• Jens Lapidus. Išnykti Stokholme

    isnyktiVieno ryškiausių Švedijos detektyvų autorių Jens Lapidus, kuris yra ir baudžiamosios teisės advokatas, romanas „Išnykti Stokholme“ šįkart nukelia ne tik į pogrindinį nusikaltėlių pasaulį, bet ir atveria skaudžiausias visuomenės žaizdas.

    Kai ima kaukti nedidelėje Švedijos saloje stovinčio namo signalizacija, apsaugos darbuotojas atvykęs tikisi rasti įsilaužimo pėdsakų. Tačiau tai, ką jis randa, yra netikėta ir šiurpu. Name guli sudarkytas kūnas, kurio neįmanoma atpažinti. Viskas tampa dar sudėtingiau, kai šalia nusikaltimo vietos aptinkamas sužeistas jaunas vyras. Būtent jį policija laikys pagrindiniu įtariamuoju.

    Emilė Janson – naujokė, tačiau perspektyvi advokatė. Būtent ją prieš panirdamas į komą pasirenka jaunas vyras, tapęs įtariamuoju žmogžudystės byloje. Jis taip pat paprašo susisiekti su Tedžiu Mikuličium – buvusiu kaliniu, atlikusiu bausmę už įtariamojo tėvo pagrobimą ir bandančiu likti įstatymo pusėje. Tedis Mikuličius ir Emilė Jansomn imasi tirti keistą bylą, kurioje neaiškumų kur kas daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Negana to, Tedis turi ir savų problemų – paaiškėja, kad jo sūnėnas ketina sekti nusikaltėlio dėdės pėdomis.

    Kas yra šio nusikaltimo auka, o kas žudikas? Ir kodėl atrodo, kad visi pėdsakai veda pas vyrą, kurį kadaise buvo pagrobęs Tedis? Netrukus visi trys – Emilė, Tedis ir jo sūnėnas įsipainios į šiurpios bylos tinklą, kurį išpainioti nebus lengva.

    Jauna advokatė, buvęs kalinys ir jo sūnėnas susitinka, kad išspręstų šiurpią žmogžudystę. Stulbinantis tarptautinių bestselerių autoriaus Jens Lapidus kriminalinis romanas „Išnykti Stokholme“ balansuoja tarp skandinaviško šalčio ir pietietiškos aistros.

    Romanas „Išnykti Stokholme“ kelia stingdantį šiurpą ir įtraukia į įtampos kupiną nusikaltimo istoriją. Čia taip pat pasakojama apie visuomenės, šeimos problemas, kurios dažnai nutylimos, o patekusios į viešumą sukelia tikrą sprogimą – smurtas, narkotikai, vaikų pornografija ir pats svarbiausias klausimas, kur ta riba, kai reikia nustoti saugoti artimuosius?

    „Greito veiksmo, tamsus ir šiurkštus kriminalinis romanas patiks visiems, mėgstantiems gilias, paslaptingas patirtis.“ 

    Library Journal

  • Stebuklingos Nilso kelionės

    kelionesŠvedų rašytojos, Nobelio premijos laureatės Selmos Lagerlof knyga „Stebuklingosios Nilso kelionės“ – tai nuostabi pasaka apie nerūpestingą berniuką Nilsą, kuris už savo išdaigas ir tinginystę buvo paverstas nykštuku ir ant žąsies nugaros keliavo po Švediją. 

    Knyga „Stebuklingosios Nilso kelionės“ buvo rašoma kaip geografijos vadovėlis Švedijos pradinukams. S. Lagerlof gavo užsakymą parašyti tokį vadovėlį ir keletą metų domėjosi Švedijos gyvūnija, gamta ir įvairiomis šalies regionais. Tačiau rašytoja sukūrė ne tik vadovėlį. Ji parašė nepaprastai menišką ir įdomų pasakojimą, todėl knyga greitai tapo labai populiari ir skaitoma ne tik mokyklose. 
    Kai kuriems mokytojams knyga neįtiko stebukliniai pasakos elementai, kurie, anot jų, pernelyg blaško ir atitraukia vaikų dėmesį nuo geografijos. Vis dėlto iki pat šeštojo dešimtmečio „Stebuklingosios Nilso kelionės“ buvo pagrindinis Švedijos moksleivių geografijos vadovėlis. 

    Piktas išdaigas gyvūnams krečiantis Nilsas užburiamas ir tampa nykštuku. Ant žąsies nugaros berniukas apkeliauja Švediją nuo poliarinio rato iki pietų. Nilsas mato visus keturis metų laikus, susipažįsta su gyvūnais (tapęs nykštuku jis ima suprasti gyvūnų kalbą), mato visos šalies kraštovaizdį. Nilsas patiria daugybę jaudinančių nuotykių ir sužino įdomių dalykų apie šalį, kurioje gyvena. 
    Knygoje aptariama ir šalies istorija, socialinė situacija, čia kalbama apie skurdą, vaikų darbą, patriotizmą. Autorei itin svarbi ekologijos tema, kuri irgi randa vietą šioje knygoje. Tai ir auklėjamąjį poveikį turinti knyga, kurioje ne mažiau nei gamta ar geografija svarbus ir pagrindinio herojaus – Nilso – virsmas. Tinginys, melagis, piktas ir išdykęs Nilsas knygos pabaigoje tampa rimtu, atsakingu ir geru berniuku. 

  • Raganėlė Vinė reguliuoja eismą

    vineLinksmosios LENKTYNĖS, išdykę BALDAI, apsimetėlė GYDYTOJA ir BURTININKĖ su čiulpinuku. Pasiruoškite keturiems pašėlusiems nuotykiams!

  • Abby Hanlon. Nenuorama Dorė ir juoda avelė

    doreDorė trokšta išmokti skaityti.
    Kai kurie jos draugai jau skaito.

    Jai teko girdėti, kad skaitymas plečia vaizduotę.
    Bet Dorės vaizduotė ir taip labai plati – tiesiog beribė!
    Kitos tokios žavios valiūkės kaip Dorė nė su žiburiu nerasi!
    Bet Dorei verkiant reikia dar vienos supergalios – išmokti skaityti.
    Ši be galo linksma ir užburianti knygelė apie žavią, padykusią valiūkę idealiai tiks bet kokio amžiaus skaitytojui – ir jauniausiam, ir vyriausiam.

    Abby Hanlon dirbo pradinių klasių mokytoja Niujorko valstybinėse mokyklose. Įkvėpta savo mokinukų sukurtų istorijų ir piešinių Abby pati ėmė rašyti vaikams. Pirmoji išleista jos knygelė pavadinta „Ralfas pasakoja istoriją" (angl. Ralph Tells a Story.

  • Emily Jenkins. Žaisliukų išdaigos

    isdaigosMergaitė nė nenumano, ką jai nematant veikia mėgstamiausi žaislai! Buivoliukas Šliumpis vonios kambaryje šnekučiuojasi su rankšluostuku Tuk Tuku, kažkas, vardu Plastukas, žaidžia šaškėmis, o Raja pasakoja neįtikėtinas istorijas! Kasdien bičiuliams kyla įvairiausių klausimų: kur Plastuko buveinė? Kas gyvena tamsiajame rūsyje, kurio taip bijo Šliumpis? Ar Raja moka plaukti? Vis dėlto vienas dalykas aiškus visiems: padūkę žaislai yra patys geriausi Mergaitės draugai!

  • Pam Jahnson –Bennet. Ką katės galvoja

    katesNesvarbu, ar jau daug metų džiaugiatės katės draugija, ar tik neseniai įsigijote mažą mielą kačiuką, ar turite augintinę, kurios elgesys varo iš proto, ilgametę patirtį turinti kačių elgsenos specialistė PEMĖ DŽONSON-BENET (PAM JOHNSON-BENNET) padės suprasti, kas verčia jūsų katę baksnoti letena, miauksėti, draskytis ir murkti. Taip, jūs galite išmokti suprasti kates. Ne, katės ne visada būna atsiskyrėlės. Ne, baldus jos gadina ne todėl, kad norėtų jus supykdyti. Dažniausiai visų klaidingų įsitikinimų priežastis – netinkama komunikacija.

    Šioje išsamioje knygoje „Ką katės galvoja?“ Pemė Džonson-Benet supažindina su instinktais, kurie dažnai lemia tiek teigiamus, tiek neigiamus kačių veiksmus. Autorė pateikia itin veiksmingus metodus, kurie leidžia koreguojant elgseną ir tinkamai žaidžiant nukreipti netinkamus veiksmus norima linkme, priimtina tiek katės šeimininkui, tiek pačiai katei. Be to, taip galėsite užmegzti nuostabų ryšį su savo augintine.

    Knygoje „Ką katės galvoja?“ ne tik supažindinama su kačių elgsena, tai ir patikimas kačių priežiūros vadovas visiems kačių turėtojams. Čia aptariamos pačios įvairiausios temos: kur įsigyti katę, kaip pasirinkti veterinarijos gydytoją, pasirūpinti kasdiene priežiūra ir gydyti rimtas ligas, kaip parinkti gerą draskyklę, kuriai katė negalėtų atsispirti, taip pat ką daryti tada, kai katė vengia kraiko dėžės.

    Galvojate, kad kačių neįmanoma išdresuoti? Galvokite iš naujo!

    Sužinokite, ką katės galvoja ir nustebsite, kaip lengva jas dresuoti.

  • Alexandra Horowitz. Ką šunys galvoja

    sunysPasaulyje populiari knyga, kurioje keliami klausimai, ką šunys žino ir kaip mąsto. Atsakymai jus nustebins ir pradžiugins, nes kognityvinius gebėjimus tyrinėjanti mokslininkė Alexandra Horowitz paaiškins, kaip šunys suvokia kasdienį pasaulį, vieni kitus ir tą keistą gyvūną – žmogų.

    A. Horowitz skaitytoją pirmiausia supažindina su šunų gebėjimu suvokti ir pažinti pasaulį, o vėliau vaizdžiai pasakoja, ką reiškia būti šunimi. Koks jausmas, kai gali užuosti ne tik visą namuose esantį neuždengtą maistą, bet ir žmogaus liūdesį ar netgi laiką? Kaip mažytis šuniukas sugeba sėkmingai žaisti su vokiečių aviganiu? Koks jausmas, kai girdi vibruojant vabzdžius arba dūzgiant fluorescencinę lempą? Kodėl dviračiu važiuojantį žmogų maga vytis? Ką reiškia vietoj rankų naudotis burna? Trumpai tariant, koks gyvenimas 15-60 cm aukštyje nuo žemės, nardant po gatvės kvapus ir spoksant į žmonių kulkšnis ar kelius?

    Visa tai ir dar daugiau sužinosite skaitydami knygą „Ką šunys galvoja“. Atsakymai gali nustebinti, jei tik atsispirsite pagundai šunis sužmoginti. Knygoje taip pat rasite pasakojimų apie naujausius tyrimus, sužinosite šuns uodegos paslaptis, kaip jie aptinka ligas ir geba suprasti mūsų elgesį. Nors knyga „Ką šunys galvoja“ nėra oficialus dresavimo vadovas, ją šunų mylėtojai galės pritaikyti praktiškai, nes supras, kodėl jų augintiniai elgiasi vienaip ar kitaip. Paprastai, bet pagrįsdama moksliniais faktais, Alexandra Horowitz pasakoja apie gyvūną, kurį mes manome geriausiai pažįstantys, bet iš tikrųjų suprantame menkiausiai. Ši knyga padės pažinti šunis taip gerai, kaip tik įmanoma nebūnant šunimi.

  • Michailas Sovetovas. Maistas pagal gamtos dėsnius

    maistasKnyga „Maistas pagal gamtos dėsnius. Kelias į natūralią mitybą“ yra dėl vieno žmogaus kryptingo ėjimo į tikslą. 2017 metais Tomas Stankūnas, išklausęs rusų daktaro M. Sovetovo youtube esančius video įrašus, sugalvojo, kad ši informacija turi būti prieinama kiekvienam lietuviui, besidominčiu ką valgo ir kaip mityba susijusi su sveikata. Taip gimė iniciatyva - knygos vertimas, vaisiavalgystės populiarinimas ir informacijos apie ligų prevenciją sklaida.

    Tomas jau 9 metai nevartoja alkoholio, jau 7 metai nevalgo mėsos ir 2 metai yra žaliavalgis, vaisiavalgis. Šiuo keliu eidamas, jis mato savo geros savijautos privalumus, bei džiaugiasi didele energija, fiziniu aktyvumu ir puikia sveikata. Tokių pojūčių jis linki ne tik savo šeimos nariams, bet ir kiekvienam žmogui.

    Suprasdamas gausios, gigantiškų verslo atstovų, t.y. maisto, tabako, alkoholio, pieno, saldumynų gamintojų, žmogui brukamos informacijos žalą bei tikslą - didinti prekių vartojimą, nekreipiant dėmesio į žmonių sveikatą, jis ryžosi inicijuoti knygos vertimą.

  • Lina Limantaitė. Umbrija.Žalioji Italijos širdis

    umbrijaItalų kultūros puoselėtoja, vertėja Lina Limantaitė knygoje „Umbrija: žalioji Italijos širdis“ pasakoja apie išskirtinį, viduramžių dvasią išsaugojusį Italijos regioną, kuriame įdomybių ir lankytinų vietų ras tiek meno mylėtojai, tiek piligrimai, tiek gurmanai bei itališkų vynų mėgėjai.

    Umbrija yra centrinės Italijos regionas, kurio sostinė - įspūdingo grožio miestas Perudža. Apskritai, Umbrija labiausiai didžiuojasi savo senaisiais miestais ir juose išdidžiai stūksančiais kilmingų šeimų rūmais, pilimis ir vilomis. Jų čia begalė, nes viduramžiais miestu negalėjo vadintis jokia gyvenvietė, kurioje negyveno bent 20 kilmingų šeimų.

    Rojų Umbrijoje ras ir lėto gyvenimo būdo gerbėjai. Būtent Orvjeto mieste buvo įkurta asociacija, vienijanti miestus, propaguojančius lėtą, ramų ir ekologišką gyvenimo būdą. Todėl čia galima mėgautis vietinės gamybos maistu ir niekur neskubant apžiūrėti ne itin seniai atrastus miesto požemius. Manoma, kad tuneliai po šiuo miestu buvo iškasti etruskų prieš 3 tūkstančius metų. Šie tuneliai – tarsi antras miestas, kuriame galima rasti ir vyno rūsių, ir didelių menių, ir sandėliukų ar malūnų.

    Šv. Pranciškaus bazilika Asyžiuje traukte traukia piligrimus iš viso pasaulio, ji yra įtraukta ir į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Tikrus meno mylėtojus sudomins ne tik ištaiginga bazilika, besipuikuojanti žymiosiomis freskomis, bet ir Umbrijoje gyvenusių ir kūrusių viduramžių menininkų darbai. Čia gyveno tokie kūrėjai kaip Giotto di Bondone, Luca Signorelli, Pietro Perugino, Filippo Lippi, Pinturicchio ir kiti.

    Knygoje „Umbrija: žalioji Italijos širdis“ rasite daugybę istorijų, knygos autorės patirčių ir patarimų kitiems keliautojams, taip pat kerinčių nuotraukų iš įspūdingiausių Umbrijos regiono vietų.

    Lina Limantaitė – italų kultūros puoselėtoja ir skleidėja, vertėja. L. Limantaitė yra dviejų lietuvių-italų kalbų žodynų sudarytoja, Italijos ambasados Lietuvoje darbuotoja. Ambasadoje knygos „Umbrija: žalioji Italijos širdis“ autorė dirba jau du dešimtmečius, pati yra apkeliavusi tiek Italiją, tiek kitas Viduržemio jūros šalis, domisi Italijos istorija, ypač pamilo Umbrijos regioną.

  • Artūras Mickevičius. Vikingai Lietuvos istorijoje

    vikingaiLaivams Baltijos jūroje IX–XII a. buvo nesaugu ne vien tik dėl dažnai besikaitaliojančių stiprių vėjų ar jūros srovių. Didesnį pavojų kėlė skandinavų vikingai, tačiau, kaip atrodo, šioje erdvėje ne ką mažiau grėsmingi buvo ir kuršiai, be kurių žinios bent jau rytinėje Baltijos jūros dalyje bet kas ir bet kada plaukioti nebegalėjo.

    Knyga „Vikingai Lietuvos istorijoje“ – bandymas pažvelgti į vikingų įtaką ne tik vakarų baltų visuomenės raidai, bet ir ankstyvosioms Lietuvos valstybingumo užuomazgoms. Kaip funkcionavo vikingų amžiaus Baltijos jūros regioninė sistema ir koks vaidmuo šioje sistemoje teko baltams? Ar pagrįsti teiginiai apie baltų vikingus – kuršius, kėlusius didelę grėsmę saugiai laivybai Baltijos jūroje? Ar IX–XII a. kuršių visuomenę galime apibūdinti kaip vikingiško tipo visuomenę? Kodėl turtingesne materialine kultūra išsiskyrusios vakarų baltų žemės netapo Lietuvos valstybės formavimosi centru? Tarpdisciplininis archeologijos ir istorijos šaltinių teikiamais duomenimis parengtas tyrimas nesiekia pateikti galutinių atsakymų, priešingai – galbūt šis darbas inspiruos karštas diskusijas ir įkvėps naujiems tyrimams.

  • Gintaras Chomentauskas. Šeima vaiko akimis

    seimaPsichologas, socialinių mokslų daktaras Gintaras Chomentauskas knygoje „Šeima vaiko akimis“ pasakoja apie tai, kaip tėvai gali padėti vaikui tapti visaverte, harmoninga asmenybe, kaip pastebėti ir suprasti pasikeitimus vaiko emocijose, elgesyje ir padėti jam įveikti sunkumus.

    Knygos „Šeima vaiko akimis“ autorius, dirbdamas su tėvais ir šeimomis, pastebėjo, kad vis daugiau tėvų siekia gilesnio ryšio su vaikais. Jie stengiasi ne tik suteikti stogą virš galvos ar parūpinti maisto, bet rūpinasi ir emocine, bei protine raida, bando kartu su vaiku mokytis įveikti emocinius barjerus ar tiesiog ieško geriausio būdo „išvaryti ožiukus“. G. Chomentauskas tikina, kad vaiko elgesio priežastys būna labai įvairios, tačiau reikia suprasi, jog ne viskas pasiekiama (ar sugadinama) auklėjimu.

    Vaikų gebėjimas akylai stebėti pasaulį, juos supančią aplinką, suaugusiuosius yra ypatingas tuo, kad jie gana greitai padaro tokių stebėjimų išvadas. Vaikai išmoksta tam tikro elgesio, kuris jiems atrodo naudingas siekiant savų tikslų, nesvarbu, ar tai būtų naujas žaislas, ar tiesiog tėvų dėmesys. Tačiau, pasak G. Chomentausko, ne visos vaikų išvados būna teisingos, todėl tai sukelia tam tikrų psichologinių problemų. Vaikas, kuris ima galvoti, kad yra nevykėlis, kad jo nemyli, kad suaugusieji nori jam pakenkti, vėliau gali tapti labai liūdnu ir net piktu suaugusiuoju.

    Knyga „Šeima vaiko akimis“ padės geriau suvokti, kas vyksta vaiko galvoje. Išmoksite „skaityti“ vaiko piešinius, geriau atpažinti emocijas ir perprasti, kas jas sukėlė. Tik patys supratę vaiką, galėsite jam padėti suprasti aplinkinį pasaulį, žmones ir jų santykius. Pasak autoriaus, knyga „Šeima vaiko akimis“ gali ne tik padėti tapti geresniais tėvais, bet ir geriau suprasti savo pačių vidinių problemų priežastis.

    Gintaras Chomentauskas – psichologas, psichoterapeutas, socialinių mokslų daktaras. Studijavo Vilniaus universitete, Maskvos M. Lomonosovo universitete, Kalifornijos šeimos studijų centre. Dėstė tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus universitete ir Kalifornijos šeimos studijų centre, buvo vizituojantis profesorius. Nuo 1991 metų iki dabar yra Žmogaus studijų centro prezidentas ir žurnalo „Psichologija Tau“ vyr. redaktorius. Taip pat vadovauja Psichologijos akademijai. Yra išleidęs knygų apie šeimos psichologiją, smurtą artimoje aplinkoje, darbo psichologiją.

  • Rodric Braithwaite. Afgancai

    afgancaiVargu ar Sovietų Sąjungos vyriausybė, 1979 m. nusprendusi surengti intervenciją į Afganistaną, galėjo numatyti, kad šis jos sprendimas taps dar vienu vinimi į jau ruošiamą SSRS karstą. Lengva, trumpa ir pergalinga operacija, turėjusi išsaugoti sovietams palankų marionetinį Kabulo režimą, virto užsitęsusiu, ekonomiškai raudonąją imperiją alinančiu karu. Būtent apie šiuos įvykius savo knygoje „Afgancai“. Sovietai Afganistane 1979–1989 m.“ pasakoja britų rašytojas, buvęs diplomatas, Birmingamo universiteto profesorius Rodric Braithwaite.

    Nušviesdamas Afganistano reikšmę iš istorinės ir geopolitinės perspektyvos, Rodric Braithwait bando paaiškinti sovietų įsiveržimo priežastis. Jis aprašo virtinę Kabule įvykdytų perversmų, Afganistano vadovo H. Amino nužudymo aplinkybes, pasakoja apie pagrindinius sovietų ir jų priešų – mudžahedų – vadus.

    Ne mažiau dėmesio knygoje „Afgancai“. Sovietai Afganistane 1979–1989 m.“ skirta sovietų pajėgų Afganistane buičiai. Čia klesti nestatutiniai santykiai, vadinamoji dedovščina, korupcija ir turto grobstymas, slapta prekyba ginklais, pasitaikydavo ir narkomanijos atvejų. Vykstant karui, sovietų visuomenė pirmą kartą sužinojo apie tūkstančius į tėvynę keliaujančių cinko karstų, „juodąsias tulpes“, „afgancų sindromą“.

    Tarp žuvusiųjų tolimajame kare yra ir 96 lietuviai.