• Lisa Gardner. Trečioji auka

    aukaVienos populiariausių pasaulyje detektyvinių trilerių kūrėjų Lisos Gardner romanas „Trečioji auka“tęsia dar vieną kvapą gniaužiančių bylų seriją. Šį kartą veiksmas sukasi apie ramų miestelį ir jo gyventojus, kuriems teks išgyventi ne vieną siaubingą dieną. O aiškintis tiesą nepatyrusiai pareigūnei padės psichologinių portretų kūrimo ekspertas.
    Beikersvilio miestelio Oregone idilę sudrumstė kai kas grėsmingo ir gąsdinančio. Iki tol ramūs ir laimingi miestelio gyventojai reikalauja teisingumo ir kuo greičiau. Tačiau nors berniukas ir prisipažino įvykdęs baisų nusikaltimą, įkalčiai rodo, kad jis gali būti nekaltas. 
    Pareigūnei Reinei Koner tai pirmoji žmogžudystės byla. Ją užvaldo gausybė prieštaravimų – viskas atrodo pernelyg artima ir pažįstama, viskas primena jai baisiausius jos pačios košmarus. Ji jaučia grėsmę, kad gali būti atskleistos jos pačios slaptos nuodėmės. Tačiau kai kyla pavojus berniuko gyvybei, Reinė pasiryžta žūtbūt rasti tikrąjį žudiką. 
    Federalinio tyrimų biuro psichologinių portretų kūrėjas Pirsas Kvinsis padeda Reinei ir ji priartėja prie tiesos arčiau nei pati suvokia. Nes kažkur ten, šešėliuose, slepiasi žmogus, kuris ją stebi ir planuoja kitą savo ėjimą. Jis žino jos paslaptis, ir žudo dėl smagumo. Jis sukrėtė Beikersvilio bendruomenę, atnešdamas į miestelį mirties kvapą. Tačiau tai, ko jam iš tiesų reikia, yra Reinė. Ir jis nesiliaus, kol jos nesunaikins.

  • Amy Iloyd. Nekaltoji žmona

    zmonaMeilės ir nuodėmių istorija „Nekaltoji žmona“ atskleidžia tikėjimo, abejonių ir manijos prigimtį ir galią. Kiek laiko reikia, kad iš tiesų pažintum žmogų? Ir ar užtenka vien laiko?

    Jeigu myli ir pasitiki, kodėl taip jo bijai?

    Denisas Dansonas prieš daugiau nei dvidešimt metų buvo apkaltintas vienuolikmetės mergaitės nužudymu ir įkalintas. Dabar jis tapo dokumentinių filmų herojumi ir interneto žvaigžde. Žmonės netiki jo kaltumu ir nori tai įrodyti. Ar tikrai Denisas buvo apkaltintas neteisingai?

    Kitoje Atlanto vandenyno pusėje, Anglijoje gyvenanti Samanta jaučiasi vieniša ir pamažu tampa tarsi apsėsta Deniso bylos. Ji ima rašyti jam laiškus ir netrukus ją paperka nuteistojo žavesys ir malonus elgesys. Mokytoja dirbusi Samanta palieka savo gyvenimą ir iškeliauja pas mylimąjį, kad taptų jo žmona ir prisidėtų prie jo išlaisvinimo kampanijos.

    Denisui išėjus į laisvę gyvenimas turėtų dar labiau džiuginti Samantą, tačiau pamažu ji ima pastebėti detales, kurios kelia nerimą. Galbūt Denisas nėra nekaltas? Tačiau kaip sužinoti tiesą, kurios iš tiesų nenori žinoti?

    Įtemptas psichologinis trileris „Nekaltoji žmona“ skelbia apie naujos kriminalinių ir psichologinių knygų rašytojos iškilimą. Amy Lloyd romanas „Nekaltoji žmona“ nugalėjo „Daily Mail“ rengiamame „Pirmojo romano“ konkurse.

    „Nuo pirmos iki paskutinės eilutės gali girdėti grėsmingą muziką – tai fantastiškas trileris.“ 
    Lee Child, rašytojas, knygos „Nesidairyk atgal“ autorius

  • Aš esu ertmės Evė

    eveIeva Simonaitytė (1897–1978) - viena žymiausių XX amžiaus lietuvių rašytojų, savo kūriniuose talentingai įamžinusi Mažosios Lietuvos krašto tragišką likimą ir jo gyventojų - lietuvių etninį savitumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Rašytojos gimimo 120-ųjų metinių minėjimo programoje buvo numatyta parengti ir išleisti atsiminimų knygą „Aš esu Etmės Evė“. Ją sudaro 1978–1983 m. užrašyti 57 asmenų liudijimai apie I. Simonaitytės gyvenimo kelią, būdą ir kūrybą.

    Knygoje „Aš esu Etmės Evė. Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“ taip pat skelbiamos archyvinės nuotraukos ir kai kurie dokumentai. Veikalas parengtas kaip mokslinė simonaitistikos šaltinių publikacija. Jos paskirtis - įprasminti socialines ir kultūrines naujoves pralenkusios garsios asmenybės kūrybinių idėjų tęstinumą.

  • William Kent Krueger. Kasdienė malonė

    maloneJAV rašytojas William Kent Krueger sukūrė istoriją apie pyktį, mirtį ir nesuvokiamą Dievo planą „Kasdienė malonė“. Kaip paaugliui išgyventi tragediją, kurią sunkiai pakeltų net suaugusieji?

    961 metais Jungtinėse Valstijose atgimsta viltis ir žmones vėl užvaldo svajonės apie gerą gyvenimą. Prezidentu tapus J. F. Kenedžiui pasaulis pamažu ima keistis, o nuotaikos pastebimai gerėja. Tačiau ne trylikamečiui Frenkui Dramui. Jam tą vasarą tenka išgyventi daugybę mirties pavidalų. Nelaimingas atsitikimas, gamta, savižudybė, žmogžudystė…
    Frenko vasara prasidėjo mąstant apie paaugliui įprastus dalykus ir planuojant įprastus užsiėmimus, tačiau netikėtai jo šeimą ištinka tragedija. Miršta Frenko tėvą pastorius, jo aistringa ir artistiška mama, vyresnė sesuo, susiruošusi studijuoti prestižinėje Džiuljardo muzikos mokykloje ir jaunesnysis ne pagal metus protingas brolis. Frenkas staiga atsiduria suaugusiųjų pasaulyje, kupiname paslapčių, melų ir išdavysčių. Ir jis turi demonstruoti brandą ir ištvermę, reikalaujamą iš kur kas vyresnių nei trylikos metų žmonių.
    Iš pirmo žvilgsnio romanas „Kasdienė malonė“ yra žmogžudystės istorija, tačiau knygos šerdis – berniuko, jo šeimos ir viso miestelio istorija. Prabėgus keturiasdešimčiai metų nuo tos lemtingos vasaros Frenkas pasakoja istoriją apie gyvenimą berniuko, atsidūrusio tarpduryje ir turinčio žengti į suaugusio vyro pasaulį. Jis stengiasi suprasti tą pasaulį, kuris, atrodo, tiesiog griūva.

  • Aušra Matulaitytė. Prijaukinti vėjai

    vejai„Geras!” su šypsena ir nuostaba sušukau, kai atsirado ši knyga. Kodėl? Nes istorija beveik analogiška manajai. Pagrindinė veikėja Alba (tikrasis, t. y. lietuviškas jos vardas Uršulė, bet, kaip dažnai būna, užsienyje jo vis tiek niekas neištaria) meta nusibodusį darbą, nutraukia išsivadėjusius santykius ir susikrovusi daiktus išskrenda į Ispaniją, Kanarų salą Lansarotę. 

  • Mary Lynn Bracht. Baltoji chrizantema

    baltojiSkaudi Korėjos istorija atgyja jaudinančiame Mary Lynn Bracht istoriniame romane „Baltoji chrizantema“, kuris pasakoja dviejų Antrojo pasaulinio karo išskirtų seserų istoriją. 
    1943 metai, Korėja. Paauglė Hana gyvena Japonijos okupuotoje Korėjoje, tačiau ji gali džiaugtis didesne laisve negu kitos korėjietės. Šešiolikmetė mergina yra henajo – nardytoja, jūros dugne ieškanti kriauklių ar austrių. Hanos gyvenimas pasikeičia, kai vieną dieną jai tenka gelbėti seserį nuo japonų kareivio. Ji sulaikoma ir išvežama į Mandžiūriją, kur tampa viena iš japonų karių „paguodos moterų“. Tačiau hanajo yra stiprios moterys. Hana ras kelią namo...
    2011 metai, Pietų Korėja. Praėjo daugiau nei 60 metų, o Emi juos visus pragyveno bandydama pamiršti savo kaltę dėl sesers aukos. Tačiau ramybę ji gali rasti tik atvirai priimdama skaudinančią praeitį. Emi stebi savo vaikus, kurie keičiasi ir gydosi karo paliktus randus. Ar jai pavyks susitaikyti su karo paliktomis skriaudomis ir kankinančiu kaltės jausmu?
    Įtemptas, tačiau kupinas vilties ir atleidimo romanas „Baltoji chrizantema“ pasakoja dviejų seserų istoriją. Ir meilė čia yra stipresnė nei milžiniška viską griaunanti karo jėga. 

  • Ričardas Gavelis. Paskutinioji žemės žmonių karta

    kartaRičardas Gavelis – išskirtinė asmenybė ir vienas ryškiausių Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės pradžios laikotarpio rašytojų. Jo knyga „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ pirmą kartą buvo išleista 1995 metais. Tai gaveliškai apokaliptinis romanas, kuriame pinasi septynios istorijos, griaunančios gyvenimus ir... Vilnių.

    Romanas „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ apibūdinamas kaip proza parašyta juodoji poezija. Čia pasakojama apie septynis atskirus personažus, tačiau jie patys ir jų istorijos yra susijusios, susipynusios ir, nepaisant to, kur jie gyvena, kur vyksta veiksmas, viskas galiausiai grįžta į Vilnių. Autorius tuos personažus vadina avatarais, taip duodamas skaitytojui užuominą, kaip stipriai yra susijusios visos istorijos. Avataras – tai induizmo mitologijoje vartojamas žodis, kuris apibūdina skirtingus vienos dievybės įsikūnijimus.

    Visi knygos „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ personažai, kaip ir būdinga Gaveliui, linkę į susinaikinimą ir į sunaikinimą. Saulius Kepenis siekia kuo daugiau žmonių užkrėsti AIDS, Rita Valkus – lietuvių kilmės amerikietė, nori parvežti į Vilnių radioaktyvaus metalo. Dar yra Seimo deputatė, apie seksą svajojantis kunigas ir kiti. Vizijų, haliucinacijų ir dramatiškos tikrovės kupinas pasakojimas vietomis išsiskiria giliomis filosofinėmis įžvalgomis, o vietomis brutalumu, netikėtais fantazijos vingiais ir atpažįstamais istoriniais įvykiais.

    Kai kurie literatūros specialistai ir kritikai R. Gavelio romaną „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ laiko net stipresniu nei rašytoją išgarsinęs „Vilniaus pokeris“.

    Ričardas Gavelis (1950–2002 m.) – rašytojas, dramaturgas, fizikas, vadinamas vienu ryškiausių Lietuvos postmodernizmo rašytojų, išgarsėjo romanais „Vilniaus pokeris“ ir „Vilniaus džiazas“.

    Gimė ir gyveno Vilniuje, tačiau vėliau su tėvais išsikėlė gyventi į Druskininkus. Čia baigė mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą, kur studijavo fiziką. Dirbo Mokslų akademijos Fizikos institute. Nuo 1978 metų atsidėjo tik rašymui. Dirbo žurnaluose „Mokslas ir gyvenimas“, „Pergalė“, vėliau, jau atkūrus nepriklausomybę, bendradarbiavo su dienraščiu „Respublika“ ir savaitraščiu „Veidas“.

    Jo kūryboje gausu provokuojančių scenų, siužetai dažnai paremti realiais istoriniais įvykiais, kurių tikrovė dažniausiai paklaidinama drąsiose autoriaus fantazijose.
    R. Gavelio knygos išverstos į latvių, lenkų, baltarusių, anglų, prancūzų, vokiečių, suomių ir kitas kalbas. Užsienyje jo kūryba dažnai lyginama su tokiais kūrėjais kaip F. Kafka, G. Orwell, W. Faulkner.

  • Mary Higgins Clark. Vienui viena

    viena„Kai keleiviai ėmė skirstytis linkėdami vienas kitam geros kelionės, jie nežinojo, kad mažiausiai vienas jų Sautamptono gyvas nepasieks.“

    Į pirmąją kelionę aplink pasaulį išplaukęs kruizinis laineris „Karalienė Šarlotė“ turėjo priblokšti keleivius aukščiausio lygio prabanga. Ryškiausia pirmosios kelionės žvaigžde tapo ledi Emilė Heivud. Turtinga 86-erių moteris viešai pažadėjo į kelionę pasiimti neįkainojamą smaragdų vėrinį, pasak legendos, kitados priklausiusį pačiai Egipto karalienei Kleopatrai. Ledi Em neslėpė, kad po kelionės šį unikalų vėrinį ketina perduoti Smitsono institutui, tačiau ši žinia sužavėjo ne visus. Kelionės išvakarėse žiniasklaida pranešė, kad į Kleopatros vėrinį nusitaikė akiplėšiškomis vagystėmis išgarsėjęs ir Interpolo ieškomiausiu nusikaltėliu paskelbtas Tūkstantveidis Žmogus.

    Laivo savininkas Gregoris Morisonas tikėjosi, kad kelionė bus tobula, o turtuolių grietinėlei priklausantys svečiai patirs aibę nepakartojamų įspūdžių. Tačiau trečią kelionės dieną ledi Em buvo aptikta negyva savo kajutėje, o jos vėrinys pradingo. Kuris keleivis yra tikrasis žudikas? Kieno rankose atsidūrė vėrinys? Kas taps kita nusikaltėlio auka?

    Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, g. 1927 m.) – JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, vertinami skaitytojų ir kritikų visame pasaulyje, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark yra daugelio prestižinių premijų laureatė, JAV detektyvų rašytojų asociacijos prezidentė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

  • Fiona McIntosh. Paprastų svajonių dvelksas

    dvelksmasNuo Provanso laukų iki okupuoto Paryžiaus gatvių: „Prarastų svajonių dvelksmas“ – nepaprasta, jaudinanti istorija, kupina veiksmo ir nuotykių, sudaužytų širdžių ir aistros, pasiaukojimo ir išdavystės.

    1942-ieji, vokiečių okupuota Prancūzija. Liukas, kurį įsūnijo žydų šeima, valdanti levandų laukus Prancūzijos Alpių papėdėje, susiduria su baisia realybe: jo mylimi artimieji išvežami į darbo stovyklą. Jis netenka visko: artimųjų, namų, savųjų levandų...

    Lizetė, mergina iš Londono, paprasta padavėja, vokiečio ir prancūzės dukra, užverbuojama tapti specialiųjų operacijų agente Prancūzijoje. Jos tikslas – užkariauti įtakingo vokiečių pulkininko širdį ir rinkti duomenis britų žvalgybai. Nei Liukas, nei Lizetė nenumano, kad jiems lemta susipažinti.
    Jie susitinka, kad drauge kovotų Prancūzijos pasipriešinimo gretose, tuo tarpu vokiečių generolai planuoja pakeisti istorijos tėkmę. Ar tokiomis aplinkybėmis žmogus gali kuo nors pasitikėti? Nedaug trūksta, kad Liuko ir Lizetės jausmai juos išduotų, nes didžiausią pavojų kelia ne kas kita, o jų meilė.

    Fiona McIntosh (g. 1960) – populiari australų rašytoja. Gimė Anglijoje, jos vaikystė prabėgo keliaujant po Afriką. Sulaukusi devyniolikos Fiona išvyko į Paryžių, vėliau persikėlė į Australiją.

    „McIntosh sukurta istorija nukelia tiesiai į Paryžių, okupuotos šalies širdį, į bombarduojamą Londoną ir svajingą Pietų Prancūziją... Sunku susilaikyti ir neversti puslapių greičiau.“ – InDaily

  • Violeta Palčinskaitė. Paslapties Babilonai arba aš tau siunčiu labų dienų

    babilonaiAntrąją „Babilonų“ knygą pavadinau „Paslapties babilonai“. Nes visas mūsų gyvenimas yra paslaptis: gimimas, mirtis ir kiekviena diena. Juk atsibudę rytą dar nežinome, kuo ta diena baigsis.
    Violeta Palčinskaitė

    Garsi poetė, dramaturgė, trisdešimties knygų autorė Violeta Palčinskaitė prieš ketvertą metų išleido atsiminimų knygą „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“, nors buvo tvirtai sau pažadėjusi niekada nerašyti memuarų. Knyga sulaukė didelio skaitytojų dėmesio ir galbūt jis labiausiai paskatino poetę grįžti prie šio žanro.

    Knygoje sutinkame būrį žinomų kūrėjų, kartu su autore keliaujame po Lietuvą ir pasaulį, patenkame į netikėčiausias situacijas. Čia „veikia“ ir Paulius Širvys, Juozas Miltinis, Donatas Banionis bei užsienio rašytojai, su kuriais poetei teko susitikti įvairiausiomis aplinkybėmis.
    Su puikiu humoru papasakota kelionė laiku iliustruota eilėraščiais. Čia pateikiamos gyvenimiškos istorijos, kurių liudininkė, o dažnai ir dalyvė yra pati rašytoja, leis skaitytojui ne tik patirti tikrą skaitymo malonumą, bet ir rasti atsakymą į dažnai užduodamą klausimą: iš ko, kaip gimsta nesenstantis eilėraštis?

  • Daina Opolskaitė. Dienų piramidės

    piramidesNovelių rinkinys „Dienų piramidės“ – tai antrasis rašytojos Dainos Opolskaitės smulkiojo žanro kūrinių rinkinys. Autorė apnuogina žmogų, jo būtį ir buitį, novelėse pinasi realybė ir mistika. 
    Pastaraisiais metais daugiausiai paaugliams rašiusi autorė geriausias noveles sudėjo į rinkinį, kuriame skaitytojai ras ir novelę „Grotos“, 2018 metais pelniusią rašytojo Antano Vaičiulaičio premiją, ir novelę „Ateik per ledą“, laimėjusią Jurgio Kunčino literatūrinę premiją. Knygoje „Dienų piramidės“ rasite ir kitas D. Opolskaitės noveles, kai kurios iš jų jau buvo spausdintos literatūriniuose ar kultūriniuose leidiniuose. 
    Autorė itin jautri kalbos niuansams, todėl novelėse galima gėrėtis įgimtu jos kalbos jausmu, kuris padeda kalbai atgyti - kartais atsikratyti nereikalingo literatūriškumo, o kartais apsigobti juo ir užburti skaitytoją. D. Opolskaitei būdinga rami ir taikli pusiausvyra tarp kasdienybės, to, kas regima ir apčiuopiama bei mistikos – magiškojo realizmo, neapaaiškinamumo. Novelėse autorė gvildena žmogiškosios būties klausimus, čia išaukštinamas pats gyvenimas, ieškoma to, kas laikina ir to, kas amžina, klausomasi Dievo ir likimo, kalbama apie asmenybės laisvę, meilę ir laimę. 

  • Noah Gordon. Savi keliai

    keliaiVieną rytą Roberta Dž. (Erdžė) Koul, pažvelgusi į veidrodį, supranta, kad jos gyvenimas nėra toks, kokio troško, ir dėl naujų pokyčių reikės nemažų pastangų...

    Atsisakiusi karjeros perspektyvų ir sugriuvusios santuokos prisiminimus palikusi Bostone, ji persikelia į mažą miestelį ir įkuria savo kliniką. Ryžtinga ir atkakli moteris stengiasi, kad apylinkės žmonėms laiku būtų suteikiamas kokybiškas gydymas ir skubioji pagalba. Atgaiva po sunkaus darbo jai tampa turtinga kalvoto krašto gamta, nauji draugai ir kaimynai. Graži pažintis su Deividu Markusu ir jo dukra Sara pažadina ilgai puoselėtą viltį sukurti šeimą, tačiau netrukus Erdžei tenka spręsti sunkią dilemą – pagelbėdama į keblią padėtį patekusiai Sarai, ji prarastų mylimąjį, o atsisakiusi mergaitei padėti, išduotų save ir savo pašaukimą. Ar įmanomas tinkamas pasirinkimas?

    Noah Gordono trilogija subūrė ištikimų skaitytojų būrį. Šie ir kiti istoriniai rašytojo romanai pelnė ne vieną premiją, yra vertinami viso pasaulio skaitytojų ir kritikų.

    „Įtraukiantis pasakojimas apie moters gyvenimą ir įvairiapusį požiūrį į sudėtingus moralinius klausimus, nuolat iškylančius šiuolaikinėje medicinos praktikoje.“