• Catherine Tinley. Lemtingas valsas

    valsasGeriausio istorinio meilės romano apdovanojimą pelniusi Catherine Tinley knyga „Lemtingas valsas“ – tai ir šiuolaikinė pelenės istorija, ir subtilus, romantikos bei sudėtingų pasirinkimų kupinas pasakojimas.

    Šelfordo grafas, paveldėjęs turtus iš savo tėvo, suvokia, kiek daug pinigų prireiks norint išlaikytų dvarus. Jis nusprendžia, kad vienintelė išeitis, kurią jis turi, jei nori neprarasti namų ir turtų – vesti turtingą nuotaką. Grafas turi nusižiūrėjęs dvi, tad ketina su abiem susipažinti artimiau, kad galėtų pasirinkti tinkamesnę.

    Turtinga ir graži Henrieta Baksted – viena iš grafo kandidačių. Ji išlepinta ir įnoringa, be to, pasiryžusi viskam, kad tik taptų naująją Šelfordo grafiene. Grafas pasikviečia ją su visa šeima pasisvečiuoti. Kaip tik tuo metu pas Bakstedus vieši ir Henrietos pusseserė Šarlotė. Mergina užaugusi užsienyje, keliavusi vis į kitą šalį, kur tik būdavo paskiriamas dirbti jos tėvas. 
    Šarlotė su neslepiama ironija stebi Henrietos pastangas įsiteikti grafui ir vis dažniau jos ironiška šypsena sutinka grafo žvilgsnį. Iš pradžių Šarlotė visiškai nesižavi grafu, jis jai atrodo tuštokas ir neįdomus. Tačiau po truputį abu ima jausti, kad sutampa jų humoro jausmas ir grafą vis labiau ima traukti ne Henrieta, o jos žavi, protinga, sąmojinga pusseserė. Jis kartoja sau, kad turi laikytis atokiau nuo Šarlotės, bet trauka stipresnė nei proto balsas. Galiausiai vos vienas šokis suartina juos ir sugriauna taip puikiai sudėliotą grafo planą.

    Šarlotė supranta, kad būdama neturtinga, ji netinkama pora grafui, tačiau šalia jo ji gali bent jau svajoti apie laimingą gyvenimą.

    Jūs tiesiog nekęsite knygos „Lemtingas valsas“ blogiukų ir įsimylėsite herojus!

    „Debiutuojanti autorė C. Tinley šiame jaudinančiame meilės romane atskleidžia stulbinantį pastabumą detalėms ir aprašomo laikotarpio išmanymą. Puikiai parašytoje ir įtraukiančioje istorijoje susijungia grafo, kuriam būtina vesti dėl pinigų, ir protingos, atviros jaunos moters istorija. Malonu ir įdomu skaityti.“

    RT Book Reviews

    Catherine Tinley – airių rašytoja, kurianti šiltus, romantiškus meilės romanus. Skaityti ir rašyti ji mėgo nuo vaikystės ir visuomet labiausiai mėgavosi romantiškomis meilės istorijomis su laiminga pabaiga. „Lemtingas valsas“ – pirmoji autorės parašytų meilės romanų trilogijos dalis. 
    Šiuo metu ji dirba ir gyvena Airijoje su vyru, vaikais ir šunimi.

  • Anne Sward. Vera

    veraSederių šeimos ir nematomos žmonos istorija...

    1945 m. gruodis. Aristokratų Sederių šeima ruošia prabangias vestuves vyriausiam sūnui. Nors aplinkui stingdanti žiema, ceremonija vyks jiems priklausančioje saloje Stokholmo archipelage.
    Pirmame knygos skyriuje Sandriną, būsimą nuotaką ir šios istorijos pasakotoją, Sederių šeimos moterys ruošia tuoktuvėms. Ji turi pereiti skausmingą transformaciją – iš stipriai nėščios tapti nekaltai liekna, kad galėtų žengti prie altoriaus. Sandrina nedera prie santūrių, išsilavinusių ir elegantiškų jos būsimos šeimos moterų. Ji kilusi iš visai kitokio pasaulio ir turi paslaptį, kurią bet kokia kaina nori išlaikyti.

    Sederių sala užversta sniegu, spigina baisus šaltis. Tokia pat šalta atmosfera ir Sederių šeimoje, kuriai po tėvo mirties vadovauja valdinga motina. Šeimoje penki sūnūs, o Sandrina išteka už mylimiausio – gydytojo Ivano, kuris dukart už ją vyresnis. Sandrinai tik septyniolika, o už Ivano būtų troškusi ištekėti bet kuri moteris, kokios tik jis būtų panorėjęs. Visi įtaria, kad ši santuoka kažką slepia.
    Vestuvių metu saloje įsišėlsta galinga pūga ir šventės dalyviai negali grįžti namo. Kita staigmena – nėriniais išpuošta nuotaka bešokdama ima gimdyti. Dar dienai neišaušus gimsta mergaitė Vera... Ir pradeda aiškėti tiesa.

    Švedijoje garsios ir apdovanotos rašytojos Anne Swärd romanas „Vera“ yra didingas epinis pasakojimas apie vienatvę, bėgimą ir išgyvenimą, apie motinas ir dukras, apie karta iš kartos perduodamą kaltę ir meilę. Preciziškas, nepriekaištingas tekstas. Niekur neišgirsite net mažiausios netikslios natos.

  • Eka Kurniawan. Grožis lyg žaizda

    zaizda1997 m. iš kapo pakyla Devi Ayu, kur buvo palaidota prieš dvidešimt vienerius metus. Nuostabaus grožio prostitutė, mišrios rasės olandų plantatorių palikuonė, ryžtasi atkeršyti už jos šeimai tekusį prakeiksmą. „Grožis lyg žaizda“ – magiškojo realizmo įkvėpta istorija ir kelionė laiku į Indonezijos istoriją ir sopulingus šalies žmonių išgyvenimus. 

    Devi Ayo ir keturių jos dukrų gyvenimą žymi kraujomaiša, žudynės, prievarta, beprotybė ir širdgėla. Visos moterys – išskirtinio grožio, išskyrus vieną, pačią jauniausią, kurią šaukia Gražuolės vardu. Ji gimė dvylika dienų iki motinos mirties, tad pastarosios žodžiai, ištarti gimus mergaitei, sutalpina visą romano dramatiškumą: „Pats baisiausias prakeiksmas yra pagimdyti gražią mergaitę pasaulyje vyrų, kurie koktesni už rujojančius šunis.“ 

    „Grožis lyg žaizda“ veiksmas vystosi išgalvotame Halimundos mieste Indonezijoje. Visa šalies istorija – olandų kolonializmas, Japonijos okupacija, pokario revoliucija, prezidento Suharto diktatūra ir jo nuvertimas – visi šie laikotarpiai atsispindi magiškame pasakojime.

    Moters likimas tokioje aplinkoje nulemtas neatsakingų vyrų, nesvarbu, kokią politinę ideologiją jie išpažintų. Visos Devi Ayu dukros yra skirtingų tėvų ir pačios patiria baisias šalies neramumų pasekmes. Keršto siekis, konfliktai, vietiniai mitai ir prietarai – Devi Ayu ir jos dukrų gyvenimo riboženkliai. 
    Hiperbolės meistras Eka Kurniawan goteskiškai ir kritiškai žvelgia į savo šalies praeitį, kritikuodamas socialines normas ir pasakodamas istoriją iš vienos šeimos, esančios socialinio gyvenimo paraštėse, perspektyvos. Prisikėlusi Devi Ayu pasiryžusi atkeršyti už šį prakeiksmą ir pasitelkia visą savo išmonę tam pasiekti. Stebuklingam pasakojimui rutuliotis mirtis netrukdo – kai viskas, regis, baigėsi, romanas tik prasideda. Ekskursai į praeitį, ant juodojo humoro ribos balansuojantis pasakojimo stilius ir gyvai kasdienybėje veikiantys mitai – toks „Grožis lyg žaizda“ siužetas.
    Eka Kuniawan – vienas iš žinomiausių šiandienos Indonezijos rašytojų. Gimė Tasikmalajos mieste Vakarų Javos saloje, Indonezijoje, Gadjah Mada universitete Yogyakartos mieste studijavo filosofiją. Eka Kuniawan rašo įvairaus žanro kūrinius – nuo novelių iki romanų, nuo filmų scenarijų iki esė. Jis taip pat savo mintis publikuoja tinklaraštyje. Dėl magiškojo realizmo technikos naudojimo romane „Grožis yra žaizda“ jis lyginamas su garsiuoju Gabrieliu Marija Marquezu ir japonų autoriumi Haruki Murakami. „Grožis yra žaizda“ – puikiai kritikų įvertintas kūrinys. Jis pateko į New York Times sudarytą svarbiausių knygų šimtuką. 

  • Tomas Vaiseta. Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija 1940-1990

    vasarnamisIstoriko ir rašytojo Tomo Vaisetos knyga „Vasarnamis. Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija 1944–1990“ atskleidžia po mitų, paslapčių ir sovietinių stereotipų skraiste slypintį psichiatrijos ligoninės gyvenimą ir griauna įsisenėjusias nuostatas apie pacientus bei psichikos ligas.
    Knyga „Vasarnamis“ – tai ir monografija, ir pirmąkart girdimas balsas tų, kurie leido laiką ligoninėje, iki šiol vadinamoje tiesiog Vasaros 5. Autorius pastebi, kad vis dar itin gajus požiūris į šią ir panašias gydymo įstaigas kaip į „durnynus“, o į pacientus – kaip „durnius“. 

    T. Vaiseta ėmėsi sunkaus ir reikalingo darbo – jis analizuoja Vilniaus psichiatrijos ligoninės istoriją, pasakoja apie psichiatriją sovietmečiu (1944–1990) ir nagrinėja ligoninės darbą. Kokie gydymo metodai buvo taikomi pacientams? Kaip ir kada tie metodai keitėsi, nuo ko tai priklausė? 

    „Vasarnamyje“ ne tik pateikiami istoriniais dokumentais paremti faktai, bet ir pasakojama apie ligoninės gyvenimą, naudojantis iki šiol niekur neviešintais šaltiniais. Autorius pasitelkia ligoninės pacientų ir jų šeimų skundus, kalbina buvusius pacientus, gydytojus. Tai ne tik mokslinis, istorinis darbas, bet ir išskirtinis tyrimas, prisidėsiantis keičiant lietuvių požiūrį į psichikos sveikatą ir gydantis šios negalios sukurtas stigmas. 

    „Tomo tyrimas gali tapti svarbiu žingsniu keičiant požiūrį į psichikos negalią.“

    Žurnalistas, rašytojas Dovydas Pancerovas 

    „Labai įspūdingas ir įdomus darbas. Gražiai ir jautriai parašytas, bus svarbus indėlis į mūsų mokslą ir kultūrą.“

    doc. dr. Neringa Klumbytė

    Tomas Vaiseta (g. 1984) – istorikas ir rašytojas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras. 2006 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos bakalauro studijas, o 2008 m. įgijo istorijos magistro laipsnį. 2012 m. apsigynė disertaciją „Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva (1964–1984)“. Nuo 2014 m. dirba VU Istorijos fakultete lektoriumi. Dėsto Sovietologijos teorijas, XX a. sociokultūrinę ir kasdienybės istoriją, Lietuvos kultūros sovietizavimą. Domisi Sovietų Lietuvos kultūros ir socialine istorija, kasdienybės istorija bei sovietine psichiatrija. 

    Taip pat yra išleidęs knygas „Paukščių miegas“ bei „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“, yra kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktorius. 

    Autorius tikina, kad knygos „Vasarnamis“ tikslas – nepalaikyti stigmos, nepasiduoti susiformavusiems vaizdiniams, kurie rūšiuoja žmones, atimdami galimybę pažinti tikrovę. Tai viena iš priežasčių, kodėl knyga nebuvo pavadinta „Vasaros 5“.

  • Witold Gombrowicz. Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos

    witoldLenkų rašytojo Witold Gombrowicz knyga „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ – tikras literatūros perlas. Autorius supažindina su svarbiausiais pasaulio filosofais ir jų idėjomis. Tai puikus leidinys visiems besidomintiems filosofija.

    Knygoje „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ autorius su kandžiu sąmoju, netikėtomis įžvalgomis ir provokuojančia kritika apžvelgia I. Kanto, G. Hėgelio, S. Kierkegardo, A. Šopenhauerio, Ž. P. Sartro ir M. Heidegerio idėjas. Tai jis padaro šešiose „vienos valandos“ esė. O vieną „penkiolikos minučių“ esė jis skiria marksizmui. 

    „Turbūt daugelis trokšta, kad būtų koks nors neskausmingas būdas išsiaiškinti, ką didieji filosofijos protai – Hėgelis, Kantas, Nyčė ir Sartras – mąstė apie žmones. Niekada nebuvo lengva skaityti tų didžiųjų mąstytojų darbus, o daugelis paaiškinimų ar vadovėlių tik klaidindavo ar išpreparuodavo kalbą. Todėl įsivaizduokit, kokį malonumą patyriau, atsivertęs Witold Gombrovicz knygą „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ – nuostabų darbą, kuriame sąvokos apibendrinamos drąsiais, konstatuojamaisiais sakiniais. Ši knyga yra lyg filosofijos kursas, kurį visuomet norėjote išmokti.“

    David Lehman, Bloomberg News

    Witold Gombrowicz (1904–1969) – rašytojas, eseistas ir scenaristas, vienas reikšmingiausių XX amžiaus lenkų rašytojų. 1968 metais buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai. Milan Kundera apibūdino jį kaip „vieną geriausių amžiaus romanistų“.

    W. Gombrowicz studijavo teisę Varšuvos universitete, metus praleido Prancūzijoje, o grįžęs pradėjo dirbti Varšuvos teisme sekretoriumi. Tuo pat metu pradėjo ir rašyti. Išgarsėjo parašęs dramą „Ivona, Burgundijos princesė“ ir romaną „Ferdydurkė“. Drama „Ivona, Burgundijos princesė“ buvo pastatyta ir Stokholmo teatre, kur ją režisavo pats Ingmaras Bergmanas. 

    Autoriaus knygos Lenkijoje buvo laikomi skandalingomis ir netinkamomis, todėl beveik 40 metų jo darbai šalyje buvo uždrausti. Paskutiniuosius savo metus W. Gombrowicz gyveno Prancūzijoje, kur dėstė filosofiją. Knyga „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“ yra būtent šių paskaitų ir jose gimusių apmąstymų rezultatas. 

    Po vieno pasisakymo „Laisvosios Europos“ radijui rašytojui buvo uždrausta grįžti į Lenkiją, tad nuo 1964 m. jis gyveno ir dirbo Prancūzijoje, netoli Nicos. 

    Witold Gombrowicz yra romanų „Ferdydurkė“, „Trans-Atlantika“, „Pornografija“, „Kosmosas“, „Apsėstieji“ autorius. Jo knygos verčiamos į daugiau nei 30 kalbų.

  • Marijus Gailius. Oro

    oroŽurnalistas Marijus Gailius, debiutavęs novelių rinkiniu „Šlapias spalis“, pristato pirmąjį savo romaną „Oro“. Tai ekologinė antiutopija, kurioje drąsiai ir aštriai kalbama apie patogų šiuolaikinį gyvenimą, kurio trapumo mes dažnai neįvertiname. 

    Marijus Gailius teigia jau kone dešimtmetį gvildenęs šiuolaikinio žmogaus ir jo gyvenimo temas, domėjęsis klimato tyrimais ir būtent iš to gimė romanas „Oro“, kuriame jis atskleidžia šiuolaikinės civilizacijos tragediją – dar niekada istorijoje žmonės negyveno taip patogiai ir tuo pačiu metu taip pavojingai – nesugebėdami įvertinti grėsmės, kuri tai kasdienei gerovei kyla. 

    Romano „Oro“ herojai – į XXII amžių žengiantys lietuviai, kalbantys najakalbe, matę, kaip jūra pasiglemžia Palangą ir Nidą, ir nebeturintys nei politinės valios, nei kultūrinės atminties. 

    Kalbėdamas apie knygą autorius juokauja, kad pastaruoju metu politikai atima duoną iš rašytojų, mat tai, ką jis aprašė knygoje kaip visiškai neįtikėtinus antiutopinės visuomenės sprendimus ar įvykius, politikai pamažu imasi įgyvendinti realybėje. Taigi knygoje „Oro“ rasite nemažai sąsajų su dabartiniu Lietuvos gyvenimu, o tai, ką autorius aprašo kaip fantaziją, gali visai netrukus tapti tikrove. 
    M. Gailiui buvo paskirta Jaunojo menininko stipendija, kurią įsteigė asociacijos LATGA taryba. Jis teigia, kad tai ir buvo paskatinimas baigti pradėtą romaną „Oro“, kurio idėja brendo jau nuo studijų laikų. Novelių rinkinį „Šlapias spalis“ M. Gailius išleido tapęs Pirmosios knygos konkurso laureatu. 
    Autoriaus kūrybai didelę įtaką turi vaikystė, praleista Palangoje, atsiminimai apie gana anksti mirusį tėvą, ryšys su tėviške ir jūra. 

    Marijus Gailius (g. 1983 m.) – žurnalistas, rašytojas. Gimė Palangoje, o po tėvo mirties 1998 metais persikėlė į mamos tėviškę – Šiaulius. Baigė žurnalistiką Vilniaus universitete ir pradėjo lietuvių kalbos filologijos magistro studijas. Nebaigęs jų, įstojo į medijų ir komunikacijos magistrantūrą Stokholme, tačiau baigti šias studijas pritrūko pinigų. Vėliau kurį laiką dirbo fotografu Paryžiuje ir pradėjo kurti. Būtent čia parašytos novelės atsidūrė rinkinyje „Šlapias spalis“.

    Dirbo dienraščiuose „Verslo žinios“ ir „Lietuvos žinios“, portaluose LRT ir „Alfa“, savaitraštyje „Ekonomika“. Rašo kritikos straipsnius leidiniams „Literatūra ir menas“, „370“, „Menų faktūra“, Šiuo metu dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute komunikacijos vadybininku ir kuria bei veda laidas „Žinių radijuje“.

  • Carlo Collodi. Pinokio nuotykiai: medinuko istorija

    pinokioVaikų literatūros klasika „Pinokio nuotykiai. Medinuko istorija“ – tai knyga populiarumu pasaulyje nusileidžianti tik Biblijai. Istorija, perkurta ir pritaikyta skirtingose meno srityse, pirmiausia kalba apie atsakomybę, gerus darbus ir gebėjimą tobulėti, nepaisant kelyje pasitaikančių kliūčių. 

    Dailidė randa kalbantį medžio gabalą ir atiduoda jį vargšui kaimynui Džapetui, kuris iš medžio išdrožia lėlę ir pavadina Pinokiu. Šis, vos tik išmokęs vaikščioti, pabėga nuo Džapeto. 

    Pasirodo, Pinokis svajoja tapti tikru berniuku, tačiau tik krečia pokštus ir kelia baisią sumaištį. Netrukus karabinieriai suima Džapetą, nes įtaria, kad šis netinkamai prižiūri Pinokį. Pinokis grįžta į Džapeto namus ir netyčia pribaigia kalbantį svirplį, kuris nori jam padėti. Tą vakarą Pinokis užmiega kojas užkėlęs ant viryklės ir ryte supranta, kad jos nudegė. Grįžęs iš kalėjimo Džapetas pagamina Pinokiui naujas kojas. 

    Dėkingas Pinokis pažada eiti į mokyklą ir Džapetas parduoda savo vienintelį paltą, kad nupirktų Pinokiui knygą…
    Jei jis elgsis gerai ir bus kilnus, galbūt Pinokio svajonė išsipildys ir jis nebebus tik medinukas. 

    Pinokis patiria begalę keisčiausių ir įdomiausių nuotykių ir pridaro daug klaidų, nesugebėdamas atskirti, kas jam linki blogo, o kuo iš tiesų galima pasitikėti. 

    Nuostabus, klasika tapęs pasakojimas „Pinokio nuotykiai. Medinuko istorija“ moko klausyti ir gerbti artimus žmones, tesėti pažadus, sakyti tiesą, jausti dėkingumą ir rodyti gerumą tiems, kurie jums geri. Tai pasakojimas apie vaiko virsmą, pokyčius, kurie moko jausti atsakomybę už savo elgesį ir veiksmus. 

    Pinokio istorija yra daugiausia į užsienio kalbas verstas grožinės literatūros kūrinys. Ji įkvėpė daugybę kitų literatūros, teatro, dailės kūrinių, pagal ją sukurta begalė filmų. Manoma, kad ši istorija yra išversta į 260 kalbų, o tai reiškia, jog „Pinokio nuotykiai“ yra populiariausia nereliginė knyga pasaulyje.  

    Carlo Collodi (tikr. Carlo Lorenzini, 1826–1890) – italų rašytojas ir žurnalistas, išgarsėjęs pasaka vaikams „Pinokio nuotykiai. Medinuko istorija“, kuri pradžioje (1881 m.) buvo skelbiama „Vaikų laikraštyje“ atskiromis dalimis, o 1883 m. išleista kaip knyga.

    Gimė Florencijoje. Karų už Italijos nepriklausomybę metu tarnavo Toskanos kariuomenėje.

  • Greg Kincaid. Šuo vardu kalėdos

    kaledosŠilta ir jaudinanti novelė „Šuo vardu Kalėdos“ pasakoja istoriją apie tai, kaip vienas ypatingas šuo visam laikui pakeitė jį priglaudusios šeimos ir viso miestelio gyvenimą. Tai istorija, kuri apie Kalėdų dvasią ir žmogiškumą.
    Todas Makrėjus yra jaunas vyras, kuris dėl sutrikusio vystymosi vis dar gyvena savo tėvų ūkyje Kanzase. Vieną dieną jis nugirsta, kad vietinė gyvūnų prieglauda ieško laikinų namų šunims Kalėdų laikotarpiu. Taigi Todas jau tiksliai žino, ko jis nori šioms šventėms. Jo tėvas griežtai priešinasi, tačiau Todo atkaklumas netrukus nugali ir Makrėjai tampa laikinų globėjų šeima baisiai mielam šuniukui, kurį Todas pavadina... Kalėdomis.
    Tačiau juk prieglaudoje liko daug kitų šunų, kurie turės švenčių laikotarpį praleisti narvuose… Per dienas likusias iki Kalėdų Todas išnaudos visus savo įtikinėjimo sugebėjimus, siekdamas, kad jo miestelio gyventojai sutiktų dalyvauti programoje ir priglaustų šunis. Tai, kas vyks, kai Todas pradės šią mažą gerumo misiją, bus netikėta ir Todo šeimai ir visai bendruomenei. Tai bus nepaprasta meilės ir geros valios pamoka. 

    Knyga „Šuo vardu Kalėdos“ – tai istorija sukurta skleisti tikrą Kalėdų dvasią. Ji moko gerumo, supratingumo, jautrumo ir gebėjimo rūpintis visais, kuriems mūsų rūpestis itin reikalingas ir svarbus. Čia rasite šviesaus liūdesio akimirkų, nes autorius paliečia ir gilesnes temas, susijusias su Todo liga  ir jo tėvų išgyvenimais. Tačiau daugiausia čia rasite nuoširdumo ir meilės. Galiausiai paaiškės, kiek daug gali pakeisti paprasčiausias šuo – kokios gydančios galios slypi šuns gebėjime mylėti žmogų.  

    Greg Kincaid (g. 1957 m.) – amerikiečių rašytojas ir teisininkas. Didžiąją gyvenimo dalį gyveno kaimiškoje Kanzaso vietovėje. Rašyti pradėjo 1992 metais, tuomet išleido jaunimui skirtą romaną. Tačiau pripažinimo sulaukė 2008 m. parašęs knygą „Šuo vardu Kalėdos“. Netrukus ši knyga buvo ekranizuota, filmą entuziastingai sutiko žiūrovai. Vėliau autorius parašė istorijos tęsinius „Christmas with Tucker“ („Kalėdos su Tukeriu“) ir „A Cristmas Home“ („Kalėdų namai“).

    G. Kincaid yra advokatas, specializuojasi šeimos teisėje. Gyvena rytų Kanzase su žmona, trimis arkliais, dviem šunimis ir dviem katėmis. Turi penkis vaikus.

  • Renata Šerelytė. Krakatukai požemiuose

    krakatutaiLietuvių rašytojos Renatos Šerelytės knyga „Krakatukai požemiuose“ – jau šeštoji istorija apie vaikų pamėgtus personažus – krakatukus. Čia ir vėl sutiksite jau pažįstamus veikėjus – Birbindoną, Tešlių ir Buntę bei keletą naujų. Tačiau Tešlius šį kartą pateks į rimtą pavojų, ir tik draugų drąsa bei ryžtas galės jį išgelbėti. 
    Likimo deivė Moira pagrobia Tešlių! Kas belieka... Didžiaausė senė, Birbindonas ir Buntė Esmeralda turės keliauti į požemius ir išvaduoti draugą. Ar jiems pavyks? Niekas nežino, juk požemiai ne šiaip kokia tamsi ir ankšta vietelė, čia vyksta tikri stebuklai – skanėstai, matyti sapnuose, čia pavirsta tikrais, yra jūra, kurioje gyvena kalbančios žuvys, čia auga šviečiantys grybai, o medžiai čia su kailiniais ir plunksnomis... 
    Tačiau ryžtingai nusiteikusiems Didžiaausei senei, Birbindonui ir Buntei Esmeraldai teks nemažai rimtų išbandymų – įveikti Ugnies liūną, susidurti su mumijomis, šikšnosparniais. Kaip gerai, kad ištikimus draugus lydės pagalbininkas, kad ir koks keistas jis atrodytų iš pirmo žvilgsnio – nieko nekalbantis, su vištos kojomis ir drakono sparnais.  

    „Krakatukai požemiuose“ nuneš jaunuosius skaitytojus į kerintį vaizduotės ir nuotykių pasaulį. Tai Renatos Šerelytės serijos apie krakatukus šeštoji knyga. Jau išleistos ankstesnės dalys: „Krakatukų pievelė“, „Krakatukai sniegynuose“, „Krakatukų jūra“, „Krakatukų brūzgėlynai“, „Krakatukai kosmose“. 

    Renata Šerelytė (g. 1970 m.) – lietuvių rašytoja, poetė, dramaturgė. Gimė Kupiškio r., baigė Šimonių vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo vaikų žurnale „Žvaigždutė“, žurnale „Jaunimo gretos“ bei savaitraštyje „7 meno dienos“. 

    Jos kūryba buvo spausdinama žurnale „Moksleivis“, tuomet pirmąkart viešai pasirodė jos kurti eilėraščiai. Pirmoji knyga – novelių rinkinys „Žuvies darinėjimas“ – pasirodė 1995 m. 

    Autorė kilusi iš nedidelio miestelio, būtent tokius ji mėgsta vaizduoti ir savo kūriniuose. Kaimas, buitis ir net gamta jos pasakojimuose netenka romantikos, vaizduojama gana tamsiai, niūriai, tačiau net ir tada visad išlaikomas namų jaukumo jausmas. 

    1997 m. už geriausią knygą vaikams „Jundos lemtis“ apdovanota Šarūno Marčiulionio premija; romanas „Ledynmečio žvaigždės“ pelnė autorei Žemaitės premiją. 2001 m. už novelistiką, išspausdintą literatūros mėnraštyje „Metai“, Renatai Šerelytei įteikta A. Vaičiulaičio premija. 

    Renatos Šerelytės novelės verstos į anglų, prancūzų, švedų, rusų, gruzinų, lenkų ir kitas kalbas. Pagal romaną „Vardas tamsoje“ sukurtas filmas. 

    Šiuo metu rašytoja gyvena Vilniuje.

  • Rachel Macy Stafford. Mama neužsiėmusi

    mamaAtraskite, kokią galią, malonumą ir džiaugsmą teikia gyvenimas neužsiėmus! Knyga „Mama neužsiėmusi“ – tai atsakymas internetinei ekranų visuomenei, kaip rasti pusiausvyrą žiniasklaidos perpildytame ir tobulumo apsėstame pasaulyje. 
    Pasinaudojusi savo rašytojos, mokytojos ir motyvuotojos įgūdžiais knygos autorė Rachel Macy Stafford pateikia paprastus patarimus, kaip atsikratyti blaškančių įpročių ir iš tikrųjų bendrauti su artimaisiais. 
    Jei technologijos yra nauja priklausomybė, tai multitaskingas yra naujas gyvenimo ritmas. Gamindami pietus, mes tikriname elektroninį paštą, maudydami vaikus, siuntinėjame žinutes ir didžiąją dalį laiko praleidžiame žiūrėdami į ekranus, o ne į savo artimųjų akis. Nenuostabu, kad esame sutrikę ir išsiblaškę, turime nesibaigiančius darbų sąrašus ir perkrautas darbotvarkes. 
    Rachel Macy Stafford – specialiojo ugdymo mokytoja įgijusi magistro laipsnį švietimo srityje. 2010 metais ji nusprendė, kad tokio perkrauto gyvenimo jai gana. Pavargusi būti toli nuo svarbiausio savo gyvenimo tikslo - vyro ir vaikų, ji išbandė paprasčiausius pratimus, padėjusius atsikratyti beprasmių, labiausiai blaškančių veiksmų ir atsiduoti svarbiems, nuoširdiems santykiams. Ji pradėjo rašyti didžiulio populiarumo sulaukusį tinklaraštį, kuriame  fiksavo savo pastangas ir netrukus pastebėjo, kad išmoko neskubėti ir žymiai daugiau laiko skirti greta esantiems žmonėms.

  • Abigail Tucker. Liūtai mūsų svetainėse

    liutaiSmagi ir netikėtai gąsdinanti knyga „Liūtai mūsų svetainėse: kaip katės mus prisijaukino ir užvaldė pasaulį“ atskleidžia tikrą mažų, bet ne tokių ir nepavojingų gyvūnų – kačių – sąmokslą prieš visa žmoniją. Žurnalistė Abigail Tucker atliko stulbinantį tyrimą ir po kaulelį išnarstė daugelio taip mylimas kates.

    Katės užvaldė nuošalius skersgatvius ir mūsų miegamuosius. Be jokios abejonės, joms priklauso ir internetas, kur virusinis vaizdo įrašas su kačiukais gali būti greitai peržiūrėtas iki 10 mln. kartų.

    ačiau kaip katėms pasisekė taip globaliai dominuoti? Juk jos, skirtingai nei šunys, neduoda jokios praktinės naudos. Tiesa ir tai, kad jos yra baisiai nekompetentingos pelių ir žiurkių gaudytojos ir dar kelia pavojų daugeliui ekosistemų. Ir vis tiek mes jas mylim. 

    Kad geriau suprastume tas tarp mūsų gyvenančias pūkuotas nepažįstamąsias, knygos „Liūtai mūsų svetainėse“ autorė Abigail Tucker keliavo susitikti su veisėjais, aktyvistais ir mokslininkais, kurie savo gyvenimus paskyrė katėms. Sąmojingai, protingai ir itin smalsiai autorė aiškinasi, kaip tie maži padarėliai išnaudoja santykius su žmonėmis, kad taptų įtakingiausiais ir galingiausiais gyvūnais planetoje. 

    Iš tikrųjų tinkamiausia reakcija pamačius pūkuotą kačiuką turėtų būti ne susižavėjimas, bet išgąstis.

    Abigail Tucker – žurnalistė, kurios mokslinės žurnalistikos darbai buvo pristatyti antologijoje Best American Science and Nature Writing ir įvertinti Nacionalinės mokslų akademijos. „Liūtai mūsų svetainėse: kaip katės mus prisijaukino ir užvaldė pasaulį“ – pirmoji A. Tucker knyga, kuri tapo New York Times bestseleriu ir buvo išversta į 10 kalbų. A. Tucker dirba žurnalo Smithsonian korespondente, kur rašo įvairiausiomis temomis – nuo vampyrų antropologijos iki bioliuminescencinio jūrų pasaulio. Gyvena Konektikute ir yra Jeilio universiteto Timothy Dwight koledžo narė. 

  • Dr.Dale E. Bredesen. Įveikti Alzheimerį. Pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa

    alzhaimerisDr. Dale Bredesen knygoje „Įveikti Alzheimerį“ išsamiai aprašo ligą ir jos eigą, jis paaiškina, kodėl ši liga taip smarkiai paplitusi ir kaip žmonės patys sau ją sukelia. Teigiama, kad jau 2050 metais pasaulyje bus apie 160 milijonų šia liga sergančių žmonių. Tačiau dabar atsirado būdas kur kas veiksmingiau kovoti su Alzheimeriu ir pristabdyti jo plitimą. Knygoje aiškiai pristatoma autoriaus sudaryta programa, kuria vadovaudamiesi apsisaugosite nuo ligos arba susigrąžinsite prarastas funkcijas. 
    „Knyga „Įveikti Alzheimerį“ pirmą kartą naujausius mokslo tyrimus pavertė praktiniu planu, kuris gali įveikti ligą ir neįtikėtinai pagerinti smegenų veiklą bei sveikatą. Jei turite smegenis, perskaitykite šią knygą“. 
    Mark Hyman, gydytojas, knygos „Riebalų dieta: lieknėk be alkio“ autorius
    „Įveikti Alzheimerį“ duoda naują pradžią medicinai ir siūlo sutelkti dėmesį ne vien į ligą, bet į sisteminį požiūrį, kuris būtinas gydant žmogų. Neuromokslininkas dr. Dale Bredesen įžiebė viltį visiems besibaiminantiems Alzheimerio ligos ir net tiems, kurie ja serga. Knygoje „Įveikti Alzheimerį: pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa“ jis atskleidžia naujausius tyrimus, rodančius, kad ši liga nebėra nuosprendis. 
    Knygos autorius teigia, kad nuo Alzheimerio ligos galima apsisaugoti, kad įmanoma atkurti silpstančias pažintines funkcijas. 
    Visi žinome bent vieną žmogų, kuris išgyveno vėžį, tačiau nežinome nė vieno, kuris būtų išgyvenęs Alzheimerį. Iki dabar. 
    Knygoje „Įveikti Alzheimerį: pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa“ autorius pristato savo ilgus metus trukusių tyrimų ir darbo rezultatą – programą ReCODE, kuri visiškai pakeis Alzheimerio prevenciją ir gydymą. Visi mano, kad neįmanoma atkurti dėl ligos prarastų pažintinių funkcijų, tačiau dr. D. Bredesen žengia dar toliau – jis sako, kad įmanoma ne tik atkurti, bet ir tą išmintimi, kuri padės gydyti mūsų žmones ir atveria galimybę užbaigti Alzheimerio erą“. 
    Patrick Hanaway, gydytojas, Klivlando klinikos Funkcinės medicinos centro tyrimų direktorius
    Dr. Dale Bredesen – visame pasaulyje žinomas neuromokslininkas ir Alzheimerio ligos tyrinėtojas. Vadovauja Easton Alzheimerio tyrimų centrui prie Kalifornijos universiteto Los Andžele. Alzheimerio ligos tyrimams skyrė daugiau nei 30 metų.