• Lina Limantaitė. Umbrija.Žalioji Italijos širdis

    umbrijaItalų kultūros puoselėtoja, vertėja Lina Limantaitė knygoje „Umbrija: žalioji Italijos širdis“ pasakoja apie išskirtinį, viduramžių dvasią išsaugojusį Italijos regioną, kuriame įdomybių ir lankytinų vietų ras tiek meno mylėtojai, tiek piligrimai, tiek gurmanai bei itališkų vynų mėgėjai.

    Umbrija yra centrinės Italijos regionas, kurio sostinė - įspūdingo grožio miestas Perudža. Apskritai, Umbrija labiausiai didžiuojasi savo senaisiais miestais ir juose išdidžiai stūksančiais kilmingų šeimų rūmais, pilimis ir vilomis. Jų čia begalė, nes viduramžiais miestu negalėjo vadintis jokia gyvenvietė, kurioje negyveno bent 20 kilmingų šeimų.

    Rojų Umbrijoje ras ir lėto gyvenimo būdo gerbėjai. Būtent Orvjeto mieste buvo įkurta asociacija, vienijanti miestus, propaguojančius lėtą, ramų ir ekologišką gyvenimo būdą. Todėl čia galima mėgautis vietinės gamybos maistu ir niekur neskubant apžiūrėti ne itin seniai atrastus miesto požemius. Manoma, kad tuneliai po šiuo miestu buvo iškasti etruskų prieš 3 tūkstančius metų. Šie tuneliai – tarsi antras miestas, kuriame galima rasti ir vyno rūsių, ir didelių menių, ir sandėliukų ar malūnų.

    Šv. Pranciškaus bazilika Asyžiuje traukte traukia piligrimus iš viso pasaulio, ji yra įtraukta ir į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Tikrus meno mylėtojus sudomins ne tik ištaiginga bazilika, besipuikuojanti žymiosiomis freskomis, bet ir Umbrijoje gyvenusių ir kūrusių viduramžių menininkų darbai. Čia gyveno tokie kūrėjai kaip Giotto di Bondone, Luca Signorelli, Pietro Perugino, Filippo Lippi, Pinturicchio ir kiti.

    Knygoje „Umbrija: žalioji Italijos širdis“ rasite daugybę istorijų, knygos autorės patirčių ir patarimų kitiems keliautojams, taip pat kerinčių nuotraukų iš įspūdingiausių Umbrijos regiono vietų.

    Lina Limantaitė – italų kultūros puoselėtoja ir skleidėja, vertėja. L. Limantaitė yra dviejų lietuvių-italų kalbų žodynų sudarytoja, Italijos ambasados Lietuvoje darbuotoja. Ambasadoje knygos „Umbrija: žalioji Italijos širdis“ autorė dirba jau du dešimtmečius, pati yra apkeliavusi tiek Italiją, tiek kitas Viduržemio jūros šalis, domisi Italijos istorija, ypač pamilo Umbrijos regioną.

  • Artūras Mickevičius. Vikingai Lietuvos istorijoje

    vikingaiLaivams Baltijos jūroje IX–XII a. buvo nesaugu ne vien tik dėl dažnai besikaitaliojančių stiprių vėjų ar jūros srovių. Didesnį pavojų kėlė skandinavų vikingai, tačiau, kaip atrodo, šioje erdvėje ne ką mažiau grėsmingi buvo ir kuršiai, be kurių žinios bent jau rytinėje Baltijos jūros dalyje bet kas ir bet kada plaukioti nebegalėjo.

    Knyga „Vikingai Lietuvos istorijoje“ – bandymas pažvelgti į vikingų įtaką ne tik vakarų baltų visuomenės raidai, bet ir ankstyvosioms Lietuvos valstybingumo užuomazgoms. Kaip funkcionavo vikingų amžiaus Baltijos jūros regioninė sistema ir koks vaidmuo šioje sistemoje teko baltams? Ar pagrįsti teiginiai apie baltų vikingus – kuršius, kėlusius didelę grėsmę saugiai laivybai Baltijos jūroje? Ar IX–XII a. kuršių visuomenę galime apibūdinti kaip vikingiško tipo visuomenę? Kodėl turtingesne materialine kultūra išsiskyrusios vakarų baltų žemės netapo Lietuvos valstybės formavimosi centru? Tarpdisciplininis archeologijos ir istorijos šaltinių teikiamais duomenimis parengtas tyrimas nesiekia pateikti galutinių atsakymų, priešingai – galbūt šis darbas inspiruos karštas diskusijas ir įkvėps naujiems tyrimams.

  • Gintaras Chomentauskas. Šeima vaiko akimis

    seimaPsichologas, socialinių mokslų daktaras Gintaras Chomentauskas knygoje „Šeima vaiko akimis“ pasakoja apie tai, kaip tėvai gali padėti vaikui tapti visaverte, harmoninga asmenybe, kaip pastebėti ir suprasti pasikeitimus vaiko emocijose, elgesyje ir padėti jam įveikti sunkumus.

    Knygos „Šeima vaiko akimis“ autorius, dirbdamas su tėvais ir šeimomis, pastebėjo, kad vis daugiau tėvų siekia gilesnio ryšio su vaikais. Jie stengiasi ne tik suteikti stogą virš galvos ar parūpinti maisto, bet rūpinasi ir emocine, bei protine raida, bando kartu su vaiku mokytis įveikti emocinius barjerus ar tiesiog ieško geriausio būdo „išvaryti ožiukus“. G. Chomentauskas tikina, kad vaiko elgesio priežastys būna labai įvairios, tačiau reikia suprasi, jog ne viskas pasiekiama (ar sugadinama) auklėjimu.

    Vaikų gebėjimas akylai stebėti pasaulį, juos supančią aplinką, suaugusiuosius yra ypatingas tuo, kad jie gana greitai padaro tokių stebėjimų išvadas. Vaikai išmoksta tam tikro elgesio, kuris jiems atrodo naudingas siekiant savų tikslų, nesvarbu, ar tai būtų naujas žaislas, ar tiesiog tėvų dėmesys. Tačiau, pasak G. Chomentausko, ne visos vaikų išvados būna teisingos, todėl tai sukelia tam tikrų psichologinių problemų. Vaikas, kuris ima galvoti, kad yra nevykėlis, kad jo nemyli, kad suaugusieji nori jam pakenkti, vėliau gali tapti labai liūdnu ir net piktu suaugusiuoju.

    Knyga „Šeima vaiko akimis“ padės geriau suvokti, kas vyksta vaiko galvoje. Išmoksite „skaityti“ vaiko piešinius, geriau atpažinti emocijas ir perprasti, kas jas sukėlė. Tik patys supratę vaiką, galėsite jam padėti suprasti aplinkinį pasaulį, žmones ir jų santykius. Pasak autoriaus, knyga „Šeima vaiko akimis“ gali ne tik padėti tapti geresniais tėvais, bet ir geriau suprasti savo pačių vidinių problemų priežastis.

    Gintaras Chomentauskas – psichologas, psichoterapeutas, socialinių mokslų daktaras. Studijavo Vilniaus universitete, Maskvos M. Lomonosovo universitete, Kalifornijos šeimos studijų centre. Dėstė tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus universitete ir Kalifornijos šeimos studijų centre, buvo vizituojantis profesorius. Nuo 1991 metų iki dabar yra Žmogaus studijų centro prezidentas ir žurnalo „Psichologija Tau“ vyr. redaktorius. Taip pat vadovauja Psichologijos akademijai. Yra išleidęs knygų apie šeimos psichologiją, smurtą artimoje aplinkoje, darbo psichologiją.

  • Rodric Braithwaite. Afgancai

    afgancaiVargu ar Sovietų Sąjungos vyriausybė, 1979 m. nusprendusi surengti intervenciją į Afganistaną, galėjo numatyti, kad šis jos sprendimas taps dar vienu vinimi į jau ruošiamą SSRS karstą. Lengva, trumpa ir pergalinga operacija, turėjusi išsaugoti sovietams palankų marionetinį Kabulo režimą, virto užsitęsusiu, ekonomiškai raudonąją imperiją alinančiu karu. Būtent apie šiuos įvykius savo knygoje „Afgancai“. Sovietai Afganistane 1979–1989 m.“ pasakoja britų rašytojas, buvęs diplomatas, Birmingamo universiteto profesorius Rodric Braithwaite.

    Nušviesdamas Afganistano reikšmę iš istorinės ir geopolitinės perspektyvos, Rodric Braithwait bando paaiškinti sovietų įsiveržimo priežastis. Jis aprašo virtinę Kabule įvykdytų perversmų, Afganistano vadovo H. Amino nužudymo aplinkybes, pasakoja apie pagrindinius sovietų ir jų priešų – mudžahedų – vadus.

    Ne mažiau dėmesio knygoje „Afgancai“. Sovietai Afganistane 1979–1989 m.“ skirta sovietų pajėgų Afganistane buičiai. Čia klesti nestatutiniai santykiai, vadinamoji dedovščina, korupcija ir turto grobstymas, slapta prekyba ginklais, pasitaikydavo ir narkomanijos atvejų. Vykstant karui, sovietų visuomenė pirmą kartą sužinojo apie tūkstančius į tėvynę keliaujančių cinko karstų, „juodąsias tulpes“, „afgancų sindromą“.

    Tarp žuvusiųjų tolimajame kare yra ir 96 lietuviai.

  • Fernando Aramburu. Patria

    patriaTarptautinio pripažinimo sulaukęs romanas „Patria“ pasakoja apie dešimtmečius trukusią dviejų baskų šeimų draugystę, kurią į gabalus suplėšė žiaurus separatistinio judėjimo ETA įsikišimas. Šis romanas vadinamas vienu geriausiu pastarųjų metų Ispanijoje.

    Miren ir Bitori buvo draugės visą savo gyvenimą, drauge augo mažame Šiaurės Ispanijos miestelyje. Jos menkai domėjosi politika, tad teroristų grėsmė, kurią kėlė ETA judėjimas, joms atrodė tolima ir nereali. Tačiau vieną dieną Bitori vyras ima gauti grasinančius žiaurios grupuotės laiškus, kuriuose reikalaujama pinigų, o jis kaltinamas esantis policijos informatorius. Bitori prašo draugės pagalbos. Tačiau Miren neapsisprendžia...

    Miren sūnus visai neseniai buvo įtrauktas į teroristų grupuotę, todėl pasmerkti teroristus jai reikštų pasmerkti savo pačios kūną ir kraują. Įtampa auga, santykiai trūkinėja, o įvykiai lėkte lekia žiaurios ir tragiškos atomazgos link.

    Romanas „Patria“ neįtikėtinai tiksliai atskleidžia skirtingų pažiūrų ir ištikimybės šeimai pasekmes draugystei. Knygos autorius Fernando Aramburu sukuria savotišką istorinę matricą ir net kai jis gilinasi į savo personažų psichologiją, sugeba išlaikytį sunkiai ištveriamą pasakojimo įtampą.

    Romane autorius pateikia ir tikrų faktų apie baskų separatistų įvykdytas atakas. 

    „Patria“ yra įtraukianti istorija, tai tarsi viską niokojantis pasivaikščiojimas šeimos, draugystės ir terorizmo paraštėmis. Ką reiškia nuolat gyventi terorizmo šešėlyje? Kaip šeimoms ir šalims susidoroti su žiauria praeitimi? 

  • Teresa Driscoll. Aš stebiu tave

    taveBritų žurnalistės ir rašytojos debiutinis psichologinis trileris „Aš stebiu tave“ įtrauks į paslapčių ir melo pasaulį, kuriame atsidūrę ne kartą susimąstysite – kaip tokioje situacijoje pasielgčiau aš?

    Važiuodama traukiniu Ela pastebi du patrauklius jaunus vyrus flirtuojančius su paauglėmis. Iš pradžių ji nekreipia dėmesio, bet vėliau supranta, kad vaikinai ką tik išėję iš kalėjimo. Tuomet visu stiprumu suveikia jos motiniškas instinktas - reikia padėti. Tačiau tą akimirką, kai ji jau nusprendžia ieškoti pagalbos, įvyksta kai kas, kas Elą sustabdo. 

    Kitą dieną Elai pabudus ją pasiekia žinia, kad Ana, viena iš jos matytų mergaičių – dingo. Praėjus metams po dingimo, Anos vis dar ieško artimieji. Nežinia niekur nedingsta ir lydi juos bei kenčiančią dėl savo poelgio Elą. Kaltės jausmas dėl to, ko tuomet nepadarė, persekioja Elą. Tačiau ji ne vienintelė, negalinti pamiršti to įvykio... Kažkas ima siųsti Elai grasinančius laiškus, klausiančius – KODĖL JAI NEPADĖJAI? Ela pradeda bijoti dėl savo gyvybės. 

    Netrukus paaiškėja, kad dingusios Anos draugai ir šeima irgi turi ką slėpti. Anos geriausia draugė Sara nesako visos tiesos apie tai, kas tuomet įvyko traukinyje, o Anos tėvai saugo savo pačių paslaptis... Kažkas žino, kur yra Ana, bet tyli. Negana to - jis stebi Elą. 

    Knygos veikėjai vienas po kito kovoja dėl skaitytojo simpatijų ir palaikymo ir dažnai sunku apsispręsti, kuris vienoje ar kitoje situacijoje pasielgė geriau. Ar palaikysite liudininkę, kuri galėjo veikti, tačiau to nepadarė ir dabar kankinasi? Ar apgailestaujančią Anos neišgelbėjusią draugę? O gal Anos tėvus, kurie tik nori vėl pamatyti sveiką ir gyvą dukterį? O gal vis dėlto paslaptingą stebėtoją, kuris tenori apsaugoti tuos, kuriuos myli?

    Įtemptas siužetas neleis atsitraukti ir privers susimąstyti. Kas turėtų įvykti, kad imtumėtės veiksmų?

  • Brad Thor. Šnipų vadas

    vadasVieno mėgstamiausių amerikiečių rašytojų Brad Thor knyga „Šnipų vadas“ pasakoja pribloškiančiai realistišką istoriją apie kovą dėl taikaus pasaulio – ar pavyks amerikiečių žvalgybos agentui sustabdyti beprasidedantį pasaulinį karą? Skoto Harvato misija šį kartą išskirtinai pavojinga.

    Slapta organizacija visoje Europoje puldinėja diplomatus. Raudonąsias brigadas ir Raudonąją armiją primenantys beveidžiai teroristai, atrodo, turi tokius pačius tikslus. Tačiau tarptautinio šnipinėjimo šešėliuose išvaizda visada yra apgaulinga.

    Viena iš pavojingiausių pasaulio žvalgybos agentūrų ruošia kovos lauką. Jos darbas – demoralizuoti priešą ir laimėti konfliktą jam dar neprasidėjus. Kad tai pasiektų, teks sukelti chaosą, destrukciją ir priešpriešą. O jų kelyje yra tik viena kliūtis.

    Į Europą išsiųstas Skotas Harvatas su savo komanda gauna sudėtingą užduotį – padaryti viską, kad Amerika ir jos NATO sąjungininkės nebūtų įtrauktos į karą.

    Kovos su terorizmu agentas Skotas, pasitraukus vadovui, turi imtis vaidmens, kurio visą gyvenimą vengė ir kuriam, jo manymu, yra visiškai nepasirengęs. Ar lemiamu metu, per itin svarbią operaciją jis sugebės susiimti? O gal Amerika ir visas Vakarų pasaulis patirs neįtikėtiną nuosmukį? Tačiau Skotas elgiasi taip, kaip visada – ko besiimtų, jis perrašo taisykles. Visas.

    Trileryje „Šnipų vadas“ Skotas yra gudresnis, pavojingesnis ir labiau nepermaldaujamas nei kada nors anksčiau.

    „B. Thor įtikinamai vaizduoja Rusiją kaip atgimusią Šaltojo karo laikų imperiją, pasiryžusią atkovoti savo buvusią teritoriją.“

    The Washington Post

    „Šnipų vadas“ sužavės visus, kuriems patinka protingi ir įžvalgūs trileriai apie šnipus.“
    Bookreporter.com

    Brad Thor (g. 1969 m.) – amerikiečių rašytojas, trilerių meistras. Jis yra aštuoniolikos romanų autorius. Buvo paskelbęs apie tai, jog kandidatuos į JAV prezidento postą ir mes iššūkį Donaldui Trumpui 2020 metais, tačiau vėliau pasitraukė iš Respublikonų partijos ir šiuos ketinimus atšaukė.

    B. Thor knygos leidžiamos visame pasaulyje, Lietuvoje neseniai išleista jo knyga „Liucernos liūtai“, kurią knygynas „Barnes and Noble“ pavadino vienu iš dešimties geriausių kada nors išleistų trilerių. Daug rašo apie terorizmą, dažnai yra kviečiamas į įvairias diskusijas ar pokalbius apie terorizmo grėsmę pasaulyje.

    Prieš tapdamas romanistu, B. Thor rašė scenarijus, buvo prodiuseris ir TV laidų vedėjas.

  • Olivier Guez. Jozefo Mengelės dingimas

    dingimas„Jozefo Mengelės dingimas“ - dokumentais kruopščiai pagrįstas istorinis romanas apie vieną žiauriausių nacių nusikaltėlių, Aušvico koncentracijos stovyklos gydytoją Jozefą Mengelę, dariusį kraupius eksperimentus su žmonėmis. Dangstydamasis netikrais vardais, 1949 m. jis pabėga į Argentiną. Globojama prezidento Ch. Perono, ten gyvena gausi nacistų bendruomenė, svajojanti apie Ketvirtąjį reichą. Po karo atsigaunanti Vokietija beveik nepersekioja nusikaltėlių. Mengelių šeimos verslas klesti, jos remiamas Jozefas tikisi susikurti naują gyvenimą. Bet 1960 m. jo pradeda ieškoti Mosado agentai. Net slapstydamasis, kamuojamas paranojos, vienatvės, skurdo, Mengelė neatgailauja.

    Šį žiaurų, realistišką romaną „Jozefo Mengelės dingimas“, panašų į tiriamąją prozą, O. Guez rašė trejus metus. Jame jis perteikia šaltojo karo atmosferą, konfliktų draskomų asmenų psichologiją.

  • Benedict Wells. Kai baigiasi vienatvė

    vienatve„Kai baigiasi vienatvė“ – vokiečių rašytojo Benedict Wells romanas, sužavėjęs Europą. Tai jautri istorija apie praradimus, vienatvę ir tikėjimą, apie gedulą ir meilę.

    Staigi tėvų mirtis autoavarijoje visiškai sugriauna Žiulio Moro laimingą vaikystę. Likę našlaičiai Žiulis, jo brolis Martis bei sesuo Liza patenka į prieglaudą ir yra išskiriami. Gyvybingas ir bebaimis Žiulis užsisklendžia ir vis daugiau laiko praleidžia gyvendamas prisiminimais. Tačiau viskas pasikeičia, kai jis sutinka paslaptingą raudonplaukę Alvą – artimą sielą, kuri taip pat skęsta savajame liūdesy.

    Praėjus penkiolikai metų broliai ir seserys nutolo vienas kito, juos sieja tik baisi išgyventa tragedija. Žiulis gyvena palaikomas troškimo tapti rašytoju ir vėl sutikti Alvą, kuri nuo jo nusisuko, kai jų draugystė susidūrė su sunkumais. Tačiau vos tik ima atrodyti, kad jiems pavyks susigrąžinti prarastą laiką, įsiveržia viską keičiančios likimo, o gal atsitiktinumo, jėgos.

    Romanas „Kai baigiasi vienatvė“ – tai kaleidoskopiška šeimos saga. Ši knyga – tai užburianti meditacija apie prisiminimų jėgą, apie tai, ko gyvenime tiesiog negalima paleisti.

    Vokiečių rašytojas Benedict Wells knygoje „Kai baigiasi vienatvė“ su begaline atjauta kalba apie tai, ką reiškia eiti per gyvenimą neprarandant vilties. Apie tikėjimą, kad galiausiai vis tiek rasi, kas eis drauge su tavim.

    „Meistriškai papasakota jaudinanti ir laikui nepavaldi istorija. Tai graži ir neperkrauta proza, kurioje keliamas klausimas – kaip susidoroti su netektimi, kuri nėra, ar bent jau neturėtų būti, ilgalaikė.“
    Publishers Weekly

  • Julija Tareilė. Jei sienos prabiltų

    sienosPirmasis rašytojos Julijos Tareilės romanas „Jei sienos prabiltų...“ pasakoja skausmingą meilės istoriją ir dviejų žmonių jausmų dramą.

    Kokia yra tikros meilės kaina ir kiek mes pasiryžę dėl jos paaukoti? Kaip išlikti savimi, kai visi aplinkui, rodos, yra prieš tave? Rašytoja Julija Tareilė imasi jautrių, skaudžių ir kiekvienam artimų temų, kurios atsiskleidžia jaudinančioje ir įtraukiančioje istorijoje „Jei sienos prabiltų...“

    Emilija ir Aras susitinka netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Emilija susižavi Aru. Jo išvaizda ir pasitikėjimas savimi pakeri merginą, tačiau Emilija supranta, kad Aras jai – uždraustas vaisius, nes jis – geriausios draugės vaikinas. Emilijai belieka susitaikyti su likimu ir priimti viską taip, kaip yra. Tačiau likimas dar turi parengęs jai ne vieną staigmeną.

    Nepaisant prabėgusio laiko, juos skiriančio atstumo ir nepalankių aplinkybių, kurių tik daugėja, Aras ir Emilija negali pamiršti vienas kito ir įveikti nuodėmingos traukos. Kai jie vėl susitinka, jau turėdami antrąsias puses, jausmai sugrįžta. Ką daryti dviem žmonėms, jaučiantiems uždraustus jausmus?

    Kai visas pasaulis prieš tave, labai sunku likti ištikimam sau ir savo meilei. Negana to, turi stoti akistaton su savo paties vertybėmis ir požiūriu į daugelį dalykų. Ar gali ryžtis sunkiausiems sprendimams, ar tik bėgti nuo savęs?

    Romanas „Jei sienos prabiltų...“ – tai jautrus debiutuojančios rašytojos Julijos Tareilės pasakojimas apie meilę, kurią lemia ne tik likimas, bet ir mūsų pačių sprendimai. Ar rasime drąsos mylėti? Ar trokštame išgirsti save ir leisti sau būti laimingiems? Kaip dažnai gyvenimas mus nustebina mesdamas iššūkį, kuriam įveikti reikia jėgų - ne tik nugalėti išorinius sunkumus, bet ir susitikti su pačiu savimi? „Jei sienos prabiltų...“ – tai istorija iš mūsų gyvenimo. Gal skirsis vardai, laikas ar kai kurios aplinkybės, tačiau tai gali nutikti ir mums.

  • Virginija Kulvinskaitė. Kai aš buvau malalietka

    malalietkaPirmą kartą apie laukinį dešimtąjį dešimtmetį Vilniuje pasakoja jauna moteris. Kioskeliai, reivai, pirmieji Vilniaus naktiniai klubai, tūsai, vėliau – doktorantūra ir tarptautinės konferencijos. Filologė, labiau už viso pasaulio literatūrą vertinanti betarpiškas patirtis. Pastangos pritapti, meilė, malonumo troškimas, laimės akimirkos, purvas. Ir žinojimas, kad neprapulsi. Į tradicinius įvaizdžius netelpanti tapatybė. Jokio sentimentalumo. Jokių pasiteisinimų. Jokios patetikos.

    Vilniaus gatvės ir pastatai tampa kertiniais atminties žemėlapių taškais. Visos istorijos tikros, bet ne visos nutiko pačiai autorei. Tai ištisos kartos patirtis. Vilniečių žargonu kalbama apie santykius, seksą, depresiją, akademinį pasaulį.

    Šiandieninis romanas – tai ir žanras, ir pareiškimas: šiandien reikia nuo stereotipų išlaisvinančių pasakojimų. Šiandien jau esame pasiruošę tokiai literatūrai.

    „Jau seniai teko skaityti taip atvirai parašytą knygą! Nevyniojant į vatą čia kalbama ne tik apie seksą, narkotikus ir meilę, bet ir apie nuobodulį, liūdesį ir beprasmybę. Tai dar sudėtingiau. Bet Kulvinskaitė, išvengdama patoso bei egzaltacijos, meistriškai susidoroja ir su šiuo iššūkiu.“

     Aušra Kaziliūnaitė

  • Elizabeth Gaskell. Šiaurė ir pietūs

    pietusVienos geriausių Viktorijos laikų rašytojos Elizabeth Gaskell romanas „Šiaurė ir Pietūs“ gvildena aktualias socialines – skurdo, išnaudojimo – temas ir asmeninių santykių įtaką net patiems tvirčiausiems įsitikinimams. Romanas išsiskiria itin gyvu ir giliu pagrindinės veikėjos charakteriu.

    Margaretos Heil tėvas – kaimo pastorius, kuris galiausiai ryžtasi paklusti vidiniam balsui ir palikti bažnyčią. Dėl tokio tėvo sprendimo šeima turi palikti patogius namus Hampšyre ir persikelti į Anglijos šiaurę. Margareta atsiduria naujoje aplinkoje, kuri jai kelia tik pasibjaurėjimą. Pramoninis Miltono miestas šaltas ir atstumiantis. Vis dėlto netrukus ji randa užsiėmimą ir aistrą, kuri jai teikia ne tik pasitenkinimą, bet ir gyvenimo prasmę.

    Margareta išsiaiškina, kiek daug žmonių šiame mieste gyvena skurdžiai ir kenčia sunkiai dirbdami fabrikuose. Užsidegusi ji ima ginti jų teises ir orumą. Šią Margaretos kovą apsunkina santykiai su fabriko savininku Džonu Torntonu. Jų priešprieša ir Margaretos pasipiktinimas jo elgesiu su darbuotojais tik išoriškai atrodo kaip priešų susidūrimas. Po šiuo pykčiu slepiasi kur kas gilesni jausmai ir trauka.

    Socialinis kontekstas romane „Šiaurė ir Pietūs“ tobulai dera su asmeniniais veikėjų išgyvenimais. Knygos autorė Elizabeth Gaskell talentingai suderina skirtingas temas ir sukuria gilius, tikroviškus veikėjų charakterius. Margareta Heil laikoma viena autentiškiausių herojų Viktorijos laikų literatūroje.

    Elizabeth Cleghorn Gaskell (1810–1865 m.) – anglų rašytoja, geriausiai žinoma kaip savo draugės Charlotte Bronte biografijos autorė, gerai vertinami jos romanai „Šiaurė ir Pietūs“, „Kranfordas“ bei „Žmonos ir dukros“ – pagal juos visus sukurti TV filmai.

    E. Gaskell kurti pradėjo po sūnaus mirties, tai buvo jos būdas išgyventi emociškai sudėtingą laikotarpį. Autorė drąsiai rašė socialinėmis temomis, jos kūryboje itin svarbus moterų vaidmuo, taip pat aprašomi klasių nesutarimai ir sudėtingi veikėjų tarpusavio santykiai. Jos kūryba iki šiol domisi ne tik literatūros gerbėjai, bet ir istorikai.