• Berniukas, meškiukas ir balionas

    balionasŠimtamylėje Girioje laikas sustingo, regis, visiems laikams... Tačiau vieną dieną Mikė Pūkuotukas ir jo draugai sulaukia netikėto svečio - juos aplanko... Jonukas. Šis didelis ir suaugęs žmogus turi iš naujo rasti kelią į vaikystę ir susidraugauti su nuostabiausiais draugais.

  • Pasakos apie fėjas ir princeses

    pasakosŠis puikus 5 minučių pasakų rinkinys apie fėjas ir princeses sužavės kiekvieną mažąjį skaitytoją.

    Leiskitės į nuotykius jūros dugne su undinėle Marina.

    Susipažinkite su princesės Mijos ypatingu vienaragiu, sužinokite ar elfų princui pavyks tapti mandagiam, ir patirkite dar daug nuostabių įspūdžių.

    Kiekviena pasaka dvelkia tikra magija, stulbina ir žadina vaizduotę.

  • Lina Ever. Kelyje. 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu

    kelyje2017 metų rudenį autorė su kunigu Algirdu TOLIATU ir fotomenininku, Nacionalinės premijos laureatu Algimantu ALEKSANDRAVIČIUMI leidosi į piligriminę kelionę dailininkų romantikų kadaise pamėgtu ir išgarsintu Dailininkų keliu Malerweg Saksonijos Šveicarijoje. Per penkias dienas keliautojai nuėjo 65 kilometrus, 100 tūkstančių žingsnių, kalbėdamiesi apie Dievą, žmogų ir gamtą, apie tai, kam reikalingas kelias, kaip rasti drąsos juo žengti sąmoningo gyvenimo link.

    Knyga sudaryta iš penkių skyrių – penkių dienų. Kasdien „Kelyje“ aprašomi vis kitokie gamtos ir žmonių sukurti paminklai, einant nagrinėjamos vis naujos temos – apie tikėjimą ir kūrybiškumą, atjautą ir atleidimą, nuolankumą ir ryžtą, šeimą ir draugystę, pareigą ir pašaukimą, meilę sau ir kitam. Kunigas čia kalba apie žemiškąjį gyvenimą, apie tai, kaip jį nugyventi prasmingiau ir laimingiau, fotomenininkas aptinka vis įspūdingesnių vaizdų ir pasakoja apie kūrybiškumą, o autorė vakarais savo bendrakeleiviams skaito H. K. Anderseno pasakas. 

    Autorė aprašo ir patirtus nuotykius, ir nuovargio įpliekstus konfliktus, apie viską nuoširdžiai ir atvirai – apie jausmus, nepatogumus ir savas baimes. Knyga leidžia iš arčiau pažvelgti ir į Vokietiją, jos žmones ir papročius. Knygoje daug meninių nuotraukų, o Linos Ever gamtos aprašymai tokie vaizdingi, kad skaitydami pasijusite lyg patys keliautumėte vienu gražiausių Vokietijos pėsčiųjų takų. Galbūt „Kelyje“ taps ir jūsų kelionės pradžios knyga.

    „Šis menininkų kelias turi kažkokios paslaptingos galios – atsisukęs atgal staiga pamatai, kad nejučia atradai tai, ko nebūtum nė susapnavęs... „

    Kunigas Algirdas Toliatas

    Skaityti daugiau: Lina Ever. Kelyje. 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu

  • Maksim Muzyka, Andrij Palval. Savur Mohyla: karių atsiminimai

    atsiminimai„Savur Mohyla: karių atsiminimai“ – dviejų autorių, antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje dalyvių Maksimo Muzykos ir Andrijaus Palvalio liudijimai. Pasakojama, kaip paprasti, jokios karinės patirties neturintys vaikinai, kilus grėsmei Ukrainos teritoriniam vientisumui, savanoriškai stojo į kariuomenę. Likimas juos nubloškė į Savur Mohylą, priešo iš trijų pusių apsuptą, Šėtono kalnu pramintą aukštumą. 

    M. Muzyka aprašo, kaip vyko Savur Mohylos šturmas ir kaip buvo užimta aukštuma, o A. Palvalis pateikia prisiminimų apie didvyrišką jos gynybą, vykstant pragariškiems artilerijos apšaudymams. Supratusi, kad Šėtono kalno neišlaikys, ukrainiečių karių grupė traukėsi iš apsupties, bet pateko į Ukrainoje veikusių rusų padalinių nelaisvę. Tik per stebuklą A. Palvalis paspruko ir po daugelio išbandymų grįžo namo. 

  • Alfonso Rascon Caballero. Ispanų kalba. Praktinė gramatika. Fonetikos įvadas

    kalbaAlfonso Rascon, baigęs filologiją Madrido Complutense universitete, nuo 1996 dėsto ispanų kalbą ir lingvistines disciplinas (ispanų kalbos fonetiką, leksikologiją, stilistiką, literatūrą) Vilnius universitete. Sudarė „Lietuvių–ispanų kalbų žodyną“ (2002), nuo 2005 m. leidžia ir nuolat atnaujina „Ispanų kalbos kursą“ (I, II, III ir IV dalis), skirtą paskaitoms.

    Ši gramatika skirta besimokantiems ispanų kalbos lietuviams. Knygoje „Ispanų kalba. Praktinė gramatika. Fonetikos įvadas“ sistemingai pateikiamos ispanų kalbos gramatikos, fonetikos ir rašybos ypatybės siekiant suprantamai paaiškinti ispanų kalbos išskirtinumą ir palengvinti jos mokymąsi. Išsamiai aprašyti visi kalbos aspektai, ypač tie, kurie lietuviams sunkiau perprantami: veiksmažodžių daryba, veiksmažodžių ser, estar ir haber, būtųjų laikų pretérito perfecto, imperfecto ir indefinido vartojimo skirtumai, visi subjunktyvo, artikelių ir asmeninių įvardžių vartojimo atvejai. Kiekvienas teiginys iliustruojamas pavyzdžiais. Priede pateiktos taisyklingųjų bei netaisyklingųjų veiksmažodžių lentelės ir indeksas.

  • Daniel Klein. Kelionės su Epikūru. Į Graikijos salą, ieškant gyvenimo pilnatvės

    keliones„Kelionės su Epikūru“ – knyga, kuri atveria brandaus gyvenimo paslaptis: kokios galimybės atsiveria senstant, kaip tinkamai leisti laiką ir išnaudoti jį tam, ko anksčiau negalėjote daryti?

    eliaudamas į Graikiją rašytojas pats randa ir skaitytojams pateikia paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus apie visavertį gyvenimą. 

    Populiaraus amerikiečių rašytojo, filosofo knyga „Kelionės su Epikūru“ parašyta autoriui keliaujant po Graikiją. Į ją jis išvyko prisikrovęs pilną lagaminą filosofinių knygų – nuo Epikūro iki Sartro. D. Kleinas ieško atsakymo, kaip senti laimingai, negraužiant savęs, nejaučiant kaltės ir prasmingai išnaudojant laiką. 

    Iš savo draugų Graikijoje ir iš garsiausių pasaulio filosofų Kleinas mokosi prisijaukinti savo amžių ir atrasti jo teikiamus malonumus, kurie prieinami tik dabar arba tokius, kuriais tik subrendęs žmogus mokėtų iš tikrųjų pasimėgauti. 

    Rašytojas bando atsakyti į esminį Epikūro keltą klausimą: kaip išspausti viską, kas įmanoma iš savo vieno gyvenimo. Paskutiniu metu visus užvaldanti „amžinos jaunystės“ idėja ima darytis vis svetimesnė, kai Kleinas pabendrauja su atsipalaidavusiais ir ramiais graikais ir susipažįsta su jų gyvenimo būdu. Jis vis aiškiau pastebi, kiek pastangų reikalauja noras išlikti jaunam ir kaip vis labiaus nebelieka laiko ramiems apmąstymams, pasisėdėjimui su draugais klausant muzikos ar pasakojant savo gyvenimo istorijas. 

    Skaityti daugiau: Daniel Klein. Kelionės su Epikūru. Į Graikijos salą, ieškant gyvenimo pilnatvės

  • Dr. Daniel J. Siegel, dr. Tina Payne Bryson. Smegenys, tariančios TAIP

    taipAr kas vakarą klausimas apie paruoštas pamokas ir reikalavimas eiti miegoti neišvengiamai baigiasi barniu, o prašymai išjungti elektroninius prietaisus atsimuša į tylos sieną? Tokią vaiko elgseną lemia negatyvaus proto suformuotas požiūris į aplinką, teigia Daniel J. Siegel ir Tina Payne Bryson. Jų knyga „Smegenys, tariančios TAIP“ – pamokos kaip ugdyti pozityvųjį vaiko protą, kad jis užaugtų mokančiu priimti teisingus sprendimus ir pasitikinčiu savimi žmogumi.  

    Egzistuoja du proto režimai. Pirmasis jų – reaktyvus bei negatyvus požiūris į aplinką. Tai smegenys, sakančios „ne“. Tokia proto būsena sukelia uždarumo, pykčio, baimės, liūdesio jausmus ir norą užsisklęsti savyje. Jei šis proto režimas dominuoja, vaikai neįprastas naujas situacijas sutinka priešiškai. Tokie vaikai pasiduoda jausmams, yra priklausomi nuo išorės aplinkybių ir užuot smalsiai žvelgę į gyvenimą, siunčiamus iššūkius priima nekantriai, priešiškai ir su baime.

    Visi tėvai siekia auginti tvirtos savivertės ir emociškai stabilias asmenybes. Todėl net nesąmoningas negatyvaus požiūrio į pasaulį pavyzdys skatina vaiko negatyvaus proto formavimąsi. Ugdydami pozityvųjį protą, mokome smegenis ištarti pasauliui ir mus supančiai aplinkai „taip“. Išlavinus šią būseną, reaktyvų požiūrį keičia atvirumas – pusiausvyra tarp mūsų vidinių jausmų ir išorinio pasaulio. Pozityvaus proto ugdymas padeda vaikui geriau pažinti savo jausmus, o keblias situacijas sutikti smalsiai ir atvirai. 

    Skaityti daugiau: Dr. Daniel J. Siegel, dr. Tina Payne Bryson. Smegenys, tariančios TAIP

  • Dr. Dana Suskind. Trisdešimt milijonų žodžių: kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis

    301995 m. mokslininkų Betty Hart ir Todd Risley atliktas tyrimas parodė, kad kai kurie vaikai iki savo ketvirto gimtadienio girdėjo trisdešimčia milijonų žodžių mažiau nei bendraamžiai. Girdėję daugiau žodžių vaikai buvo labiau pasiruošę mokyklai, jiems lengviau sekėsi skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Remdamasi šiuo tyrimu, profesorė Dana Suskind nusprendė įsigilinti į šią problemą Apie gautus rezultatus ir išvadas ji pasakoja knygoje „Trisdešimt milijonų žodžių: kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis“.

    Dialogas ir kalba – pagrindinis augančio žmogaus smegenų „maistas“. Ypač svarbu, kad jis būtų kokybiškas ir subalansuotas. Kalba nėra tik atskiri žodžiai – tėvai, bendraudami su vaiku, ugdo jo emocinį intelektą, moralines vertybes, loginius gebėjimus. Sužinoję ir supratę, kokią didelę naudą turi laiku ištarti žodžiai ir kaip jie lemia vaiko raidos trajektoriją, tėvai nebeskubės pirkti išmaniųjų telefonų ir žaislų. Jie su vaikais kalbėsis. 

    Skirtingai nei kiti žmogaus organai, smegenys gimus vaikui dar nėra pakankamai subrendusios, o smegenų vystymasis labai priklauso nuo vaiko potyrių - vienas svarbiausių, be lytėjimo ir matymo, yra girdėjimas tėvų sakomų žodžių. Tėvai jau nuo pat mažens turi kalbėti su vaiku – pasakoti apie skalbimą, gaminamą maistą ar... Homero „Odisėją“. Svarbu kiekvieną savo veiksmą nusakyti kuo vaizdingiau ir išsamiau. Juk vaikas nuo pirmos dienos mėgina užmegzti kontaktą ir įsitraukti į pokalbį – į jo gugavimą reikia reaguoti turtingais ir plačiais atsakymais.

    Skaityti daugiau: Dr. Dana Suskind. Trisdešimt milijonų žodžių: kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis

  • Kostas Slivskis. Sumedžiok vilką...

    vilkaKosto Slivskio knyga „Sumedžiok vilką, nuotykiai ir dar šis bei tas“ neabejotinai sudomins ne tik medžiotojus, bet ir tuos, kurie teigia apie galimą vilkų išnykimą. Apie tai, jog tikrai tai negresia, apie tai, jog vilkų populiacijos didinimas gali privesti prie gamtos tragedijos, knygoje savo mintis išsako medžiotojai.

  • Kevin Horsley. Neribota atmintis

    atmintisTarptautinio atminties didmeistrio vardą pelniusio autoriaus Kevino Horsley knyga „Neribota atmintis“ yra viena populiariausių negrožinės literatūros knygų, gelbstinti visus, kuriems žūtbūt reikia išmokti prisiminti.

    Daugelis žmonių neišnaudoja nė 10 proc. savo potencialios atminties, tačiau būtent šis gebėjimas gali tapti didžiuliu pranašumu gyvenant šiuo konkurencingu laikotarpiu.

    Kevinas Horsley 2013 metais pasiekė pasaulio atminties rekordą ir jis žada, kad savo atmintį, mokymosi gebėjimus, produktyvumą gali išlavinti bet kas. 

    Jei kada jautėtės pernelyg apkrauti, išgyvenote milžinišką stresą ir negalėjote susikoncentruoti bei atlikti savo darbų, tai knyga „Neribota atmintis“ taip pat taps išsigelbėjimu. Sužinosite, kaip didžiausi atminties meistrai išmoksta susikaupti bet kada, jei tik to reikia; galėsite ne tik nesunkiai susikoncentruoti, bet ir įsiminsite informaciją bei padidinsite savo produktyvumą; išvengsite laiko švaistymo, klaidų bei nereikalingo streso. 

    Skaityti daugiau: Kevin Horsley. Neribota atmintis

  • Sniegė Pilypienė. Stalino ir Hitlerio seksualinis gyvenimas

    sniegePasaulyje išleista daugybė įvairiausių knygų apie Staliną ir Hitlerį. Nemažai apie juos ir lietuvių kalba. Bet iki šiol gana mažai žinoma ir neištyrinėta šių dviejų istorinių asmenybių intymioji gyvenimo pusė, kuri - „pavydėtinai" spalvinga. Įdomiausia tai, kad šių dviejų „herojų" seksualinis gyvenimas - tarsi veidrodžio atspindys: abu sirgo sifiliu, abu turėjo polinkį į homoseksualumą. Manoma, kad Stalino sekso partneris buvo jo asmeninės apsaugos vadovas, vengrų žydas K. V. Paukeris, apibūdinamas kaip „nepadoraus raudonio ir jausmingų lūpų bei aistringų juodų akių", atsidavęs tautų vadui ne tik visa širdimi, bet ir kūnu.

    Tikėtina, kad Hitleris galėjo turėti homoseksualių lytinių santykių su savo jaunystės draugu Augustu Kubizeku - atvirai išreikštu gėjumi. Bet greičiau Hitleris buvo pasyvus, o ne aktyvus sekso partneris. Mat fiureris labiau mėgo stebėti iš šalies homoseksualius lytinius santykius nei pats juose aktyviai dalyvauti. Taip pat jis turėjo daugybės filmų kolekciją apie homoseksualius santykius, sukurtus specialiai jam.

    Stalinas ir Hitleris turėjo ir kitų lytinių nukrypimų bei patologijų. Ilgą laiką buvo manoma, kad Stalinas turėjo įgimtą difaliją. Tai reiškia, kad vyras du penius. Vienas iš jų funkcionuoja normaliai, o kitas gali būti neišsivystęs, „nematomas" ir, žinoma, neatlieka savo funkcijų. Bet atlikus Stalino palaikų skrodimą, ši prielaida nepasitvirtino. Be to, Stalino kairės kojos antras ir trečias pirštai buvo suaugę. Tikriausiai nenorėdamas, kad kas nors pamatytų, jis visada miegodavo su kojinėmis.

    Skaityti daugiau: Sniegė Pilypienė. Stalino ir Hitlerio seksualinis gyvenimas

  • Vladimir Bešanov 1943-ieji. Lūžio metai

    1943Antrojo pasaulinio karo istorija apipinta stereotipais ir mitais, kur kiekviena konfliktuojanti pusė siekia pateisinti savo dalyvavimą kruviniausiame pasaulio istorijoje konflikte. Baltarusių istorikas Vladimiras Bešanovas knygoje „1943-ieji. Lūžio metai“ iš naujo žvelgia į lemtingus konflikto metus, kai Raudonoji armija perėjo į kontrataką. Kas lėmė šį pokytį karo eigoje?
    Sovietams 1943 m. – įsimintiniausi Antrojo pasaulinio karo metai. Pirmiausia, žiemą pavyko atkovoti Stalingrado miestą. Vokiečiams nepavykus užimti Maskvos, šie visas pajėgas nukreipė į strategiškai svarbų miestą ant Volgos upės kranto. Pergalė Stalingrade būtų leidusi atkirsti sovietus nuo naftos tiekimo ir užtikrinusi degalus Vermachto karo mašinai. Šio miesto svarbą suvokė ir abu diktatoriai – tiek Stalinas, tiek Hitleris įsakė kautis dėl kiekvieno metro ir iki paskutinio šovinio. 

    Po Stalingrado patikėję savo jėgomis, sovietai 1943 m. vasarą dar kartą įrodė savo pranašumą Kurske. Dažnai čia vykęs mūšis vadinamas kruviniausiu ir žiauriausiu Antrojo pasaulinio karo susirėmimu. Įvairiais duomenimis, jame galėję dalyvauti iki dviejų milijonų žmonių, buvo naudojama pati pažangiausia to meto karinė technika. Kurske vokiečiai buvo priversti iš puolimo pereiti į gynybą – tokioje padėtyje jie ir liko iki pat karo pabaigos 1945 m.

    Kai šie mūšiai pristatomi Sovietų Sąjungos ar Rusijos istorijos vadovėliuose, didžiuojamasi rusų generolų taktikos ir strategijos išmanymu, toliaregiškumu ir intuicija – laikoma, kad būtent tai leido įveikti Vermachtą ir pradėti pergalingą žygį Berlyno link. Tačiau Vladimiras Bešanovas knygoje „1943-ieji. Lūžio metai“ siekia paneigti mitą, kad lūžis įvyko dėl ryžtingų Raudonosios armijos karvedžių veiksmų. Iš tiesų, anot istoriko, skaudžius pralaimėjimus lėmė aukščiausios vokiečių karinės vadovybės klaidos. Tarp jų – ir paties fiurerio užsispyrimas.

    Istorikas teigia, kad nebuvo jokio įspūdingo tankų mūšio prie Prochorovkos – jis įrodo, kad tai tebuvo masinis sovietų šarvuotųjų kovos mašinų naikinimas, atliktas vokiečių artilerijos ir aviacijos. Čia nebūta nė vieno vokiško tanko. Raudonosios armijos viršūnės siekė pateisinti gėdingą nesėkmę - taip atsirado legenda apie didžiausią istorijoje tankų mūšį.

    Knygos „1943-ieji. Lūžio metai“ autorius – baltarusių istorikas Vladimiras Bešanovas. Tarnavo Sovietų sąjungos jūrų pajėgose poliarinėse srityse ir Juodosios jūros flotilėje. 1992 m., nenorėdamas prisiekti Ukrainos valstybei, išėjo į atsargą. Pirmoji jo knyga „60 Napoleono kovų“ pasirodė 2000 m., vėliau pasirodė jo knygų serija, skirta Antrajam pasauliniam karui. „1943-ieji. Lūžio metai“ – viena iš šios serijos knygų. Vladimiro Bešanovo knygų populiarumą liudija tai, kad kai kurios jų buvo perleistos net 5-7 kartus.