• Vydūnas. Gimdymo slėpiniai

    vydunasKnyga „Gimdymo slėpiniai“ yra pirmasis bandymas Vydūno tekstą padaryti suprantamesnį šiuolaikiniam skaitytojui. Redaguojant laikytasi dviejų pagrindinių nuostatų. Visų pirma žiūrėta, kad išliktų nepakitusi minties prasmė. Antra – stengtasi, kad tekstas būtų suprantamas ir kuo artimesnis dabartinei norminei lietuvių kalbai. Be to, bandyta kuo labiau išlaikyti Vydūno rašybos stilių, taipogi jau primirštus senovinius bei jo paties sukurtus, tekstą gyvinančius žodžius.

    „Aš pasirinkau uždavinį nešti į savo tautiečių širdis visa tai, kas žadinti galėtų aukščiausias ir prakilniausias žmogaus jėgas.“

    Gyvenimas tarsi lopšys supasi tarp dviejų begalybių: iki gimimo ir po mirties. Mus domina ir dažnai bijomės tos amžinybės, kuri laukia po mirties, tačiau amžinybė iki gimimo žmones mažai jaudina.

    Užgimimas yra labai žymus įvykis žmogaus gyvenime. Bet gimimo nebūtų be pradėjimo. Todėl jis turėtų būti laikomas dar svarbesniu. Tačiau ir pradėjimas nėra žmogaus pradžia. Virš senovinės šventyklos durų skaitome: „Pažinki pats save“. Tai reiškia be galo daug. Trumpai pasakius: „Išmanyk, kad esi dvasinės kilmės“.

    „Gimdymo slėpiniai“ galėtų būti ryški kelrodė žvaigždė orientyrus praradusioje ir pasiklydusioje visuomenėje. Knygoje „Gimdymo slėpiniai“ išsakyta tiesa nepavaldi laikui, nes esmė nesikeičia. Šia prasme ši knyga yra amžina - ne fiziniu pavidalu, bet tekste slypinčia esme. Nors kartkartėm toji esmė pamirštama, bet atėjus tam tikram laikui, ji vėl atrandama ir iškeliama. Gal šis laikas jau atėjo arba artinasi?

  • Mary Webb. Mezgimas. Raštai ir technika

    mezgimasKnyga „Mezgimas: raštai ir technika“ apima per 300 šiuolaikinių bet tradicinių raštų. Tai puikus įkvėpimo šaltinis bei vadovas kiekvienam, kuris nori patirti nuostabių raštų ir faktūros kūrimo malonumą.

    Knygoje „Mezgimas: raštai ir technika“ pateikiamos kiekvieno rašto nuotraukos bei išsamios instrukcijos įvairiausiems raštams, įskaitant pynes, raštus gerosiomis ir išvirkščiosiomis akimis, kiauraraščius ir pumpurėlius, kriputes, stulpelius ir daugelį kitų. Tai bene vienintelė informatyvi knyga, kuria vadovaudamiesi jūs galėsite sukurti naujoviškus ir stulbinamo grožio drabužius, o drauge išsiugdysite naujų mezgimo įgūdžių.

    „Mezgimas: raštai ir technika“ yra svarbi knyga bet kuriam mezgimo entuziastui, nesvarbu, kokio lygio jis būtų.

  • Ludwig Wittgenstein. Pastabos apie psichologijos filosofiją

    filosofijaVieno originaliausių XX amžiaus mąstytojų, filosofo ir mistiko Liudvigo Vitgenšteino (Ludwig Wittgenstein) knyga „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ – tai iki šiol nepublikuotos filosofo mintys apie psichologiją ir jos ribas. 

    Liudvigas Vitgenšteinas (1889–1951) – žymus austrų filosofas, Kembridžo universiteto filosofijos profesorius. Liudvigas Vitgenšteinas įkvėpė dvi pagrindines XX amžiaus filosofines kryptis – lingvistinę, arba kasdienės kalbos, filosofiją bei loginį pozityvizmą. Svarbiausi jo darbai yra "Loginis filosofinis traktatas" (1921 m.) ir jau po Vitgenšteino mirties išspausdinta knyga" Filosofiniai tyrinėjimai" (1953 m.), kurią žinomiausi filosofai įvertino kaip svarbiausią XX a. filosofinį veikalą.

    Visiškai nauja jo knyga „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ sudaryta daugiausia iš iki šiol niekur nepublikuotos medžiagos. Baigęs rašyti Filosofinius tyrinėjimus Vitgenšteinas maždaug trejus metus, nuo 1946 iki 1949, praleido dirbdamas prie „psichologijos filosofijos“. 

    Knygoje „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ L. Vitgenšteinas tyrinėja XX amžiaus filosofijoje itin paplitusią idėją, kad mūsų santykis su pasauliu iš tiesų yra to pasaulio interpretacija. Tai reiškia, kad suvokdami pasaulį mes jį ne matome tokį, koks yra, bet interpretuojame. Būtent šia idėja, apie kurią buvo užsiminęs dar Aristotelis, paremta ir populiarioji Gestalt psichologijos mokykla. 

    Vitgenšteinas pateikia tyrimus, brėžinius ir piešinius, kuriais siekia įrodyti, kad mūsų santykis su pasauliu pirmiausia yra tiesioginis matymas to, ką ir matome, o interpretacija ateina tik vėliau ir yra tarsi to santykio papildymas. L. Vitgenšteinas kvestionuoja ne tik hermeneutikos ir Gestalt psichologijos pagrindus, bet ir pastebi silpnąsias Aristotelio filosofijos vietas. 

    „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ – labai humanistinis darbas. Vitgenšteinas pastebi, kad psichologija, kaip mokslas savo objektu laikantis sielą, yra neįmanoma, nes siela – nėra objektas. Jei nėra apčiuopiamo objekto, vadinasi, psichologija nepajėgi racionaliai suklasifikuoti žmogaus sielos, kuri pati savaime nėra objektiška, o bet koks klasifikavimas būtų tik regimybė, iliuzija. Vitgenšteinas teigia, kad psichologijos sąvokos turėtų būti tam tikri dvasios aprašymai. 

    Pasak autoriaus, psichologijos filosofija yra įmanoma, tačiau mokslas niekuomet nepajėgs aprašyti visos žmogaus sielos gelmės. Vis dėlto tinkama filosofija gali pateikti įvairių užuominų, ženklų, kurie kiek įmanoma atskleistų žmogaus sielą ir padėtų ją suprasti bei nurodytų klaidas.

  • Michelle Obama. Mano istorija

    obamaBuvusios Jungtinių Amerikos Valstijų pirmosios ponios Michelle Obama memuarai „Mano istorija“ – tai dėmesį prikaustantis intymus pasakojimas apie išskirtinės moters gyvenimą.

    M. Obama - mūsų amžiaus ikona, viena žymiausių ir patraukliausių moterų, kurios prasmingas gyvenimas kupinas reikšmingų pasiekimų. Pirmoji afroamerikietė tapusi pirmąją JAV ponia, ji Baltuosius rūmus pavertė svetingiausia vieta per visą jų istoriją. M. Obama taip pat tapo moterų ir mergaičių gynėja tiek JAV, tiek visame pasaulyje, ji įkvėpė šeimas gyventi sveikiau ir aktyviau ir visada buvo šalia vyro, kol jis vadovavo Amerikai. Net ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Tuo pat metu ji pademonstravo pasauliui keletą šokio judesių, pritrenkė visus dainuodama karaokę ir griežtai prižiūrima žiniasklaidos augino dvi dukteris.

    Gilių apmąstymų kupinuose savo memuaruose „Mano istorija“ M. Obama kviečia skaitytojus į savo pasaulį. Autorė fiksuoja patirtis, kurios ją formavo – nuo vaikystės pietinėje Čikagos dalyje iki laiko, kai teko rinktis tarp motinystės ir darbo. Ir, žinoma, pasakoja apie metus, praleistus gyvenant žinomiausioje pasaulio vietoje. 
    Sąžiningai ir sąmojingai M. Obama aprašo savo triumfą ir nusivylimus, tiek viešus, tiek asmeniškus. Ji pasakoja istoriją taip, kaip ją ir išgyveno – savo žodžiais – šiltai, išmintingai ir atvirai. „Mano istorija“ yra labai asmeniškas paprastos nepaprastos moters pasakojimas. Moters, kuri nuolat neigė stereotipus ir įsitikinimus. Jos istorija įkvepia mus elgtis taip pat.

    „Įkvepiantys tiesos kupini memuarai.“

    Gaby Wood, Daily Telegraph

    „Ši atvira istorija pateikia naujų žinių apie jos gyvenimą Čikagoje ir apie pakilimus bei nuosmukius gyvenant su Baracku Obama. „Mano istorija“ yra tarsi pačios M. Obamos posakio „kai jie leidžiasi, mes kylame“ išplėtimas, be jokių kompromisų atskleidžiant, ką jai padarė politika. Aš skaičiau dvi Baracko Obamos knygas, o ši yra lyg trūkstama dėlionės dalis pasakojime apie jo svaiginančią kelionę.“

    Afua Hirsch, Guardian

    Michelle Robinson Obama (g. 1964 m.) – advokatė, 44-ojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Barack Obama žmona. Gimė ir užaugo pietinėje Čikagos dalyje, baigė Prinstono universitetą ir Harvardo teisės mokyklą. 
    Savo karjerą pradėjo teisinėje paslaugų įmonėje „Sidley Austin“, kur ir susitiko būsimą vyrą. Vėliau dirbo Čikagos mero komandoje ir Čikagos universiteto medicinos centre.

  • Arvydas Anušauskas. Aš esu Vanagas

    vanagasŠi knyga – apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą (1918–1957), vienuolika metų su ginklu rankose kovojusį prieš sovietinę okupaciją. Atskleidžiamos KGB regztos Vanago paieškos operacijos, ištirtas jo suėmimo ir kankinimo epizodas, pasitelkus ekspertus išaiškintos KGB klastotės.

    Į pasakojimą įtraukiama ir žmonos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės istorija, ir 1992–2015 m. vestos bylos tyrimo užkulisiai. Knygą papildo apie pusantro šimto unikalių nuotraukų, o prieduose skaitytojai ras ir paties Vanago rašytų straipsnių tekstus, partizaninės veiklos aprašymus, interviu su dukra.

    Arvydas Anušauskas – lietuvių istorikas ir politikas. Istorijos mokslo srityje pedagogu ir tyrėju dirbo dvidešimt metų. 2000 m. Arvydas Anušauskas buvo tarptautinio Antikomunistinio kongreso organizatorių gretose. Yra Prezidentinės Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narys, Lietuvos Respublikos Seimo narys. Už savo darbus pelnė Estijos Pro Terra Mariana 4 laipsnio ordiną (2013), o 2018 m. vasario 16 d. – apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 24 knygų autorius ir bendraautorius, 14 dokumentinių filmų scenarijų autorius. Pastaraisiais metais parašė bei išleido šias knygas: „Teroras“, „KGB. Visiškai slaptai“, „Lietuvos žvalgyba“, „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“.

  • Materija ir vaizduotė. Hibridinė kūryba tarp meno ir mokslo. Sud. Kristupas Sabolius

    materijaAr mes tikrai galime pamatyti ir suprasti materiją – tokią, kokia ji pasirodo iš tikrųjų? Didelę galią suteikiančios technologijos išlaisvina ir aistringai optimistines, ir kritiškai pesimistines fantazijas, o materijos klausimas iškyla kaip hibridinės kūrybos tema. Kuo ir kaip turime tapti? Dėl ko? Su kuo? Ko atsisakydami? O gal – į ką atsižvelgdami? Kaip turime įsivaizduoti savo ateitį? Juk materija visuomet implikuoja ne tik neskaidrią struktūrą, bet ir gelminę dinamiką, kurios įsivaizdavimas ir suvokimas tampa tikroji problema.

    Kolektyvinėje monografijoje „Materija ir vaizduotė. Hibridinė kūryba tarp meno ir mokslo“ materijos kūrybos tema pristatoma kaip filosofijos, sintetinės biologijos, antropologijos ir šiuolaikinio meno dialogas. Kristupo Saboliaus sudarytam leidiniui tekstus parengė Vytenis Burokas, Neringa Černiauskaitė, Mindaugas Gapševičius, Giedrius Gasiūnas, Marius Jatautas, Rimantas Jankauskas, laumes (Goda Budvytytė ir Viktorija Rybakova), Vytautas Michelkevičius, Dainius Tautvaišas, Nomeda ir Gediminas Urbonai.

  • Wolfgang Frank. Jūrų vilkai. Vokietijos povandeninių laivų istorija

    vilkaiKnyga „Jūrų vilkai. Vokietijos povandeninių laivų istorija“ yra pirmasis, iš karto po karo parašytas, taigi šviežiausias, pasakojimas apie Antrojo pasaulinio karo metais priešus gąsdinusius vokiečių povandeninius laivus. Vokiečių rašytojas ir žurnalistas Wolfgang Frank šią knygą parašė 1955 metais. 

    Wolfgang Frank Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo paskirtas karinio jūrų laivyno reporteriu ir dirbo su Admirolo Karlo Donitzo (Karl Doenitz) vadovaujamais kariais.  Admirolas Donitzas vadovavo kariniam jūrų laivynui ir būtent jis dar karo pradžioje teigė, jog šie laivai padės Vokietijai laimėti karą. 

    Knyga „Jūrų vilkai. Vokietijos povandeninių laivų istorija“ buvo parašyta po to, kai Vokietijos laivyno archyvai po karo buvo paimti Sąjungininkų. Knygoje yra ir nuotraukų, kurias autorius išsaugojo ir sudėjo į įspūdžių ir išskirtinės patirties kupiną pasakojimą apie laivus, sukėlusius nemažai rūpesčių priešams, tačiau kartu tapusius ir tikra pačių vokiečių karių žudymo mašina. 

    Rašydamas knygą „Jūrų vilkai. Vokietijos povandeninių laivų istorija“ 1955 metais Wolfgang Frank neturėjo prieigos nei prie tuo metu egzistuojančių dokumentų, nei prie tų, kurie buvo slepiami ir paviešinti kur kas vėliau. Vis dėlto jis išsamiai ir iš pirmų lūpų pasakoja apie šių laivų operacijas Antrajame pasauliniame kare, naudotas taktikas ir pristato keletą pačių garsiausių šiais laivais plaukusių karių, su kuriai jis pats artimai bendravo. 

    Adolfo Hitlerio nacių karinis laivynas turėjo 1162 povandeninius laivus. Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis yra sakęs, jog tai vienintelis dalykas, kurio jis bijo. Ir ne veltui – vokiečių laivai nuskandino daugiau nei 2600 priešininkų laivų, kurie gabeno atsargų krovinius. 

    Dar karo pradžioje Vokietijos povandeninių laivų flotilės vadas Karlas Donitzas sakė, kad jeigu turėtų 300 laivų, galėtų sutriuškinti Didžiąją Britaniją ir laimėti karą. Karo pradžioje Vokietija turėjo 56 povandeninius laivus, bet karo metu jų buvo pagaminta daugiau nei 700. Vis dėlto K. Donitzo prognozės neišsipildė.

    Šie vokiečių lavai buvo lėti ir turėdavo dažnai iškilti į paviršių pasipildyti deguonies atsargas, tačiau jie buvo nepaprastai gerai ginkluoti. Jie buvo varomi dyzeliniais varikliais, tačiau kai baigdavosi degalai, laivai judėdavo su švino rūgšties akumuliatoriais. Laive dirbdavo daugiau nei 40 asmenų įgula ir ji dirbo itin ekstremaliomis sąlygomis. Sąjungininkai medžiodavo šiuos laivus vos tik jie iškildavo į paviršių, todėl daugybė jų buvo sunaikinta. Iš 40 tūkstančių povandeniniuose laivuose dirbusių karių, per sąjungininkų atakas žuvo apie 28 tūkstančiai.

  • Dailius Dargis. 13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių

    13„13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“ – knyga, praskleidžianti Lietuvos verslo užkulisius ir atsakanti į klausimą, kas iš tiesų valdo šalį.

    Dailius Dargis – ne vienos bestseleriu tapusios knygos autorius. Jis pasakoja istorijas, kurių veikėjai norėtų, kad jos liktų nebylios. Autorius teigia, kad ir atidavęs leidyklai „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“ rankraštį, išsyk susilaukė ne vieno dviprasmiško skambučio – jis įsitikinęs, kad kai kurios visuomenės grupės buvo suinteresuotos, jog ši knyga nepasiektų skaitytojų. Kodėl?

    Žmones visuomet domino klausimas, kas yra tikrasis valstybės elitas. Dažnai smalsumą patenkina spaudoje vis pasirodančios neįtikinančios, paviršutiniškos schemos, kurios apsiriboja tam tikrų verslo ir politikos ryšių aprašymu. Tačiau Dailius Dargis knygoje „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“ leidžiasi tyrinėti tamsiausių, ant nusikaltimo ribos balansuojančių verslo užkulisų. Per pusantrų metų jis susipažino su daugiau kaip 30 tūkst. dokumentų ir susitiko su puspenkto šimto respondentų – visa tai vainikavo knyga, kurioje apie šešėlinę didžiųjų žaidėjų veiklą pasakoja tokie žmonės kaip Artūras Zuokas, Artūras Paulauskas, Gitanas Nausėda, garsiųjų „Stiklių“ įkūrėjai, statybų kompanijos „Mitnija“ įkūrėjo našlė Violeta Gureckienė ir gausybė kitų.

    Neseniai įvykę korupcijos ir politinės įtakos pirkimo skandalai pagilino niekad neužgyjančią valstybės piktžaizdę, tačiau Dailiaus Dargio knyga atskleis, kad tai – tik ledkalnio viršūnė. „Lietuviškasis „Kortų namelis“ – taip būtų galima apibūdinti naująją jo knygą. Čia be užuolankų pasakojama, kaip veikia stambiausias Lietuvos verslas ir kokie jo santykiai su valstybės bei valdžios institucijomis. Už blizgaus visuomenės galingųjų gyvenimo slepiasi intrigos, spaudimas partneriams, susidorojimas su konkurentais, valstybės institucijų išnaudojimas. Faktai šokiruoja.

    Dailius Dargis – lietuvių rašytojas ir žurnalistas. Gimė Kaune, studijavo socialinius mokslus, o nuo 1995 m. dirba svarbiausiose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse – jo straipsnių galima rasti tiek spaudos puslapiuose, tiek internetiniuose portaluose. 2010 m.  pirmą kartą debiutavo kaip rašytojas - atskleidė  Daktarų šeimos paslaptis. Ši knyga susilaukė itin dielio susidomėjimo - buvo išpirkta 50 tūkst. jos egzempliorių. Paskatintas pirmosios knygos sėkmės, jis tęsė pradėtą dokumentinės žurnalistikos tyrimą – netrukus pasirodė keletas knygų, skirtų lietuviškajai mafijai. Šiandien parduota per 100 tūkst. Dailiaus Dargio knygų, kai kurios jose pasakojamos istorijos buvo ekranizuotos. Šiandien be Dailiaus Dargio neįsivaizduojamos laidos ir diskusijos, kuriose svarstomos garsiausios šalį sukrėtusios kriminalinės bylos.

  • Vincent Hunt. Kruvini miškai

    miskaiAntrasis pasaulinis karas Europoje nesibaigė Hitleriui nusižudžius bunkeryje ir iškėlus Sovietų Sąjungos vėliavą virš Reichstago. Mažame žemės lopinėlyje, nusitęsusiame nuo Tukumo iki Mažeikių ir Liepojos, karo veiksmai tęsėsi ir po 1945 m. gegužės 8 d. Knygoje „Kruvini miškai: Antrojo pasaulinio karo pabaiga Kuršo katile“ aprašomi fronto, jūros įkalintų nacių ir juos spaudžiančių sovietų susirėmimai.
    1944 m. spalį Raudonoji armija pasiekė Baltijos jūrą ir Vermachto armijos grupė „Šiaurė“ liko atkirsta nuo grupės „Centras“. Į „Kuršo katilą“ patekusią kariuomenę aprūpinti buvo įmanoma tik jūra, tačiau Hitleris neleido tokiu būdu evakuoti kariuomenės ir perkelti jos ginti Vokietijos. Apleista savo vadovybės vokiečių armija Kurše galėjo pasikliauti tik savimi ir kovoti iki paskutinio šovinio. Pusė milijono karių kovėsi šešiuose pragariškuose susirėmimuose su geriau aprūpinta, techniškai pranašesne sovietų kariuomene. 
    Kuršo katilas – ir okupuotų tautų tragedija. Vokiečių pusėje kovėsi 13-asis lietuvių policijos batalionas, o prieš jį Stalinas ciniškai pasiuntė kautis 16-ąją lietuviškąją diviziją. Ne mažiau dramatiško likimo sulaukė ir latviai. Mažųjų valstybių gyventojai ne savo noru buvo įtraukti į brolžudišką karą. „Kruvini miškai: Antrojo pasaulinio karo pabaiga Kuršo katile“ pasakoja apie šiuos mažiau žinomus  šio kruvinojo konflikto epizodus.
    Knygos autorius rengdamas knygą atvyko į Latviją. Čia jis surinko istorijas tų, kurie išliko ir savo akimis regėjo Kuršo katilo siaubą. Jis susitiko su Latvijos partizanais ir tais, kurie kovėsi Latvių legiono pusėje. Tuo metu vykę įvykiai palietė ir buvusios Latvijos Respublikos prezidentės Vaira Vike-Freiberga likimą. 
    „Kruvini miškai: Antrojo pasaulinio karo pabaiga Kuršo katile“ iliustruota fotografijomis ir žemėlapiais. Pasitelkdamas to meto spaudos pranešimus ir dienoraščių ištraukas, Vincent Hunt kuria bauginančią desperacijos ir mirties atmosferą. 
    „Mano susidomėjimas žmonių patirtimis ir sakytine istorija paskatino mane parašyti dvi knygas apie Antrojo pasaulinio karo epizodus – vieną apie Norvegijos naikinimą ugnimi, kitą apie šešis susirėmimus Kurše, vakarų Latvijoje“, – pasakoja daugiau nei trisdešimties metų žurnalistinio darbo patirtį turintis Vincent Hunt. Per savo karjerą jis dirbo BBC naujienų tarnyboje ir BBC pasaulio naujienų tarnyboje. Šiuo metu dirba konsultantu, padedančiu Kembridžo auklėtiniams tobulinti rašymo spaudai įgūdžius. 

  • Vita Morkūnienė. Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui

    giesmeEsama žmonių ir vietų, kuriems nusakyti netinka įprasti žodžiai ir dydžiai. Kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – kapucinų vienuolis tėvas Stanislovas – ir atokus Paberžės bažnytkaimis Kėdainių rajone yra kaip tik tokie.
    Iki Paberžės, galingo dvasinės traukos centro, buvo skaičiuojami kilometrai nuo Vilniaus, Varšuvos, Talino, Peterburgo ir kitų pasaulio miestų, o Paberžės ganytojas pelnė žmonių kunigo titulą ir dar gyvas būdamas tapo legenda. Kelis dešimtmečius Paberžės kryptimi, tėvo Stanislovo kryptimi tekėjo žmonių upė.
    Su tėvu Stanislovu galėjai kalbėtis apie viską. Jis mokėjo paprastais žodžiais pasakyti, kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė, jo kančios ir jo kelio prasmė. Gebėjo įžiebti viltį ir neleido jaustis paskutiniam eilėje prie Dievo. Neskirstė žmonių pagal kilmę, padėtį visuomenėje, mokslo ar turto cenzą. Jo durys buvo atvertos kiekvienam. 
    Tėvas Stanislovas dar ilgai bus dvasine Paberžės dominante. Netelpantis standartų, pripažintų tiesų, tradicijų ir dogmų, charakteristikų ir epitetų rėmuose. Drąsus ir laisvas, veržlus, atviras ir patiklus, netausojantis savęs, atsidavęs tarnystei, spinduliuojantis meilę. Gyvas krikščioniškumo liudijimas. 
    Paberžė – vieta, kur nesikryžiuoja dideli keliai.
    Paberžė – vieta, kur į vieną nesuteka didelės upės.
    Paberžė – vieta, kur susitinka laikas ir žmogus, žmogus ir Dievas.
    Kur žmogus stoja į akistatą su pačiu savimi.
    Žurnalistė, rašytoja Vita Morkūnienė, kurios „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“ sulaukė net trijų leidimų, šioje esė ir fotografijų knygoje į tėvą Stanislovą ir Paberžės fenomeną žvelgia atidžiu, jautriu ir šviesiu žvilgsniu, ne tik atskleidžia tėvo Stanislovo paliktus dvasinius turtus, bet ir prakalbina jai gerai pažįstamą giedančių Paberžės daiktų pasaulį.

  • Dainius Sinkevičius. Pravieniškių mafija

    mafijaPravieniškių mafija – šešerius metus pataisos namuose veikusi pavojinga nusikaltėlių grupuotė, sudaryta iš gerai teisėsaugai žinomų nusikalstamo pasaulio atstovų. Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.

    Tiesą apie tai, kas vyksta Pravieniškių pataisos namuose atskleidęs ir visą Lietuvos kalėjimų sistemą sudrebinęs portalo „Delfi.lt“ specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius knygoje Pravieniškių mafija aprašo kalėjimo kasdienybę, kurios daugelis nenorėtų matyti: ne tik pateikia necenzūruotus kalėjimo „bachūrų“, „dūchų“ ir „gaidžių“ liudijimus apie kruviną kovą dėl valdžios, kalinių luošinimus, prekybą narkotinėmis medžiagomis, pareigūnų papirkinėjimą, santykius su pramogų pasaulio žvaigždutėmis, bet ir pasakoja apie nuo visuomenės nuslėptus nusikaltimus, taip pat pirmą kartą publikuoja prabilusių garsių kalinių išpažintis.

    „Ši knyga taip įtraukia, kad net ir padėjęs ją nebegali nustoti galvojęs apie tai, ką perskaitei. Dar labiau sukrečia, kad aprašomi įvykiai ir herojai yra tikri ir jie yra visai šalia mūsų. Mes, kaip visuomenė, privalome padaryti viską, kad situacija šalies įkalinimo įstaigose pasikeistų.“

  • Lijana Simanonytė. Išlikti. Vieno miesto detektyvas

    detektyvasKnygos „Išlikti“ centre – nedidelio Lietuvos miesto gyvenimas, kuriame persipina įvairiausių žmonių išgyvenimai ir potyriai – nuo pirmosios meilės iki žudančių aistrų, nuo nereikšmingų įvykių iki skausmingų netekčių.
    Toks detektyvas, kurį kuria jauna rašytoja Lijana Simanonytė, gali virsti tikrove bet kuriame mieste. Gal net atpažinsite epizodus, personažus, kurie galėtų būti susiję su jūsų miesto gyvenimu?
    Autorė Lijana Simanonytė, pradėdama rašyti šį kūrinį, buvo pagrindinės herojės, aštuoniolikmetės Laimos, amžiaus. Kūrybinis procesas truko keletą metų. Gal dėl to detektyvinis romanas „Išlikti“ persmelktas jaunatvišku nuoširdumu, minties aiškumu ir nuolat didėjančios patirties įtampa.
    Praskleiskime daugiaklostę uždangą ir pasinerkime į savo miestų ir miestelių didžiąsias ir mįslingas paslaptis...