• Gražina Karaliūnienė. Vasara, kai pasaulis šoko tvistą

    vasaraNedidelis, iš pirmo žvilgsnio ramus Lietuvos miestelis iš praeito amžiaus septintojo dešimtmečio. Gūdus sovietmetis – lozungų laikai, kai oficialiai gyvenama be meilės, be sekso, be nusikaltimų ir savižudybių. Tačiau žmonės vis tiek myli, mylisi, neapkenčia ir kenčia, gyvena ir miršta. Tai laikmetis, kai parduotuvėse retsykiais pasirodo pamėlusios vištos, o nomenklatūrininkų šaldytuvai sprogsta nuo gėrybių. Kai lentynose rikiuojasi tik kaliošai, o pilietės iš vykdomojo kaukši zomšiniais bateliais. Laikas, kai peržengtas bažnyčios slenkstis sužlugdo karjerą. Gyvenimas slenka apatiškai, sąmoningų piliečių ramybę saugo partija ir vyrai pilkais kostiumais iš atitinkamų institucijų. O kažkur pasaulyje skamba „Bitlai“, Vietname dega napalmas...

    Savo istoriją mums pasakoja septyniolikmetė Liucija, gera mergaitė, komjaunuolė, kuri aistringai įsimyli blogą berniuką Remį. Liucijos tėvai priklauso sovietinei nomenklatūrai, gauna prekes pagal blatą, valgo rūkytas dešras ir turi namų tvarkytoją. Deja, teisingas ir tvarkingas Liucijos pasaulėlis pasmerktas, nes realybė daug žiauresnė nei vaizduoja knygos – dingsta žmonės, kurių niekas nepasigenda, taikiu metu į tarnybą pašaukti kariai grįžta cinkuotuose karstuose, vyksta nelegalios lenktynės...

  • Dalia Smagurauskaitė. Madraso deimantas

    deimantasIšskirtinio grožio, rytietiškai spalvingas ir įtampos kupinas Dalios Smagurauskaitės romanas „Madraso deimantas“ pasakoja istoriją apie itin vertingą, tačiau prakeiksmu paženklintą brangakmenį. Kiek žmonių, siekiančių jį gauti, nukentės ir ar bent vienam pavyks praturtėti?

    1701 metai. Madraso (dabartinio Čenajaus miesto Indijoje) gubernatorius Tomas Pitas puikiausiai nusimano apie vertingus brangakmenius ir jais labai domisi. Tą pačią akimirką, kai tik prekeivis iš purvinos nosinės išvynioja deimantą, Tomas Pitas supranta, kad tai – išskirtinis akmuo, vertas didžiulių pinigų. Gubernatorius trokšta įsigyti deimantą ir parsigabenti jį į Angliją, tačiau tai turi padaryti slapta, o tam prireiks ne tik pinigų, bet ir ne ką mažesnės rizikos. Jis nė nenujaučia, kad Madraso išskirtinio grožio deimantas slepia baisią paslaptį ir... neša nelaimes.

    2011 metai. Jauna meno ekspertė Adelė keliauja į Antverpeną, vadinamą deimantų sostine. Ji turi svajonę ir tikslą - pavogti legendomis apipintą deimantą ir drauge su mylimuoju leistis į pasaulį. Ilgai rengtas vagystės planas atrodo kone tobulas, o iki svarbiausios dienos lieka tiek nedaug. Tačiau kaip tik tada viskas ima griūti ir įvykiai klostosi visai ne taip, kaip Adelė tikėjosi. Jai teks kovoti iš paskutiniųjų, kad pasiektų savo trokštamą tikslą, o ant kulnų lips ne tik keršto ištroškę bendrininkai, bet ir... deimanto prakeiksmas. 

    Dalia Smagurauskaitė (g. 1984) – žurnalistė, rašytoja ir aistringa keliautoja. D. Smagurauskaitė Vilniaus universitete studijavo kultūros istoriją ir antropologiją, o Vilniaus dailės akademijoje – meno istoriją ir teoriją. Moka keturias užsienio kalbas.

    Pagal programą „Europos savanorių tarnyba“ buvo išvykusi padirbėti Florencijos savivaldybei priklausančiame Palazzo Vecchio muziejuje. Tuomet ji susižavėjo italų kultūra  ir tradicijomis. Penkerius metus išgyvenusi Florencijoje ėmėsi įgyvendinti kelionių po Toskaną projektą unseentuscany.com. Ji yra žurnalo „Keliauk!“ sumanytoja ir vyriausioji redaktorė bei dviejų kelionių knygų apie Italiją autorė – „Saulės sala Sicilija“ ir „Toskana. Florencija. Magiška žemė“

    „Madraso deimantas“ – pirmasis jos romanas, kupinas iš pietų parsivežtos energijos, spalvų ir neįtikėtinai jaudinančių istorijų.

    Dalia Smagurauskaitė publikuoja straipsnius įvairiuose leidiniuose ir portaluose, keliauja.

  • Allison Pataki. Imperatorienė Sisi

    sisiAmerikiečių rašytojos Allison Pataki didingas istorinis romanas „Imperatorienė Sisi“ – tai pasakojimas apie mažai žinomą Austrijos-Vengrijos imperatorienę Elžbietą – savo laikų princesę Dianą. 
    Ištekėjusi už Austrijos imperatoriaus Prano Juozapo I, Elžbieta – geriau žinoma kaip Sisi – užkariavo žmonių širdis kaip jų pasakų karalienė. Tačiau už blizgios ir akinančios išorės slėpėsi kur kas gilesnė Elžbietos asmenybė. 

    Devynioliktojo amžiaus viduryje Vienoje Habsburgų dvaro menės buvo kupinos ne tik valso garsų ir šampano, bet ir įtampos, aistrų, pagundų ir intrigų. 

    Dusinama griežtų protokolų ir sudėtingos santuokos, Sisi tampa vis nerimastingesnė. Laisvos sielos klajoklė randa paguodą ir nusiraminimą tik savo dvare Vengrijoje, netoli Budapešto. Čia ji jodinėja numylėtais žirgais ir mėgaujasi žavingo grafo vizitais. Šį vyrą imperatorienė netikėtai įsimyli. Tačiau tragiškos naujienos ištraukia ją iš trapaus ramybės uosto ir priverčia grįžti į sostinę, į pasaulį, pripildytą gandų, apkalbų ir pavydo. Pavojai čia tyko kiekviename šešėlyje. 

    Blaškydamasi tarp meilės romanų ir praradimų, pasišventimo ir nepaklusnumo, Sisi kovoja su ją draskančiais troškimais. Išsaugoti šeimą ar bėgti iš ją žlugdančios santuokos, o kartu ir nuo beprasidedančio Pirmojo pasaulinio karo? Amžiuje, kai griūva monarchijos, Sisi kovoja už savo teisę į sostą, už žmonių meilę ir bando išgelbėti savo imperiją. Tačiau ar ji pajėgs išsigelbėti pati?

    Romane „Imperatorienė Sisi“ atgyja tokios istorinės figūros kaip pamišėlis Bavarijos karalius Liudvikas, princas Rudolfas ir kiti. Svarbiausia – čia atgyja imperatorienė Sisi – išskirtinė, ekstravagantiška moteris, gyvenusi romantišku, tačiau nenuspėjamu ir nepastoviu laikotarpiu. 

    Allison Pataki (g. 1984 m.) – amerikiečių rašytoja ir žurnalistė. New York Times bestselerių autorė. „Imperatorienė Sisi“ – trečioji autorės knyga. A. Pataki Jeilio universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas. Rašyti apie imperatorienę Sisi ją įkvėpė šeimos šaknys, siekiančios Habsburgų imperijos atstovus. Rašytoja su vyru ir dukra gyvena Čikagoje. 

  • Arvydas Juozaitis. Oginskis. Polonezas. 1791-1822 metų drama

    OginskisFilosofo, rašytojo Arvydo Juozaičio istorinė drama „Oginskis. Polonezas: 1791–1822 metų drama“ atskleidžia sudėtingo Lietuvai laikotarpio įtampas ir dvasią. Kaip elgėsi Lietuvos valstybės elitas Abiejų Tautų Respublikos žlugimo akivaizdoje? Ko siekė ir kaip gyveno tokie didikai kaip M. K. Oginskis? 

    Mykolas Kleopas Oginskis – istorinė asmenybė, politikas, diplomatas, kurį visi iki šiol geriausiai prisimena kaip kompozitorių, polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autorių. Tačiau Oginskis visa širdimi pirmiausia jautėsi politikas. Jam rūpėjo Lietuva, jos valstybingumas. 

    Arvydo Juozaičio dramoje „Oginskis. Polonezas: 1791–1822 metų drama“ M. K. Oginskis atgyja kaip politikas, besistengiantis atkurti valstybę. Dramoje pasakojama apie Abiejų Tautų Respublikos žlugimą – metus, kai Lietuvos šviesuoliai, visuomenės veikėjai, didikai bandė gelbėti valstybę. Dramos veiksmas atskleidžia ne tik tas pastangas, valstybės elito mąstymą, jų jausmus ir aistras, bet parodo ir tamsiąją politikos pusę – išdavysčių ir piktadarysčių planavimą. 

    Tai buvo lemtingas laikotarpis Lietuvai. Ir M. K. Oginskis iš Lietuvos išvyko tik tuomet, kai nebebuvo jokios vilties atkurti valstybę. Dar jaunystėje sukurtas „Atsisveikinimas su Tėvyne“, išgarsinęs Oginskį kaip kompozitorių, nuolat prisimenamas ir dramoje. 

    Arvydas Juozaitis (g. 1956 m.) – filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas. Yra išleidęs 26 knygas.

    1980 m. baigė ekonomiką Vilniaus universitete. 1986 m. VU apsigynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją. Buvo vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų. 2001–2003 m. Ministro Pirmininko patarėjas, 2004–2009 m. kultūros atašė Kaliningrado srityje. 2009–2012 m. gyveno Rygoje. 2012–2017 m. buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas. 

    Dėstytojavo tuometinėje Lietuvos konservatorijoje, VU Tarptautinėje verslo mokykloje, Klaipėdos universitete, Sveikatos mokslų universitete. 

    Arvydas Juozaitis yra daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas, Monrealio XXI olimpinėse žaidynėse laimėjo bronzos medalį. 

    Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas, vėliau savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas bei žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius. Nuo 2003 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 2005 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas.

    Yra apdovanotas daugybe literatūrinių premijų, taip pat Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Penktojo laipsnio ordinu. 

  • Marius Repšys. Heraklis Nr. 4

    4Graikų pusdievis, vyriausio graikų dievo Dzeuso sūnus, legendų ir žygdarbių herojus Heraklis – tokį prototipą savo pirmajam romanui pasirinko lietuvių aktorius Marius Repšys. „Heraklis Nr. 4“ - tai autobiografiniais motyvais paremtas pasakojimas apie pagrindinio herojaus bandymus išgyventi balansuojant ties sveiko proto ir depresijos riba.

    Herakliui nieko nėra neįmanoma. Jo diena tiksi tiksliai lyg šveicariškas laikrodis – trys valandos sporto klube, penkios – už pianino klaviatūros, o viską įrėmina septynias dienas per savaitę trunkančios repeticijos. Miegą keičia trumpas kelių valandų poilsis ir tada viskas prasideda iš naujo… iki kol užsiveria baltos psichiatrinės ligoninės palatos durys.

    Ši knyga – tai atviras pasakojimas apie akistatą su pasauliu ir, pirmiausia, su savimi. Čia atvirai ir be užuolankų pasakojami išgyvenimai, kuriems suteikta romano forma. Marius Repšys knygos puslapiuose pasakoja savo istoriją nuo mažens iki sėkmingos karjeros ir apdovanojimų scenoje. Ir visas laiko atkarpas vienija viena tema – emocinė, psichologinė ir dvasinė sveikata. Tai atvira išpažintis apie ligą ir norą gyventi.

    Ne kiekviena nuotaikų kaita yra toks paprastas nekaltas dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažnai tai gali būti sunki psichikos liga. Ne visada begalinis užsispyrimas ir perfekcionizmas yra teigiamos žmogaus savybės. Mariaus Repšio debiutinis romanas kviečia pažinti ligą, moko su ja gyventi ir bando padėti.

    Romano „Heraklis Nr. 4“ pagrindinio veikėjo vardas pasirinktas neatsitiktinai. Aktorius pasakoja, kad psichine liga sergantys žmonės vadovaujasi iškreiptu savęs ir pasaulio suvokimu. Jis pats teigia pasijutęs nenugalimu pusdieviu, tačiau, anot jo, būtent tai ir rodė jo silpnumą ir tai, kad jam nedelsiant reikia specialistų pagalbos.

    Marius Repšys pasakoja knygą parašęs per pusantrų metų, būdamas giliausiame depresijos taške. Jis teigia, kad ši knyga skirta ir tiems, kurie susiduria su depresija ar kitomis psichikos ligomis, ir jų artimiesiems ir net tiems, kurie šiandien yra sveiki ir džiaugiasi gyvenimu. Pastarieji galbūt taps jautresni ir lengviau atpažins, kada šalia esančiam žmogui reikalinga pagalba.

  • John Grisham. „Gaidžio“ baras

    barasVienas populiariausių amerikiečių rašytojų, stulbinančių teisinių trilerių autorius John Grisham knygoje „Gaidžio“ baras“ pasakoja apie suktą apgaulės planą, kurį teks išnarplioti trims jauniems teisės studentams.

    Galbūt teisingumui dar liko vienas šansas...

    Anksčiau jie svajojo pakeisti pasaulį. Tačiau dabar juos slegia didžiulė paskolų našta ir jokios vilties. 
    Markas, Todas ir Zola netrukus baigs teisės mokyklą, į kurią įstojo, tikėdamiesi padaryti pasaulį geresnį, o sau užtikrinti ramią ir saugią ateitį. Tačiau pamažu jie supranta, kad stengtis prastoje komercinėje teisės mokykloje, kurioje jie mokosi, neverta, mat baigę šias studijas
    studentai sunkiai išlaiko advokatūros egzaminą, o apie gerą darbą galima tik pasvajoti. Todėl trijulė mieliau laiką leidžia „Gaidžio“ bare, kurdami planus, kaip pergudrauti paskolų ryklius. 

    Draugai sužino, kad jų teisės mokykla priklauso tam pačiam turtuoliui savininkui, kuris valdo ir banką, dalijantį paskolas studentams. Jie supranta, kad pateko į aferistų pinkles. Gal vis dėlto iš jų išeitų ne tokie jau prasti teisininkai? 

    Ar pavyks jaunų teisininkų trijulei rasti išeitį? Galbūt įmanoma ne tik demaskuoti nusikaltėlius, bet ir užsidirbti? Ar verta dėl to mesti studijas ir rizikuoti likti be nieko? Ypač dabar, kai iki studijų pabaigos liko vos keli mėnesiai...

    „Gaidžio“ baras“ – intrigų ir sunkių sprendimų kupina istorija, kurią skaitant trokšti, kad triumfuotų teisingumas.
    John Grisham (g. 1955 m.) – amerikiečių rašytojas, politikas ir teisininkas. Buvęs advokatas tikina,  ad greičiausiai nebūtų pradėjęs rašyti knygų, jei nebūtų tapęs teisininku. Būtent vienos istorijos teisme įkvėptas, jis ėmė rašyti ir dabar jo knygos verčiamos į 40 kalbų bei yra tarptautiniai bestseleriai. Pagal devynias jo parašytas istorijas sukurti filmai. Detektyvų ir trilerių gerbėjai Lietuvoje taip pat mėgsta šio autoriaus istorijas: „Jovarų takas“, „Reketininkas“, „Kamino sala“, „Firma“, „Bendradarbis“ ir kitas. „Gaidžio“ baras“ – naujausia autoriaus knyga.

    J. Grisham studijavo Teisės mokykloje ir 10 metų vertėsi advokato praktika. Įkvėptas vienos istorijos teisme, parašė pirmąją knygą. Tačiau kur kas didesnę šlovę jam pelnė antroji –
    „Firma“, kuri vėliau tapo ir kino filmu ir TV serialu.

    Rašytojas mėgsta beisbolą, yra pastatęs 6 beisbolo laukus, kuriuose treniruojasi daugybė vaikų, dažnai aukoja labdarai.

  • Andrew Mayne. Biologas

    biologasIliuzionisto ir vieno garsių trilerių rašytojų Andrew Mayne romanas „Biologas“ supažindina su profesoriumi Teo Krėjumi, kuriam teks ne tik aiškintis žiaurų nusikaltimą, bet ir pačiam gelbėti savo kailį. 

    Profesorius Teo Krėjus išmoko matyti tam tikras struktūras ten, kur kiti mato tik chaosą. Kai kažkur giliai Montanos miškuose randami sudarkyti kūnai ir policijos pareigūnai aklai bando rasti bent menkiausią užuominą, Teo mato kai ką, ko jie nepastebėjo. Kai ką nenatūralaus. Kai ką, ką tik jis gali sustabdyti. 

    Kaip bioinformatikos specialistas, Teo kur kas daugiau žino apie skaitmeninius kodus ir mikrobus nei apie tamsius teismo ekspertizės menus. Tačiau kelionė į Montaną įvelia Teo į vieno iš jo buvusių studentų kruvino nužudymo tyrimą. Kai į dienos šviesą ištraukiama vis daugiau detalių ir kūnų, vietiniai policijos pareigūnai nusprendžia, kad žudikas yra įniršęs grizlis arba… Teo. 

    Bandydamas likti bent žingsniu priekyje nei policija Teo turi pasinaudoti visa savo moksline įžvalga, kad atskleistų žudiko tapatybę. Ar jam pavyks veikti taip pat gudriai, kaip siaubūnui, kurį jis medžioja? Ar Teo pagaus žudiką anksčiau nei pats taps jo grobiu?

    Andrew Mayne – amerikiečių iliuzionistas, rašytojas, TV šou Don’t Trust Andrew Mayne (Nepasitikėkite Andrew Mayne) kūrėjas ir vedėjas. Pirmą kartą į turą aplink pasaulį jis išvyko būdamas paauglys, yra dirbęs su garsiausias pasaulio iliuzionistais, tarp jų David Blaine ir David Copperfield. Daugelis jo knygų tampa bestseleriais, daugiausia rašo paslaptingas detektyvines istorijas, yra parašęs keletą knygų apie magijos meną. 

    Knyga „Biologas“ yra pirmoji iš serijos apie Teo Krėjų, autorius yra parašęs dar dvi šios serijos knygas „Looking Glass“ ir „Murder Theory“. 

  • Antanas Strazdas. Einu žeme, skrendu vėju

    strazdasSudarė, įvadinį straipsnį parašė Brigita Speičytė, garso įrašus įskaitė Algirdas Latėnas.

    Strazdo kūrybos originalumą lemia panaši kaip ir poeto biografijoje ribų peržengimo energija.

    Puikiai pažinojęs lietuvių sakytinę kūrybą (liaudies dainas) ir savojo meto rašytinę kūrybą, Strazdas savo eilėse sukūrė unikalią jų formų stilistinę dermę. Lietuvių poetinės kalbos „meistravimas“ buvo vienas iš Strazdo, lietuvių pasaulietinės poezijos pirmeivio, uždavinių.

  • Przemyslaw Wechterowicz. Būti tigru

    tigruŠa! Tik pažvelkit, ką matom. Jis didelis, dryžuotas, o nasrai pilni sniego baltumo dantų. Jau žinot, kas tai? Taip, tai...

    TIGRAS.
    O būti tigru – išties nuostabus dalykas. Nori sužinoti, kaip atrodo mano diena? Kuo greičiau atsiversk šią knygelę ir sužinosi, ką veikia, kaip pokštauja ir ką mėgsta tikrų tikriausi TIGRAI!

  • Katherine Rundell. Vilkų mergaitė

    mergaiteKnyga „Vilkų mergaitė“ – tai į klasikinius vaikų literatūros kūrinius besilygiuojantis anglų vaikų rašytojos Katherine Rundell pasakojimas apie drąsą, kovą ir nuotykius apsnigtuose Rusijos miškuose dvidešimtojo amžiaus pradžioje.

    Feodora ir jos mama gyvena sniegu užverstuose Rusijos miškuose, name, pilname maisto ir židinių. Už dešimties minučių kelio esančios koplyčios griuvėsiuose gyvena vilkų gauja. Feodoros mama yra vilkų užkalbėtoja, o Feo šio meno dar tik mokosi. 

    Vilkų užkalbėtojas yra visiška priešingybė gyvūnų dresuotojui. Užkalbėtojas moko gyvūną kovoti už save, slėptis, bėgti ir saugotis žmonių. 

    Kai Rusijos kariuomenės žiaurumas ima kelti grėsmę Feo gyvybei, ji neturi kitos išeities – tik bėgti. „Vilkų užkalbėtoja“ – tai istorija apie pasipriešinimą, kovą, apie sugebėjimą apginti tai, kuo tiki ir ką myli. Ir, žinoma, tai istorija apie vilkus.

    „Vilkų užkalbėtoja“ turi viską, tai tikrai įtraukianti knyga, gražiai parašyta, labai savita ir vis dėlto sukurianti tą jau pažįstamos, pripažintos klasikos jausmą.“

    Jacqueline Wilson, rašytoja, knygų „Lilė nori būti viena“ ir „Bučinys“ autorė

    Katherine Rundell (g. 1987 m.) – anglų vaikų rašytoja, lietuviškai yra išleista jos knyga Stoglaipiai, sulaukusi kritikų ir skaitytojų pripažinimo, pelniusi rašytojai nemažai apdovanojimų, knyga buvo įtraukta ir į trumpąjį Karnegio medalio apdovanojimų sąrašą.

    K. Rundell gimė Kento mieste Anglijoje, gyveno Zimbabvėje, kur jos tėtis dirbo diplomatinį darbą. Kai Katherine Rundell buvo keturiolikos, šeima persikėlė į Briuselį. Rašytoja iki šiol prisimena, kokį kultūrinį šoką ji patyrė atvykusi į Belgiją, kur pirmą kartą susidūrė su europiečių paauglių kultūra - niekas čia nelaipiojo medžiais, nevaikščiojo basomis bei nerengė plaukiojimo varžybų, kaip ji tai darydavo Zimbabvėje. 

    Laisvalaikiu rašytoja mėgsta vaikščioti lynu, laipioti namų stogais ir daryti saulutes, nes „jos veikia panašiai kaip skaitymas – apverčia pasaulį aukštyn kojomis ir užgniaužia kvapą“. 

    Rašytoja yra Oksfordo universiteto Visų Šventųjų koledžo mokslinė bendradarbė. Pirmąją knygą išleido 2011 metais. 

  • William Joyce. Olio odisėja

    Odiseja– Labiausiai šiame kambaryje, name, šalyje ir visoje Žemės visatoje, ir kosmose, ir visose tose vietose, apie kurias mudu dar net nežinom, aš mėgstu...

    – Ką?!

    Bilis pažvelgė į Olį ir nusišypsojo:

    – Tave.

    Ar žinote, kaip atrodo tobula Bilio ir jo mėgstamiausio žaisliuko Olio diena? 

    Bičiuliai mažyliauja, leidžiasi į smagiausius nuotaikius, o kai berniukas užmiega, Olis tampa Bilio planetos saugojimo meistru. Kai draugai kartu, laikas bėga 377 kartus greičiau! Bet jie nė nenutuokia, kad kiekvieną žingsnį stebi piktojo klouno Zozo baisūnai: jie grobia vaikų mėgstamiausius žaisliukus! 

    Geriausi draugai leidžiasi į patį didžiausią nuotykį, kuriame jų laukia slaptų slapčiausia naktinė gelbėjimo iš pavojų operacija!?

  • Jolita Zykutė. Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo

    karalaiteNors karalaitė – dar visai maža mergaitė, ji jau rūpinasi karalystės reikalais. Tiesa, padedama Visų reikalų ministro ir taksiuko Tapio. Tačiau vienas rytas sujaukia visos karalystės gyvenimą: Jos Didenybė pakviesta dalyvauti pasaulio karalaičių grožio konkurse! Užuot mokiusis skaityti ir groti fortepijonu, karalaitė dienų dienas lavina grakščią eiseną ir šypsosi prieš veidrodį. Ji net pamiršo valdymo klausimus ir ištikimąjį bičiulį Tapį! Karalystės gerovė pakibo ant plauko: ar mergaitė suvoks, kad už grožį daug svarbiau išmintis ir kilnumas?