• Anthony Doerr. Kriauklių rinkėjas

    rinkejasApysakų rinkinys „Kriauklių rinkėjas“ buvo debiutinė Anthony Doerr, vėliau laimėjusio Pulitzerio premiją už romaną „Neregimoji šviesa“, knyga. Žodžio magijos meistras aštuoniose trumpose istorijose atskleidžia užburiančius pasaulius ir veda skaitytoją neįtikėtinais vidinių išgyvenimų labirintais. 
    Puošniai ir meistriškai parašytos Anthony Doerr istorijos knygoje „Kriauklių rinkėjas“ kviečia į kelionę po Afrikos pakrantę, Montanos pušynus, drėgnus Laplandijos miškus, kur kraštovaizdis įkvepia ir žavi. Autorius tyrinėja įvairiausias žmogaus būsenas – metamorfozę, gedulą, trapius santykius ir lėtai gyjančias širdis… Jis leidžia gamtai užklupti veikėjus visa savo jėga. 

    Kai kurie knygos „Kriauklių rinkėjas“ veikėjai patiria nepakeliamus sunkumus, kiti atranda unikalias dovanas, tačiau visus vienija nepaprasta pagarba juos supančios visatos paslaptims. 

    Gamta šiose aštuoniose istorijose yra ir paslaptina, ir pavojinga – kūrybos stebuklas ir neįveikiama stichija. Ši subtili pusiausvyra puikiai atsiskleidžia titulinėje knygos istorijoje apie aklą vyrą, kuris leidžia dienas rinkdamas retas ir gražias kriaukleles. Atsiskyręs nuo visų jis gyvena Kenijos pakrantėje. Klaidžiodamas jis atranda, kad tam tikros nuodingos sraigės gali ir nužudyti, ir greitai išgydyti nuo maliarijos. Šis atradimas atkreipia į jį daug nepageidaujamo dėmesio, nes sutrikdo jo rūpestingai sutvarkytą pasaulį, padėjusį jam suvaldyti tiek aklumą, tiek savo prigimtį. 

    Dar viena istorija pasakoja apie jauną moterį, kuri supranta, kad gali tyrinėti gyvūno vidinį pasaulį liesdama ką tik mirusį jo kūną. Kita - apie pabėgėlį iš Liberijos, kuris negali pamiršti patirto siaubo, tačiau išsigelbėjimą randa laidodamas į krantą išplaukusių banginių širdis.

    A. Doerr „Kriauklių rinkėjas“ su pasimėgavimu ir susižavėjimu pasakoja apie mus supantį gamtos, civilizacijos ir žmogaus emocijų pasaulį bei slėpiningą meilės stebuklą. 

    Anthony Doerr (g. 1973 m.) – amerikiečių rašytojas, 2015 metais pelnęs Pulitzerio premiją už romaną „Neregimoji šviesa“. Autorius studijavo ir baigė istoriją. Jo romanai ir trumpos istorijos pelnė daugybę apdovanojimų. 

    A. Doerr gyvena Aidaho valstijoje, JAV, su žmona ir dviem sūnumis. 

  • Lina Gražulytė. Priklausomybė

    linaKeitlin – perspektyvi psichiatrė, dirbanti uždaroje klinikoje. Į jos rankas patenka ir „slaptieji" pacientai – iš karo zonos atvežami stipriai traumuoti, neretai nuo psichotropinių medžiagų priklausomi kariai, kuriuos, numalšius simptomus, pareigūnai vėl kažkur išsiveža. Kai vieną rytą į jos užmiesčio sodybą įsiveržia agresyvaus ir kartu patrauklaus psichopato vadovaujami ginkluoti vyriškiai maskuojama apranga, Keitlin supranta, kad viskas yra gerokai sudėtingiau nei atrodo.

    Kaip su šiuo užpuolimu susijusi neseniai įvykusi jos paciento savižudybė? Ar prie netikėtos agresijos prisidėjusi jos vyro advokato karjera? Iš kur užpuolikai žino apie Keitlin santykius su Džeinu – pirmąja ir vienintele jos meile? Ieškodama atsakymų, moteris priversta peržiūrėti savo gyvenimą ir pripažinti tamsiausias jame slypinčias paslaptis.

    „Ar esi kam nors jautęs tokius stiprius jausmus? Tokius, kad, atrodytų, juos patiri fiziškai.“

    Lina Gražulytė

    Nors veiksmas vyksta užsienyje, jis gali lygiai taip pat vykti čia, už mūsų namų sienos. Ar netgi tarp jų. Nes – jie su mumis, jie šalia mūsų. O kartais jie – tai mes patys. Žmonės, priklausomi nuo santykių, nuo galios žaidimų, nuo romantinio prisirišimo ar netgi prievartos. Autorė drąsiai neria į priklausomybės temą, derindama jautrų pasakotojos žvilgsnį į sukrečiančios karo realybės pažeistus vyrų likimus su aštriu tarsi skalpelis profesionalios psichiatrės vertinimu. Knyga „Priklausomybė“ – tai daugiau nei meilės istorija, detektyvas ir psichologinis trileris viename pasakojime. Įkvėptas tikrų karių liudijmų, sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos psichologais, šis romanas palies jus iki pačių širdies gelmių.

  • Erling Kagge. Tyla triukšmo amžiuje

    tylaKas yra tyla?

    Kur ji?

    Kodėl dabar ji svarbesnė nei bet kada anksčiau?

    Trys klausimai – trisdešimt trys bandymai atsakyti.

    Atsiriboti nuo išorinio pasaulio nereiškia atsukti nugarą aplinkai, atvirkščiai: tai reiškia matyti pasaulį aiškiau, išlaikyti kryptį ir stengtis mylėti pasaulį.

    Erlingas Kagge yra leidėjas, septynių knygų autorius, straipsnių bendraautoris, skaito paskaitas ir veda seminarus. Taip pat ir keliautojas, tyrinėtojas, nuotykių ieškotojas.

    Antarktida – tai pati ramiausia vieta, kokioje esu buvęs. Vienui vienas pasiekiau Pietų ašigalį, ir tame monotoniškame, plyname kraštovaizdyje nebuvo jokių žmogaus keliamų garsų, išskyrus tuos, kuriuos kėliau pats. Vienui vienas ant ledo, tolimoje, didelėje, baltoje neapibrėžtoje erdvėje galėjau pajusti ir išgirsti tylą. 

  • Alenka Rebula. Šimtas vidines galios veidų

    100Atversk knygą „Šimtas vidinės galios veidų. Įkvepiančios, sielą gydančios ir stiprybę suteikiančios meditacijos“, perskaityk likimą ir paleisk jį.

    Kada pasijunti kaip atitrūkstantis nuo šakelės lapas? 

    O kada imi puoselėti savo vidinę pabaisą ir ketini tapti jos sargu? 

    Kodėl, vandenyno išmestas į krantą, vėl atkakliai brendi gilyn? 

    Ar žinai, ką daryti, kad nebeturėtum laiko brautis į svetimas šalis? 

    Šie ir daugybė kitų visiems mums rūpinčių klausimų tikrai turi atsakymus, kartais stulbinamai paprastus, kartais visai nelauktus ar iš pirmo žvilgsnio pernelyg poetiškus, bet visada ištartus įtaigiu balsu ir kupinus išminties.

    „Žiūriu į dar nemokantį naudotis laiptais vaiką. Jis jaučia, kad šie jam kol kas neįveikiami, tad ima linksmai leistis keturpėsčias. Ropoti vaikui neatrodo negarbinga, nes jis nelaiko negarbinga tiesos apie savo padėtį.“

    Alenka Rebula

  • Maria Konnikova. Mąstyti kaip Šerlokas Holmsas. Kaip veikia protas

    protas„Ši knyga moko skaitytojus tobulinti pasaulio suvokimo ir stebėjimo, prisiminimų saugojimo ir sprendimų priėmimo įgūdžius.“

    Scientific American

    Turbūt nerasime kito literatūrinio personažo, pasižyminčio tokia mąstymo skvarba, įžvalga ir pastabumu kaip Šerlokas Holmsas. 

    Tad kas yra Šerlokas Holmsas? Ar jo intelektas tėra viso labo grožinės literatūros dovana mums, ar vis dėlto galime kai kuriuos jo mąstymo bruožus tiesiog išsiugdyti?

    Galime! – teigia knygos autorė psichologė Maria Konnikova ir remdamasi A. Conan-Doilio kūrinių ištraukomis vaizdžiai, labai tiksliai atskleidžia mūsų mąstymo, proto veikimo mechanizmus.

    asiremdama Holmso metafora, kad smegenys yra „proto palėpė“, kurioje saugoma informacija ir organizuojamos žinios, ji parodo, kaip galima protavimo strategijas ir žinias pritaikyti kasdieniame savo gyvenime. 

    Knyga „Mąstyti kaip Šerlokas Holmsas. Kaip veikia protas“ paremta XXI a. neurologijos ir psichologijos mokslo tyrinėjimais. Joje aptariami unikalūs Holmso metodai: sąmoningumas čia ir dabar, stebėjimas, loginė dedukcija. Pasiremiant šiomis žiniomis galima spręsti savo problemas ar padidinti kūrybines galias.

    „Įdomus Holmso nuotykių ir šiuolaikinio neurologijos mokslo derinys.“

    The New York Times

  • Gary Chapman. Santykių keliai ir klystkeliai

    keliaiNebijokite tikėtis sėkmės, išsivaduokite iš mitų pinklių ir iš apgailėtinos padėties išgelbėkite ne tik save, bet ir artimiausius žmones. Gali būti, kad ši knyga „Santykių keliai ir klystkeliai. Kaip išsaugoti santykius“ padės ne tik atgaivinti merdėjančią santuoką, bet ir iš naujo atrasti gyvenimo džiaugsmą kartu su sutuoktiniu. 

    Tarptautinio pripažinimo sulaukusių knygų autorius G. Chapmanas atskleidžia pagrindinius principus, padedančius atgaivinti santuoką, skatinančius asmenybės tobulėjimą bei darbą ir santarvę šeimoje:
    - Esu atsakingas už savo nuostatas.

    - Mano nuostatos veikia mano veiksmus.

    - Kitų žmonių pakeisti negaliu, bet galiu jiems daryti įtaką.

    - Mano veiksmų emocijos nevaldo.

    - Pripažinti savo netobulumus nereiškia būti nevykėliu.

    - Meilė – stipriausias ginklas dėl gėrio pasaulyje.

    Šeimų konsultantas, pastorius, bestselerio „Penkios meilės kalbos“ autorius G. Chapmanas teigia, kad meilė – mąstymo ir elgsenos būdas, o santykiams veiksmai, išreiškiami penkiomis meilės kalbomis, kur kas svarbesni už emocijas. Sujungęs patirtį ir teoriją autorius situacijas iliustruoja pavyzdžiais iš praktikos.

  • Laura Mizgirytė-Latour. 10 auksinių mados raktelių ieškančiai savo stiliaus

    10„10 auksinių mados raktelių ieškančiai savito stiliaus“ yra knyga apie 10 tendencijoms nepavaldžių mados stilių: iš kur jie atsirado, kas jų esmė, kaip juos atpažinti – jų istorija, prietarai, socialiniai aspektai. Dar aptariamos taisyklės – ir tos, kurias galima laužyti, ir tos, kurias verčiau įsiminti. Taip pat skiriama dėmesio šiuolaikinėms mados ikonoms ir mados žodynui. Visa tai autorė pateikia remdamasi asmenine patirtimi – pasakodama apie savo darbą Kalifornijos San Diego dailės institute, amerikiečių ir japonų stiliaus atradimus, keliones, susitikimus su įkvepiančiais žmonėmis ir tiesiog paprastą kasdienybę. Paprastai, lengvai – apie rimtus ir unikalius mados dalykus. „Madą myliu ne mažiau nei maistą, tad kai kurios stiliaus istorijos tarsi rado ir savo atitikmenį virtuvėje – patiekalą su istorija. Norėčiau, kad šie 300 puslapių, prikimštų nuotraukų ir iliustracijų, išsklaidytų mados baimes, padėtų ją suprasti ir atrasti savo stilių“, – sako autorė.

  • Jared Diamond. Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas

    ginklaiKas lemia vienų visuomenių iškilimą, o kitų – nykimą ir lėtą mirtį? Kodėl vienos iš jų pasirodo pranašesnės ir vystosi sparčiau, o kitos lieka besivejančių vaidmenyje? Antropologas ir istorikas Jared Diamond įsitikinęs – visa tai yra ilgo proceso, trunkančio tūkstantmečius, rezultatas. Kita vertus, vargu, ar europiečių ir šiaurės afrikiečių civilizacijų iškilimą istorijoje galima tapatinti su neeilinėmis jų protinėmis, etinėmis ar genetinėmis galimybėmis. Jared Diamond knygoje „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas“ siūlo naują požiūrį. Jis leidžiasi į kelionę 13 tūkst. metų atgal į praeitį, siekdamas įrodyti, kad sėkmingą visuomenių gyvenimą lemia geografinės aplinkos sąlygos.
    Jei lankytojas iš kitos planetos pažvelgtų į Žemę prieš 14 tūkst. metų, jis nematytų didelių skirtumų tarp įvairių planetos žemynų. Afrikoje žmonės apsigyveno anksčiausiai, Šiaurės Amerikoje plyti bekraštės derlingos lygumos, Australija – puikus įrodymas, kad žmonės nuo anksčiausių laikų galėjo keliauti vandeniu nemažus atstumus. Kodėl, nors sąlygos visur buvo savaip palankios, iškilo Eurazijos žemynas?

    Jared Diamond knyga „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas“ teigia, jog taip susiklostė dėl uždaro rato, kai esamos sąlygos ir išradimai leido kurti dar pažangesniu įrankius ir technologijas. Tai vedė į civilizacijos augimą ir progresą – klajoklių visuomenę keitė agrarinė, atsirado valdantis elitas, biurokratija, prijaukintos vis kitos gyvūnų rūšys. Tačiau šio proceso ištakos – geografinės aplinkybės, išskiriančios Euraziją tarp kitų kontinentų.

    Jared Diamond derina įvairių mokslo šakų atradimus ir skirtingus požiūrius į visuomenių vystymąsi. Naudodamasis įvairiais šaltiniais ir keldamas antropologijos, biologijos, istorijos, sociologijos ir geografijos klausimus, jis pasakoja ne atskiros tautos, bet visos žmonijos istoriją. Aiški argumentų struktūra ir įtraukiantis pasakojimas pelnė „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas“ bestselerio vardą, Pulitzerio premiją ir „Phi Beta Kappa“ mokslinės knygos apdovanojimą. Tai knyga, kurią Billas Gates’as pavadino pagrindais, padedančiais suprasti žmonijos istoriją.

    Jared Diamond – amerikiečių fiziologas, ekologas, geografas, biologas, antropologas, sukūręs ne vieną pasaulinį mokslinės literatūros bestselerį. Tarp kitų jo knygų „The Third Chimpanzee“ ar „Collapse“, „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas“ – geriausiai žinoma ir nepaliekanti abejingų. Harvardo ir Kembridžo universitetų auklėtinis apdovanotas MacArthuro fondo stipendija, yra pelnęs ne vieną mokslo ir literatūros premiją. Jo knyga „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas“ yra ekranizuota – pagal ją sukurtas dokumentinis filmas.

  • Marina Abramovič. Eiti kiaurai sienas

    kiaurai„Aš patyriau visišką laisvę – pajaučiau, kad mano kūnas peržengė visas kliūtis, tapo beribis; skausmas neberūpėjo, neberūpėjo niekas – ir tai mane svaigino“, – taip apie savo patirtį kalba viena garsiausių šiandienos performansų atlikėjų Marina Abramovič. „Performanso krikštamote“ save vadinančios menininkės pasirodymai nepalieka abejingų – charizmatiška, beprotiškai drąsi kūrėja provokuoja ir kviečia žiūrovą kartu įvertinti kūno ir proto ribas bei galimybes. „Eiti kiaurai sienas“ – netradicinė biografija, kurioje Marina Abramovič dalinasi atsiminimais apie savo gyvenimą ir karjerą.

    Jugoslavijoje gimusios kūrėjos tėvai – komunistinio išsivadavimo herojai, užėmę aukštas pareigas pokario vyriausybėje. Iki kol Marinai suėjo šešeri, ji augo giliai religingų senelių šeimoje ir tik vėliau persikėlė pas tėvus. GYvendama su tėvais susidomėjo menu. Ji atvirauja, kad motina namie buvo įvedusi bene karišką tvarką. „Visi pasirodymai, kuriuos atlikau Jugoslavijoje, vyko iki 22 val., nes tuo metu turėjau būti namie“, – yra pasakojusi Abramovič.

    Bet niekas nesustabdė kūrėjos smalsumo, ryšio su kitais žmonėmis paieškų, išskirtinio balkaniško humoro jausmo. Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ ji atvirai pasakoja apie savo kelionę meno srityje. Siekdama emocinių ir dvasinių transformacijų, menininkė ne kartą ryžosi peržengti pavojaus, baimės ir skausmo slenkstį bei atsidūrė ant fizinių žmogaus galimybių ribos.
    Net kai kalba apie savo nepavykusius projektus, Abramovič nebando įsijausti į aukos vaidmenį. Ji visada atvirai kalba apie kūną. Kūryba yra svarbiausia Abramovič gyvenimo dalis, todėl ji teigia, kad menas ir gyvenimas yra neatskiriami.

    Vienas plačiausiai žinomų Marinos Abramovič pasirodymų – performansas Rhythm 0, atliktas 1974 m. Jo metu menininkė nereaguodama stovėjo prieš auditoriją, o prieš ją buvo išrikiuoti keliasdešimt daiktų – nuo rimbų iki sekso žaislų, nuo peilio iki šaunamojo ginklo su kulka. Per šešias valandas žiūrovai galėjo su Abramovič kūnu daryti ką panorėję – taip ji siekė pažadinti žmogaus įgimtą agresiją, ką vėliau įrodė nubrozdinimai ir žaizdos ant jos kūno.

    „Jos išskirtiniai darbai – labai asmeniški, galbūt dvasiški, be abejonės politiški. Ji veikiau kelia klausimus, nei pateikia atsakymus – apie intymumą, karą, moralę, gedulą, apgaulę, iliuzijas ir patį laiką. Šios svarbios temos atsispindi įtraukiančiuose memuaruose, o skaitytojas kviečiamas įveikti pojūčių ir idėjų sienas kartu su autore“, – teigia The Guardian.

  • Graham Swift. Motinų sekmadienis

    sekmadienisŠviesus ir jaudinantis romanas „Motinų sekmadienis“ prasideda nuo slapto meilužių susitikimo 1924-ųjų pavasarį ir išsiskleidžia, kad papasakotų nepaprastą gyvenimo istoriją. Tai knyga apie meilę ir laisvę, apie ištvermę ir neišvengiamą ėjimą į priekį. 

    Našlaitei Džeinei Ferčaild dabar dvidešimt dveji. Nuo šešiolikos ji dirba tarnaite kilmingų anglų namuose. Beveik tiek pat laiko ji yra ir Polo Čeringemo meilužė. Jaunas kaimyninio dvaro paveldėtojas slapta susitikinėja su Džeine. Tačiau ateina diena, kuri pakeičia Džeinės gyvenimą amžiams. Ji dar nežino, bet šį Motinų sekmadienį, neįprastai šiltą 1924 metų kovo dieną, jiedu susitiks paskutinį kartą. 

    Britų rašytojas Graham Swift romane „Motinų sekmadienis“ pasakoja istoriją aprėpdamas ir svarbių įvykių kupinus 1924-uosius, ir amžiaus pabaigos įvykius. Autorius gaudo ryškias akimirkas, kaskart vis plėsdamas skaitytojo žinias apie Džeinę – kaip ji myli, ką galvoja, jaučia, mato ar prisimena. Džeinės istorija – tai gilus savęs ieškojimas, per Džeinę autorius sukuria pakylėtą ir labai paveikų pasakojimą.
    „Motinų sekmadienis“ – nepaliaujamai stebinantis, jautriausias stygas užgaunantis romanas apie moters laisvę visomis prasmėmis – socialinę, intelektualinę, kūnišką. 

    Graham Swift (g. 1949 m.) – vienas populiariausių šiuolaikinių britų rašytojų, dešimties romanų ir dviejų trumpų istorijų rinkinių autorius, taip pat rašo esė, poeziją. Yra pelnęs daugybę apdovanojimų, taip pat tapo prestižinės Man Booker premijos laureatu. Jo kūryba verčiama į daugiau nei 30 pasaulio kalbų ir lyginama su tokių autorių kaip Kazuo Ishiguro ar Julian Barnes. Trys jo romanai „Vandenų žemė“ (Waterland, 1992), Shuttlecock (1993) ir Last Orders (1996) buvo ekranizuoti. 

  • Jaume Cabre. Eunucho šešėlis

    seselisDidžiausią tarptautinį pripažinimą pelniusio katalonų rašytojo Jaume Cabré romanas „Eunucho šešėlis“ – tai romanas-koncertas, tai daugialypė, sudėtinga ir tragiška istorija su daug praradimų, ginčų, sudaužytų širdžių ir neišsipildžiusių vilčių.

    „Eunucho šešėlis“ – tai Gensanų šeimos istorija. Netoli Barselonos XVII amžiuje apsigyvenusi šeima, besivystant tekstilės pramonei XX amžiuje, tapo itin svarbi, tačiau jau po pilietinio karo prasidėjo jų įtakos nuosmukis. 

    Migelis Gensana per vakarienę su kolege atsigręžia į savo praeitį ir permąsto savo gyvenimą. Laiką praleistą universitete, kovą su Franko režimu, kerštą ir pasikėsinimus, kurie iki šiol taip ir liko neišaiškinti, politinį smurtą, šeimos istorijos paslaptis. Jis mąsto ir apie meną, apie muziką, kuri jam visuomet tiek daug reiškė. 

    Migelis Gensana jaučiasi nevykėlis. Jam nesisekė su moterimis, paskutinė jo moteris buvo puiki smuikininkė, tikra virtuozė. Meilė jai privertė Migelį patikėti, kad jis gali viską… Jis neturi vaikų, o tai reiškia, kad jis - paskutinis savo šeimos palikuonis. Jis norėjo būti menininku, tačiau turėjo per mažai talento, jis neišsaugojo kompanijos nuo bankroto ir prarado šeimos namus. 

    Muzika romane „Eunucho šešėlis“ yra garsesnė nei skausmas ir tokia pat svarbi kaip visi gyvenimo praradimai, o susilieję praeities ir dabarties balsai įtraukia skaitytoją į įstabią romano veikėjų kelionę laiko ir širdies klystkeliais. 

    Jaume Cabré (g. 1947 m.) – vienas žinomiausių pasaulyje šiuolaikinių katalonų rašytojų, filologas, scenarijų autorius. Yra parašęs ne vieną bestselerį, jo knygų pasaulyje parduota daugiau nei milijonas egzempliorių. Vienas žinomiausių – romanas „Prisipažįstu“, išverstas ir į lietuvių kalbą. Ši knyga pelnė daugybę apdovanojimų, ji buvo verčiama į įvairias pasaulio kalbas ir sulaukė tarptautinio kritikų pripažinimo. Tai didelės apimties, aštuonerius metus rašytas epas, kuriame veikia daugiau nei du šimtai personažų, o siužetas apima septynis Europos istorijos šimtmečius. Šiame kūrinyje kaip niekad skaudžiai ir aiškiai atsiskleidžia pati blogio prigimtis. 

    Rašytojas Barselonos universitete baigė Katalonų filologiją, dirbo mokytoju, buvo Lleida universiteto profesorius. Daugybę metų jis derino mokymą su literatūriniu darbu, taip pat bendradarbiavo su televizijomis ir kino kūrėjais, rašė scenarijus serialams, filmams. 

  • Irena Buivydaitė. Rožių dvaras

    dvarasKaip atsikelti, kai staiga sugriūva viskas, ką kūrei daugybę metų? Kaip išgyventi, kai sužinai, kad tai, kuo tikėjai, tebuvo muilo burbulai ir oro pilys? Irenos Buivydaitės knygoje „Rožių dvaras“ pasakojama viską praradusios moters drama ir atskleidžiamas visas žmonių santykių spektras. 
    Hera ir Leonas gyveno pasiturinčiai didžiuliame dvare, o Heros puoselėjamas rožynas buvo tikra dvaro puošmena. Tačiau Heros vyras Leonas netikėtai miršta ir žmona lieka dideliame dvare viena ir prislėgta. Negana to, Hera netrunka išsiaiškinti, kad vyras nuo jos slėpė begalę dalykų. Jų geras aprūpintas gyvenimas jau kurį laiką kabojo ant plauko – verslas bankrutuoja, beveik visas turtas įkeistas bankui. 

    Herai lieka nedidelė dvaro dalis, o visa kita – išparduodama. Tiek laiko puoselėti, prižiūrimi ir mylėti namai tampa nebemieli. Hera ir toliau prižiūri rožyną, tačiau dirba ten pykdama ir nekęsdama visko aplinkui. Į namą atsikraustę nauji kaimynai kaskart bando susidraugauti su liūdnąja našle, tačiau nesėkmingai. Herai pernelyg sunku priimti draugystę iš tų, kurie dabar gyvena jos su tokia meile kurtuose namus. Tačiau po truputį naujų žmonių gyvenimai įtraukia Herą. Ji ne tik susidomi kitais žmonėmis, bet ir iš naujo susipažįsta su savimi, suvokia, savo ankstesnių nuostatų, vertybių trapumą ir iš naujo įvertina tai, ką turi ir ko neteko. 

    „Dvi dienas nuo ryto iki vėlyvo vakaro gyvenau „Rožių dvare“, kur laikas bėgo daug greičiau. Pamilau jo herojus ir jie visi man tapo labai artimi. Tai labai šiuolaikiška knyga, gyva, tikra, gerai suvarstyta, ištisas Lietuvos gyvenimo ir visuomenės kaleidoskopas!“

    Jolita Herlyn, populiarų romanų autorė

    Irena Buivydaitė-Kupčinskienė (g. 1954 m.) – rašytoja, anglų kalbos dėstytoja. 
    Gyveno ir mokėsi Šiauliuose, vėliau Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Nuo 1978 gyvena Alytuje. Čia dėstė anglų kalbą mokyklose, dirbo Alytaus rajono centrinėje bibliotekoje, Alytaus ekskursijų biure. Turėjo savo vertimų ir anglų kalbos kursų įmonę. Verčia grožinę ir pažintinę literatūrą, dėsto Alytaus kolegijoje.

    Pirmoji I. Buivydaitės knyga pasirodė 1995 metais, tai buvo romanas „Šimtas baltų mersedesų“. „Rožių dvaras“ – jau tryliktoji autorės knyga. Skaitytojai labiausiai pamėgo rašytoją už jos romanus „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“ ir „Nebaigta kalnų sakmė“. Autorės knygos yra vienos skaitomiausių šalies bibliotekose.