• Jay Asher. Pamatyti šviesą

    sviesaSkaitytojus sužavėjusio romano „Trylika priežasčių kodėl“ autorius Jay Asher pristato meilės ir atleidimo istoriją „Pamatyti šviesą“, kuri suvirpins širdį ir vėl privers patikėti meile.

    Sieros šeima augina Kalėdų eglutes Oregone. Tai puiki kaimiška aplinka augti mergaitei, bet kasmet visa šeima vyksta į Kaliforniją į kalėdinių eglučių turgų. Taigi Sierai tenka gyventi du gyvenimus – vieną Oregone ir kitą – Kalėdų sezono gyvenimą. Ir kaskart išvykstant ji ilgisi gyvenimo, kurį tenka palikti. Taip buvo iki tų Kalėdų, kai Siera sutinka Kalebą. Ir vieną gyvenimą visiškai užstoja kitas.
    Šiaip jau Kalebas tikrai nėra svajonių vaikinas. Jo reputacija abejotina. Kadaise vaikinas padarė didžiulę klaidą, už kurią jam vis dar tenka mokėti. Tačiau Siera mato daugiau nei tik Kalebo praeitį ir yra pasiryžusi padėti jam, galbūt net padėti išpirkti kaltę. Sierą ir Kalebą nuolat supa miestelėnų nepasitikėjimas, nesusipratimai ir įtarinėjimai, tačiau jie randa tai, kas yra aukščiau už viską – tikrą meilę. 
    „Pamatyti šviesą“ – tai meilės istorija, jaudinanti, prasminga, šiek tiek liūdna ir nepamirštama.
    „Pamatyti šviesą“ atsigręžia į laikus, kai jaunimo literatūros pasakojimai buvo paprastesni – kalbėjimas pirmuoju asmeniu ir klasikinės atleidimo, vilties, tikros meilės temos... Šiame senuoju stiliumi parašytame romane yra kažkas gražaus, ypač tai, kad jame yra pakankamai graudinančio nuoširdumo“.

    New York Times Book Review
    „Žavinga ir miela. Užgimstantys Sieros ir Kalebo jausmai sužavės skaitytojus ieškančius žiemiškos romantikos, tokios jaukios kaip dryžuotos saldainių lazdelės ar meduoliai per Kalėdų atostogas“.
    Publishers Weekly

  • Jessica Martinello, Gregoire Mabire. Net monstrai valosi dantis

    monstraiPagrindinė knygos „Net monstrai valosi dantis“ veikėja – maža mergaitė, kuri labai nemėgsta valytis dantų. Ji baisiausiai bijo dantų gydytojų ir yra tvirtai įsitikinusi, kad nėra didesnių ir labiau gąsdinančių monstrų nei dantistai.

    Tačiau kartą vonioje ji sutinka tikrą monstrą. Mergaitė supranta, kad dantų gydytojai iš tiesų yra herojai! Taip pat monstras mergaitei paaiškina, kodėl taip svarbu valytis dantis. Ir tai toks svarbus dalykas, kad net monstrai tai daro! 

    Išradingoje paveiksliukų knygoje, pasitelkus humorą ir vaizduotę, pasakojami dalykai, kuriuos vaikams būtina išmokti nuo pat mažų dienų. Kas nutinka, jei nesivalai dantukų? Kodėl būtina juos valyti kasdien ir kaip tai daryti taisyklingai? 

    Vaikai susipažins su dantų gydytojo profesija, supras, kokį gerą darbą daro šie žmonės, padedantys išlaikyti dantukus sveikus. Knygoje atskleistos ir vaikus dominančios dantistų paslaptys, pavyzdžiui, kodėl jie dirbdami dėvi kaukes?

    „Net monstrai valosi dantis“ – knyga, kurią mielai drauge skaitys tėvai ir vaikai, o žiūrinėdami išmoningus ir linksmus piešinukus, mokysis kalbėti apie kasdienį ritualą, kuris vaikams tikrai ne visada patinka. 

    Knygos autorė Jessica Martinello (g. 1988 m.) – italų iliustratorė ir knygų vaikams autorė.

    tudijavo turizmą, vėliau baigė vaizduojamosios dailės studijas Venecijos universitete ir specializavosi studijuodama iliustravimą ir pramoginį dizainą Nemo NT akademijoje Florencijoje.

    avo pirmą parodą surengė 2012 metais, po to, kai sudalyvavo keliose dirbtuvėse su žinomais italų menininkais. 
    „Aš noriu tapti pasakotoja. Tokia, kuri pasakoja istorijas per vaizdus. Noriu pati tapti istorijomis, kurias pasakoju ir bėgti paskui baltą triušį, kol rasiu savo stebuklų šalį, kurią galėsiu dovanoti ir jums. „Jei gali apie tai svajoti, gali tai padaryti“, – yra pasakęs Voltas Disnėjus ir aš visiškai su juo sutinku“.

    Jessica Martinello 

    Knygą „Net monstrai valosi dantis“ Jessica Martinello išleido drauge su prancūzų iliustratoriumi Gregoire Mabire (g. 1975), kuris taip pat kuria ir iliustruoja knygas vaikams, piešia komiksus. Po ilgo svarstymo, ką rinktis – kulinarijos studijas ar piešimą, jis pagaliau apsisprendė ir trejus metus studijavo Šv. Luko institute Briuselyje. Pirmuosius jo piešinius spausdino įvairūs leidiniai, dabar jis nuolat bendradarbiauja su jaunimo spauda ir komunikacijos agentūromis. Gyvena Nanto mieste Prancūzijoje. 
    Abu knygos autoriai domisi knygomis, muzika, kinu ir puikiai perteikia humorą bei išlaisvina vaizduotę savo kūryboje vaikams.

  • Simonas Strelcovas. Geri, blogi, vargdieniai. Č. Siguhara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje

    blogi„Č. Sugihara rizikuodamas gyvybe nacizmu persisunkusioje Europoje gelbsti tūkstančius vargdienių (The Miserable) suteikdamas jiems tranzitines Japonijos vizas. Visa tai man primena tą karščiu alsuojančią Sergio Leone'ės dykumą. Čia bandoma rasti bendrų sąlyčio taškų, tačiau, vos prasižiojus, burna prisipildo smėlio ir kalbėti tampa beveik neįmanoma.“

    Knygoje „Geri, blogi, vargdieniai“ atsispindi dalis globalios Antrojo pasaulinio karo istorijos. Pasiremiant pirminiais šaltiniais analizuojama skaudi karo pabėgėlių, atsidūrusių Lietuvoje, istorija. 1939 – ųjų rudenį prasidėjo tragiška pabėgėlių odisėja, kuomet tūkstančiai Vokietijos ir SSSR užpultos Lenkijos piliečių rado laikiną prieglobstį Lietuvoje. 

    Knygoje „Geri, blogi, vargdieniai“ pristatoma Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikla organizuojant ir teikiant pagalbą pabėgėliams. Daug įdomios informacijos apie Lietuvos valdžios pastangas suteikti visokeriopą paramą nelaimės ištiktiesiems. Mažai žinomi faktai, kad pabėgėliams buvo suteikta ne tik pastogė ir maitinimas, tačiau pasirūpinta jų sveikatos priežiūra, įsteigti vaikų darželiai, mokyklos, buvo mokoma amato. Naujai pažvelgta į Japonijos konsulato Lietuvoje veiklą ir Čijunės Sugiharos žygdarbį gelbstint žydų šeimų gyvybes. Atskiro dėmesio sulaukė ir literatūroje vis dar mažai analizuojamas internuotų Lenkijos karių likimas, jų globa, išlaikymo politika. 

    Knyga „Geri, blogi, vargdieniai“ gausiai iliustruota originaliomis E. ir B. Zdanauskų 1939 – 1940 m. darytomis fotografijomis, atspindinčiomis pabėgėlių gyvenimą Lietuvoje. 

  • Asta Ivaškevičiūtė. Laisvė būti savimi

    laisveŠiandieniame pasaulyje vis daugiau patarimų moterims, kurios siekia laimės, nori būti sveikos ir gyvybingos, trokšta džiaugsmo, savirealizacijos ir malonumo, ieško kelio į save ir bendrystės su kitais, tačiau... Vieni pataria dainuoti, kiti šokti, vieni moko pykčio, kiti — pozityvumo... Kuo pasikliauti? Ką rinktis?

    Knygos „Laisvė būti savimi“ autorė sustabdo: užteks spausti save. Mums nieko nebereikia keisti. Nebeieškokime atsakymų kituose, nes jie — kiekvienoje iš mūsų. Išsivaduokime iš baimių ir nuostatų, pagaliau pradėkime tyrinėti ir pažinti pačios save. Leiskime sau būti savimi. To pakanka.

    Asta Ivaškevičiūtė – lektorė, susitikimų moterims vadovė, viena iš VšĮ „Savęs pažinimo ir saviraiškos studija" kūrėjų. Kaip ir daugelis mūsų, Asta sukosi kasdienybės rate – karjera, namai, draugai, atostogos... Kol kartą suprato nesijaučianti nei laisva, nei laiminga, nei gyvenanti visavertį gyvenimą. Įkvėpė ir... viską pakeitė!

    Per beveik dešimt metų trunkančią transformacijos kelionę Asta studijavo vedas, išbandė įvairius gyvenimo stilius, technikas ir metodus. Visa tai, ką patyrė ir sužinojo, sudėjo į šią knygą, kad pasidalintų su Tavimi.

    Kai mes neleidžiame sau save mylėti, norime tą jausmą patirti, gauti iš kitų.
    Kai mes neleidžiame sau savęs palaikyti, siekiame palaikymo sulaukti iš kitų.
    Kai mes sau nepatinkame, stengiamės patikti kitiems.
    Kai mes neleidžiame sau savimi rūpintis, trokštame patirti kitų rūpestį.

    O dėsnis paprastas – ko neduodame sau, negauname ir iš kitų. Ir dėl labai paprastos priežasties, kurią jau aiškinau, bet dar kalbėsiu, kad iki galo įsisąmonintum ir suprastum. Visi jausmai, visi pojūčiai, potyriai yra ne išorėje, o kiekvieno mūsų viduje. Visi jausmai, kurie kyla, yra mūsų, mumyse. Todėl niekas negali ateiti ir duoti jausmo, kurį mes sau uždraudėme patirti.

    Niekada niekas nemylės mūsų taip stipriai, kad kompensuotų mūsų nemeilės sau jausmą. Santykis su žmonėmis, su visomis gyvomis būtybėmis, net santykis su Dievu, pirmiausia prasideda nuo santykio su savimi. Kai santykis su savimi yra iškreiptas, nenormalus, tuomet santykiai su visas kitais yra tokie patys – neharmoningi. Nesukūrę harmoningo, atviro santykio su savimi, su kitais žmonėmis ryšius mezgame siekdami kompensuoti jaučiamą trūkumą arba norėdami pasislėpti nuo savęs ir savo problemų.

    Kartą draugė manęs paklausė, kaip gyvenu. Atsakiau:
    – Jaučiuosi tarsi brisčiau per vandenį savo tikslo link. Kartais prieinu priešinga kryptimi tekančią srovę, ir kiekvienas įprastas veiksmas tampa sunkus. Atrodo, tarsi viskas taip pat kaip ir vakar, tačiau šiandien paprastiems dalykams, kasdienėms praktikoms atlikti reikia daugiau valios pastangų. Susidūrusi su pasipriešinimu tiesiog brendu toliau. Kad ir mažais žingsneliais, judu į priekį. Ir staiga pasipriešinimas baigiasi. Vakar buvo sunku, o šiandien atsibudau ir viskas tyra, gryna, lengva, švyti.

  • Draugo laiškai. Psichologinės pagalbos knyga jaunimui

    laiskaidKnygoje „Draugo laiškai. Psichologinės pagalbos knyga jaunimui“ aptariamos įvairios temos: draugystė, meilė, santykiai šeimoje, netektys, krizė, taip pat kitos gyvenimiškos problemos ir natūralūs, žmogiški jausmai, kuriuos ne visada lengva ištverti vienam, nesulaukiant artimųjų ar specialistų, pagalbos. Tikimės, kad rūpestingai parengti savanorių atsakymai padės vaikams, jaunimui bei suaugusiesiems, kuriuos kamuoja panašios problemos.

    „Jaunam žmogui kartais gali būti sunku išdrįsti pradėti kalbėti apie savo sunkumus, užduoti rūpimus, bet gal ne itin lengvus klausimus tėvams, draugams ar kitiems juos supantiems žmonėms. Ypač nelengva, kai reikiamu metu nėra su kuo pasitarti, nors ir norėtųsi. Čia į pagalbą ateina „Draugo laiškai“ – knyga, kurioje surinkti pačių jaunų žmonių užduodami jiems rūpimi klausimai ir kvalifikuotų „Jaunimo linijos“ savanorių parengti atidūs atsakymai. Knyga, tikiu, ne vienam padės rasti atsakymus į neraminančius klausimus, ar suteiks drąsos pasikalbėti su artimais žmonėmis ir paskatins kreiptis pagalbos ar nukreips, kur toliau ieškoti patikimos informacijos. Didžiulė knygos vertė ta, kad jaunų žmonių laiškuose atskleidžiami skaudūs išgyvenimai primena, kad su sunkumais susiduriantis žmogus nėra vienas – yra ir kitų žmonių, susiduriančių su panašiais iššūkiais, keliančių tuos pačius klausimus. Jau vien to žinojimas gali suteikti šiek tiek paguodos ir paramos. Neabejoju, kad „Draugo laiškuose“ surinkti klausimai ir atsakymai bus ypatingai vertingi ne tik patiems jaunuoliams, bet ir juos auginantiems tėvams, kitiems suaugusiems ir specialistams dirbantiems su jaunimu. Tai puiki galimybė geriau suprasti, kuo gyvena, ką jaučia, galvoja, ką patiria skirtingi jauni žmonės šiandieninėje Lietuvoje.“

    Dr. Lina Gervinskaitė-Paulaitienė

  • Jolanta Ona Vitkutė. Meksika, mano meile

    meksikaMeilės ir susižavėjimo objektų čia tiek daug ir įvairių, kad liksite nustebinti. Vien ko verta nemirtingoji Fridos Kahlo ir Diego Riveros meilės istorija, kurią žino visas pasaulis, bet sava gali vadinti tik Meksika.

    Knygos „Meksika, mano meile“ autorė lietuvė į šią šalį atvyksta su kita - asmenine - meilės istorija. Ištekėjusi už meksikiečio, ji trokšta pažinti mylimojo gimtinę ir drauge su juo leidžiasi į kelionę po nepažintą Meksiką. Kaip pati sako, jos nuostaba ir meilė šiam kraštui vis augo, o kelionės įspūdžiai, sugulę knygoje, atskleis skaitytojams nepakartojamą Meksikos veidą ir bus naudingi dar tik besiruošiantiems tyrinėti unikalų planetos kampelį.

    Tai kontrastų kupinas kraštas, kuriame kiekvienas ras ką nors sava ir artima: gal žydros Karibų jūros pakrantes, žmogaus rankos nepaliestą gamtą - ugnikalnius, kanjonus, krioklius - ar galingųjų majų ir actekų civilizacijų palikimą. 

    Abejingų nepalieka skonių ir kvapų kupina Meksikos virtuvė, stebina didžiųjų miestų architektūra, senovės indėnų dvasia persmelkti karnavalai, mariačių dainos.

    Autorė neapsiriboja tik gamtos ir tradicijų pažinimu, ji skaitytojams praveria kultūrinio gyvenimo užkulisius, supažindina su garsiausiais šio krašto žmonėmis. 

    Skaityti daugiau: Jolanta Ona Vitkutė. Meksika, mano meile

  • Marija Meilė Kudarauskaitė. Istorijos iš pastalės

    istorijos„Drovu atiduoti viengenčių akims savo gyvybės kelio punktyrą. Priklausau nueinančiajai kartai. Per mūsų laiką pradardėjo, pragrumėjo didžioji dvidešimtojo amžiaus sumaiščių gurguolė. Atsigręžtuvės jau nebetalpina visokeriopos praėjusio laiko tiesos – tik kai kurias apčiuopiamas, paviršines josios apraiškas. Per beveik du dešimtmečius užsirašinėjau jas sau, kol ryžausi tą mozaiką paberti ant popieriaus.

    Gyvenimą, taigi ir istoriją, suvokiame per save, savimi. Vaikystė jį ragauja, čiuopia, užuodžia, girdi – visomis pajautomis. Tiria. Trokšta pažinti TIESĄ. Ir būt joje. Įvykti. Gal – įvykdyti save, savo paskirtį.
    Bet buvimas primeta savo žaidimo taisykles ir verčia spręsti ne vien aritmetiką, bet ir painiausias „sofijas“. Visada. Visiems. Dvasios istoriją man sklandžiau ištarti eilėmis. Jose ji ir glūdi. O savo pirmųjų dešimtmečių nesueiliuotą kelionę, kaip ratų dardėjimą per istorijos bruką ieškant savojo kelio atiduodu skaitytojų (ne)malonei.“

    Meilė Kudarauskaitė

  • Robert Jeffrey. Džentelmenas Džonas Ramenskis

    dzonasŠkotų žurnalisto Roberto Jeffrey knyga „Džentelmenas Džonis Ramenskis“ – veiksmo filmo vertas pasakojimas apie išskirtinį plėšiką ir karo didvyrį. Džonis Ramenskis, kurio tikrasis vardas Jonas Ramanauskas, buvo lietuvių emigrantų sūnus. Nepaisant daugybės įvykdytų nusikaltimų, jis tapo tikra Škotijos legenda. 

    Džonis Ramenskis (1905–1972) buvo darbininkų iš Lietuvos sūnus, kuris užaugo skurde ir negalėjo suvaldyti savo aistros pavojams. Pirmiausia jis išgarsėjo kaip plėšikas ir seifų sprogdintojas. Daugiau nei 40 metų jis praleido kalėjime. Iš tiesų kalėjime praleido daugiau savo gyvenimo metų nei laisvėje. Tačiau ir čia apie Džonį sklandydavo legendos. Iš Škotijos kalėjimo jis bėgo penkis kartus, tris iš jų – per vienus metus. 

    Džonis visuomet plėšdavo įmonių turtą ir nevogė iš žmonių, tai buvo vienas iš jo principų. Kitas - visada susilaikydavo nuo smurto. Už šį griežtą nusikaltimų kodeksą, už draugišką požiūrį į policiją, už savo fizinę jėgą ir už rekordinius pabėgimus iš kalėjimo jis buvo pelnęs tiek nusikaltėlių, tiek teisingumo sargų pagarbą. 

    Tačiau Antrojo pasaulinio karo metu Džonis Ramenskis iš tiesų tapo legenda. Jis turėjo progą panaudoti savo žinias apie seifų sprogdinimą. Parašiutu Džonis nusileido priešo teritorijoje ir įveikęs tokių vadų kaip Rommelis ir Gėringas seifų apsaugą pavogė svarbius dokumentus, kurie vėliau lėmė viso karo eigą. 

    Tačiau grįžęs į civilio gyvenimą jis ir vėl negalėjo atsispirti savo aistrai ir traukdavo vogti bei ieškoti pavojų. Džonis mirė kalėjime, tačiau apie jį Škotijoje ir dabar dainuojamos baladės. 

    Knyga „Džentelmenas Džonis Ramenskis“ paremta dokumentais, atsiminimais, čia publikuojamos ir nuotraukos iš jo gyvenimo. Tai tikra istorija apie pašėlusį ir kažkuo labai patrauklų nusikaltėlį. 

    „Jo nusikalstamas gyvenimas, pabėgimai ir asmeninis kodeksas pelnė žinomumą ir nekokią reputaciją. Tačiau jo troškimas padėti savo šaliai tuomet, kai labiausiai reikėjo, ir jo padaužiška drąsa priešo teritorijoje... tai išskiria Ramenskį iš visų“.

    Daily Record

    Robert Jeffrey – Škotijos rašytojas ir žurnalistas, parašė apie 20 knygų, iš kurių bestseleriais tapo tos, kurios pasakoja apie nusikaltimus. Rašė apie Glazgo gaujas ir garsiausius nusikaltėlius. Pagal knygą „Džentelmenas Džonis Ramenskis“ kuriamas filmas. Rašytojui labai patinka buriuoti ir žaisti golfą. 

  • Oleg Gadeckij. Likimo dėsniai, arba trys žingsniai į laimę ir sėkmę

    desniaiKnygos „Likimo dėsniai, arba trys žingsniai į laimę ir sėkmę“ autorius – garsus rusų psichologas treneris, filosofijos mokslų kandidatas, unikalių psichologijos programų kūrėjas. Daug metų tyrinėjo įvairių psichologijos metodų veiksmingumą ir nustatė, kad įvairūs psichologų taikomi metodai nedera su pasaulio dėsniais. Dėl to jie neigiamai veikia žmogaus likimą.

    Šioje knygoje „Likimo dėsniai, arba trys žingsniai į laimę ir sėkmę“ pateikiamas vientisos ir darnios psichologijos projektas.

    Taikydami pateiktus metodus, galėsite įveikti sunkias gyvenimo situacijas, išmoksite formuoti norimą tikrovę, sukursite tvirtus, kupinus pasitikėjimo santykius šeimoje, į savo gyvenimą pritrauksite materialinę gerovę, suprasite pagrindinius sveikatos principus, išlavinsite intuiciją, suvoksite savo paskirtį. 

    Daugybė pratimų, namų užduočių, pavyzdžių, alegorinių pasakojimų padės rasti atsakymus į svarbiausius klausimus ir mokys darnaus gyvenimo meno. 

    Oleg Gadeckij “Likimo dėsniai, arba trys žingsniai į laimę ir sėkmę” – dar viena knyga papildanti populiarių “Ajurvedos akademijos” knygelių biblioteką. Unikali pasaulinės psichologijos metodų ir senųjų sanskrito traktatų išminties sintezė.

  • Henrik Fexeus. Ką ir kaip pasakome be žodžių. Šeštasis jausmas . Bendravimo menas

    menasHenrikas Fexeus, žinomas švedų psichologinės manipuliacijos specialistas, lektorius, bestselerių autorius, šioje knygoje šmaikščiai ir įtaigiai kalba apie neverbalinį bendravimą, įtaką, empatiją, dalijasi patarimais, kaip galima pagerinti savo bendravimo įgūdžius.
    Jis atskleidžia, kaip elgiasi lyderiai, kokius santykius jie kuria, kaip sugeba uždegti aplinkinius savo idėjomis ir užgesinti konfliktus, jiems dar neįsiplieskus. Šioje knygoje rasite patarimų, kaip panaudoti savo galimybes ir sukurti visaverčius santykius.
    Sužinokite:
    • kaip kurti santykius ir daryti įtaką žmonėms;
    • kaip tinkamai panaudoti naujausias psichologines žinias;
    • kaip prisipažinti suklydus;
    • kaip išmokti atvirai kalbėti apie savo norus ir jausmus;
    • kaip išmokti išklausyti draugą, šeimos narį ar kolegą;
    • ir kodėl vieniems žmonėms pavyksta sukurti visaverčius santykius, o kitiems ne.

    Esu parašęs daug knygų apie bendravimą ir mūsų galvose slypinčias keistenybes. Šios knygos gimė iš mano susidomėjimo šia tema bei troškimo, kad kuo daugiau žmonių išmoktų sėkmingiau bendrauti ir geriau suprasti save. Skaitydamas paskaitas paprastai sakau, kad galite skirti visą pasaulio laiką vien tam, kad jūsų bendravimo įgūdžiai patobulėtų, nes jie tiesiog negali suprastėti. Svarbiausia, kad taip ir darytumėte.
    Henrikas Fexeus 

  • Andrea Miller. Esminis pasirinkimas

    esminisĮsimylėti patraukliausias partnerio ar partnerės savybes labai lengva. Smagu, kai kitas žmogus prajuokina, kai sužavi sumanumu, imponuoja sėkme, apgaubia gerumu. Tomis akimirkomis jis atrodo tobulas.

    Deja, pasitaiko ir kitokių akimirkų. Jis ar ji eilinį kartą pavėluoja. Arba pratrūksta. O gal nekantriai bamba. Gal tingi. Arba ir vėl pamiršo uždaryti klozeto dangtį. Tuomet mylimasis ar mylimoji tampa labiausiai erzinančiu žmogumi planetoje, o jūs nesijaučiate nei išgirsti, nei pamatyti, nei pakankamai mylimi.

    Bet pamėginkite įsivaizduoti: jei vieną dieną liautumėtės bandę pakeisti, vertinti ir kontroliuoti partnerio ar partnerės elgesį? Jei smerkimą ir susierzinimą pakeistumėte įsiklausymu ir empatija? 

    Andrea Miller tvirtina, kad tą akimirką, kai sugebėsite pamilti kitą žmogų tokį, koks jis yra, – ir priimti jo meilę, – patirsite begalinį išsilaisvinimo ir galios jausmą. Būtent tai ir yra jūsų ESMINIS PASIRINKIMAS.
    Jei kuriate santykius su labai svarbiu ir brangiu žmogumi, bet jaučiatės taip, tarsi nuolat atsidurtumėte aklavietėje, knyga „Esminis pasirinkimas“ taps puikiu pagalbininku kelyje į harmoniją su savimi ir kitu. 

    Autorė, vieno iš populiariausių Amerikoje žurnalų apie santykius įsteigėja, įtikinamai demonstruoja, kaip veikia garsiausių neurologijos, seksologijos, psichoterapijos ir neurobiologijos autoritetų teorijos, pridurdama realias porų ir asmeninės patirties istorijas. Kelyje į darnius santykius ji siūlo vadovautis penkių žingsnių taisykle, kurioje svarbiausia – gebėjimas mylėti neteisiant ir mokantis priimti kitą.

  • Rūta Latinytė. Tėvai (irgi) eina į mokyklą

    tevaiAtsakymus į daugybę įvairiausių klausimų, kurie kyla tėvams vos tik vaikas pradeda lankyti mokyklą ir iki ją baigia, padės rasti knyga-žurnalas „Tėvai (irgi) eina į mokyklą“.

    Vaikams atrodo, kad kol jų tėvai dirba mėgstamą darbą, jie priversti sėdėti mokyklos suole ir mokytis nuobodžių dalykų. Tačiau tėvai yra trečiasis sėkmingo ugdymo trikampio - mokinys, mokytojas, tėvai - kampas. Nuo jų indėlio priklauso ne tik vaiko pasiekimai mokyklos suole, bet ir ateities perspektyvos. Todėl vienas iš neišvengiamų tėvystės etapų yra mokykla. Taip atsirado ir šis netikėtas knygos-žurnalo „Tėvai (irgi) eina į mokyklą“ pavadinimas.

    Kartais juokaujama, kad kol užauga vaikai, tėvai kartu su jais baigia dar vieną vidurinę mokyklą ir įgyja dar vieną aukštąjį išsilavinimą. Mokykla - labiausiai neraminantis ir nemažai metų tiek tėvų, tiek vaikų gyvenime užimantis gyvenimo tarpsnis, per kurį vaikas iš nedrąsaus pirmokėlio tampa savimi pasitikinčiu ir gyvenimą kurti pasirengusiu abiturientu. 

    Kiekvieni metai mokykloje – ne tik nauji iššūkiai mokiniams, bet ir rūpesčiai jų tėvams. Tik pastariesiems niekas neduoda vadovėlių ir retai paaiškina, koks svarbus jų vaidmuo vaikui mokantis mokykloje. Parašyti tokio vadovėlio neįmanoma, tačiau galima bandyti ieškoti atsakymų į daugelį tėvams iškylančių klausimų pas šios srities ekspertus: psichologus, edukologus, mokytojus, vadovėlių autorius ir kitus įdomius žmones, turinčius ką pasakyti moksleivius auginantiems tėvams. Tokia knygos-žurnalo „Tėvai (irgi) eina į mokyklą“ idėja.

    Jame rasite išsamius pokalbius su įvairių sričių švietimo ekspertais. Jie papasakos kaip pasirengti mokyklai, kaip skatinti vaiko motyvaciją, kaip vaikui padėti atskleisti savo gabumus, kaip ruošti namų darbus, kaip padėti mokiniui vyresnėse klasėse, kaip suvaldyti abitūros jaudulį, kaip bendradarbiauti su mokytojais – leidinyje siekiama atsakyti į pačius įvairiausius klausimus ir paliesti pačias aktualiausias temas. Įvairūs interviu, straipsniai ir patarimai padės tėveliams drąsiai su vaiku žengti per mokyklos slenkstį.

    Tėvystė padeda tobulėti, iš naujo pažvelgti į pasaulį jauno žmogaus akimis, o vaikų draugijoje išgyventi daug naujų potyrių ir įgyti naujų žinių.  Apie visa tai knygoje-žurnale „Tėvai (irgi) eina į mokyklą“. Nors tėvams sėsti į mokyklos suolą nereikia, žinoti, kuo gyvena mokykla – būtina!