• Marija Meilė Kudarauskaitė. Istorijos iš pastalės

    istorijos„Drovu atiduoti viengenčių akims savo gyvybės kelio punktyrą. Priklausau nueinančiajai kartai. Per mūsų laiką pradardėjo, pragrumėjo didžioji dvidešimtojo amžiaus sumaiščių gurguolė. Atsigręžtuvės jau nebetalpina visokeriopos praėjusio laiko tiesos – tik kai kurias apčiuopiamas, paviršines josios apraiškas. Per beveik du dešimtmečius užsirašinėjau jas sau, kol ryžausi tą mozaiką paberti ant popieriaus.

    Gyvenimą, taigi ir istoriją, suvokiame per save, savimi. Vaikystė jį ragauja, čiuopia, užuodžia, girdi – visomis pajautomis. Tiria. Trokšta pažinti TIESĄ. Ir būt joje. Įvykti. Gal – įvykdyti save, savo paskirtį.
    Bet buvimas primeta savo žaidimo taisykles ir verčia spręsti ne vien aritmetiką, bet ir painiausias „sofijas“. Visada. Visiems. Dvasios istoriją man sklandžiau ištarti eilėmis. Jose ji ir glūdi. O savo pirmųjų dešimtmečių nesueiliuotą kelionę, kaip ratų dardėjimą per istorijos bruką ieškant savojo kelio atiduodu skaitytojų (ne)malonei.“

    Meilė Kudarauskaitė

  • Robert Jeffrey. Džentelmenas Džonas Ramenskis

    dzonasŠkotų žurnalisto Roberto Jeffrey knyga „Džentelmenas Džonis Ramenskis“ – veiksmo filmo vertas pasakojimas apie išskirtinį plėšiką ir karo didvyrį. Džonis Ramenskis, kurio tikrasis vardas Jonas Ramanauskas, buvo lietuvių emigrantų sūnus. Nepaisant daugybės įvykdytų nusikaltimų, jis tapo tikra Škotijos legenda. 

    Džonis Ramenskis (1905–1972) buvo darbininkų iš Lietuvos sūnus, kuris užaugo skurde ir negalėjo suvaldyti savo aistros pavojams. Pirmiausia jis išgarsėjo kaip plėšikas ir seifų sprogdintojas. Daugiau nei 40 metų jis praleido kalėjime. Iš tiesų kalėjime praleido daugiau savo gyvenimo metų nei laisvėje. Tačiau ir čia apie Džonį sklandydavo legendos. Iš Škotijos kalėjimo jis bėgo penkis kartus, tris iš jų – per vienus metus. 

    Džonis visuomet plėšdavo įmonių turtą ir nevogė iš žmonių, tai buvo vienas iš jo principų. Kitas - visada susilaikydavo nuo smurto. Už šį griežtą nusikaltimų kodeksą, už draugišką požiūrį į policiją, už savo fizinę jėgą ir už rekordinius pabėgimus iš kalėjimo jis buvo pelnęs tiek nusikaltėlių, tiek teisingumo sargų pagarbą. 

    Tačiau Antrojo pasaulinio karo metu Džonis Ramenskis iš tiesų tapo legenda. Jis turėjo progą panaudoti savo žinias apie seifų sprogdinimą. Parašiutu Džonis nusileido priešo teritorijoje ir įveikęs tokių vadų kaip Rommelis ir Gėringas seifų apsaugą pavogė svarbius dokumentus, kurie vėliau lėmė viso karo eigą. 

    Tačiau grįžęs į civilio gyvenimą jis ir vėl negalėjo atsispirti savo aistrai ir traukdavo vogti bei ieškoti pavojų. Džonis mirė kalėjime, tačiau apie jį Škotijoje ir dabar dainuojamos baladės. 

    Knyga „Džentelmenas Džonis Ramenskis“ paremta dokumentais, atsiminimais, čia publikuojamos ir nuotraukos iš jo gyvenimo. Tai tikra istorija apie pašėlusį ir kažkuo labai patrauklų nusikaltėlį. 

    „Jo nusikalstamas gyvenimas, pabėgimai ir asmeninis kodeksas pelnė žinomumą ir nekokią reputaciją. Tačiau jo troškimas padėti savo šaliai tuomet, kai labiausiai reikėjo, ir jo padaužiška drąsa priešo teritorijoje... tai išskiria Ramenskį iš visų“.

    Daily Record

    Robert Jeffrey – Škotijos rašytojas ir žurnalistas, parašė apie 20 knygų, iš kurių bestseleriais tapo tos, kurios pasakoja apie nusikaltimus. Rašė apie Glazgo gaujas ir garsiausius nusikaltėlius. Pagal knygą „Džentelmenas Džonis Ramenskis“ kuriamas filmas. Rašytojui labai patinka buriuoti ir žaisti golfą. 

  • Oleg Gadeckij. Likimo dėsniai, arba trys žingsniai į laimę ir sėkmę

    desniaiKnygos „Likimo dėsniai, arba trys žingsniai į laimę ir sėkmę“ autorius – garsus rusų psichologas treneris, filosofijos mokslų kandidatas, unikalių psichologijos programų kūrėjas. Daug metų tyrinėjo įvairių psichologijos metodų veiksmingumą ir nustatė, kad įvairūs psichologų taikomi metodai nedera su pasaulio dėsniais. Dėl to jie neigiamai veikia žmogaus likimą.

    Šioje knygoje „Likimo dėsniai, arba trys žingsniai į laimę ir sėkmę“ pateikiamas vientisos ir darnios psichologijos projektas.

    Taikydami pateiktus metodus, galėsite įveikti sunkias gyvenimo situacijas, išmoksite formuoti norimą tikrovę, sukursite tvirtus, kupinus pasitikėjimo santykius šeimoje, į savo gyvenimą pritrauksite materialinę gerovę, suprasite pagrindinius sveikatos principus, išlavinsite intuiciją, suvoksite savo paskirtį. 

    Daugybė pratimų, namų užduočių, pavyzdžių, alegorinių pasakojimų padės rasti atsakymus į svarbiausius klausimus ir mokys darnaus gyvenimo meno. 

    Oleg Gadeckij “Likimo dėsniai, arba trys žingsniai į laimę ir sėkmę” – dar viena knyga papildanti populiarių “Ajurvedos akademijos” knygelių biblioteką. Unikali pasaulinės psichologijos metodų ir senųjų sanskrito traktatų išminties sintezė.

  • Henrik Fexeus. Ką ir kaip pasakome be žodžių. Šeštasis jausmas . Bendravimo menas

    menasHenrikas Fexeus, žinomas švedų psichologinės manipuliacijos specialistas, lektorius, bestselerių autorius, šioje knygoje šmaikščiai ir įtaigiai kalba apie neverbalinį bendravimą, įtaką, empatiją, dalijasi patarimais, kaip galima pagerinti savo bendravimo įgūdžius.
    Jis atskleidžia, kaip elgiasi lyderiai, kokius santykius jie kuria, kaip sugeba uždegti aplinkinius savo idėjomis ir užgesinti konfliktus, jiems dar neįsiplieskus. Šioje knygoje rasite patarimų, kaip panaudoti savo galimybes ir sukurti visaverčius santykius.
    Sužinokite:
    • kaip kurti santykius ir daryti įtaką žmonėms;
    • kaip tinkamai panaudoti naujausias psichologines žinias;
    • kaip prisipažinti suklydus;
    • kaip išmokti atvirai kalbėti apie savo norus ir jausmus;
    • kaip išmokti išklausyti draugą, šeimos narį ar kolegą;
    • ir kodėl vieniems žmonėms pavyksta sukurti visaverčius santykius, o kitiems ne.

    Esu parašęs daug knygų apie bendravimą ir mūsų galvose slypinčias keistenybes. Šios knygos gimė iš mano susidomėjimo šia tema bei troškimo, kad kuo daugiau žmonių išmoktų sėkmingiau bendrauti ir geriau suprasti save. Skaitydamas paskaitas paprastai sakau, kad galite skirti visą pasaulio laiką vien tam, kad jūsų bendravimo įgūdžiai patobulėtų, nes jie tiesiog negali suprastėti. Svarbiausia, kad taip ir darytumėte.
    Henrikas Fexeus 

  • Andrea Miller. Esminis pasirinkimas

    esminisĮsimylėti patraukliausias partnerio ar partnerės savybes labai lengva. Smagu, kai kitas žmogus prajuokina, kai sužavi sumanumu, imponuoja sėkme, apgaubia gerumu. Tomis akimirkomis jis atrodo tobulas.

    Deja, pasitaiko ir kitokių akimirkų. Jis ar ji eilinį kartą pavėluoja. Arba pratrūksta. O gal nekantriai bamba. Gal tingi. Arba ir vėl pamiršo uždaryti klozeto dangtį. Tuomet mylimasis ar mylimoji tampa labiausiai erzinančiu žmogumi planetoje, o jūs nesijaučiate nei išgirsti, nei pamatyti, nei pakankamai mylimi.

    Bet pamėginkite įsivaizduoti: jei vieną dieną liautumėtės bandę pakeisti, vertinti ir kontroliuoti partnerio ar partnerės elgesį? Jei smerkimą ir susierzinimą pakeistumėte įsiklausymu ir empatija? 

    Andrea Miller tvirtina, kad tą akimirką, kai sugebėsite pamilti kitą žmogų tokį, koks jis yra, – ir priimti jo meilę, – patirsite begalinį išsilaisvinimo ir galios jausmą. Būtent tai ir yra jūsų ESMINIS PASIRINKIMAS.
    Jei kuriate santykius su labai svarbiu ir brangiu žmogumi, bet jaučiatės taip, tarsi nuolat atsidurtumėte aklavietėje, knyga „Esminis pasirinkimas“ taps puikiu pagalbininku kelyje į harmoniją su savimi ir kitu. 

    Autorė, vieno iš populiariausių Amerikoje žurnalų apie santykius įsteigėja, įtikinamai demonstruoja, kaip veikia garsiausių neurologijos, seksologijos, psichoterapijos ir neurobiologijos autoritetų teorijos, pridurdama realias porų ir asmeninės patirties istorijas. Kelyje į darnius santykius ji siūlo vadovautis penkių žingsnių taisykle, kurioje svarbiausia – gebėjimas mylėti neteisiant ir mokantis priimti kitą.

  • Rūta Latinytė. Tėvai (irgi) eina į mokyklą

    tevaiAtsakymus į daugybę įvairiausių klausimų, kurie kyla tėvams vos tik vaikas pradeda lankyti mokyklą ir iki ją baigia, padės rasti knyga-žurnalas „Tėvai (irgi) eina į mokyklą“.

    Vaikams atrodo, kad kol jų tėvai dirba mėgstamą darbą, jie priversti sėdėti mokyklos suole ir mokytis nuobodžių dalykų. Tačiau tėvai yra trečiasis sėkmingo ugdymo trikampio - mokinys, mokytojas, tėvai - kampas. Nuo jų indėlio priklauso ne tik vaiko pasiekimai mokyklos suole, bet ir ateities perspektyvos. Todėl vienas iš neišvengiamų tėvystės etapų yra mokykla. Taip atsirado ir šis netikėtas knygos-žurnalo „Tėvai (irgi) eina į mokyklą“ pavadinimas.

    Kartais juokaujama, kad kol užauga vaikai, tėvai kartu su jais baigia dar vieną vidurinę mokyklą ir įgyja dar vieną aukštąjį išsilavinimą. Mokykla - labiausiai neraminantis ir nemažai metų tiek tėvų, tiek vaikų gyvenime užimantis gyvenimo tarpsnis, per kurį vaikas iš nedrąsaus pirmokėlio tampa savimi pasitikinčiu ir gyvenimą kurti pasirengusiu abiturientu. 

    Kiekvieni metai mokykloje – ne tik nauji iššūkiai mokiniams, bet ir rūpesčiai jų tėvams. Tik pastariesiems niekas neduoda vadovėlių ir retai paaiškina, koks svarbus jų vaidmuo vaikui mokantis mokykloje. Parašyti tokio vadovėlio neįmanoma, tačiau galima bandyti ieškoti atsakymų į daugelį tėvams iškylančių klausimų pas šios srities ekspertus: psichologus, edukologus, mokytojus, vadovėlių autorius ir kitus įdomius žmones, turinčius ką pasakyti moksleivius auginantiems tėvams. Tokia knygos-žurnalo „Tėvai (irgi) eina į mokyklą“ idėja.

    Jame rasite išsamius pokalbius su įvairių sričių švietimo ekspertais. Jie papasakos kaip pasirengti mokyklai, kaip skatinti vaiko motyvaciją, kaip vaikui padėti atskleisti savo gabumus, kaip ruošti namų darbus, kaip padėti mokiniui vyresnėse klasėse, kaip suvaldyti abitūros jaudulį, kaip bendradarbiauti su mokytojais – leidinyje siekiama atsakyti į pačius įvairiausius klausimus ir paliesti pačias aktualiausias temas. Įvairūs interviu, straipsniai ir patarimai padės tėveliams drąsiai su vaiku žengti per mokyklos slenkstį.

    Tėvystė padeda tobulėti, iš naujo pažvelgti į pasaulį jauno žmogaus akimis, o vaikų draugijoje išgyventi daug naujų potyrių ir įgyti naujų žinių.  Apie visa tai knygoje-žurnale „Tėvai (irgi) eina į mokyklą“. Nors tėvams sėsti į mokyklos suolą nereikia, žinoti, kuo gyvena mokykla – būtina! 

  • Eugenijus Laurinaitis. Žvilgsnis iš veidrodžio

    zvilgsnis„Žvilgsnis iš veidrodžio“ – vyro bandymas plačiau ir giliau pažvelgti į moteriškąją žmonijos dalį, papasakoti apie moters kelią per gyvenimą ir moterų santykį su vyrų pasauliu.

    Neskubėkite apsigauti – tai ne grožinės literatūros kūrinys. Ši knyga nėra romanas, tai ir ne poetinis veikalas, kuriame apdainuojamas moters grožis. Tai profesionalaus psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio bandymas suprasti moteris, jų vidinį pasaulį, išgyvenimus ir problemas ir apie tai populiariai papasakoti kiekvienam suprantama kalba. Daugiau nei bet kas kitas moteris pažinęs autorius dalinasi su skaitytojais savo profesine ir asmenine patirtimi.

    Autorius teigia, kad jo knyga skirta visiems. Ją perskaičiuosios moteris galės pažvelgti į save iš šalies. Vyrams ši knyga padės geriau suprasti priešingos lyties atstoves ir sužinoti kai ką labai svarbaus. Abiejų lyčių skaitytojai sužinos nemažai svarbių dalykų – ne tik apie moteris, bet, pirmiausia, apie save pačius. Knygą „Žvilgsnis iš veidrodžio“ gali skaityti bet kokio išsilavinimo ir amžiaus skaitytojai, nes E. Laurinaitis teigia rašęs taip, jog net sudėtingiausi moksliniai terminai būtų įkandami ir aiškūs kiekvienam.

    Psichoterapeutas aktualizuoja moters pasaulį. Jis kalba apie šį laikmetį, šią geografinę platumą ir mūsų kultūrą. Visas savo įžvalgas, tarptautinius mokslinius tyrimus ir apmąstymus jis pateikia Lietuvos kontekste. Bendražmogiškos, globalios temos čia papildomos lokaliomis, lietuviškajai kultūrai artimomis spalvomis. Knyga sudomins visus, mėgstančius analizuoti žmonių tarpusavio santykius, ieškančius sprendimų iškilus santykių krizei, bandančius rasti savo ir kitų elgesio pateisinimų. Ši knyga – būdas geriau pažinti moters tapatybę nuo vaikystės iki trečiojo amžiaus tarpsnio.
    Eugenijus Laurinaitis – vienas žymiausių ir labiausiai nusipelniusių Lietuvos psichoterapeutų. Jis žinomas kaip puikus specialistas, knygose ir straipsniuose be vargo gebantis sudėtingas temas perteikti populiariai ir suprantamai. Jo kalbėjimo ir rašymo stilius šmaikštus ir įtaigus, o kaip profesionalas jis laikosi savito filosofinio požiūrio. Knygos „Žvilgsnis iš veidrodžio“ autorius – medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, Mykolo Riomerio universiteto profesorius. Eugenijus Laurinaitis yra Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Europos psichoterapijos asociacijos tarybos narys, anksčiau du metus ėjęs organizacijos prezidento pareigas.

     

  • Mary Sharratt. Ekstazė

    ekstazeXX amžiaus pradžia. Tviskančios Vienos centre – vienos moters gyvenimas, kuris gali išgarsinti arba išniekinti visą epochą. „Ekstazė“ – istorinis romanas, pasakojantis apie nepaprastą moterį Almą Maler-Gropijus-Verfel – kompozitorę, dukterį, seserį, motiną, žmoną, meilužę ir mūzą.

    Dailininkas Gustavas Klimtas buvo pirmasis pabučiavęs Almą. Kompozitorius Gustavas Maleris įsimylėjo ją iš pirmo žvilgsnio ir pasipiršo praėjus vos kelioms savaitėms po jų pažinties. Architektas Valteris Gropijus tapo antruoju jos vyru, o rašytojas Francas Verfelis apibūdino Almą kaip vieną iš labiausiai provokuojančių savo epohos moterų. Tačiau kas iš tiesų buvo ši protinga, graži ir drąsi moteris, parklupdžiusi talentingiausius vyrus?
    Jauna ir graži Alma Schindler kūrybiniame ir kultūriniame amžiaus sūkuryje norėjo palikti savo pėdsaką kaip kompozitorė. Kaip tik tuo metu moterims atsivėrė nauja era, todėl ji buvo pasiryžusi kuo geriau išnaudoti visas savo galimybes. Tačiau Alma įsimyli beveik dvidešimčia metų vyresnį kompozitorių Gustavą Malerį. Jis reikalauja Almos mesti muziką ir tekėti už jo. Draskoma meilės ir pagarbos savo talentui, Alma iš paskutiniųjų bando išsaugoti savo aistrą menui ir išlikti savimi.. 
    Knygoje „Ekstazė“ Mary Sharratt piešia vienos kontraversiškiausių ir sudėtingiausių to meto moterų portretą.
    „Per savo gyvenimą ir net po mirties Vienos menininkė Alma Maler-Gropijus-Verfel (1879-1964) sulaukdavo nesuskaičiuojamai daug meilės laiškų. M. Sharratt romanas „Ekstazė“ yra dar vienas toks laiškas, svarbus tuo, kad Almai čia skiriamas visas dėmesys – jos menininkės talentui, ankstyvam feminizmui ir grožiui. Šis puikus istorinis romanas pateikia malonų ambicingos moters portretą. Jos patiriami sunkumai yra tokie pat aktualūs šiandien, kokie buvo prieš šimtmetį“.

    Publisher’s Weekly

  • Stephen King. Budėjimas baigtas

    budejimasŠiurpus ir įtemptas Stepheno Kingo romanas „Budėjimas baigtas“ užbaigia detektyvo Bilo Hodžeso trilogiją, kurios pirmosios dalys „Ponas Mersedesas“ ir „Radybos“ tapo pasauliniais bestseleriais. Įdomūs ir įtaigūs veikėjai bei stulbinanti ir kraują stingdanti S. Kingo istorija gali būti skaitoma ir atskirai, ir kaip trilogijos apie „Mersedeso žudiką“ pabaiga.

    Jau šešerius metus Breidis Hartsfildas guli komoje 217-oje smegenų sužalojimų klinikos palatoje. Vegetacinės būklės ligoniui pasveikti atrodo neįmanoma ir kažin ar kas nors labai jaudinasi dėl pamišėlio, sukėlusio „Mersedeso skerdynes“, kuriose žuvo ir buvo sužalota daugybė žmonių. 
    Tačiau ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Breidis nėra toks bejėgis. Iš tikrųjų jis rado būdą, kaip gali daryti įtaką bent keliems ligoninėje dirbantiems žmonėms, kad šie darytų nusikaltimus už ligoninės sienų. Dar daugiau – technologijų genijus sukūrė hipnotizuojantį elektroninį žaidimą, kuris vartotojus priverčia nusižudyti. 
    Svarbiausias Breidžio tikslas – nubausti tris žmones, dėl kurių jis ir atsidūrė ligoninėje – detektyvą Bilą Hodžesą ir jo pagalbininkus – Holę Gibni ir Džeromą Robinsoną. O tuomet jis planuoja sukelti tikrą savižudybių epidemiją. Detektyvui Hodžesui ir visam miestui laikas tiksi greičiau nei atrodo...
    Įtemptame psichologiniame trileryje „Budėjimas baigtas“ S. Kingas dar kartą nustebina fantastišku siaubingu scenarijumi, kuris skaitant nepaleidžia ir verčia kūnu bėgioti šiurpuliukus. Žinant šiuolaikinių technologijų pažangą, S. Kingo sukurtas siužetas ima rodytis vis labiau ir labiau tikėtinas. Rašytojas puikiai atskleidžia ir gana dramatišką detektyvo Bilo Hodžeso gyvenimą. Pasibaigus knygai (ir visai trilogijai) skaitytojas pajus susižavėjimą ir pagarbą pagrindiniam veikėjui. Iš šiokį tokį nerimas prieš imdamas į rankas mobilųjį ar kitą įrenginį.
    „Kraują stingdanti Mersedeso trilogijos kulminacija.“

    The Guardian

  • Griet Op De Beech. Aukščiau nei devintam dangui

    danguiDebiutinis olandų rašytojos Griet Op de Beck romanas „Aukščiau nei devintam danguj“ – istorija apie penkis žmones, besiskiriančius amžiumi ir išgyvenamomis problemomis, bet vienijamus tarpusavio ryšių ir bendro priešo – jų pačių.
    Lu – dvylika, Evai trisdešimt šeši, Elsi sulaukusi keturiasdešimt dviejų, Kasperas – keturiasdešimt šešių, o Jos – septyniasdešimt vienerių. Visi jie – skirtingų kartų atstovai, tačiau juos jungia įvairūs ryšiai - kai kurie susiję šeimyniniais saitais, kitus sieja romantiški jausmai, trečius - draugystė. Kiekvienas iš jų pirmu asmeniu pasakoja savo istoriją. Romano „Aukščiau nei devintam danguj“ veikėjai kalba apie tai, kad laimė kartais apsunkina gyvenimą, apie paslaptis, kurias sunku iškęsti, apie sudėtingą santykį su savo amžiumi – nesvarbu, ar tai jaunystė, ar senatvė.
    Kiekvienas iš šių penkių veikėjų pirmiausia galynėjasi pats su savimi. Kartais kliūtys pasirodo didesnės nei aukščiausi kalnai ir tenka pasiduoti. Lu, Evos, Elsi, Kaspero ir Joso gyvenimas – beprotiškai sudėtingas, tačiau tuo pat metu jų pastangos kelia susižavėjimą. Kiekvienas iš jų kalba ne tik apie save, bet ir kitus – bendrus įvykius ir kartu išgyventas patirtis. Skirtingų veikėjų tos pačios istorijos atpasakojamos vis kitaip - jas interpretuojant iš asmeninės perspektyvos, todėl „Aukščiau nei devintam danguj“ pateikia išsamų bendrą vaizdą, kuriame nėra vienos tiesos ir lengvo atsakymo. Kai kur pirmojo asmens pasakojimą keičia dialogas ir tiesioginė kalba, primenanti filmo scenarijų.
    Olandų rašytoja Griet Op de Beck savo originaliomis įžvalgomis ir sklandžia kalba kuria intriguojantį pasakojimą, kurio veikėjai puikiai perteikia šiuolaikinių žmonių skaudulius. Romanas daugiasluoksniškumas nepalieka abejingų. Knyga autorės gimtojoje šalyje buvo ekranizuota. Juostą sukūrė olandų režisierius Jan Matthys, vaidino žymūs šalies aktoriai. 
    v Griet Op de Beck ilgus metus nedrįso imtis plunksnos, tačiau kai nusprendė rašyti, jos debiutinis romanas buvo įvertintas puikiai. Rašytoja Antverpeno universitete baigė vokiečių filologiją, rašė pjeses ir straipsnius keletui laikraščių. 2013 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Aukščiau nei devintam danguj“ buvo nominuotas AKO literatūrinei premijai, Akademijos literatūros prizui ir laimėjo Bronzinės pelėdos apdovanojimą kaip publikos pasirinkimas. Knyga šalyje tapo bestseleriu. Vėliau autorė per penkerius metus išleido dar keturis romanus.

  • Mary Higgins Clark. Dar pasimatysim

    pasimatysimDetektyvų ir psichologinių trilerių karaliene vadinamos Mary Higgins Clark romanas „Dar pasimatysim“ pasakoja apie televizijos naujienų reporterę, kuriai tenka aiškintis ne tik paslaptingas tėvo žūties aplinkybes, bet ir susidurti su savo antrininke, kuri jau nebegyva. Gal pavojus jai pačiai didesnis nei ji įtaria?

    Nužudyta moteris – tikrų tikriausia jos antrininkė... Kai televizijos žinių reporterė Megan Kolins pamato į baltą audeklą įvyniotą negyvą moterį, ji pasijunta taip, lyg žiūrėtų į veidrodį. O problemų Megan turi ir be šio keisto įvykio. Prieš devynis mėnesius jos mylimas tėtis su mašina nukrito nuo Niujorko tilto. Dabar tyrėjai ir draudimo agentūros atstovai ją tikina, kad upėje nėra jokių automobilio pėdsakų, ir įtaria, kad jos tėtis tiesiog suvaidino savo mirtį.
    „Megan pažiūrėjo slaugytojai per petį ir įsistebeilijo į nematančias mėlynas negyvos jaunos moters akis. Žvelgdama į tas akis, plačią kaktą, lenktus antakius, aukštus skruostikaulius, tiesią nosį ir putlias lūpas ji aiktelėjo.
    Atrodė, tartum žiūrėtų į veidrodį.
    Ji žvelgė į savo pačios veidą.“
    Gąsdinančiai greitai ir neįtikėtinai keistai visi įvykiai ima dėliotis taip, kad atsiranda vis daugiau sąsajų tarp Megan tėčio ir jos antrininkės žūties. Iškyla pavojus ir pačiai Megan, tačiau ji pasiryžusi išsiaiškinti tiesą ir atskleisti visas paslaptis. Šioje košmariškoje paieškų kelionėje Megan supras, kad tiesa kartais neša mirtį. 
    Detektyvinio trilerio meistrė Mary Higgins Clark knygoje „Dar pasimatysim“ įtraukia skaitytoją į gąsdinantį ir įtampos kupiną nusikaltimų ir sąmokslo voratinklį. Tiesa čia gali pasirodyti skaudesnė, nei galima ištverti.

  • Emily Giffin. Mano sesers paslaptys

    paslaptysĮsimintiname romane „Mano sesers paslaptys“ „New York Times“ bestselerių autorė Emily Griffin pasakoja apie dvi seseris, kurios atsiduria kryžkelėje ir turi nuspręsti, ar gali būti atviros ir atleisti viena kitai. 

    Augdamos seserys Džozė ir Mereditė galėjo džiaugtis įprastais seserų santykiais – kupinais meilės, su vis pasitaikančiais nereikšmingais ginčais ir priekabėmis. Tačiau jos visuomet buvo labai skirtingos. Džozė – impulsyvi, dvasinga ir atlapaširdė, o Mereditė – darbšti, mąsli ir santūri. Kai šeimą ištinka tragedija – į užkandinę išvykęs brolis dingsta ir niekuomet nebegrįžta – jų trapius santykius suskaldo skirtingas požiūris ir nutylėti kaltinimai viena kitai... 

    Praėjus penkiolikai metų po to įvykio, Džozė ir Mereditė – trisdešimtmetės moterys, kurios kabinasi į gyvenimą ir toliau eina labai skirtingais keliais. Džozė dirba mokytoja ir yra vis dar vieniša, beveik pasiryžusi išvis atsisakyti bet kokių pažinčių. Labiau nei vaikino ji trokšta tapti mama. Pasiryžusi siekti svajonės, ji nusprendžia imti likimo vadžias į savo rankas.

    Tuo metu Mereditė, rodos, gyvena tobulą gyvenimą – ji sėkminga advokatė, ištekėjusi už nuostabaus vyro ir auginanti ketverių dukrelę. Tačiau pastaruoju metu Mereditė jaučiasi nerami ir nepatenkinta savo gyvenimu, ji vis dažniau susimąsto, ar gyvena taip, kaip iš jos tikisi kiti, ar taip, kaip iš tikrųjų ji pati nori gyventi.

    Artėjant tragedijos metinėms, ilgai slėptos detalės ima kilti į paviršių. Pasirodo, viena sesuo apie tą lemtingą brolio dingimo vakarą žino daugiau nei kita. Ar paslaptys jas išskirs? O gal kartą ir visiems laikams joms teks prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir atsikratyti kaltės jausmo, slegiančio abi šitiek metų.

    „Mano sesers paslaptys“ – sąžiningas, tikroviškas ir įtraukiantis romanas. Tai istorija apie šeimą, draugystę ir drąsą eiti ten, kur veda širdis. Kelyje į supratimą ir atleidimą, seserys supras, kaip smarkiai joms reikia viena kitos ir kokia svarbi yra meilė. 

    Emily Giffin (g. 1972 m.) – amerikiečių rašytoja, devynių tarptautinio populiarumo sulaukusių romanų autorė. Virdžinijos universitete baigė Teisės fakultetą, tačiau keletą metų padirbėjusi teisinėje įmonėje, išvyko gyventi į Londoną ir atsidavė rašymui. Šiuo metu su vyru ir trimis vaikais gyvena Atlantoje.