• Rūta Janutienė. DINASTIJA. LANDSBERGIŲ IŠGYVENIMO ISTORIJA

    dinastija„Dinastija. Landsbergių išgyvenimo istorija“ – dar viena tiriamosios žurnalistikos karaliene vadinamos žurnalistės Rūtos Janutienės knyga, kurioje pasakojama Landsbergių dinastijos istorija. Knyga paremta daugybe niekada neskelbtų dokumentų ir liudijimų, atskleidžiančių Landsbergių-Žemkalnių gyvenimą sovietmečiu ir V. Landsbergio virsmą kovos už Nepriklausomybę lyderiu.


    Knyga atsako į klausimą, kaip Landsbergių šeima išgyveno represinėje sistemoje, kuri kitus – mažiau privilegijuotus - žmones sutrypė ir išsiuntė arba į tolimąją Sovietų Sąjungos šiaurę arba iš karto – Anapilin. Kas buvo tie žmonės, turėję ir tebeturintys didžiulę įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui? Kas yra konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, mūsų šaliai padovanojęs Lietuvos Dalią? Atsakymai, paremti dokumentais ir liudijimais, glūdi šioje knygoje.


    „Žurnalistę Rūtą Janutienę pagrįstai galima vadinti drąsiausia Lietuvos žurnaliste. Ji imasi tokių temų, kurias kiti šios profesijos atstovai stengiasi arba apeiti ratais, arba tiesiog „taktiškai“ jų nepastebėti. Rengdama savo paskutinę knygą apie nutylėtus šalies vadovės Dalios Grybauskaitės gyvenimo faktus, žurnalistė sukėlė ne vieną abejonę, kas slypi po gražiu prezidentės įvaizdžiu, prie kurio dirbo ir tebedirba garsiausi Lietuvos politinės reklamos specialistai. 2013 metais išleista Rūtos Janutienės knyga „Raudonoji Dalia“ sukėlė skandalą ne tik tarp politinio šalies elito, bet ir atvėrė akis ne vienam Lietuvos piliečiui. Iškalbinga detalė – knyga buvo šluote šluojama iš spaudos kioskų, kai tuo tarpu daugelis šalies knygynų stengėsi šią knygą nugrūsti į tolimiausius lentynų užkaborius.

    Už dar vieną skandalą sukėlusią, 1999 metais išleistą knygą „Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“ R. Janutienė yra gavusi Vinco Kudirkos premiją, skiriamą už tiriamąją žurnalistiką.

    Tikimės, kad naujoji žurnalistės knyga „Dinastija. Landsbergių išgyvenimo istorija“ bus naudinga ne vienam skaitytojui – tiek besidominčiam politika, tiek ir manančiam, kad politika – nešvarus darbas. Beje, nors knyga paremta istoriniais faktais, ji gali būti įdomi ir detektyvinių istorijų mėgėjams – kai kurių Landsbergių gyvenimo peripetijos ne mažiau įdomios nei garsiausių pasaulio detektyvinių romanų herojų.“

    Saulė Pauliuvienė 

  • (NE)PRIKLAUSOMO ŠIUOLAIKINIO MENO ISTORIJOS: SAVIVALDOS IR INICIATYVOS LIETUVOJE 1987-2014 M.

    siuolaikinio meno istorijosKnyga „(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987–2014 m.“ - tai menotyrinių tekstų, pokalbių su menininkais ir renginių vaizdų rinkinys.


    “(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987–2014 m.“ - tai istorijų apie Lietuvos šiuolaikinį meną nuo 1987 iki 2014 m. rinkinys. 

    Istorijas pasakoja menotyrininkai atlikdami analizę, taip pat jos išsiskleidžia pasakojimuose su žinomais iniciatyviais menininkais, organizavusiais įvairius renginius, bei per vaizdinėje dalyje pateikiamą iliustratyvią dvidešimtmečio istoriją. Čia pirmą kartą analizuojama dar nesena šiuolaikinio meno istorijos dalis, jos institucionalizavimas, savivaldos ir tarpdiscipliniškumo reiškiniai.

  • Algis Mickūnas, Dalius Jonkus. FENOMENOLOGINĖ FILOSOFIJA IR JOS ŠEŠĖLIS

    fenomenologine filosofija ir jos seselis„Fenomenologinė filosofija ir jos šešėlis“ – labai kompetentingai ir kūrybiškai parašyta fenomenologinės filosofijos apybraiža, beveik nereikalaujanti iš skaitytojo specialių žinių, o tiktai dėmesio ir susikaupimo. Ji puikiai pritaikyta lietuvių skaitytojams, bus labai naudinga besigilinantiems į dabartinę filosofiją ar tiesiog ja besidomintiems visų humanitarinių mokslų studentams.“

    Prof. dr. Arūnas Sverdiolas


    “Knyga pateikia fenomenologijos kilmės ir principų išaiškinimą, o kartu papildo naujausia fenomenologine mintimi, – tomis diskusijomis, kurios svarbios šiuolaikinei fenomenologijai. Nors atrodytų, kad pristatomos diskusijos taip pat nėra naujos – pvz., diskusijos su dekonstrukcija, struktūralizmu, postmoderniąja filosofija, – tačiau tai virsta svarbiu įnašu ir parodymu, ne tik kaip fenomenologija yra kritikuojama, bet kaip į kritiką atsakoma kritika, apnuoginančia „priešininkų“ prielaidas ir parodančia fenomenologijos pagrindų tvirtumą. Ši kritika parodo pačios fenomenologijos galimybes ir kaltinimų metafizika silpnumą.“

    Doc. dr. Mintautas Gutauskas


    Šioje knygoje kalbama ne tik apie fenomenologinę filosofiją, bet ir apie jos šešėlį. Fenomenologijos šešėlio metaforą reiktų suprasti dvejopai. Pirmiausia šešėlio metafora nurodo į pačios fenomenologijos neįsisąmonintus resursus. Ilgą laiką fenomenologija buvo suprantama kaip jau įveiktas etapas, kaip įvairių egzistencializmo, hermeneutikos ir struktūralizmo filosofijų priešistorija. Šiandien padėtis keičiasi ir galima kalbėti ne tik apie fenomenologinio sąjūdžio bendrąsias prielaidas, bet ir apie egzistencializmo, hermeneutikos ir struktūralizmo įsišaknijimą fenomenologijoje. Tačiau pastebima ir kita tendencija, su kuria sietina antroji fenomenologijos šešėlio prasmė. 

    Filosofai, sekdami vėlyvojo Martino Heideggerio ar Emanuelio Levino idėjomis, gręžiasi į tai, kas naikina patį subjektą. Akcentuojama pasąmonė, beasmenė kalba, ideologijos arba galios struktūros, kurios nustelbia subjekto sąmonės sąmoningumą ir paverčia patį subjektą manipuliacijos objektu. Taigi antrąja prasme fenomenologijos šešėlis yra suprantamas kaip bandymas redukuoti pačią fenomenologiją į nesąmoningumą ir į anonimiškumą, t. y. į tokią situaciją, kurioje nebėra subjekto, galinčio įsisąmoninti savo patirtį ir prisiimti atsakomybę.

  • Vadim Zeland. SAUGUMO ILIUZIJA. cLIEBE: TRANSFERINGO PRAKTIKA

    saugumo iliuzijaSaugumo iliuzija

    Transerfingo praktika

    Vadimas Zelandas – vienas mėgstamiausių šiuolaikinių rusų autorių – kalba apie labai realius ir aktualius dalykus: mąstymo šabloniškumą, stereotipus, asmeninės atsakomybės vengimą, žiniasklaidos ir kitų kanalų taršą, gyvą ir negyvą maistą, realius ir metafizinius karus...

    Kaip išsikelti asmeninius tikslus ir juos pasiekti?

    Šioje knygoje autorius, atsakydamas į skaitytojų laiškus, pateikia nestandartinius tipiškų problemų sprendimo būdus. Laiškuose – ištisi gyvenimai, tragedijos, beviltiškos situacijos. Žmones jaudina vis tie patys klausimai: sveikata, perspektyvų stygius, gyvenimo tikslai ir nerealizuotos galimybės. Bet išeitis visada yra. Paradoksas tas, kad jos nereikia ieškoti – ji pati atsiras. Pasinaudokite unikaliu Vadimo Zelando siūlomu metodu, kuris padės išsiskirti iš minios ir rasti savo paties kelią.

  • Evelina Navickaitė, Karolis Kazlauskis. ITER VITAE, ARBA GYVENIMO KELIONĖ APLINK PASAULĮ

    iter vitaeŠi knyga – tai šilti dviejų žmonių pasakojimai apie kelionę autostopu aplink pasaulį, kurios metu jie mėgina išgyventi laukinėje gamtoje, pakliūna į linksmus ar pavojingus nuotykius, sprendžia tarpusavio nesutarimus, patiria įvairių tautų vaišingumą, tyrinėja jų tradicijas bei atranda kitokio – ne vakarietiško – gyvenimo žavesį, apmąsto santykį su savimi ir pasauliu, artėja link suvokimo apie tai, kas gyvenime yra svarbiausia.

    Tai ne tik keliautojų dienoraštis, veikiau - tai unikalia patirtimi grįsti spalvingi pasakojimai, gyvenimiškos įžvalgos, filosofiniai pamąstymai, padrąsinantys norinčius, bet nesiryžtančius leistis į savo Gyvenimo kelionę.

  • Arūnas Peškaitis. POSŪKIS. KUNIGO PASAKOJIMAI

    posukis kunigo pasakojimai„Nesu joks rašytojas. Tik kunigas. Šią knygą Jums siūlau, nes įsitikinau, kad Dievas sukuria daug unikalaus gėrio kiekvieno žmogaus gyvenime. Tai verta paliudyti.“

    Arūnas Peškaitis


    Psichologo, pranciškonų vienuolio ir kunigo Arūno Peškaičio gyvenimo ir tikėjimo istorija. Kelias, kurį nuėjo uolus marksizmo gerbėjas, užaugęs ateistų šeimoje: plačios perspektyvos gavus psichologo diplomą, puiki karjera valdiškoje tarnyboje, „šilta kėdė“ ministerijoje ir staiga – kunigo ir vienuolio „etatas“ ant kalėjimo kėdės, klausyklos suolo, prie sunkaus ligonio lovos. Netikėtas posūkis – bet ar tikrai?


    Knyga „Posūkis. Kunigo pasakojimai“ – tai atviras kunigo liudijimas, priminimas sau ir kitiems, kad kunigas yra pirmiausia žmogus: vyras, sūnus, brolis, draugas, lietuvis, katalikas, su kiekvienam žmogui būdingomis silpnybėmis, ydomis ir dorybėmis, mylintis ir mylimas Dievo kūrinys.


    Kun. Arūno Peškaičio OFM pasakojimus parengė katalikų radijo „Mažoji studija“ žurnalistė, pianistė Jūratė Kuodytė.

  • Algimantas Čekuolis. IŠ KO ŠAIPOSI PASAULIS

    is ko saiposi pasaulisŠioje knygoje nerasite išsigalvojimų. Ji parašyta tiems, kurie mano, kad gyvenimas įdomesnis ir labiau jaudina negu beletristika. Tai faktų proza. Yra apie narsos šaknis, kairiarankių paslaptį, meną gyventi, gyvūnų psichologiją, meilės galią ir grimasas – iš viso 53 temos ir suvalkiečių nuotykiai Afrikoje.

    Vienas skaitytojas mums parašė: „Perskaičiau A. Čekuolio knygą ir sužinojau, kas pasaulyje svarbu ir įdomu.“

    Ši knyga nėra ankstesniųjų pakartojimas ar tęsinys. Į jos audinį įpinta nemažai sąmojaus. Ji apie tai, kas iš tikro vyksta gyvenime, – ir ypač apie keistus ir net juokingus, bet tikroviškus dalykus.

    Ši knyga apie tai, kas iš tikro vyksta gyvenime,–  ir ypač apie keistus ar net juokingus, bet tikroviškus dalykus. Algimantas Čekuolis prisipažįsta, kad jam nelabai patinka rašyti apsakymus ar apysakas – apie tai „kas galėjo būti“. Jis tvirtina, kad gyvenime būna daug įdomesnių dalykų, negu autorius įstengs sugalvoti. Sakysim, kam ateis į galvą, kad Suvalkijos žemdirbių grupė susirungė su Afrikos masajais į olimpines žaidynes dar neįtraukta sporto rūšim – pilvų mūšiu?

  • Undinė Nasvytytė. APIE PULKĄ IR MERGELĘ

    apie pulka ir mergelePraradimai ir atradimai, smetoniško tarpukario charizma ir kuriozų nestokoję karo ir pokario metai, anų laikų kultūrinės nuotaikos, Lietuvos kariškiai, inteligentija ir menininkai...

    Knyga „Apie pulką ir mergelę“ yra daugiau negu vieno žmogaus gyvenimo istorija.


    “Atidariau duris. Už jų stovėjo trise: moteris ir du vyrai. Vienas vyras pusiau kariška uniforma, moteris ir antras vyras – civiliniais drabužiais. „Elena Ivanovna Nasvytis čia gyvena?“ – klausia rusiškai. „Čia, – linktelėjau, – bet jos nėra namie.“ – „Nesvarbu. Mes atėjom surašyt jūsų turto.“ Aš pasipiktinau. „Kaip tai surašyti? Sakau, kad mamos nėra namie.“ – „Užtat jūs esat.“ „O manęs irgi nėra!“ – atšoviau.“

    Kas būtų išdrįsęs tuoj po karo taip įžūliai bendrauti su sovietų pareigūnais? Nebent ypač drąsus žmogus. Toji drąsuolė – Undinė Navytytė, anuomet dar visai jauna mergina.


    Lietuvos radijo balsas, architektų brolių Algimanto ir Vytauto Nasvyčių vyresnioji sesuo knygoje pasakoja savo vaikystės ir jaunystės istoriją, kuri prasideda nuo smetoniškos prabangos su sidabriniais stalo įrankiais ir „negardžiais“ bananais ir baigiasi badavimu ir kraupiais vaizdais, kai pakeliui į mokyklą mato kareivius, šaudančius į žmones, o mieste sklando slogios nuotaikos. 

    Tačiau Undinės Nasvytytės gyvenimo istorija nėra slegianti kaip daugelyje memuarų apie karą. Žvelgiant paauglystės akimis, ir sulopyti drabužiai jai buvo gražūs, ir žmonės dažniau atrodė juokingi nei paniurę. Undinė Nasvytytė niekada nebuvo iš tų, kurios aimanuoja ir rauda. Tokia ir jos knyga – sveiko pasaulio suvokimo ir gero humoro jausmo pavyzdys.

  • Mindaugas Tamošaitis. SKAUSMINGAS PRAREGĖJIMAS

    skausmingas praregejimasKnyga „Skausmingas praregėjimas: lietuvių rašytojai II-jo Pasaulinio karo metais ir pokariu“ – monografijos „Didysis apakimas. Lietuvių rašytojų kairėjimas XX a. 4-ajame dešimtmetyje“, išleistos 2010 m., tęsinys.
    Studijoje mėginama atskleisti žymiausių tarybinių rašytojų A. Venclovos, K. Korsako, J. Šimkaus, K. Borutos, P. Cvirkos, L. Giros, S. Nėries, J. Baltušio ir kt. laikyseną, nuotaikas, galiausiai nuomonių ir pažiūrų kaitą, idėjinius svyravimus karo ir pokario metais, jų praregėjimą arba išlikusį naivų tikėjimą komunizmo idealais, nepaisant nei represyvios realybės, nei visos ideologinės LKP ir sovietinės valdžios priespaudos, dvasinio teroro ir susidorojimų.


    Autorius savo įžvalgas grindžia archyvine medžiaga, publikuotais ir neskelbtais šaltiniais, amžininkų atsiminimais ir laiškais bei gausiais pastarųjų metų šios temos tyrinėjimais.

  • Platonas. LISIDAS, ARBA APIE DRAUGYSTĘ

    platonasLisido pokalbis sukasi apie draugystę – jos sąvoką, apraiškas, filosofinį pagrindimą. Guvūs paaugliai ir pagyvenęs filosofas dalijasi savo draugystės patirtimi ir mėgina suprasti, ko ji verta.

    Anksčiau tyrinėtojus labiausiai domino Lisido loginė sandara, argumentavimo eiga. Naujausi tyrimai šį Platono dialogą skaito kaip rimtą diskusiją apie tai, kas yra mįslingas žmonių santykis, vadinamas „draugyste“, kokia jo vieta asmeniniame gyvenime ir politinėje bendruomenėje.


    Šioje knygoje skelbiami išsamūs komentarai ir įvadas pristato ne tik naujausias dialogo interpretacijas, bet ir originalias vertėjo įžvalgas. 

    Dialogo planas, bibliografija ir rodyklės atveria kelią savarankiškoms Platono veikalo studijoms.

  • Eva Tombak. LAISVĖ BASOMIS

    laisve basomisKnyga „Laisvė basomis“ – tai smagia saviironija trykštantis nuoširdus pasakojimas, kaip išvykusi į Australiją laimės ieškoti autorė atrado jogą ir kitomis akimis pažvelgė į gyvenimą. Ne, tai nėra jogos pradžiamokslis ar pozų katalogas, greičiau – džiazas jogos tema: nuo pirmų žodžių įtraukiančios esė apie santykius su aplinka ir savimi, gyvenimo pilnatvę ir lengva ranka dalijamus laimės receptus. Desertas – paguodos ir džiaugsmo suteikiančių asanų rinktinė.


    Jogą į Vakarus atvežusių bitlų dainų žodžiais puošta ir pasaulio išminties perlais pabarstyta knyga skirta visiems, kurie trokšta suprasti, ko nori, ir gyventi, kaip nori.

  • Mary Higgins Clark. NAKTIS – MANO METAS

    naktis mano metasPraėjus dvidešimčiai metų po mokyklos baigimo, į klasės susitikimą Stounkrofte renkasi buvę bendraklasiai. Tačiau šventinę nuotaiką temdo žinia apie mirusią klasės draugę Alison Kendal. Ir tai jau penktoji moteris iš šios klasės, baigusi gyvenimą mįslingomis aplinkybėmis. Visos penkios mirusios bendraklasės priklausė populiarių mergaičių būreliui. Dabar iš to būrelio gyvos liko tik dvi – garsi istorikė Džinė Šeridan ir buvusi klasės gražuolė, populiari televizijos aktorė Lora Vilkoks.

    O kas, jei mirusių moterų mirtys nėra atsitiktinės ir dabar pavojus iškilo Džinei ir Lorai? Kas ir kodėl galėtų trokšti jų mirties? Negana to, atvykusiai į viešbutį Džinei administratorius įteikia voką, kuriame – žinia apie pavojų, gresiantį dukrai, kurią vos gimusią ji atidavė įvaikinti. Džinė nuo visų akylai slėpė turinti dukrą, tad kas sužinojo jos paslaptį? Džinė pasineria į rūpesčius dėl dukters ir nė nenutuokia, kad klasės susitikimo naktį jos laukia dar didesni netikėtumai...

    Mary Higgins Clark –  milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, pripažįstami skaitytojų ir kritikų visame pasaulyje, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota per 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama rašytoja yra daugelio prestižinių premijų laureatė, JAV detektyvų rašytojų asociacijos prezidentė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro rašytojams.