• Jacques Chessex. Vienas žydas dėl pavyzdžio

    zydas1942 metai: Europa liepsnoja, skęsta kraujyje. Šveicarijoje taip pat veikia tamsios jėgos. Mėsininkų mieste Pėjerne, „besivartančiame tuštybėje ir taukuose“, bedarbystė kursto pagiežą ir įsisenėjusią neapykantą žydams. Aplink vietinį „gauleiterį“ ir pastorių be parapijos telkiasi bukakakčiai revanšistai, susižavėję vokišku vyriškumu. Jie trokšta kraujo. Jiems reikia aukos. Dėl pavyzdžio. Tai bus galvijų pirklys Artūras Blochas.

    Jacques Chessex (Žakas Šesė, 1934–2009) – garsus šveicarų rašytojas, pelnęs daugybę prestižinių premijų (tarp jų – ir Gonkūrų premiją). Šioje knygoje pasakojama istorija nutiko autoriaus gimtinėje Pėjerne, kai jam buvo aštuoneri metai. Žodžio meistras J. Chessex nupiešia tokį tikrovišką paveikslą, kad jis mus sujaudina ir sukrečia iki sielos gelmių.

  • Aneta Anri. Niki. dvigubas portretas

    nikiIšviešintos baimės tampa nebebaisios. Tu šaudei į paveikslus, Niki, kartu sušaudydama savo agresiją ir žiaurumą. Sakei, kad tai tikras skorpioniškas poelgis. O, taip, Niki, mes tokios, tikros skorpionės.
    Aneta Anra – rašytoja, dramaturgė. Baigė dailėtyros magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Parašė du romanus ir dvi pjeses.

    „Niki: dvigubas portretas“ – romanas ar autobiografija? Ar biografijos faktais pagrįstas romanas? Fikcija, bet greičiau fakcija apie Anetą Anrą ar Maleną, merginą iš Žvėryno, apie Niki de Saint Phalle – pasaulinio garso menininkę iš Paryžiaus. Niki ir Malena, gimusios tą pačią dieną, po Skorpiono ženklu, jas skiria pusė amžiaus, tautybė, geografija, jos neturi bendrų prisiminimų. Malena ieško tėvo, gyvena su Dailininku, jis rašo laiškus iš Paryžiaus ir Londono. Niki šaudė į paveikslus ir kūrė monumentalių moterų skulptūras, akiplėšiškai vedė vyrus iš proto. O gal tai buvo Malena, ta, dėl kurios vyrai netekdavo galvos? Autobiografinės istorijos, biografinės istorijos, netikros istorijos susipina dvigubame abiejų moterų portrete. „Vienintelis būdas sukurti kažką nauja – tai padaryti ką nors ekstremaliai asmeniško“, – sakė Rei Kawakubo. Aneta Anra drąsiai naudojasi savo gyvenimu kurdama romaną apie moterį menininkę. Apie jos vienatvę ir desperatiškas pastangas rasti artimą žmogų. Apie niekuomet neturėtą saugumo jausmą. Apie meilę – Dailininkui, Sūnui, Močiutei, teatrui, literatūrai, tapybai. Apie Vilnių ir Paryžių, ŠMC ir Užupį. Apie baimes būti atstumtai, paliktai, apie neįmanomybę būti suprastai. Ir drauge – apie drąsą būti atvirai ir asmeniškai, švelniai ir nuodingai.“

    Jurgita Ludavičienė

  • Nicky Pellegrino. Metai Venecijoje

    Romoj„Metai Venecijoje“ – įstabus romanas apie metus, praleistus Italijoje, ir tikrosios meilės paieškas.

    Kat visada buvo nuotykių ieškotoja. Būdama pie maistą rašančia žurnaliste ji išnaršė visą pasaulį, ieškojo neatrastų skonių ir patirčių, tačiau leistis į svarbiausią kelionę – pažinti save – ji ryžosi tik dabar. Penkiasdešimties sulaukusi iki šiol neturėjusi ilgalaikių ir rimtų santykių moteris... įsimyli italą ir persikrausto į Veneciją. Tai turėtų būti didžiausias iki šiol patirtas jos nuotykis. Venecijoje ji padeda Masimo prižiūrėti svečių namų verslą ir tvarkyti nediduką Gondolos viešbutį. Kad laikas nebėgtų veltui, Kat su leidykla sutaria savo pirmuosius metus aprašyti knygoje – nuo asmeninių santykių iki paragautų patiekalų, nuo sutiktų žmonių iki surinktų receptų.

    Kat nuotykiai spalvingoje ir veržlioje Italijoje nepaliks abejingų. Visas pasakojimas primena lengvą chaosą. Buvusi Masimo žmona nevengs kaišioti nosies į Kat ir Masimo santykius, su mylimuoju moteris praleis ne tiek daug laiko, kiek svajojo, nes šis nuolat prapuolęs savo viešbučio reikaluose. Netoliese vis suksis charizmatiškasis Koko, vyresnis Masimo bičiulis ir žmonių energiją spalvomis matanti tapytoja našlė Ruta. Iš kažkur dar išdygs Dantė, su kuriuo Kat seksis bendrauti kur kas lengviau nei su Masimo. Kuo baigsis moters nuotykiai Italijoje – nuoširdžia ir amžina meile ar grįžimu prie senųjų įpročių?

    „Metai Venecijoje“ – lengvas lyg švelnus itališkas vėjelis ir painus lyg siauriausios šalies miestų gatvelės. Sekite Kat pėdsakais ir pajuskite Venecijos alsavimą! O kai išalksite, romano puslapiai pasiūlys ne vieną gardų receptą...

    Rašytoja Nicky Pellegrino – tikra pasaulio pilietė. Itališkų šaknų turinti moteris gimė Anglijoje, o dabar gyvena Naujojoje Zelandijoje. Dirba laisvai samdoma žurnaliste. Viena iš didžiausių rašytojos aistrų - maistas, todėl jos knygose netrūksta kulinarinių akcentų.

    „Metai Venecijoje“ – tai moters romanas apie savęs paieškas, apie tai, kad sėkminga karjera dar ne viskas ir kad gyvenime laukia kur kas daugiau. Tai ir pasakojimas apie klaidas, primenantis, kad tikri santykiai reikalauja ir pastangų, ir atsidavimo. Be to, kartais už tai tenka sumokėti sudaužyta širdimi.“
    NZ Booklovers

    „Nicky Pellegrino plunksna vedžioja skaitytoją po mažiau turistams pažįstamas Venecijos vietas. Kat užsuka į ne tokias garsias užkandines, ragauja patiekalus ir dalinasi receptais su skaitytojais. Tai romanas apie meilę ir draugystę, su džiaugsmu primenantis, kad penkiasdešimties gyvenimas tikrai nesibaigia.“

    Brisbanista

  • Chloe Esposito. Įniršis Romoj

    RomojAlvinai Naitli pavyko pasiglemžti gražios ir išlepintos sesers Betės gyvenimą, bet Alvė veikiai supranta, kad už pavogtą dvynės tapatybę mokės didelę kainą. Ypač po to, kai Sicilijoje randamas negyvos Betės kūnas. Tačiau policija – toli gražu ne vienintelis dalykas, dėl kurio Alvei reikia nerimauti. Praleidusi naktį Londono viešbutyje „Ritz“ su gražuoliu meilužiu, ryte supranta, kad Nino paspruko su jųdviejų pavogtu lambordžiniu ir dviem milijonais eurų.

    Bet Alvė niekada nesistengė bėgti nuo iššūkių. Ji atvira širdimi priima savo tamsiąją pusę ir, įsitraukdama į mirtiną katės ir pelės žaidimą, ima persekioti išdaviką per visą Europą, kol galiausiai atsiduria prabanga tviskančioj Romoj. Nė pragare nerastum tiek įniršio, kiek jo turi atstumta moteris, – tik ar Alvė spės įvykdyti savo keršto planą, iki ją pavys pačios padaryti nusikaltimai?

    „Prikaustanti antiherojė!“

    US Weekly

    „Daugiaplanis nuotykių trileris su gero humoro užtaisu.“

    Booklist

    Chloé Esposito (Chlojė Espozito) – britų rašytoja. Oksfordo universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas, yra dirbusi anglų kalbos mokytoja bei mados žurnaliste. „Įniršis Romoj“ – antroji trilogijos knyga (pirmoji - „Klasta Sicilijoj“), kuri, kaip ir pirmasis trilogijos romanas „Klasta Sicilijoj“, bus išleista daugiau kaip 20 šalių.

  • Tatjana Maceinienė. Nuo ko mes bėgome?... Julijos Tverskaitės-Maceinienės, Antano Maceinos dienoraščiai (1940-1946)

    begomeKnygoje „Nuo ko mes bėgome?.. Julijos Tverskaitės-Maceinienės, Antaninos Tverskaitės, Antano Maceinos dienoraščiai (1940–1946)“ spausdinamuose trijų šeimos ir giminystės ryšiais susijusių žmonių – žymaus lietuvių filosofo Antano Maceinos, jo žmonos Julijos Tverskaitės-Maceinienės ir jos sesers Antaninos Tverskaitės – dienoraščiuose atsiskleidžia žmogaus ir tautos likimas skaudžiais ir lemtingais mūsų valstybei 1940–1946 metais.

    Okupacijų ir karo išskirtų asmenybių dienoraščius persmelkia katalikiška dvasia ir begalinis tikėjimas, kad „Prisikėlęs Viešpats prikels ir mūsų šalį, ir mūsų šeimą“.

  • Bret Easton Ellis. Amerikos psichopatas

    ellisBretas Eastonas Ellisas (g. 1964) – amerikiečių rašytojas, laikomas vienu svarbiausių XX a. pab. visuomenės demaskuotojų. Į 27 kalbas išverstas skandalingiausias jo kūrinys „Amerikos psichopatas“ daug kartų draustas, cenzūruotas ir smerktas. „Simon&Schuster“ leidykla, sumokėjusi autoriui 300 tūkst. JAV dolerių honorarą, atsisakė leisti knygą dėl moralės saugotojų, aršių feminisčių ir turiniu pasibaisėjusių spaustuvių darbuotojų protestų. 1991 m. knygą galiausiai išleido „Vintage Books“, tačiau didžiausi Amerikos knygynai dar ilgai atsisakė ją platinti.

    Pagrindinis knygos „Amerikos psichopatas“ veikėjas jaunas, žavus, turtingas, išsilavinęs, inteligentiškas Patrikas Beitmanas dienomis gyvena nepriekaištingą gerbiamo Volstrito aukštuomenės atstovo gyvenimą: prabangūs apartamentai, stilinga apranga, kasdienė mankšta, kūno puoselėjimo procedūros ir kruopščiai suplanuota susitikimų su svarbiais asmenimis dienotvarkė. Tačiau sutemus jis virsta serijiniu žudiku, seksualiniu iškrypėliu, kankintoju ir narkomanu. Aukomis jis dažniausiai pasirenka bejėgius valkatas ir prostitutes, o prieš žudydamas kokį nors savęs „nevertą“ individą išlieka tikras buržua ir skaito kiekvienam ilgiausią paskaitą apie brangių restoranų ypatybes, kūno priežiūros priemones, popmuzikos žvaigždes ir geriausias viskio rūšis.

    Pagal romaną „Amerikos psichopatas“ 2000 m. sukurtas to paties pavadinimo filmas.

  • Tara Westover. Apšviestoji

    tara„Apšviestoji“ – tai pasakojimas apie savęs paieškas ir savo gyvenimo kūrimą. Apie gedulą, kurį tenka išgyventi atsiskyrus nuo šeimos, net jei tas žingsnis sąmoningas ir neišvengiamas. „Apšviestoji“ - tai memuarai merginos, kuri gyvenime nemačiusi mokyklos ar gydytojų, ryžtasi palikti savo mormonų survivalistų šeimą ir tampa mokslų daktare.

    Tara Westover gimė Aidaho kalnuose, survivalistų, mormonų šeimoje. Ji gyveno ruošiama ir ruošdamasi pasaulio pabaigai, kaupė maisto atsargas, buvo pasirengusi bet kada palikti namus. Vasaromis ji su mama, žolininke ir pribuvėja, rinkdavo žoleles įvairioms tinktūroms, o žiemomis su tėvu rūšiuodavo metalo laužą. 

    Į svečius pas kitą vaiką ji pirmą kartą nuėjo būdama 13 metų. Visi draugai, kuriuos ji itin retai matydavo, buvo tik iš tokių pačių šeimų kaip jos. Pirmą kartą mokykloje Tara Westover atsidūrė būdama 17 metų. Jos tėvas nekentė valdžios, tapatindamas ją su šėtonu, draudė lankytis pas gydytojus, nes jais netikėjo. Visus negalavimus ir žaizdas motina gydydavo žolelėmis. Šeima buvo visiškai atsiskyrusi nuo visuomenės, ir net nuo tos pačios bendruomenės žmonių. Vaikai negavo jokio išsimokslinimo. Nebuvo ir iš kur sulaukti pagalbos, kai vienas iš Taros brolių pradėjo smurtauti. 

    Neturėdama jokių kitų galimybių, Tara pradėjo mokytis pati. Ji išmoko pakankamai gramatikos ir matematikos, kad būtų priimta į Brigamo Jango universitetą. Noras mokytis atsirado, kai vienas iš Taros brolių, kuriam pavyko įstoti į koledžą, papasakojo apie pasaulį, atsiveriantį kitapus kalnų. Tara studijavo istoriją. Ji iki šiol prisimena, kokią klaidą padarė, paklausdama dėstytojo, kas yra Holokaustas. Tačiau žinių ji troško labiau nei bijojo apsijuokti. Skaitydavo krūvas knygų  - ji tiesiog pasinėrė į žinių vandenyną... ir nukeliavo iki Harvardo ir Kembridžo. Ir tik tuomet Tara susimąstė, ar nenukeliavo per toli, ar vis dar liko kelias grįžti namo. 

    Tara Westover atsiskyrė nuo savo šeimos, tačiau ji teigia, kad labiausiai ją nuo jų nutolino ne ryžtas mokytis ir kelionė iš namų. Pasak memuarų „Apšviestoji“ autorės, tokiose šeimose kaip jos nėra didesnio nusikaltimo nei tiesa. Tėvai ir broliai ant jos supyko, kai ji ėmė atvirai kalbėti apie brolio smurtą. 
    Memuarų „Apšviestoji“ autorė T. Westover neįtikėtinai tiksliai atskleidžia, kas jai ir galbūt kitiems yra išsilavinimas, ką jis keičia ir kaip suteikia galimybę iš naujo pažvelgti į savo gyvenimą. 

    „T. Westover sugebėjo ne tik puikiai atskleisti savo nepaprastai išskirtinį auklėjimą, bet ir parodyti savo dabartinę situaciją kaip visiškai neišskirtinę, daugeliui gerai pažįstamą.“

    The New York Times Book Review

    „Vienu metu ir širdį draskanti, ir šildanti knyga, geriausi memuarai per daugybę metų, pasakojantys apie ribų, kurias nustato gimimas ir aplinka, peržengimą ir kelią į geresnį gyvenimą.“

    USA Today

    Tara Westover (g. 1986 m.) – istorijos mokslų daktarė, rašytoja. Autorė gimė Aidaho kalnuose, atsiskyrusioje survivalistų šeimoje. Prieš tėvų valią išvyko mokytis. 2008 metais baigė Birgamo Jango universitetą, gavo humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį. Netrukus jai buvo suteikta Gateso stipendija Kembridže, čia ji įgijo filosofijos magistro laipsnį, o vėliau jau buvo suteiktas ir istorijos mokslų daktaro laipsnis.  „Apšviestoji“ – pirmoji jos knyga, tačiau ji ketina ir toliau rašyti.

  • Chinua Achebe. Sugriūva viskas

    gviskasNigerijos rašytojo Chinua Achebe romanas „Sugriūva viskas“ pasakoja apie Nigeriją ir Afrikos kolonizacijos pradžią.

    Bebaimis ir pagarbos vertas igbų genties karys Okonkvas už genčiai nepriimtiną poelgį ištremiamas iš gimtojo kaimo ir su žmonomis bei vaikais persikelia į motinos kraštą. Po kelių metų jis grįžta į gimtąją Umuofiją, kur viskas neatpažįstamai pasikeitė: atvykę krikščionių misionieriai savo pusėn palenkė dalį igbų genties žmonių, o tai kelia tarpusavio įtampą. Net jei tikslas tėra išvyti atvykėlius, Okonkvas bejėgis – kovoti su savo gentainiais jam neleidžia senosios tradicijos.

    Glaustame romane „Sugriūva viskas“ telpa visa senosios Afrikos prarastoji kultūra – senasis pasaulis su savo papročiais, buitimi, šventėmis, ritualais ir dievais. Chinua Achebe kuria gyvus žmonių portretus ir perteikia giliąją jų sielos esmę. Tai pasakojimas apie kolonistų, neva nešančių pažangą, susidūrimą su vietos gyventojų tradicijomis, nusistovėjusiu gyvenimu ir savita kultūra. Tai pasakojimas ne tik apie civilizacijų susidūrimą, bet ir apie atskiros genties, atskirų žmonių gyvenimo dramą.

    Šiandien romanas „Sugriūva viskas“ laikomas skaitomiausiu afrikiečių literatūros kūriniu – jis populiarus ne tik Afrikoje, bet ir visame pasaulyje. Parduota per 20 mln. šio romano kopijų, jis išverstas į 60 kalbų, jį skaito ir nagrinėja literatūrą, pasaulio istoriją ir Afrikos kultūrą studijuojantys studentai. Chinua Achebe atvėrė kelią būsimiems Afrikos literatūros kūrėjams. Jis tarsi iš naujo papasakojo žemyno kolonizacijos istoriją - vietinių gyventojų akimis.

    Iš Nigerijos kilęs Chinua Achebe – vienas populiariausių Afrikos rašytojų. Jo kūryboje persipina igbų genties tradicijos ir krikščionybė, sakytinės tradicijos palikimas ir folkloras. Nuo 1990 m. JAV gyvenęs autorius dėstė literatūrą dviejuose universitetuose, o už viso gyvenimo pasiekimus 2007 m. jam įteikta „Man Booker“ garbės premija.

    „Pirmoji trilogijos dalis „Sugriūva viskas“ buvo vienas pirmųjų pasaulinį pripažinimą pelniusių Afrikos romanų. Prabėgus daugiau nei pusei šimto metų jis išlieka vienu geriausių kolonijinio pasaulio liudijimų.“

    The Guardian

  • Andrzej Sapkowski. Paskutinis noras

    norasKnygų serijos „Raganius“ autorius Andrzej Sapkowski gimė Lenkijoje 1948 m. Išgarsėjęs dar pirmu apsakymu „Raganius“, jis parašė visą istorijų apie raganių ciklą – tris apsakymų rinkinius ir penkis romanus, jie išversti į daugelį kalbų. 2007 m. pagal „Raganiaus“ ciklą sukurtas kompiuterinis žaidimas The Witcher sulaukė pasaulinio pasisekimo. 2016 m. Andrzej Sapkowski gavo Pasaulinį fantastikos žanro (World Fantasy Award) apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus.
    „Žmonėms patinka išsigalvoti bjaurybes ir bjaurumus. Tada patys sau atrodo nebe tokie bjaurūs.“

    Andrzej Sapkowski

    „Raganius“ – maginės fantastikos apsakymų romanas apie raganių Geraltą iš Rivijos. Geraltas – profesionalas, turintis magišką medalioną, raganiaus tikslas – sunaikinti pasaulyje tūnantį blogį. Tačiau ne viskas, kas slypi tamsoje, yra blogas, ir ne kiekvienas, kas atrodo gerai, – siekia gėrio.

    „Paskutinis noras“ – pirmoji ciklo knyga apie raganių Geraltą iš Rivijos. Atėjo siaubingi laikai, aplinkui siautėja pabaisos ir ne paprasto burtininko jėgoms blogį įveikti, reikia profesionalo, meistriškai įvaldžiusio magiją ir kalaviją. Geraltas yra vienintelis, kuris gali visus išgelbėti.

    Vaizdinga, išradinga ir kupina humoro, net ironijos knyga užburs ne tik maginės fantastikos skaitytojus.

  • Cressida Cowell. Burtininkų amžius. Kerų plėšikai

    plesikaiŽymiosios serijos „Kaip prisijaukinti slibiną“ autorė Cressida Cowell pristato naują magijos kupinų knygų seriją „Burtininkų amžius“, kurioje – daugybė burtininkų, milžinų, kariautojų ir elfų. „Kerų plėšikai“ – antroji šios serijos knyga (pirmoji – „Raganių karas“).

    Kadaise tai buvo istorija apie burtininkų berniuką Zarą ir jauną kariautojų mergaitę Norę, kurie nuo gimimo buvo mokomi nekęsti vienas kito.

    Jiems susitikus viskas pasikeitė. Pražūtingoje girioje jie savo akimis matė baisius dalykus. Zarui ir Norei teks pamiršti nesutarimus, susivienyti jėgas ir sujungti galias. Nes blogio jėgos išsilaisvino. O suvaldyti jas gali tik juodu. Tai reiškia, kad vėl teks brautis į pavojingą teritoriją.

    Raganiai kelia sumaištį. Pavojus tyko už kiekvieno medžio. Norė turi galingą magijos knygą, o Zaras ant savo rankos - pavojingą magišką žymę. Kartu jie gali išgelbėti pasaulį nuo prakeiksmo, tačiau jie atskirti vienas nuo kito, o laikas nenumaldomai senka…

    Rašytoja Cressida Cowell sukūrė istorijos apie Burtininkų amžių užburiantį tęsinį. Nuotykiai dar kartą nukels skaitytojus į nepaprastą magijos pasaulį.

    „C. Cowell sukūrė du įtikinamus ir mielus pagrindinius veikėjus... Stipri nauja serija.“ 

    School Library Journal

    „Naujas fantastinis pasaulis, knibždantis blogio, magijos ir geležies amžiaus istorijų, kvatoti verčiančių juokelių ir daugybės įsimintinų veikėjų.“

    The Daily Mail

    „C. Cowell sukurto pasaulio detalumas yra neįtikėtinas.“

    The Observer

    Cressida Cowell (g. 1966 m.) – anglų vaikų rašytoja, geriausiai žinoma iš knygų serijos „Kaip prisijaukinti slibiną“, kuri buvo ekranizuota, taip pat sukurtas animacinis serialas. Šios serijos knygų pasaulyje parduota daugiau nei 7 milijonai egzempliorių.

    Rašytoja augo Londone ir dažnai laiką leisdavo mažoje Škotijos saloje, kur rašydavo istorijas, žvejodavo ir tyrinėdavo salą. Jos šeima saloje turėjo namelį, tačiau jame nebuvo elektros ir kitų patogumų, tad vakarais tėtis dažnai linksmindavo šeimą pasakodamas istorijas apie salą užkariavusius vikingus.

    Baigusi mokyklą C. Cowell studijavo anglų kalbą, taip pat grafikos dizainą ir piešimą. Ji ne tik rašo, bet ir pati iliustruoja savo knygas.

    Dabar su trimis vaikais, vyru ir šunimi C. Cowell gyvena Hamersmite, Anglijoje.

  • Martin Widmark. Atgijęs namas

    namasBerniukas ištiesia vazonėlį.

    – Reikia kasdien laistyti, – paaiškina.

    Tai pasakęs nubėga.

    Senolis laiko rankose vazoną ir išsižiojęs spokso jam pavymui.

    – Bet... – prieštarauja. – Aš jau niekuo nebegaliu rūpintis! Aš juk...

    Ar tau kartais būna liūdna, niūru ir sunku, kai atrodo, kad visai nieko nesinori? Senajam Larsonui būna. Jis gyvena vienas dideliame tamsiame name ir yra toks paniurėlis, kad net jo paties katinas nuo jo pabėgo.

    Taip Larsonas ir būtų gyvenęs nevėdintuose ir pilnuose dulkių namuose tarp nuvytusių gėlių, jei ne kaimynų berniukas.

    Tikrai keista, bet kartais gali užtekti vienos mažos gėlytės, kad atgytų visas namas. Ir galbūt netgi kur kas daugiau nei vien namas.

  • Paul van Loon. Tamsta varlius

    varliusMokytojas Fransas susidėjo rankas ant krūtinės.

    ‒ Esu ne toks, kaip kiti žmonės. Nors dažniausiai atrodau taip, kaip dabar mane matote. Kartais aš pasikeičiu.
    ‒ Jūs pasikeičiat? Kaip?! ‒ sušuko Denisas, Sitos suolo draugas.

    ‒ Tikiuosi, nevirstat vilkolakiu, ‒ leptelėjo Vauteris.

    ‒ Nevaidink visažinio, ‒ atkirto jam mokytojas. ‒ Vilkolakių būna tik siaubo filmuose ir Paulo van Lono knygose. Bet tu per jaunas, kad jas skaitytum. Nee, paslaptis visai kitokia...

    Visi mokiniai drąsiai patikins – mokytojas Fransas – šauniausias ir linksmiausias mokytojas visoje mokykloje! Bet, pasirodo, jis slepia didžiulę ir neįtikėtiną paslaptį. Paaiškėja, kad mokytojas ne tik šaunus, bet ir išties stebuklingas. Ir kad jam gresia rimtas pavojus. Mokinių pagalba būtų tikrai ne pro šalį!