• Donatas Sauka. Apie laiką ir save

    saukaIšskirtiniu Donato Saukos knygos bruožu ir laikyčiau asmeniškumo ir visuotinumo (kiek jis mums apskritai prieinamas) sąlyčius. Liudijama tai, kas patirta, išgyventa, prie ko prisiliesta. Kartu suvokiant, kad tai, kad patirta, patirta ir iš bendrojo laiko, tekusio tuo laiku gyvenusiems, dirbusiems, mylėjusiems, vienaip ar kitaip pasirinkusiems žmonėms. Donato Saukos knygą „Apie laiką ir save“ laikau savitu ir vertingu intelektualiniu kūriniu. Priskiriu jį ir prie humanistikos šaltinių, apibūdinančiu kaip skvarbų kultūrinės atminties tekstą.

    Prof. dr. Viktorija Daujotytė

  • Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos

    sovŠis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidinys savotiškai apjungia enciklopediją ir istoriją, straipsnių rinkinio ar kolektyvinės monografijos žanrus. Veikalas apima istorijos, sociologijos, politologijos, estetikos ir kitus giminingus požiūrius į tyrimo objektą - sovietinio laikotarpio lietuvių literatūrą. Tai, kas apie sovietinio laikotarpio lietuvių literatūrą enciklopedijoje būtų pasakojama konstatuojant, čia aptariama gerokai plačiau ir daugiareikšmiškai, nevengiant probleminių temos aspektų.

    Knyga „Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos“ skiriama ir akademinei bendruomenei, ir su sovietmečio kultūra susipažinti norintiems žmonėms. Šio sintetinio veikalo autoriai parodo, kaip keitėsi pats sovietmetis ir literatūros kūrimo sąlygos, jos vieta ir galia visuomenėje. Kokie reiškiniai ir sąvokos leidžia atrakinti šį vis labiau aiškinimų reikalingą laikotarpį? Kaip sovietmečio ideologinėmis sąlygomis funkcionavo universalūs kultūros kodai - humoras, groteskas ar mitas?

    Knyga moko atpažinti propagandinę naujakalbę ir adekvačiai skaityti ideologinius tekstus. Tai universalus įgūdis, kuris reikalingas kiekvienoje epochoje.

  • Gražina Sviderskytė. Lituanica. Nematoma pusė

    LituanicaŽurnalistės, dokumentinių filmų kūrėjos ir rašyt ojos Gražinos Sviderskytės knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ pasakoja apie vieną geriausiai žinomų ir drauge vieną painiausių Lietuvos istorijos įvykių. 

    Knygoje „Lituanica. Nematoma pusė“ pateikiama kol kas išsamiausiai ir kruopščiausiai išnagrinėta Lituanicos istorija. Autorė pasakoja istoriją, tuomet aprėpusią tris valstybes – Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją ir Lietuvą. Ji pati apsilankė daugiau nei dvidešimtyje archyvų ir perskaitė tūkstančius dokumentų, tarp kurių nemažai iki šiol apskritai neskelbtų ir netyrinėtų šaltinių. Septynerius metus atidaus darbo ir paieškų G. Sviderskytė sudėjo į knygą „Lituanica. Nematoma pusė“.

    Pasakojimas aprėpia ne tik skirtingas vietoves, bet ir ilgą laiko tarpą, daugybės asmenybių gyvenimus. Nuo 1933 iki šių laikų, nuo pačių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno iki daugybės iki šiol neįvardytų politikų, diplomatų, karininkų, policininkų, rezistentų... Čia įvykiai sudėlioti tarsi politiniame trileryje, todėl skaitytojai išgyvens visą dramą ir visas emocijas, kurias patyrė tiek patys lakūnai, tiek su jų skrydžiu susiję ar net visai atsitiktiniai žmonės. 

    Dariaus ir Girėno skrydis turėjo pakeisti Lietuvos istoriją, tautos likimą, tačiau paslaptinga ir nesėkminga skrydžio pabaiga paliko daugybę klaustukų bei sukūrė mitą, savotišką pasaką, kuri sklinda iš lūpų į lūpas, aplipdama daugybe nebūtų detalių ir painių spėlionių. 

    Knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ iki galo neatskleis Lituanicos paslapties. Kartais net kruopščiausi tyrimai ir šaltinių paieškos neleidžia surasti tiesos, kurią slepia istorija. Tiesa, šioje knygoje ta Lituanicos paslaptis bus išgryninta ir liks tik vienas neatsakytas klausimas. Didžioji dalis nematomos pusės bus apšviesta ir paaiškinta. 

    Knyga iliustruota nuotraukomis ir dokumentų faksimilėmis. 

    Gražina Sviderskytė (g. 1973 m.) – televizijos žurnalistė, istorikė, istorinių bei dokumentinių filmų kūrėja. Yra parašiusi tris knygas ir sukūrusi dvidešimt dokumentinių filmų. Jos knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ buvo įvertinta Lietuvos mokslo tarybos stipendija ir Lietuvos mokslų akademijos premija.
    G. Sviderskytė baigė studijas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, vėliau Prancūzų kultūros centre ir  Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Dirbo LRT televizijoje reportere, užsienio informacijos redaktore. Taip pat buvo LRT laidos „Labas rytas“ reporterė ir laidos vedėja, laidos „Lietuvos ryto“ televizija“ reporterė ir vedėja, LNK žinių vedėja ir korespondentė. Dirbo VU Žurnalistikos instituto CNN studentų biuro dėstytoja, CNN World Report programos reportere. Buvo VšĮ „Socialiniai ir kultūros projektai“ direktorė.

  • Vytautas Landsbergis. Kačerginės paveikslėliai

    lansbergisPirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas, politikas, muzikos ir dailės tyrinėtojas Vytautas Landsbergis yra išleidęs daugiau nei 100 knygų. Viena naujausių jo knygų – memuarai „Kačerginės paveikslėliai“ - aprėpia V. Landsbergio šeimos gyvenimą nuo 1936 iki 1944 metų. 
    Knygoje „Kačerginės paveikslėliai“ publikuojamos šeimos nuotraukos ir trumpi, gyvi, kartais poetiški, o kartais labai kasdieniški memuariniai vaizdeliai. Aprašomos vaiko akimis pamatytos, pajaustos gyvenimo akimirkos, kuriose susipina ir dokumentika, ir lengva beletristika.  Kaip atrodė Kačerginė – kurortinis miestelis, kuriame Landsbergių šeima turėjo vasarnamį – vaiko akimis, kaip gyveno žmonės, kaip atrodė ir ką veikė tuometiniai Landsbergių šeimos draugai, kurie tapo iškiliomis Lietuvos asmenybėmis, keitusiomis istoriją ir kultūrą. 

    Knygoje „Kačerginės paveikslėliai“ skaitytojai pažins ir ras ne tik Landsbergių šeimą, bet ir Jablonskius, Lozoraičius, Sodeikas. Panemunėje įsikūrusiame miestelyje anuomet vasarodavo inteligentai – Balys Dvarionas, Marija Urbšienė, Marija Lozoraitienė, Prano Mašioto našlė Marija Mašiotienė. Nuotraukose ir trumpuose pasakojimuose užfiksuotos asmenybės ir akimirkos iš jų gyvenimo – tikras gyvosios istorijos lobynas. tai pasakojimas apie žmones ir darbus tų, kurie paliko gilų pėdsaką visos šalies istorijoje. 

    Vytautas Landsbergis (g. 1932 m.) – politikas, visuomenės veikėjas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.

    Gimė Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Baigė J. Gruodžio muzikos mokyklą ir įstojo į Valstybinę konservatoriją (dabar Muzikos ir teatro akademiją) Vilniuje. 

    V. Landsbergis yra išleidęs per  100 knygų, kuriose daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Jis taip pat ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat yra Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas. 

    1988 m. birželio 3 d. Vytautas Landsbergis buvo išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Steigiamajame suvažiavime – į Seimą bei Seimo Tarybą. 1993 m. steigiant Lietuvos konservatorių partiją, buvo išrinktas jos pirmininku, vėliau ne kartą perrinktas. 

    Buvo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, dvi kadencijas – Europos Parlamento narys. Yra daugelio Lietuvos ir ne vieno užsienio universiteto garbės daktaras. 

  • Kati Hiekkapelto. Bejėgiai

    bejegiaiŠiurpą keliantis detektyvinis romanas „Bejėgiai – išskirtinis, prikaustantis trileris, parašytas itin greit populiarėjančios suomių kriminalinių romanų rašytojos Kati Hiekkapelto.

    Kai ant kelio randamas negyvas vyras – greičiausiai partrenktas iš Vengrijos dirbti atvykusios merginos – policijos tyrėja Ana Feketė ima itarti, kad už šio incidento slypi daugiau, nei vien tai, kas matoma plika akimi. Ana pamažu ima narplioti šią sudėtingą bylą ir patenka į mirtiną tinklą, kur tarpsta nelegali migracija, narkotikai ir žmogžudystės. Visa tai kelia grėsmę ne tik pareigūnės įsitikinimams, bet ir jos gyvybei. 

    Anos partneris Eskas užsikasęs kitame, ne ką mažiau pavojingame tyrime. Jis aiškinasi imigrantų gaujos veiklą. Įsakymai dėl deportacijos ir reidai čia sukelia įtampą, kuri baigiasi neprognozuojamais gaujos narių ir pačių policininkų veiksmais. 

    Kai ant sniego randamas kruvinas peilis, dvi bylos tampa viena. Tokio posūkio nesitikėjo nė vienas… Spaudimui augant tampa aišku, kad Anai ir Eskui neužteks vien to, kad įstatymai yra jų pusėje.
    Kati Hiekkapelto (g. 1970 m.) – suomių rašytoja, punk dainininkė, performanso menininkė ir buvusi vaikų su specialiaisiais poreikiais mokytoja. Autorė su vaikais ir daugybe gyvūnų gyvena sename ūkyje, kuris jos šeimai priklauso šimtmečius, Hailuoto saloje, Šiaurės Suomijoje.  Pastaruoju metu ji taip pat teikia prieglobstį pavojuje atsidūrusiems menininkams.

    Pirmoji knyga apie detektyvę Aną Feketę „Kolibris“ sulaukė didelio pasisekimo, todėl autorė pratęsė jos nuotykius knygoje „Bejėgiai“, taip pat jau išleista ir trečioji serijos apie šią detektyvę dalis „The Exiled“. Jos knygos verčiamos į daugiau nei 10 kalbų, autorė laikoma viena geriausių detektyvų kūrėjų Suomijoje. 

  • Valdas Bartas. Spąstuose

    spastuoseRašytojo, žurnalisto Valdo Barto knyga „Spąstuose“ – jau ketvirtoji jo parašyta kriminalinė istorija. Šįkart žurnalistui Tadui Dirvoniui teks nenorom įsivelti į dingusios bankininko dukters paieškas ir kapstytis po praeities užkaborius.

    Žurnalistas Tadas Dirvonis visai nepageidauja būti įklampintas į dar vieną keblią istoriją. Tačiau jis ir vėl atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Nidoje nužudyto bankininko duktė dingusi, ir jis pats priverstas prisidėti prie paieškų. Tačiau žurnalistas ima justi, jog virš jo galvos pakimba juodi grėsmės debesys. Praeities šešėliai neramiai klaidžioja ir primena apie save. Kas šįkart kelia didžiausią grėsmę ir kokios tamsios Vilniaus senamiesčio paslaptys kėsinasi sudrumsti ramybę?

    Kriminalinis romanas „Spąstuose“ – tai jau ketvirtoji Valdo Barto detektyvinė knyga. Čia autoriaus gerbėjai sutiks jau pažįstamus personažus iš knygų „Vorų šokis“, „Mirtis Nidoje“ ir „Mirtina meilė“. Pastarasis romanas buvo paremtas tikrais policijos pareigūnų pasakojimais apie vieną žiaurią jų tirtą bylą. 

    Valdas Bartas (g. 1954 m., tikrasis vardas Valdas Bartasevičius) – žurnalistas, rašytojas, redaktorius. Valdas Bartasevičius yra dokumentinių knygų, prisiminimų bendraautoris. Jis prisidėjo rašant prezidento Valdo Adamkaus, verslininko, filantropo Juozo Kazicko, buvusio užsienio reikalų ministro, diplomato Antano Valionio atsiminimų knygas. 

    Taip pat rašo detektyvines istorijas. Pats autorius teigia nuo paauglystės labai mėgęs detektyvinę literatūrą, tačiau apgailestauja, kad lietuvių autorių šis žanras nėra itin mėgstamas. V. Barto įsitikinimu, daugelis rašytojų į detektyvinę, pramoginę literatūrą žiūri šiek tiek iš aukšto, nors yra nemažai autorių, kurie galėtų kurti puikias kriminalines istorijas. Prieš pradėdamas rašyti detektyvus, autorius buvo įnikęs į kompiuterinius žaidimus, tačiau tikina, kad kurti jo pamėgto žanro knygas – kur kas didesnis malonumas. 

    V. Bartasevičius Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, vėliau mokėsi Maskvos universiteto žurnalistikos aspirantūroje. Nuo 1978 metų dirbo Vilniaus universiteto žurnalistikos katedroje, o 1991–2006 m. buvo Žurnalistikos instituto dėstytojas. Dirbo „Lietuvos ryto“ dienraštyje. Buvo apžvalgininkas, specialusis korespondentas ir dienraščio korespondentas Maskvoje. 2005 metais dirbo prezidento Valdo Adamkaus patarėju. Už žurnalistinį darbą yra pelnęs Vito Lingio premiją ir apdovanotas Demokratinio spaudos fondo konkurse „Spauda stabdo korupciją“.

  • Samuel Bjork. Pelėda medžioja naktį

    peledaAntrasis Samuel Bjork detektyvas „Pelėda medžioja naktį“ narplioja paslaptingą merginos nužudymą, už kurio slypi mįslingo kulto šešėlis.

    Miške randamas iš vaikų namų pabėgusios jaunos merginos kūnas. Policija sureaguoja iškart, tačiau tai, ką jie randa nusikaltimo vietoje, šiurpina net ir visko mačiusius tyrėjus. Sunerimti tikrai yra dėl ko. Kūnas teatrališkai guli plunksnų patale.

    Bylai vadovauti imasi detektyvas Holgeris Munkas, tačiau jo komanda nepilna. Joje trūksta stipriausios grandies – detektyvė Mija Kruger vis dar neatsigauna po sesers mirties ir vis giliau klimpsta į alkoholio ir vaistų liūną. Tačiau jos bosas labiau linkęs vertinti rezultatus, o ne taisykles, todėl daro viską, kad Mija prisijungtų prie bylos tyrimo.

    Mija – puiki tyrėja, dėl savo intelekto ir empatijos galinti įsijausti tiek į nusikaltėlio, tiek į aukos vaidmenį. Kokią bylą betirtų, ji pirmiausia įsigilina į smulkiausias, iš pirmo žvilgsnio nepastebimas detales. Munkas supranta, kad šios sudėtingos bylos neišspręs be jos pagalbos.

    Munkas dar policijos akademijoje pastebėjo Mijos talentą ir pakvietė ją dirbti į jo vadovaujamą žmogžudysčių tyrimo skyrių. Jis ir pats ne be nuodėmės – jis tebemyli buvusią žmoną ir negali sau atleisti, kad skyrė šeimai per mažai dėmesio. Dėl šios priežasties emocinę krizę išgyvenanti jo duktė Miriam taip pat gali tapti paslaptingų organizacijų taikiniu...

    „Pelėda medžioja naktį“ – antroji serijos knyga, kurioje skaitytojai dar išsamiau susipažins su pagrindiniais veikėjais, jų išgyvenimais ir paslaptimis. Jie ne tik sieks išspręsti sudėtingą žmogžudystės bylą ir sustabdyti žudiką, bet ir patys dorosis su savo asmeninio gyvenimo iššūkiais.

    Samuel Bjork teigia, kad romano idėja jam kilo po akių operacijos. Po jos jis kurį laiką privalėjo gulėti ant sofos. Per tą laiką vyras žiūrėjo keisčiausius dokumentinius filmus. Vienas iš jų pasakojo apie keistą Australijos kultą „Šeima“, kuriai būdamas vaikas priklausė ir garsusis „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as. Jį sužavėjo istorija apie kulto aplinkoje praleistą vaikystę.

    „Šio kruopštaus pasakojimo įtampa auga lyg ant mielių. Bjorko istorijai reikalingų niuansų suteikia puikūs veikėjų portretai.“

    Publisher’s Weekly

    „Šis įtemptas romanas prikaustys skaitytojus nuo pat pirmo žodžio iki paskutiniųjų puslapių – tai šviežio oro gūsis perpildytoje Skandinavijos kriminalinių romanų rinkoje. Jo Nesbo gerbėjai tikrai mėgausis netobulų, bet simpatiškų veikėjų kompanija.“

  • Viktor Pelevin. iPhuck 10

    10Tikras saldainis mokslinės fantastikos mėgėjams – vieno žymiausių šiuolaikinių rusų rašytojų Viktor Pelevin knyga „iPhuck 10“ – tai romanas, kuriame dirbtinis intelektas peržengs fantazijos ribas ir sugebės įsibrauti į pačias intymiausias gyvenimo sritis.

    Porfirijus Petrovičius yra literatūrinis policijos algoritmas. Jis tiria nusikaltimus ir tuo pat metu rašo apie juos detektyvinius romanus, taip uždirbdamas pinigus policijos departamentui. Jį sunku apibūdinti ar iki galo suprasti, jis nieko nejaučia, nieko nenori ir, galima sakyti, kad jo net nėra. Tačiau paneigti jo egzistavimą taip pat būtų sunku.

    Marucha Čio yra meno tyrinėtoja ir kritikė. Ji turtinga ir kieta. Marucha labiausiai domisi XXI amžiaus pradžios menu, ji tyrinėja vadinamąjį gipso amžių. Kai jai prireikia asistento, galinčio išanalizuoti rinką, ji nusprendžia išsinuomoti Porfirijų.

    „iPhuck 10“ yra brangiausias rinkoje meilės įrenginys. Taip pat tai ir pats žinomiausias Porfirijaus Petrovičiaus detektyvinis romanas iš visų 244 jo parašytų detektyvų. Tai tikras šedevras, pasakojantis apie meilės ateitį, meną ir visa kita. Puikiausias algoritminės prozos pavyzdys.

    Viktor Pelevin (g. 1962 m.) – rusų rašytojas, daugybės literatūrinių premijų ir apdovanojimų laureatas. Jo knygos yra daugiasluoksniai postmodernistiniai tekstai, sujungiantys pop kultūros, ezoterikos, filosofijos ir mokslinės fantastikos elementus.

    Rašytojas gimė Maskvoje, baigė Maskvos energetikos institutą, dirbo inžinieriumi, tarnavo Rusijos oro pajėgose. Keliavo po Rytų valstybes – Nepalą, Kiniją, Indiją. Nors nelaiko savęs budistu, tačiau domisi budistų praktikomis. Prisipažįsta jaunystėje eksperimentavęs su tam tikromis smegenų veiklai įtaką darančiomis narkotinėmis priemonėmis, tačiau nesantis priklausomas.

    Jis lankė kūrybinio rašymo seminarus Maksimo Gorkio literatūros institute, tačiau buvo iš jo išmestas. Vėliau vadovavo žurnalui „Mokslas ir religija“, kuriame buvo išspausdinta ir pirmoji jo parašyta istorija. 1992 metais išleido pirmąją knygą – istorijų rinkinį, kuris pelnė Rusijoje keletą apdovanojimų.

    Rašytojas retai duoda interviu ir vengia viešumos, mieliausiai bendrauja internetu. Tai yra pakurstę daugybę gandų, kad V. Pelevin išvis neegzistuoja arba tai yra autorių kolektyvas, ar net kompiuteris... Pats autorius niekaip nėra šių gandų paneigęs.

    Nuo 2006 m. rašytojas leido visus savo tekstus publikuoti internete nekomerciniam naudojimui.

  • Allison Pearson. Ir kaip ji viską ištveria?

    kaipBritų rašytojos Allison Pearson romanas „Ir kaip ji viską ištveria“ tapo bestseleriu, o pagal jį sukurtame filme vaidino pati Sarah Jessica Parker.

    Keitės gyvenimas buvo kone tobulas – ji turėjo gražius namus, du nuostabius vaikus, puikų vyrą. Pagaliau būtų galima atsipūsti ir pasidžiaugti sunkaus darbo vaisiais. Tačiau ji net nepastebėjo, kaip vaikai tapo paaugliais (kitaip tariant – monstrais), o jos vyrui Ričardui prasidėjo vidutinio amžiaus krizė – jis metė darbą, pradėjo važinėti dviračiu, visus pinigus leidžia įvairioms terapijoms ir siekia nušvitimo. Taigi, kadangi Ričardas į šeimą pinigų neparneša, todėl Keitei nelieka nieko kito tik grįžti į darbą. 

    Deja, kompanijos ne itin linkusios samdyti 49-erių metų mamą, todėl Keitė daro tai, ką ir privalo daryti: pasisamdo trenerį, nubraukia keletą metų ir susikuria naują gyvenimo aprašymą. 

    Galiausiai radusi darbą Keitė ir vėl supranta, kad pateko į užburtą ir per greitai besisukantį ratą – kasdien reikia įrodinėti savo vertę darbe, tvarkytis su paauglių dramomis ir prižiūrėti silpstančius tėvus, o laikrodis nepaliaujamai tiksi penkiasdešimtojo gimtadienio link. 

    Juokinga ir graudi ir tikroviška knyga „Ir kaip ji viską ištveria“ tęsia skaitytojų jau pamėgtos herojės Keitės Redi gyvenimo nuotykį. 

    „Puikus A. Pearson bestselerio „Ir kaip ji viską suspėja“ tęsinys, kurį sustiprina sumanus ir juokingas herojės Keitės Redi autentiškas britiškas balsas. Pearson ir toliau išlaiko linksmą pasakojimo toną, rasdama humoro tiek sunkiausiose Keitės gyvenimo akimirkose, tiek didžiausiuose jos laimėjimuose. Autorė taip pat puikiai atkuria tėvų bejėgiškumą auginant paauglius, apsėstus kompiuterinių žaidimų ir socialinių tinklų. Skaitytojai palaikys Keitę, kai ji pagaliau taps kieta moterimi.“

    Publishers Weekly 

    „Žiauriai juokinga ir labai taikli… Laiku pasirodžiusi žavinga knyga. Allison Pearson geba sukelti nekontroliuojamą juoką.“

    USA Today

    Allison Pearson (g. 1960 m.) – britų rašytoja, žurnalistė, populiaraus bestselerio „Ir kaip ji viską suspėja“ autorė. Jos pirmasis romanas išverstas į 25 kalbas, pagal jį Holivude sukurtas to paties pavadinimo filmas. A. Pearson yra Evening Standart redaktorė ir Daily Telegraph skiltininkė. Su vyru ir dviem vaikais gyvena Londone. 

  • Kate Morton. Paslapčių saugotoja

    saugotojaPaslaptingas, kupinas meilės ir kaltės Kate Morton romanas „Paslapčių saugotoja“ pasakoja apie slapčiausias šeimos nuodėmes ir metų metus besitęsiančias pastangas viską pamiršti ir pateisinti.

    Vieną vasarą Anglijos kaime per vakarėlį šeimos ūkyje šešiolikmetė Lorelė pasprunka į vaikystės namelį medyje, kuriame mėgaujasi puikiu oru ir svajoja apie savo ateitį. Ji mato nepažįstamąjį, ilgu keliu einantį link fermos, ir stebi, kaip mama su juo kalbasi. Netikėtai Lorelė tampa šokiruojančio nusikaltimo liudininke. Nusikaltimo, kuris grasina sužlugdyti viską, kuo ji tikėjo ir ką žinojo apie savo šeimą, ypač apie savo nuostabią, mylinčią, beveik tobulą mamą.

    Po tos vasaros praėjo penkiasdešimt metų. Lorelė yra sėkminga ir mylima aktorė, gyvena Londone. Šeima vėl susirenka ūkyje švęsti Lorelės mamos Dorotės devyniasdešimtojo gimtadienio. Suprasdama, kad tai gali būti jos paskutinė galimybė, Lorelė ima ieškoti atsakymų į klausimus, kurie ją persekiojo visą gyvenimą, klausimus, kurių atsakymai slypi mamos praeityje.

    Dorotės istorija nukels į Angliją prieš Antrąjį pasaulinį karą, į septintąjį dešimtmetį. Tai istorija apie tris nepažįstamuosius iš labai skirtingų pasaulių – Dorotę, Vivjeną ir Džimį – kurie netikėtai susitiko karo metais Londone ir kurių gyvenimai susipynė visiems laikams.

    Romanas „Paslapčių saugotoja“ tyrinėja troškimus, svajones ir nelauktas pasekmes, kurias tie troškimai ir svajonbės kartais sukelia. Tai nepamirštama istorija apie mylimuosius ir draugus, apgavystę ir aistrą.

    Kate Morton – australų kilmės rašytoja, parašiusi penkis bestseleriais tapusius romanus. Studijavo dramos meną ir anglų literatūrą, su šeima gyvena Londone ir Australijoje.

    Jos debiutinis romanas „Rivertono dvaro paslaptis“ tapo vienu sėkmingiausių debiutų Didžiosios Britanijos istorijoje. Autorės knygos verčiamos į 34 kalbas ir parduodamos 40 šalių. Lietuviškai taip pat išleistos K. Morton knygos „Užmirštas sodas“, „Tolimos valandos“.

  • Marianne Power. Kaip aš gelbėjau savo gyvenimą

    powerVisų savigalbos ir patarimų knygų mėgėjų biblija – „Kaip aš gelbėjau savo gyvenimą“. Anglų žurnalistė Marianne Power ryžosi metus trukusiam eksperimentui ir išbandė po vieną savipagalbos knygą per mėnesį. Ar šios knygos keičia gyvenimą? Pagaliau viskas paaiškės. 

    Aš norėjau žinoti, kas nutiktų, jei aš tikrai vadovaučiausi Septyniais sėkmės lydimų žmonių įpročiais? Jei tikrai pajusčiau Šios akimirkos jėgą? Ar mano gyvenimas pasikeistų? Ar tapčiau turtinga? Liekna? Rasčiau meilę? Būčiau produktyvesnė ir labiau patenkinta gyvenimu? Nes aš tikrai noriu visų tų dalykų, kuriuos žada šios knygos.

    Metų metus žurnalistė Marianne Power savo knygų lentynoje rikiavo geresnio gyvenimo vadovus su svarbiose vietose užlankstytais kampais. Ji skaitė patarimus, kaip geriau gyventi, tuomet, kai jai labiausiai to reikėjo. O tada vieną dieną ji pabudo ir suprato, kad gyvenimas, kurio tikėjosi ir gyvenimas, kurį gyveno, yra tarsi du atskiri pasauliai. Ir ji pasiryžo dideliems pokyčiams. 

    Marianne pasiryžo išsiaiškinti, ar jos įsivaizduojamas ir trokštamas tobulas gyvenimas iš tiesų įmanomas, taikant geriausių ir populiariausių savigalbos knygų puslapiuose surašytus patarimus. Gyvenimas be paskolų, nerimo, pagirių, gyvenimas, kur ji smagiai vaikštinėdama mieste sutinka kašmyro megztiniu vilkintį savo svajonių vyrą…

    Ji metus žodis į žodį sekė knygų patarimais, tikėdamasi, kad tai bus tiesiausias kelias į naująją save. Mėnesiai bėgo ir Marianne gyvenimas apsivertė, tačiau ji suvokė vis dažniau klausianti savęs: savigalbos knygos gali pakeisti gyvenimą, tačiau ar į gera?

    Drąsiai, su humoru, nuginkluojančiu atvirumu ir nepretenzinga išmintimi autorė knygoje „Kaip aš gelbėjau savo gyvenimą“ tyrinėja išbandymus, tenkančius moderniai moteriai, gyvenančiai „turėk viską“ kultūroje ir aiškinasi, ką iš tiesų reiškia būti geriausia savo versija. 

    „Šioje atviroje, juokingoje ir kartais širdį draskančioje debiutinėje knygoje žurnalistė M. Power sumaniai apnuogina savo ieškojimus ir bandymus metus gyventi kas mėnesį laikantis vis kitos savigalbos knygos principų. Visiškas autorės nuoširdumas ir atvirumas padės skaitytojams suprasti, kad širdyje visi mes turime panašių paslapčių, baimių ir kompleksų.“

    Publishers Weekly 

    „Šioje drąsioje, širdį šildančioje, komiškoje knygoje dera Bridžitos Džouns ir Budos išmintis.“ 

    Kirkus Reviews 

    Marianne Power – britų rašytoja ir žurnalistė. Ji rašo leidiniams The Daily MailThe Irish IndependentGood HousekeepingGlamour ir kitiems. „Kaip aš gelbėjau savo gyvenimą“ – pirmoji autorės knyga. Viso savo metus trukusio bandymo gyventi pagal savigalbos knygas metu autorė rašė ir tinklaraštį. 

  • Juozas Baltušis. Vietoj dienoraščio, 1970-1975, I tomas

    1970Ne vienos skaitytojų kartos pamėgto lietuvių rašytojo Juozo Baltušio archyvai galiausiai pasiekė dienos šviesą. Pirmasis tomas – „Vietoj dienoraščio. 1970-1975“ atskleidžia daugybę dramatiškų asmeninių rašytojo išgyvenimų ir pasakoja laikmečio istoriją. 

    Juozo Baltušio dienoraščiai buvo perskaityti ir įvertinti visiškai neseniai. Pagal jo testamente išreikštą valią, tik praėjus 25 metams po mirties buvo galima peržiūrėti tai, ką rašytojas paliko. Iki šiol visas jo paveldas buvo saugomas archyvuose. Juos atvėrus paaiškėjo, kad rašytojas nuo 1970 metų iki pat savo mirties rašė savotiškus dienoraščius, įžvalgas, pastabas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido pirmąjį šių dienoraščių tomą, apimantį 1970–1975 metus. 

    Knyga „Vietoj dienoraščio. 1970–1975“ – itin gilus ir autentiškas laikmečio dvasios ir realijų įvertinimas. Juose rašytojas kalba ir apie save, savo ambicijas bei apmąstymus, tačiau taip pat pateikia tuomečių įvykių Sovietų sąjungoje vertinimą, aprašo rašytojų kasdienybę, kalba apie savo šeimos dramą ir atskleidžia žmogaus santykių sudėtingumą. 

    Politinių, kasdienių įvykių interpretacijos, įvairių rašytojo Juozo Baltušio aplinkos žmonių vertinimai – ne tik literatūriškai, bet ir istoriškai reikšminga medžiaga. Nors iki šiol J. Baltušio literatūrinis palikimas buvo laikomas vertingu, o skaitytojai rašytoją labai mėgo, jis vis dar vertinamas nevienareikšmiškai. Atgimimo laikotarpiu išsakytos mintys ir laikysena sovietmečiu sulaukdavo ir kritikos, ir tiesiog skirtingų vertinimų. Panašu, kad galiausiai, atvėrus slaptas duris į rašytojo archyvus, bus aiškiau, kuo, kaip ir kodėl gyveno Juozas Baltušis, kokios mintys sukosi rašytojo galvoje.  

    „Kaip gyventi toliau? Kaip ryžtis tvarkyti gyvenimą pagal savo širdies balsą, savo principus, nusistatymą? Iš kur pasisemti jėgų būti žmogum pilna to žodžio prasme? Nežinau. Nieko nežinau.“ (1973 12 31)

    Juozas Baltušis (tikr. Albertas Juozėnas, 1909–1991 m.) – prozininkas, dramaturgas, publicistas. Sovietmečiu vienas populiariausių autorių, vėliau vertintas labai prieštaringai (ypač dėl viešų prosovietinių pareiškimų lemtingomis Lietuvai 1990-ųjų pavasario dienomis). 

    J. Baltušis yra keliolikos knygų autorius, buvo dukart apdovanotas Lietuvos valstybine premija – už romaną „Parduotos vasaros“ ir „Sakmė apie Juzą“. Taip pat itin reikšmingi rašytojo kūriniai – „Tėvų ir brolių takais“, „Su kuo valgyta druska“.