• Ričardas Gavelis. Paskutinioji žemės žmonių karta

    kartaRičardas Gavelis – išskirtinė asmenybė ir vienas ryškiausių Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės pradžios laikotarpio rašytojų. Jo knyga „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ pirmą kartą buvo išleista 1995 metais. Tai gaveliškai apokaliptinis romanas, kuriame pinasi septynios istorijos, griaunančios gyvenimus ir... Vilnių.

    Romanas „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ apibūdinamas kaip proza parašyta juodoji poezija. Čia pasakojama apie septynis atskirus personažus, tačiau jie patys ir jų istorijos yra susijusios, susipynusios ir, nepaisant to, kur jie gyvena, kur vyksta veiksmas, viskas galiausiai grįžta į Vilnių. Autorius tuos personažus vadina avatarais, taip duodamas skaitytojui užuominą, kaip stipriai yra susijusios visos istorijos. Avataras – tai induizmo mitologijoje vartojamas žodis, kuris apibūdina skirtingus vienos dievybės įsikūnijimus.

    Visi knygos „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ personažai, kaip ir būdinga Gaveliui, linkę į susinaikinimą ir į sunaikinimą. Saulius Kepenis siekia kuo daugiau žmonių užkrėsti AIDS, Rita Valkus – lietuvių kilmės amerikietė, nori parvežti į Vilnių radioaktyvaus metalo. Dar yra Seimo deputatė, apie seksą svajojantis kunigas ir kiti. Vizijų, haliucinacijų ir dramatiškos tikrovės kupinas pasakojimas vietomis išsiskiria giliomis filosofinėmis įžvalgomis, o vietomis brutalumu, netikėtais fantazijos vingiais ir atpažįstamais istoriniais įvykiais.

    Kai kurie literatūros specialistai ir kritikai R. Gavelio romaną „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ laiko net stipresniu nei rašytoją išgarsinęs „Vilniaus pokeris“.

    Ričardas Gavelis (1950–2002 m.) – rašytojas, dramaturgas, fizikas, vadinamas vienu ryškiausių Lietuvos postmodernizmo rašytojų, išgarsėjo romanais „Vilniaus pokeris“ ir „Vilniaus džiazas“.

    Gimė ir gyveno Vilniuje, tačiau vėliau su tėvais išsikėlė gyventi į Druskininkus. Čia baigė mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą, kur studijavo fiziką. Dirbo Mokslų akademijos Fizikos institute. Nuo 1978 metų atsidėjo tik rašymui. Dirbo žurnaluose „Mokslas ir gyvenimas“, „Pergalė“, vėliau, jau atkūrus nepriklausomybę, bendradarbiavo su dienraščiu „Respublika“ ir savaitraščiu „Veidas“.

    Jo kūryboje gausu provokuojančių scenų, siužetai dažnai paremti realiais istoriniais įvykiais, kurių tikrovė dažniausiai paklaidinama drąsiose autoriaus fantazijose.
    R. Gavelio knygos išverstos į latvių, lenkų, baltarusių, anglų, prancūzų, vokiečių, suomių ir kitas kalbas. Užsienyje jo kūryba dažnai lyginama su tokiais kūrėjais kaip F. Kafka, G. Orwell, W. Faulkner.

  • Mary Higgins Clark. Vienui viena

    viena„Kai keleiviai ėmė skirstytis linkėdami vienas kitam geros kelionės, jie nežinojo, kad mažiausiai vienas jų Sautamptono gyvas nepasieks.“

    Į pirmąją kelionę aplink pasaulį išplaukęs kruizinis laineris „Karalienė Šarlotė“ turėjo priblokšti keleivius aukščiausio lygio prabanga. Ryškiausia pirmosios kelionės žvaigžde tapo ledi Emilė Heivud. Turtinga 86-erių moteris viešai pažadėjo į kelionę pasiimti neįkainojamą smaragdų vėrinį, pasak legendos, kitados priklausiusį pačiai Egipto karalienei Kleopatrai. Ledi Em neslėpė, kad po kelionės šį unikalų vėrinį ketina perduoti Smitsono institutui, tačiau ši žinia sužavėjo ne visus. Kelionės išvakarėse žiniasklaida pranešė, kad į Kleopatros vėrinį nusitaikė akiplėšiškomis vagystėmis išgarsėjęs ir Interpolo ieškomiausiu nusikaltėliu paskelbtas Tūkstantveidis Žmogus.

    Laivo savininkas Gregoris Morisonas tikėjosi, kad kelionė bus tobula, o turtuolių grietinėlei priklausantys svečiai patirs aibę nepakartojamų įspūdžių. Tačiau trečią kelionės dieną ledi Em buvo aptikta negyva savo kajutėje, o jos vėrinys pradingo. Kuris keleivis yra tikrasis žudikas? Kieno rankose atsidūrė vėrinys? Kas taps kita nusikaltėlio auka?

    Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, g. 1927 m.) – JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, vertinami skaitytojų ir kritikų visame pasaulyje, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark yra daugelio prestižinių premijų laureatė, JAV detektyvų rašytojų asociacijos prezidentė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

  • Fiona McIntosh. Paprastų svajonių dvelksas

    dvelksmasNuo Provanso laukų iki okupuoto Paryžiaus gatvių: „Prarastų svajonių dvelksmas“ – nepaprasta, jaudinanti istorija, kupina veiksmo ir nuotykių, sudaužytų širdžių ir aistros, pasiaukojimo ir išdavystės.

    1942-ieji, vokiečių okupuota Prancūzija. Liukas, kurį įsūnijo žydų šeima, valdanti levandų laukus Prancūzijos Alpių papėdėje, susiduria su baisia realybe: jo mylimi artimieji išvežami į darbo stovyklą. Jis netenka visko: artimųjų, namų, savųjų levandų...

    Lizetė, mergina iš Londono, paprasta padavėja, vokiečio ir prancūzės dukra, užverbuojama tapti specialiųjų operacijų agente Prancūzijoje. Jos tikslas – užkariauti įtakingo vokiečių pulkininko širdį ir rinkti duomenis britų žvalgybai. Nei Liukas, nei Lizetė nenumano, kad jiems lemta susipažinti.
    Jie susitinka, kad drauge kovotų Prancūzijos pasipriešinimo gretose, tuo tarpu vokiečių generolai planuoja pakeisti istorijos tėkmę. Ar tokiomis aplinkybėmis žmogus gali kuo nors pasitikėti? Nedaug trūksta, kad Liuko ir Lizetės jausmai juos išduotų, nes didžiausią pavojų kelia ne kas kita, o jų meilė.

    Fiona McIntosh (g. 1960) – populiari australų rašytoja. Gimė Anglijoje, jos vaikystė prabėgo keliaujant po Afriką. Sulaukusi devyniolikos Fiona išvyko į Paryžių, vėliau persikėlė į Australiją.

    „McIntosh sukurta istorija nukelia tiesiai į Paryžių, okupuotos šalies širdį, į bombarduojamą Londoną ir svajingą Pietų Prancūziją... Sunku susilaikyti ir neversti puslapių greičiau.“ – InDaily

  • Violeta Palčinskaitė. Paslapties Babilonai arba aš tau siunčiu labų dienų

    babilonaiAntrąją „Babilonų“ knygą pavadinau „Paslapties babilonai“. Nes visas mūsų gyvenimas yra paslaptis: gimimas, mirtis ir kiekviena diena. Juk atsibudę rytą dar nežinome, kuo ta diena baigsis.
    Violeta Palčinskaitė

    Garsi poetė, dramaturgė, trisdešimties knygų autorė Violeta Palčinskaitė prieš ketvertą metų išleido atsiminimų knygą „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“, nors buvo tvirtai sau pažadėjusi niekada nerašyti memuarų. Knyga sulaukė didelio skaitytojų dėmesio ir galbūt jis labiausiai paskatino poetę grįžti prie šio žanro.

    Knygoje sutinkame būrį žinomų kūrėjų, kartu su autore keliaujame po Lietuvą ir pasaulį, patenkame į netikėčiausias situacijas. Čia „veikia“ ir Paulius Širvys, Juozas Miltinis, Donatas Banionis bei užsienio rašytojai, su kuriais poetei teko susitikti įvairiausiomis aplinkybėmis.
    Su puikiu humoru papasakota kelionė laiku iliustruota eilėraščiais. Čia pateikiamos gyvenimiškos istorijos, kurių liudininkė, o dažnai ir dalyvė yra pati rašytoja, leis skaitytojui ne tik patirti tikrą skaitymo malonumą, bet ir rasti atsakymą į dažnai užduodamą klausimą: iš ko, kaip gimsta nesenstantis eilėraštis?

  • Daina Opolskaitė. Dienų piramidės

    piramidesNovelių rinkinys „Dienų piramidės“ – tai antrasis rašytojos Dainos Opolskaitės smulkiojo žanro kūrinių rinkinys. Autorė apnuogina žmogų, jo būtį ir buitį, novelėse pinasi realybė ir mistika. 
    Pastaraisiais metais daugiausiai paaugliams rašiusi autorė geriausias noveles sudėjo į rinkinį, kuriame skaitytojai ras ir novelę „Grotos“, 2018 metais pelniusią rašytojo Antano Vaičiulaičio premiją, ir novelę „Ateik per ledą“, laimėjusią Jurgio Kunčino literatūrinę premiją. Knygoje „Dienų piramidės“ rasite ir kitas D. Opolskaitės noveles, kai kurios iš jų jau buvo spausdintos literatūriniuose ar kultūriniuose leidiniuose. 
    Autorė itin jautri kalbos niuansams, todėl novelėse galima gėrėtis įgimtu jos kalbos jausmu, kuris padeda kalbai atgyti - kartais atsikratyti nereikalingo literatūriškumo, o kartais apsigobti juo ir užburti skaitytoją. D. Opolskaitei būdinga rami ir taikli pusiausvyra tarp kasdienybės, to, kas regima ir apčiuopiama bei mistikos – magiškojo realizmo, neapaaiškinamumo. Novelėse autorė gvildena žmogiškosios būties klausimus, čia išaukštinamas pats gyvenimas, ieškoma to, kas laikina ir to, kas amžina, klausomasi Dievo ir likimo, kalbama apie asmenybės laisvę, meilę ir laimę. 

  • Noah Gordon. Savi keliai

    keliaiVieną rytą Roberta Dž. (Erdžė) Koul, pažvelgusi į veidrodį, supranta, kad jos gyvenimas nėra toks, kokio troško, ir dėl naujų pokyčių reikės nemažų pastangų...

    Atsisakiusi karjeros perspektyvų ir sugriuvusios santuokos prisiminimus palikusi Bostone, ji persikelia į mažą miestelį ir įkuria savo kliniką. Ryžtinga ir atkakli moteris stengiasi, kad apylinkės žmonėms laiku būtų suteikiamas kokybiškas gydymas ir skubioji pagalba. Atgaiva po sunkaus darbo jai tampa turtinga kalvoto krašto gamta, nauji draugai ir kaimynai. Graži pažintis su Deividu Markusu ir jo dukra Sara pažadina ilgai puoselėtą viltį sukurti šeimą, tačiau netrukus Erdžei tenka spręsti sunkią dilemą – pagelbėdama į keblią padėtį patekusiai Sarai, ji prarastų mylimąjį, o atsisakiusi mergaitei padėti, išduotų save ir savo pašaukimą. Ar įmanomas tinkamas pasirinkimas?

    Noah Gordono trilogija subūrė ištikimų skaitytojų būrį. Šie ir kiti istoriniai rašytojo romanai pelnė ne vieną premiją, yra vertinami viso pasaulio skaitytojų ir kritikų.

    „Įtraukiantis pasakojimas apie moters gyvenimą ir įvairiapusį požiūrį į sudėtingus moralinius klausimus, nuolat iškylančius šiuolaikinėje medicinos praktikoje.“

  • Erika Amber. Melo kaina

    kainaNepaisydami Bostoną užklupusio žiemos speigo, miesto gyventojai, prieš sėsdami prie Kūčių stalo šiltuose jaukiuose namuose, skubėjo užbaigti paskutinių darbų. Delija Kolins irgi skubėjo namo prieš atostogas. Kad ir kaip jai buvo liūdna, kad ir kokia bedugnė tuštuma žiojėjo jos širdyje, moteris vylėsi, kad bent šį vakarą pajėgs atsipalaiduoti. Tikėjosi nors akimirkai nustumti į šalį vienuolika metų širdyje nešiojamą skausmą ir pajusti norą gyventi. Bent trumpam susigrąžinti viltį, kad vieną dieną jos gyvenimas grįš į įprastas vėžes.

    Tuo metu kitame miesto gale Klaidas Stifvoteris laukė iki paskutinės minutės, kad niekieno nepastebėtas galėtų palikti biurą. Jis troško vienui vienas užsidaryti tuščiuose namuose ir viskyje paskandinti skausmą. Jis vis dar nebuvo atsigavęs po žmonos mirties.

    Tą lemtingą dieną Delija ir Klaidas susitiks akis į akį su savo demonais – du svetimi žmonės gaus po aukso spalvos voką be adreso. O tame voke – kruopščiai saugota jų paslaptis.

    Ar tikrai dėl meilės žmogus gali išdrįsti padaryti bet ką? Kam gali pasiryžti, kad išsaugotų didžiausią savo paslaptį?

  • Erika Umbrasaitė. Moteris katė ir jaunas mėnulis

    moterisĮveikusi vėžį, rašytoja nusprendė viską gyvenime pradėti nuo nulio. Ji pasiryžo išpildyti seną svajonę ir iškeisti sostinės šurmulį į mažo kaimelio Prancūzijos pietvakariuose ramybę. Apie šią šalį ji svajojo nuo vaikystės ir nusprendė, kad atėjo laikas šį sumanymą įgyvendinti. Kaip pati juokauja, daugelis važiuoja į užsienį užsidirbti, o ji vyko… išleisti Lietuvoje uždirbtų pinigų, nes pirmieji įsikūrimo mėnesiai naujoje šalyje pareikalavo asmeninių santaupų. Tačiau čia ji galėjo išpildyti seną savo svajonę - atidaryti meno galeriją.
    Susipažinusi ir susigyvenusi su prancūziško gyvenimo ritmu, Erika Umbrasaitė įspūdžius sudėjo į trečiąją savo knygą „Prancūzija Mon Amour“. Tai pasakojimas apie prancūzišką gyvenimo būdą ir kaip prie jo sekėsi pritapti lietuvei. Knygoje pasakojama kaip mėgautis mažais gyvenimo teikiamais malonumais ir mažiau galvoti apie ateitį. Knyga skirta tiems, kurie nori išmokti gyventi čia ir dabar. 
    Į Prancūziją moteris išvyko su savo gyvenimo draugu Jurgiu Juciumi ir sūnumi Jokūbu. Sūnaus tėvas, ir buvęs Erikos Umbrasaitės vyras, Ričardas Jarmalavičius visuomet buvo greta, lankydavo sūnų Prancūzijoje. Autorė juokauja, kad jie tarsi prancūziška šeima – ji ir trys jos vyrai.

  • Ramunė Murauskienė. (Ne)tobulos paauglystės užrašai

    uzrasai„Jei tavo vaikai dar maži, skaityk ir ramiai ruoškis paauglystei. Kai žinosi tam tikrus paauglystės ypatumus, pasitiksi ją išmintingai: ne su gėlių puokšte, bet ir ne su šautuvu. Paauglystė - tai ne karas. Jei tu jau gyveni bent su vienu paaugliu ir tai nėra tavo vyras, skaityk knygą su meile sau ir vaikui.“
    Ramunė Murauskienė 

    Paauglystė. Vieni šio vaikų raidos periodo paniškai bijo, kiti nerimauja, ar pajėgs susidoroti su laukiančiais iššūkiais. Psichologė ir švietimo specialistė Ramunė Murauskienė knygoje „(Ne)tobulos paauglystės užrašai“ siūlo neapykantą ir susierzinimą pakeisti dėmesingumu ir meile – galbūt taip pavyks susikalbėti su sparčius pokyčius išgyvenančiomis atžalomis?

    Trečioji autorės knyga „(Ne)tobulos paauglystės užrašai“ – tai kvietimas užaugti patiems suaugusiems. Juk mažus gali auginti tik dideli. „Problemų su paaugliais turi tik „maži“ tėvai“, – intriguoja Ramunė Murauskienė.

    Pabandykime į santykius su paaugliu žiūrėti per pasitikėjimo prizmę. Nes, jei tai bus karas - nugalėtoju nebus. Mylėkime. Pasitikėkime savo intuicija. Patraukime protą. Mes nė nenutuokiame kokie svarbūs, reikalingi ir mylimi kažkam esame. Ruošiantis paauglystei nesistenkime apsiginkluoti racionalių argumentų pabūklais. Žvelkime į tai, kaip į įspūdingą vaiko transformaciją.

    Knyga skirta ir paauglius auginantiems, ir mažesnių vaikų turintiems tėvams – visiems neišvengiamai ateis laikas suaugti. „(Ne)tobulos paauglystės užrašai“ padės pasiruošti šiam periodui ir, galbūt, laukti jo be nerimo, įtampos ir baimės. Juk kai vaikų paauglystė praeis, mes, tėvai, būsime brandesni ir sąmoningesni. Pamatysime, kad viskas yra ir bus gerai.

    Aktyviai televizijos ir radijo laidose dalyvaujanti trijų vaikų mama, lektorė, psichologė Ramunė Murauskienė – ne vienos knygos apie netobulumą autorė. Moteris jau anksčiau parašė knygas „(Ne)tobulos moters užrašai“ ir „(Ne)tobulos mamos užrašai“. Jose autorė nesiekė pateikti galutinių atsakymų ir instrukcijų, bet norėjo pasidalinti moteriškų išgyvenimų ir vaikų auginimo patirtimi. Tai autentiški ir kasdieniški potyriai, kuriuose daugiausiai dėmesio skiriama meilei – tiek sau, tiek aplinkiniams.

  • Zygmunt Bauman, Rein Raud. Savasties praktikos

    praktikosDviejų iškilių XX–XXI amžiaus mąstytojų pokalbiai apie šiuolaikinio žmogaus savimonę ir savasties paieškas. Zygmunt Bauman ir Rein Raud diskutuoja knygoje „Savasties praktikos“.

    Šiuolaikinis suvokimas apie žmogų atėjo iš daugybės skirtingų mokyklų ir mąstytojų. Mes nustojome save matyti kaip stabilius ir nedalomus. Dabar suvokiame save kaip nuolat kintančias, iš naujo save atrandančias ir suprantančias būtybes, kurioms svarbus buvimas tarp kitų, buvimas socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Vienas iš neaiškiausių ir nenuspėjamiausių dalykų – pasaulis, kuriame gyvename. Nieko čia negalime laikyti savaime suprantamu dalyku. Gyventi ir dorotis su nuolatiniais pokyčiais yra iššūkis, tačiau tai atveria ir naujas galimybes.

    Netikrumas gali būti tiek išlaisvinantis, tiek slegiantis. Kaip mes suprantame savo vietą šiame pasaulyje? Ar mūsų kaip žmonių gyvenimas yra nulemtas genetinio palikimo, socialinių aplinkybių ir kultūros, ar mes esame laisvi rinktis? Kaip pasireiškia savimonė? Ar ji vystosi taip pat nepriklausomai nuo kultūrų ir laikmečio? Ar vis dėlto tai sociokultūrinė konstrukcija, kuri negali būti atskirta nuo istorinio konteksto? Ar savimonės modeliai fundamentaliai keičiasi dabartiniame pasaulyje? Ar naujosios technologijos suteikia mums daugiau autonomijos ar verčia atsisakyti laisvių, kurias turime?

    Tai tik nedidelė dalis klausimų, kuriuos knygoje „Savasties praktikos“ aptaria filosofai Zygmunt Bauman ir Rein Raud. Įtraukiantis ir intriguojantis jų dialogas, kuriame jie remiasi savo socialinėmis, filosofinėmis, kultūrinėmis kompetencijomis, atskleidžia abiejų požiūrį į tai, kaip savimonė kuriama per socialines praktikas, per kalbą, pastangas save pateikiant ir realizuojant bei bendraujant su kitais.

    Knyga „Savasties praktikos“ – tai itin reikšmingas tekstas, padedantis suprasti savasties sudėtingumą šiuolaikiniame pasaulyje.

    Zygmunt Bauman (1925–2017 m.) – Lenkijos sociologas, filosofas, vienas žymiausių XX a. antros pusės postmoderniojo vartotojiškumo teoretikų. Zygmuntas Baumanas parašė 57 knygas, daugiau nei 100 straipsnių, kuriuose daugiausia nagrinėjo tokias temas kaip globalizacija, modernybė, postmodernizmas, vartotojiškumas, moralė. Daugelis jo knygų tapo tarptautiniais bestseleriais ir buvo verčiamos į daugiau nei 30 kalbų.

    Rein Raud (g. 1961 m.) – Estijos rašytojas, filosofas, vertėjas, taip pat kultūrologas ir japonologas. Jis yra Helsinkio universiteto pasaulio kultūrų fakulteto profesorius bei Europos japonų studijų asociacijos prezidentas.

    Yra išleidęs poezijos rinkinių, esė, apdovanotas literatūrinėmis premijomis bei pelnęs valstybinių apdovanojimų. Aktyvus Estijos visuomenės, kultūros veikėjas, rašo straipsnius šalies dienraščiams, kritikuoja nacionalizmą.

    Neseniai pelnė Estijos nacionalinę mokslo premiją už knygas „Savaties praktikos“ ir „Meaning in Action: Outline of an Integral Theory of Culture“.

  • Donatas Sauka. Apie laiką ir save

    saukaIšskirtiniu Donato Saukos knygos bruožu ir laikyčiau asmeniškumo ir visuotinumo (kiek jis mums apskritai prieinamas) sąlyčius. Liudijama tai, kas patirta, išgyventa, prie ko prisiliesta. Kartu suvokiant, kad tai, kad patirta, patirta ir iš bendrojo laiko, tekusio tuo laiku gyvenusiems, dirbusiems, mylėjusiems, vienaip ar kitaip pasirinkusiems žmonėms. Donato Saukos knygą „Apie laiką ir save“ laikau savitu ir vertingu intelektualiniu kūriniu. Priskiriu jį ir prie humanistikos šaltinių, apibūdinančiu kaip skvarbų kultūrinės atminties tekstą.

    Prof. dr. Viktorija Daujotytė

  • Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos

    sovŠis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidinys savotiškai apjungia enciklopediją ir istoriją, straipsnių rinkinio ar kolektyvinės monografijos žanrus. Veikalas apima istorijos, sociologijos, politologijos, estetikos ir kitus giminingus požiūrius į tyrimo objektą - sovietinio laikotarpio lietuvių literatūrą. Tai, kas apie sovietinio laikotarpio lietuvių literatūrą enciklopedijoje būtų pasakojama konstatuojant, čia aptariama gerokai plačiau ir daugiareikšmiškai, nevengiant probleminių temos aspektų.

    Knyga „Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos“ skiriama ir akademinei bendruomenei, ir su sovietmečio kultūra susipažinti norintiems žmonėms. Šio sintetinio veikalo autoriai parodo, kaip keitėsi pats sovietmetis ir literatūros kūrimo sąlygos, jos vieta ir galia visuomenėje. Kokie reiškiniai ir sąvokos leidžia atrakinti šį vis labiau aiškinimų reikalingą laikotarpį? Kaip sovietmečio ideologinėmis sąlygomis funkcionavo universalūs kultūros kodai - humoras, groteskas ar mitas?

    Knyga moko atpažinti propagandinę naujakalbę ir adekvačiai skaityti ideologinius tekstus. Tai universalus įgūdis, kuris reikalingas kiekvienoje epochoje.