• Donatella Di Pietrantonio. Sugrąžintoji

    diYra romanų, kurie užkliudo giliausias žmogaus egzistencines stygas. Romanas „Sugrąžintoji“ – kaip tik toks. Mergaitė su lagaminu vienoje rankoje ir batų krepšiu kitoje yra priversta paskambinti į nepažįstamųjų duris. Jas, spiginančiomis akimis ir išsidraikiusiomis kasytėmis, atidaro... jos sesuo Adrijana, nors anksčiau juodvi niekada nebuvo susitikusios. Taip prasideda pasakojimas apie Sugrąžintąją, kuri vieną dieną neteko visko: patogių namų, geriausių draugių ir besąlygiškos tėvų meilės.

    Norint susitaikyti su dvigubu atsisakymu ir dviguba našlaityste, turint dvi gyvas motinas, jai tenka grįžti prie savo pačios šaknų. Ir Donatella Di Pietrantonio puikiai žino, kokiais žodžiais tai išsakyti, ji moka papasakoti apie motinystę, atsakomybę ir rūpestį.

    Donatella di Pietrantonio debiutavo 2011 m. romanu „Mano motina kaip upė“ – jis laimėjo Tropėjos literatūrinę premiją. Antrasis romanas, „Mano gražuolė“ (2013), laimėjo „Brancati“ premiją ir pateko tarp premijos „Strega“ finalistų. 2017 m. pasirodęs romanas „Sugrąžintoji“ buvo apdovanotas „Campielo“ premija ir sulaukė didelės sėkmės Italijoje.

  • Kathryn Croft. Tylus melas

    melasBritų rašytojos Kathryn Croft knygoje „Tylus melas“ rezgami melai ne tik veikėjus privers suabejoti savo sveika nuovoka... Kas iš tiesų nutiko vyrui, kurį visi laikė savižudžiu? Ir kaip toliau gyventi jo žmonai, kai viena po kitos aiškėja tamsios paslaptys?
    Mios Hamilton gyvenimas buvo tobulas. Ji turėjo vyrą Zaką, kuris buvo universiteto dėstytojas ir nuostabią dvejų metų dukrelę. Tačiau viską sugriovė netikėta Zako savižudybė. Vyras nusižudė kaip tik tą naktį, kai dingo viena iš jo studenčių…
    Praėjus penkeriems metams mažai kas yra paaiškėję apie studentės dingimą, bet Mia jau atrodė beatsigaunanti nuo patirto smūgio - ji susirado naują vaikiną, su kuriuo ketino viską pradėti iš naujo. 
    Tačiau Mios gyvenime netikėtai atsiranda nepažįstama mergina, vardu Elison. Ji viską apverčia aukštyn kojomis, pasakydama, kad Mios vyras iš tiesų nenusižudė. 
    Švelni ir jautri Elison veda Mią Zako praeities keliais ir šiai ima atrodyti, jog savo vyro ji niekada iš tikrųjų ir nepažinojo. Tačiau Mia trokšta išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko Zakui. Kai paslaptys aiškėja ir viskas grimzta tik tamsyn, Elison vis labiau užsisklendžia ir Mia ima vis dažniau mąstyti, kodėl Elison apskritai norėjo jai padėti. Ar ja galima pasitikėti?
    O kai galiausiai paaiškėja kai kas neįtikėtino, Mia ima abejoti savo pačios sveiku protu. Ir galbūt jai reikėtų susirūpinti savo saugumu? Ar siekdama tiesos ji pasiryžusi rizikuoti visais, kuriuos myli?
    „Tylus melas“ – trileris apie maniją ir palaidotas paslaptis, kurioms kylant į paviršių įtampa auga nesuvokiamu tempu. Užburiantys ir įtraukiantys siužeto vingiai neleis nė minutei atsitraukti nuo knygos iki pat istorijos pabaigos. 
    Kathryn Croft – britų rašytoja, psichologinių trilerių autorė. Yra išleidusi penkias knygas, šeštoji jau taip pat pasiekė leidyklą. Jos knygų parduota daugiau nei milijonas egzempliorių, K. Croft kūryba skaitytojus pasiekia trylikoje pasaulio šalių. 
    K. Croft šešerius metus dirbo anglų kalbos mokytoja, dabar visą savo laiką skiria rašymui. 
    Ji visuomet labai mėgo skaityti ir iki šiol tiki, kad žodžiai turi galių pralinksminti, pamokyti ir keisti gyvenimus. Ji taip pat tiki, jog viskas yra įmanoma, jei pakankamai daug dirbi ir nepasiduodi. 
    Dvylika metų rašytoja gyveno Londone, vėliau persikėlė į Gilfordo miestą, kur ji užaugo. Gyvena su vyru, dviem vaikais ir dviem pašėlusiom katėm. 

  • Taylor Adams. Be išeities

    beNeveikiantis telefonas. Neišvažiuojamai užpustytas kelias. Stingdantis žiemos nakties šaltis. Keturi nepažįstamieji, įstrigę pakelės aikštelėje. Vieno iš jų furgone – pagrobta maža mergaitė. Taigi – ką darytum tu? Koledžo studentė Derbė Torn skuba pas vėžio operacijos ligoninėje laukiančią mamą, bet pūga įkalina ją Kolorado kalnų greitkelyje. Naktį jai teks praleisti poilsio stotelėje su keturiais nepažįstamaisiais. Lyg to būtų negana, pro vieno iš stovinčių automobilių langą ji pamato narve užrakintą mergaitę. Mobiliojo ryšio nėra, telefonas beveik išsikrovęs, keliai užversti neišbrendamomis pusnimis ir visai neaišku, kuris iš keturių keliautojų – pagrobėjas. Derbė nežino, kuo gali pasitikėti. Bet tikrai žino, kad privalo išgelbėti vaiką ir surasti išeitį, net jei atrodo, kad išeities nėra.
    Aštrus, baugus ir įtampos kupinas Tayloro Adamso trileris „Be išeities“ įtraukia tarsi meistriškas veiksmo filmas. Kai jau atrodo, kad pagalba čia pat, tenka atlaikyti dar sunkesnį išbandymą...

  • Chris Mcgeorge. Spėk, Kas?

    spekChris McGeorge – britų rašytojas, klasikinių detektyvų gerbėjas. Jis savo šiurpias istorijas pastato ant klasikinio pamato, tačiau skirtingai nuo Conan Doyle’o ir Agathos Christie, jose – kupina aštriausių posūkių dabartis. ‘Spėk, kas?” – jo debiutas, tapęs bestseleriu.

    Kas: Aktorius. Padavėja. Valytojas. Aktorė. Advokatas. Studentė. Kiekvienas jų – įtariamasis.

    Kur: užrakintame kambaryje, iš kurio negalima ištrūkti. Ir jie neturi jokio supratimo, kaip ten atsidūrė.

    Be to: vonioje – kūnas žmogaus, kurį jie visi pažinojo. Kažkas jį nužudė. Kažkas, esantis tame kambaryje.

    Kodėl: jie turi tris valandas išsiaiškinti, kuris iš jų yra žudikas. Kitaip jie visi mirs.

    Taisyklės paprastos. Žaidimas žiaurus ir sudėtingas.

    “Spėk, kas?” – kvapą gniaužianti užrakinto kambario byla. Penki žmonės, atsidūrę košmariškoje padėtyje. Lavonas vonioje – žmogus, su kuriuo kiekvienas jų buvo kada nors gyvenime susitikęs. Įkalinti keturiasdešimt ketvirtame viebučio aukšte be galimybės ištrūkti, jie turi laukti, kol vienas jų, Morganas Šepardas ras žudiką. Jei ne – žus ne tik jie, bet ir visi viešbutyje esantys žmonės. Siaubas kausto protą, o laiko lieka vis mažiau… Kas buvo nužudytasis? Kodėl visi jie yra čia? Kas su jais žaidžia šitą išsigimėlišką žaidimą? Ir galiausiai – kuris iš jų yra žudikas???

  • Karen White. Pakrantės medžiai

    medziaiRomano „Pakrantės medžiai“ veiksmas nukels į JAV pietines valstijas, kur ilgi palmių šešėliai slepia ne tik saulės šviesą, bet ir šeimos paslaptis.

    Džiulijos gyvenimą ženklina netektys. Kai jai buvo dvylika vietiniame parke be žinios dingo jos sesuo. Šis įvykis sukrėtė visą šeimą. Motina gyvena apsėsta dukros paieškų. Motinai mirus, šią pareigą perėmė Džiulija. Net suradusi savo pašaukimą menui, ji niekada neprarado vilties surasti dingusią seserį.

    Dirbdama aukcione Niujorke Džiulija sutinka Moniką, kuri labai panaši į dingusią seserį. Tarp moterų užsimezga glaudus ryšys, o Džiulija kartais jaučiasi lyg vyresnė sesuo, kurios pareiga – globoti jaunėlę. Monika daug pasakoja apie savo šeimą ir gyvenimą pietinėse valstijose, tačiau dar daugiau lieka nutylėta. Kodėl jos ryšiai su artimaisiais taip staiga nutrūko? 

    Tačiau Monika visas paslaptis nusineša su savimi – dėl širdies ydos ji miršta palikdama savo sūnaus globą Džiulijai. Pastaroji, siekdama susitikti su Monikos šeima, leidžiasi į kelionę į pietus. Ši kelionė taps pažintimi ir su savo giminės istorija.

    Paklausta, kiek jos kūrinių siužetai ir stilius atspindi jos asmeninę istoriją, autorė teigė, kad to niekuomet nedaro sąmoningai. „Apie seseris ir vienturčius vaikus dažniausiai rašau tikriausiai todėl, kad pati augau tarp trijų brolių, o mano mama buvo vyriausia iš penkių seserų ir aš nuolat girdėjau savo tetas pasakojant pietietiškas mergaitiškas istorijas. Mane pakerėdavo jų balsai ir aptariami nutikimai. Dar ir šiandien kurdama stiprias savo romanų veikėjas, girdžių šiuos balsus“, – pasakoja Karen White.

  • Donato Carrisi. Mergina rūke

    merginaKraują stingdantis italų rašytojo Donato Carrisi trileris „Mergina rūke“ pasakoja paslaptingą kalnų slėnio mažo miestelio tragediją. Kas slypi po iš pirmo žvilgsnio paprasta byla? Ar pavyks detektyvui Fogeliui sugauti siaubūną?

    Šešiasdešimt dvi dienos po dingimo...

    Mažame Alpių slėnyje esančiame Avešo miestelyje suimamas vyras. Jo marškiniai kruvini. Ar jis turi ką nors bendro su dingusia mergina Ana Lu?

    Kas iš tiesų nutiko merginai?

    Detektyvas Fogelis padarys viską, kad atskleistų paslaptingą Anos Lu dingimą. Kai mažą ir ramų miestelį užplūsta žiniasklaida, Fogelis yra įsitikinęs, kad įtariamasis pasirodys. Tai - išskirtinis detektyvo darbo metodas. Jis nesigilina į DNR ar įkalčius, kuriuos randa kriminalinių tyrimų komanda. Jis pritraukia žiniasklaidos dėmesį, manipuliuoja žurnalistais ir užsitikrina vietą pirmuosiuose puslapiuose. Taip jis pritraukia lėšų tyrimui ir sukuria istoriją, kurią visi ilgai prisimena. 

    Tokioms byloms kaip ši reikia tokio detektyvo kaip Fogelis. Čia reikia ne sprendimo, o auditorijos, ir Fogelis gali tai sukurti. Tačiau, kodėl praėjus dviem mėnesiams po merginos dingimo, detektyvas vis dar Aveše? Kodėl vieną apniukusią ir miglotą naktį jis su automobiliu nuvažiuoja į griovį, o atsigavęs nieko neprisimena? Ir jei jis nesužalotas, tai kieno kraujas ant jo drabužių?

    Teisingumas nekelia reitingų. Teisingumas niekam neįdomus. Žmonės trokšta siaubūno... Ir aš jiems duosiu tai, ko jie trokšta.

    Įkalčiai painūs, galbūt netgi klaidingi ir sekti jais gali būti pavojinga. Kas jeigu jie nuves visai kita kryptimi ir tik nutolins Fogelį nuo tiesos, kuri glūdi tyliame miestelyje?

    Trileris „Mergina rūke“ – nenuspėjamas iki paskutinių puslapių. 

    Donato Carrisi (g. 1973) – italų rašytojas. Studijavo teisę ir kriminologiją. Nuo 1999 metų dirbo kaip TV scenaristas. Pirmasis jo romanas The Whisperer pelnė penkis tarptautinius apdovanojimus ir buvo parduodamas maždaug dvidešimtyje šalių. Yra parašęs aštuonis romanus. „Mergina rūke“ – vienas paslaptingiausių ir labiausiai įtemptų jo trilerių. D. Carrisi pats režisavo filmą pagal šią knygą. Filmas pasirodė 2017 metais. Jame vaidina Jean Reno, o komisaro Fogelio vaidmenį atlieka aktorius Toni Servillo.
    Rašytojas gyvena ir kuria Romoje.

  • Ali Smith. Ruduo

    ruduoTalentingas ir neįtikėtinai išradingas škotų autorės Ali Smith romanas „Ruduo“ – tai romanas koliažas, susidedantis iš atminties fragmentų, apmąstymų apie meno prigimtį ir linksmų kasdienybės nutikimų. Tai romanas apie didelę meilę. Du skirtingi žmonės suranda vienas kitą ir susikuria saugesnį pasaulį nei aplinkinis, grasinantis bet kada sugriūti. 

    Prisirpusių vaisių, miglų ir apmąstymų laikas – ruduo. Danieliui šimtas metų, Elizabet gimusi 1984 metais. Nepaisant didžiulio amžiaus skirtumo, o gal būtent dėl jo, šie du žmonės giliai ir įžvalgiai bando įvertinti meilę, laiką, jaunystę ir senatvę. Didžioji Britanija tuo metu kaip niekad susiskaldžiusi, tad dviejų labai skirtingų žmonių užmegztas ryšys tampa atsvara išoriniam, vis labiau svetimėjančiam pasauliui. 

    Meilė ateina ir išeina, viltis eina koja kojon su neviltimi, o metų laikai keičiasi kaip visada. Romanas „Ruduo“ yra meditacija apie gyvenimą ir pasaulį, kuriame vis daugiau sienų ir vis mažiau tikro bendravimo, pasaulį, kuriame neaišku, kas yra turtai, o kas yra vertė. 

    Ali Smith romanas „Ruduo“ yra pirmoji iš keturių jos knygų, skirtų metų laikams. Romane apmąstomi mūsų laikai ir mūsų būtis. Kas esame ir kodėl esame būtent tokie? Autorei būdingas britiškas sąmojis knygoje pinasi su melancholija ir šviesia, nevaržoma septintojo dešimtmečio energija. Štai kur gyvename. Štai laikas, kuris tuo pačiu yra ir dabartis, ir jau nebe. Neprilygstama autorės vaizduotė romane „Ruduo“ neša į begalinę, lengvą, neaprėpiamą laiko kelionę ir iš istorijų kuria istoriją. 

    Autorės kūryba visada balansuoja tarp prozos ir poezijos, tarp Keatso ir Dickenso, ir visada pribloškia talentu ir magija - jūs suprantate, kad Ali Smith gali rašyti, kaip tik jai patinka, nes visa tai tikra, be grafomanijos ar noro pademonstruoti savo išsilavinimą. Ali Smith parašė romaną apie karalystės rudenį ir apie tai, kokius pokyčius išgyvena žmones po breksito. Ji pasakoja istoriją apie Danieliaus ir Elžbietos meilę, apie du žmones, kurie susitiko, kai jai buvo 11 metų, o Danieliui - 80. Smith pasakoja apie tikrą dviejų širdžių susijungimą - šiek tiek juokiną, bet be galo nuoširdų.

    Ali Smith (g. 1962 m.) – škotų rašytoja. Keturis kartus buvo nominuota prestižinei „Man Booker“ premijai, taip pat ir už romaną „Ruduo“ 2017 metais. Jos knygos verčiamos į kelias dešimtis kalbų.  

    Šiuo metu A. Smith gyvena Kembridže su savo partnere, su kuria jau kartu septyniolika metų. Būtent jai rašytoja dedikuoja visas savo knygas.

  • David Grossman. Užeina kartą arklys į barą

    arklysIzraelio 63 metų rašytojo Davido Grossmano romanas „Užeina kartą arklys į barą“ („A Horse Walks Into a Bar“) – sensacija, 2017 metais pelniusi prestižinę „Man booker“ premiją. Tai vieno žmogaus, komiko Dovo Grinšteino gyvenimo istorija, kurią jis nusprendžia papasakoti neįprastai – komiško pasirodymo klube mažame Izraelio miestelyje metu.

    Apie šio pasirodymo detales sužinome iš Avishai Lazaro – į pensiją išėjusio teisėjo, kuris netikėtai sulaukia primygtinio Grinšteino kvietimo į pasirodymą. Abu vyrai buvo pažįstami vaikystėje, tačiau jau daugiau nei keturiasdešimt metų nebuvo vienas kito sutikę – Lazaras apskritai buvo pamiršęs apie vaikystės draugo egzistavimą. 
    Prasidėjęs pasirodymas vis labiau panašėja į isterišką kelionę į komiko vaikystę. Grinšteinas prisimena besityčiojančius kaimynų vaikus; išgyvenusią holokausto siaubą nuolatinės priežiūros reikalingą savo motiną; smurtaujantį tėvą, kuris buvo nejautrus jautriam bei kūrybiškam sūnui. 

    Grinšteiną persekioja praeities klaidos ir neteisingi pasirinkimai, trukdę jam užmegzti tvirtus žmogiškus ryšius. Per vos daugiau kaip dvi valandas trunkantį komedijos šou atsiskleidžia vieno žmogaus gyvenimo tragizmas, o pasirodyme dalyvaujanti publika taip pat nelieka pasyvi stebėtoja. Tie, kurie nekreipia dėmesio į prastus artisto juokelius ir suirzę neišsiskirsto, sužino, ką reiškia būti žmogumi, gyventi, būti įskaudintam ir kaip sunku nepaleisti praeities atsiminimų. 

    „Rašytojas eksperimentuoja įvairiausiomis pasakojimo formomis, jis nuolat galinėjasi su kalbos apribojimais, tačiau dėl to niekada nenukenčia sklandus jo kalbėjimo stilius. Davidas Grossmanas neabejingas politiniam kontekstui – jis teigia mylintis Izraelį, tačiau nuolat kritikuoja savo šalį dėl veiksmų Palestinoje. Šalyje gyvuojantys susiskaldymai, politinės ir socialinės problemos jautriai atsispindi jo romanuose, kurie visuomet atsigręžę į Izraelio tikrovę. „Užeina kartą arklys į barą“ neprimena nei vienos ankstesnės Grossmano knygos. Iš pradžių Grinštenas atrodo kaip pernelyg savimi pasitikintis, netaktiškas užuominas laidantis ir susireikšminęs macho. Ilgainiui ima aiškėti, kad tai - didingas kūrinys.“

    The Irish Times

    „Dovas – iškalbinga figūra, tačiau neaišku, ko turėtume pasimokyti iš jo pasakojamų istorijų. Tai knyga ne tik apie Izraelį – joje paliečiamos visoms visuomenėms bendros problemos. … Tai romanas, skirtas mūsų smurto persmelktam amžiui.“

    The Guardian

    „Techninė knygos pusė stulbina. Dviejuose šimtuose puslapiuose nesutiksi nė vienos perteklinės minties, nereikalingo kablelio, pasiklydusio žodžio ar lašelio komiko prakaito... Grossmanas Izraelio visuomenę vaizduoja taikliai ir išsamiai – sociopolitinius aspektus maskuoja nerūpestingas juokdario abejingumas.“

    New York Times

  • Emma Donoghue. Stebuklas

    stebuklas„Stebuklas“ - tai psichologinis trileris, istorija apie meilę, priverstą kovoti su blogiu. Tai pasakojimas apie dvi nepažįstamąsias, kurios pakeis viena kitos gyvenimus. 

    1859 metais Airijos kaimelyje gyvenanti Ana O‘Donel vadinama stebuklu. Žmonės sako, kad mergaitė keletą mėnesių gyvena badaudama. Ji nieko nevalgo ir tiki, kad jos gyvybę palaiko stebuklingos galios – dieviškoji mana. 

    Turistai plūsta į vienuolikmetės trobelę, žurnalistai siunčiami rašyti sensacingų istorijų apie be maisto gyvenančią mergaitę. Pačiame istorijos įkarštyje patyrusi anglų slaugė Libė Rait paskiriama prižiūrėti vaiką, kuris laikomas medicinos anomalija, ir ištirti, ar tai, ką sako mergaitė ir visi aplinkiniai, yra tiesa. Libė įsitikinusi, kad visa tai apgavystė, o mergaitė ir jos šeima gyvena valdomi prietarų. Tačiau jai teks suprasti, kad už viso to slypi kai kas blogesnio nei ji pati tikėjosi. 

    Kai Anos sveikata ima blogėti, Libė supranta, kad turės ne tik gelbėti jos gyvybę, bet ir išsiaiškinti, kodėl vaikas galėjo tapti lėtos žmogžudystės auka. 

    Įtampos kupinas psichologinis romanas „Stebuklas“ – atskleidžia nenuspėjamus ir daugiasluoksnius žmonių santykius. Emma Donoghue meistriškai valdo įtampą ir pasakoja nepaprastą tikėjimo, meilės ir žmogiškumo istoriją. 
    Romanas „Stebuklas“ gimė iš tikrų istorijų apie „badaujančias mergaites“ Europoje ir Šiaurės Amerikoje – reiškinio, kuris žinomas nuo XVI amžiaus. 

    „Romane keliami itin drąsūs klausimai apie tai, kiek toli gali žengti, kad įrodytum savo tikėjimą.“
    Publishers Weekly 

    „Pasakojimas, peržengiantis suvokimo ribas ir perveriantis širdį.“
    New York Times

    Emma Donoghue (Ema Donohju, g. 1969 m.) – airių rašytoja. Gimė Dubline, ten lankė katalikišką mokyklą, studijavo anglų ir prancūzų kalbas, o vėliau Kembridžo universitete apsigynė daktaro disertaciją apie XVIII amžiaus anglų literatūrą. Nuo 23 metų rašo knygas ir iš to gyvena. „Stebuklas“ – devintasis E. Donoghue romanas ir pirmasis istorinis, kurio veiksmas vyksta jos gimtojoje Airijoje. Knyga išversta į 20 kalbų.
    Su partneriu augina sūnų ir dukrą, gyvena Kanadoje. 

  • Clare Swatman. Mamos paslaptis

    mamosBritų rašytojos Clare Swatman antrasis romanas „Mamos paslaptis“ – sukrečianti ir įtraukianti istorija apie šeimą, paslaptis ir viską niokojantį melą.

    Meilė mus laiko drauge...

    Seserys Keitė ir Džordžė visuomet buvo artimos. Jos buvo geriausios draugės ir dažniausiai laiką leisdavo trise – Keitė, Džordžė ir jų mama Džena. 

    Meilė gali mus išskirti...

    Džena savo dukteris visuomet mylėjo. Tad gal ir nieko baisaus, kad kurį laiką elgėsi su jomis pernelyg globėjiškai ir saugojo nuo aplinkinių. Mergaitėms dažnai būdavo draudžiama eiti į lauką žaisti su vaikais ar linksmintis draugų vakarėliuose. O kiek vėliau, kai Keitė jau mėgavosi jaunystės teikiama laisve, Džordžė liko namuose. Tačiau dabar ir ji suaugo.

    O jeigu visas gyvenimas yra vien melas?

    Vis dėlto gal yra kita priežastis, dėl kurios Džena elgėsi taip globėjiškai? Galbūt ieškant per giliai gali sugriūti vaikystės pasakų pilis... Norėdama pakeisti savo gyvenimą ir atsikratyti baimių Džordžė išsiruošia į kelionę, tačiau jai reikia paso... kurio ji niekada nėra regėjusi. Ar gali būti, kad viskas iki šiol buvo grįsta vien melu? Kur Džordžę nuves tiesos paieškos?

    Romanas „Mamos paslaptis“ įtraukia kaip geras detektyvas ir neleidžia atsitraukti nuo kulminacijos link judančios dramatiškos ir paslaptingos istorijos. 

    „Nuo šiurpą keliančios pradžios iki emocingos ir netikėtos kulminacijos – tai istorija, kuri parodo, kaip vienas impulsyvus sprendimas gali paveikti šeimą, santykius ir ateitį. Clare Swatman yra talentinga rašytoja.“
    The Daily Express

    Clare Swatman (g. 1975) – rašytoja ir žurnalistė, rašanti moterų žurnalams. Pirmasis jos romanas „Kol neišėjai“ sulaukė pasaulinio pripažinimo, „Mamos paslaptis“ - antroji knyga, kuri taip pat jau sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo.  

    Rašyti C. Swatman pradėjo, kai suprato, jog spaudos verslas vis labiau suka skaitmeniniu keliu ir pasijuto atitrūkstanti nuo tokio pasaulio. Tuomet ji nedrąsiai, bijodama, kad bus išjuokta, pradėjo rašyti savo pirmąjį romaną. 
    Rašytoja gyvena Hartfordšyre, Anglijoje, su vyru ir dviem sūnumis. 

  • Lucinda Riley. Mėnulio sesuo. Tigės istorija

    sesuo„Mėnulio sesuo“ – penktoji britų rašytojos Lucindos Riley „Septynių seserų“ serijos knyga.

    „Septynių seserų“ istorija prasideda tuomet, kai mirus tėvui šešios seserys sužino apie joms paliktus laiškus su keistomis užuominomis apie jų tikrąją kilmę. Kiekvienoje serijos knygoje skaitytojas vedamas į kelionę po skirtingas pasaulio vietas, kur seserys ieško savo šaknų ir kilmės istorijos. Tačiau didžiausia paslaptis paaiškės tik paskutinėje serijos dalyje – kas iš tikrųjų yra septynių seserų įtėvis Pa Saltas ir kur yra septintoji sesuo?
    „Mėnulio sesuo“ Tigė pasitikėdama savo jausmais persikelia į atokią Škotijos vietovę ir imasi to, ką labiausiai mėgsta – rūpinasi gyvūnais įsidarbinusi didžiuliame ir atkampiame dvare pas paslaptingą ir gana sudėtingo charakterio jo savininką.

    Kai senas čigonas, metų metus gyvenantis dvare, pasakys, kad ji turi išskirtinį šeštąjį jausmą, paveldėtą iš protėvių, o be to, jau seniai yra išpranašauta, kad jis grąžins ją namo į Granadą Ispanijoje, Tigės priimtas sprendimas neatšaukiamai pakeis jos ateitį. 

    Didingų Alhambros rūmų šešėlyje Tigė atras ryšį su legendine Sakramontės čigonų bendruomene, kuri pilietinio karo metu buvo priversta palikti savo namus ir bėgti. Ir pažins geriausią to meto flamenko šokėją. 

    Iš Škotijos aukštumų ir Ispanijos, į Pietų Ameriką ir Niujorką, Tigė seka savo pačios sudėtingos ir egzotiškos praeities pėdsakais. O atidžiai prižiūrima talentingos čigonų būrėjos, pradeda atrasti ir savo talentą gydyti žmones. Tačiau Tigei ir vėl teks priimti svarbų sprendimą – ar likti su naujai atrasta šeima, ar grįžti į dvarą Škotijoje. 

    Lucinda Riley (Liusinda Raili, g. 1971 m.) – britų rašytoja, daugiau nei dvidešimties romanų autorė, parašiusi ir lietuvių skaitytojus sužavėjusias knygas „Orchidėjų namai“, Levandų sodas“. Jos serija „Septynios seserys“ – tai pasakojimai apie įvaikintas seseris, kurios aiškinasi savo paslaptingus, kerinčius likimus ir siekia sužinoti, kokia tikroji jų kilmės istorija. 

    Rašytojos knygos verčiamos į 30 kalbų, pasaulyje jų parduota daugiau nei 13 milijonų egzempliorių. 

    L. Riley gimė Airijoje ir išbandžius karjerą kine, teatre bei televizijoje, būdama 24 metų parašė pirmąją knygą. 
    „Septynių seserų“ serijos knygos tapo bestseleriais visoje Europoje, jau parduotos ir teisės pagal šią seriją kurti TV serialą. 

    L. Riley mėgsta keliauti ir skaityti, nuo vaikystės domisi istorija. Su vyru augina keturis vaikus. 

  • Kastytis Sarnickas. Turnė

    turne„Turnė̃“ – pirmasis jo romanas apie neegzistuojančią kultinę roko grupę „Alkūninis velenas“.

    Praeityje – 15 metų muzikinės karjeros, priešakyje – 10 dienų koncertinis turas po Airijos ir Didžiosios Britanijos miestus. Vėdaras, Raketa, Pigis ir Guolis darkart susipakuoja savo instrumentus ir paskui vadybininką Rolandą lipa į lėktuvą, tik gerai nežino kodėl. Laikai pasikeitė, maišto kultūra numirė, viską pakeitė pozavimas gražioms nuotraukoms žurnalų viršeliams ir socialiniams tinklams. Ar gali tokiame pasaulyje egzistuoti „Alkūninis velenas“, užgimęs priplėkusiame garaže iš begalinės meilės muzikai ir draugystės? Ar pavyks grupės nariams prisiminti, kodėl jie paauglystėje paėmė gitaras į rankas? O gal ieškodami atsakymo jie tiesiog nuskandins savo liūdesį neišsenkančioje alkoholio jūroje?

    Viena aišku – jei lig šiol nežinojote jų, užvertus paskutinį puslapį jūsų lūpos nejučia pačios skanduos VE-LE-NAS!