip pat yra parašiusi savo memuarus, rašo apžvalgas ir esė leidiniams The New York TimesThe New York Review of Books, ir London Review of Books. „Vilko dvaras“ ir „Pateikite kūnus“ buvo adaptuoti teatro scenai, o BBC  pagal šias knygas sukūrė šešių dalių serialą. 

  • C.W.Gortner. Paskutinė karalienė

    karalienePaskutinė karalienė“ – istorinis romanas. Tai jaudinantis pasakojamas apie Ispanijos karalienės Joanos, ispanų dar vadinamos „la loca de amor“ – "pamišėle iš meilės", nelaimingą likimą.
    XV a. pabaigoje Ispanija – besikurianti veržli monarchija. Pradžią jos susivienijimui duoda iškilūs valdovai Kastilijos karalienė Izabelė ir Aragono karalius Ferdinandas, kurie siekia suvienyti visas Pirėnų pusiasalio valstybėles į vieną tvirtą karalystę. Visus įvykius savo akimis stebi Joana, trečiasis Izabelės ir Ferdinando vaikas. Ji mato, kaip krenta paskutinis Europoje musulmonų bastionas Grenada, kaip motina veda karius į mūšį, kaip baudžiami ir kankinami kitatikiai, ji klauso Kristupas Kolumbo pasakojimo apie jo nutrūktgalvišką žygį Atlanto vandenynu. 
    Šešiolikos metų sulaukusią merginą tėvai ištekina už Habsburgų imperijos įpėdinio Pilypo. Joana netrunka įsimylėti savo jauną vyrą ir tampa ištikima žmona, besirūpinančia vedybiniu gyvenimu ir vaikais. Bet įvykus tragiškiems įvvkiams ji tampa Ispanijos sosto paveldėtoja. Joana atsiduria visų Europos monarchų galios interesų centre. Iš visų pusių supama priešų ji duoda pažadą bet kokia kaina išsaugoti Ispanijos karūną.
    Vesdama skaitytoją nuo miglotos Ispanijos didybės iki prabangių, bet mirtinai pavojingų dvarų Flandrijoje, Prancūzijoje ir Tiudorų valdomoje Anglijoje „Paskutinė karalienė“ įtaigiai kuria dramatišką pasakojimą apie tolimą epochą, drąsią ir jautrią moterį ir jos ryžtą atgauti tai, kas jai priklauso nuo gimimo.
    C. W. Gortner knygos – populiarūs ir pasaulinio pripažinimo susilaukę istoriniai romanai. Jie išversti į 25 kalbas, o kai kurios knygos tapo bestseleriais Lenkijoje ir JAV. Anksčiau mados ir sveikatos apsaugos srityse dirbęs vyras nuo 2012 m. visą savo laiką skiria rašymui. 

  • Živilė Galdikienė. Laiškai,kurių tu niekada negausi

    laiskai