• Carlo Collodi. Pinokio nuotykiai: medinuko istorija

    pinokioVaikų literatūros klasika „Pinokio nuotykiai. Medinuko istorija“ – tai knyga populiarumu pasaulyje nusileidžianti tik Biblijai. Istorija, perkurta ir pritaikyta skirtingose meno srityse, pirmiausia kalba apie atsakomybę, gerus darbus ir gebėjimą tobulėti, nepaisant kelyje pasitaikančių kliūčių. 

    Dailidė randa kalbantį medžio gabalą ir atiduoda jį vargšui kaimynui Džapetui, kuris iš medžio išdrožia lėlę ir pavadina Pinokiu. Šis, vos tik išmokęs vaikščioti, pabėga nuo Džapeto. 

    Pasirodo, Pinokis svajoja tapti tikru berniuku, tačiau tik krečia pokštus ir kelia baisią sumaištį. Netrukus karabinieriai suima Džapetą, nes įtaria, kad šis netinkamai prižiūri Pinokį. Pinokis grįžta į Džapeto namus ir netyčia pribaigia kalbantį svirplį, kuris nori jam padėti. Tą vakarą Pinokis užmiega kojas užkėlęs ant viryklės ir ryte supranta, kad jos nudegė. Grįžęs iš kalėjimo Džapetas pagamina Pinokiui naujas kojas. 

    Dėkingas Pinokis pažada eiti į mokyklą ir Džapetas parduoda savo vienintelį paltą, kad nupirktų Pinokiui knygą…
    Jei jis elgsis gerai ir bus kilnus, galbūt Pinokio svajonė išsipildys ir jis nebebus tik medinukas. 

    Pinokis patiria begalę keisčiausių ir įdomiausių nuotykių ir pridaro daug klaidų, nesugebėdamas atskirti, kas jam linki blogo, o kuo iš tiesų galima pasitikėti. 

    Nuostabus, klasika tapęs pasakojimas „Pinokio nuotykiai. Medinuko istorija“ moko klausyti ir gerbti artimus žmones, tesėti pažadus, sakyti tiesą, jausti dėkingumą ir rodyti gerumą tiems, kurie jums geri. Tai pasakojimas apie vaiko virsmą, pokyčius, kurie moko jausti atsakomybę už savo elgesį ir veiksmus. 

    Pinokio istorija yra daugiausia į užsienio kalbas verstas grožinės literatūros kūrinys. Ji įkvėpė daugybę kitų literatūros, teatro, dailės kūrinių, pagal ją sukurta begalė filmų. Manoma, kad ši istorija yra išversta į 260 kalbų, o tai reiškia, jog „Pinokio nuotykiai“ yra populiariausia nereliginė knyga pasaulyje.  

    Carlo Collodi (tikr. Carlo Lorenzini, 1826–1890) – italų rašytojas ir žurnalistas, išgarsėjęs pasaka vaikams „Pinokio nuotykiai. Medinuko istorija“, kuri pradžioje (1881 m.) buvo skelbiama „Vaikų laikraštyje“ atskiromis dalimis, o 1883 m. išleista kaip knyga.

    Gimė Florencijoje. Karų už Italijos nepriklausomybę metu tarnavo Toskanos kariuomenėje.

  • Greg Kincaid. Šuo vardu kalėdos

    kaledosŠilta ir jaudinanti novelė „Šuo vardu Kalėdos“ pasakoja istoriją apie tai, kaip vienas ypatingas šuo visam laikui pakeitė jį priglaudusios šeimos ir viso miestelio gyvenimą. Tai istorija, kuri apie Kalėdų dvasią ir žmogiškumą.
    Todas Makrėjus yra jaunas vyras, kuris dėl sutrikusio vystymosi vis dar gyvena savo tėvų ūkyje Kanzase. Vieną dieną jis nugirsta, kad vietinė gyvūnų prieglauda ieško laikinų namų šunims Kalėdų laikotarpiu. Taigi Todas jau tiksliai žino, ko jis nori šioms šventėms. Jo tėvas griežtai priešinasi, tačiau Todo atkaklumas netrukus nugali ir Makrėjai tampa laikinų globėjų šeima baisiai mielam šuniukui, kurį Todas pavadina... Kalėdomis.
    Tačiau juk prieglaudoje liko daug kitų šunų, kurie turės švenčių laikotarpį praleisti narvuose… Per dienas likusias iki Kalėdų Todas išnaudos visus savo įtikinėjimo sugebėjimus, siekdamas, kad jo miestelio gyventojai sutiktų dalyvauti programoje ir priglaustų šunis. Tai, kas vyks, kai Todas pradės šią mažą gerumo misiją, bus netikėta ir Todo šeimai ir visai bendruomenei. Tai bus nepaprasta meilės ir geros valios pamoka. 

    Knyga „Šuo vardu Kalėdos“ – tai istorija sukurta skleisti tikrą Kalėdų dvasią. Ji moko gerumo, supratingumo, jautrumo ir gebėjimo rūpintis visais, kuriems mūsų rūpestis itin reikalingas ir svarbus. Čia rasite šviesaus liūdesio akimirkų, nes autorius paliečia ir gilesnes temas, susijusias su Todo liga  ir jo tėvų išgyvenimais. Tačiau daugiausia čia rasite nuoširdumo ir meilės. Galiausiai paaiškės, kiek daug gali pakeisti paprasčiausias šuo – kokios gydančios galios slypi šuns gebėjime mylėti žmogų.  

    Greg Kincaid (g. 1957 m.) – amerikiečių rašytojas ir teisininkas. Didžiąją gyvenimo dalį gyveno kaimiškoje Kanzaso vietovėje. Rašyti pradėjo 1992 metais, tuomet išleido jaunimui skirtą romaną. Tačiau pripažinimo sulaukė 2008 m. parašęs knygą „Šuo vardu Kalėdos“. Netrukus ši knyga buvo ekranizuota, filmą entuziastingai sutiko žiūrovai. Vėliau autorius parašė istorijos tęsinius „Christmas with Tucker“ („Kalėdos su Tukeriu“) ir „A Cristmas Home“ („Kalėdų namai“).

    G. Kincaid yra advokatas, specializuojasi šeimos teisėje. Gyvena rytų Kanzase su žmona, trimis arkliais, dviem šunimis ir dviem katėmis. Turi penkis vaikus.

  • Renata Šerelytė. Krakatukai požemiuose

    krakatutaiLietuvių rašytojos Renatos Šerelytės knyga „Krakatukai požemiuose“ – jau šeštoji istorija apie vaikų pamėgtus personažus – krakatukus. Čia ir vėl sutiksite jau pažįstamus veikėjus – Birbindoną, Tešlių ir Buntę bei keletą naujų. Tačiau Tešlius šį kartą pateks į rimtą pavojų, ir tik draugų drąsa bei ryžtas galės jį išgelbėti. 
    Likimo deivė Moira pagrobia Tešlių! Kas belieka... Didžiaausė senė, Birbindonas ir Buntė Esmeralda turės keliauti į požemius ir išvaduoti draugą. Ar jiems pavyks? Niekas nežino, juk požemiai ne šiaip kokia tamsi ir ankšta vietelė, čia vyksta tikri stebuklai – skanėstai, matyti sapnuose, čia pavirsta tikrais, yra jūra, kurioje gyvena kalbančios žuvys, čia auga šviečiantys grybai, o medžiai čia su kailiniais ir plunksnomis... 
    Tačiau ryžtingai nusiteikusiems Didžiaausei senei, Birbindonui ir Buntei Esmeraldai teks nemažai rimtų išbandymų – įveikti Ugnies liūną, susidurti su mumijomis, šikšnosparniais. Kaip gerai, kad ištikimus draugus lydės pagalbininkas, kad ir koks keistas jis atrodytų iš pirmo žvilgsnio – nieko nekalbantis, su vištos kojomis ir drakono sparnais.  

    „Krakatukai požemiuose“ nuneš jaunuosius skaitytojus į kerintį vaizduotės ir nuotykių pasaulį. Tai Renatos Šerelytės serijos apie krakatukus šeštoji knyga. Jau išleistos ankstesnės dalys: „Krakatukų pievelė“, „Krakatukai sniegynuose“, „Krakatukų jūra“, „Krakatukų brūzgėlynai“, „Krakatukai kosmose“. 

    Renata Šerelytė (g. 1970 m.) – lietuvių rašytoja, poetė, dramaturgė. Gimė Kupiškio r., baigė Šimonių vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo vaikų žurnale „Žvaigždutė“, žurnale „Jaunimo gretos“ bei savaitraštyje „7 meno dienos“. 

    Jos kūryba buvo spausdinama žurnale „Moksleivis“, tuomet pirmąkart viešai pasirodė jos kurti eilėraščiai. Pirmoji knyga – novelių rinkinys „Žuvies darinėjimas“ – pasirodė 1995 m. 

    Autorė kilusi iš nedidelio miestelio, būtent tokius ji mėgsta vaizduoti ir savo kūriniuose. Kaimas, buitis ir net gamta jos pasakojimuose netenka romantikos, vaizduojama gana tamsiai, niūriai, tačiau net ir tada visad išlaikomas namų jaukumo jausmas. 

    1997 m. už geriausią knygą vaikams „Jundos lemtis“ apdovanota Šarūno Marčiulionio premija; romanas „Ledynmečio žvaigždės“ pelnė autorei Žemaitės premiją. 2001 m. už novelistiką, išspausdintą literatūros mėnraštyje „Metai“, Renatai Šerelytei įteikta A. Vaičiulaičio premija. 

    Renatos Šerelytės novelės verstos į anglų, prancūzų, švedų, rusų, gruzinų, lenkų ir kitas kalbas. Pagal romaną „Vardas tamsoje“ sukurtas filmas. 

    Šiuo metu rašytoja gyvena Vilniuje.

  • Rachel Macy Stafford. Mama neužsiėmusi

    mamaAtraskite, kokią galią, malonumą ir džiaugsmą teikia gyvenimas neužsiėmus! Knyga „Mama neužsiėmusi“ – tai atsakymas internetinei ekranų visuomenei, kaip rasti pusiausvyrą žiniasklaidos perpildytame ir tobulumo apsėstame pasaulyje. 
    Pasinaudojusi savo rašytojos, mokytojos ir motyvuotojos įgūdžiais knygos autorė Rachel Macy Stafford pateikia paprastus patarimus, kaip atsikratyti blaškančių įpročių ir iš tikrųjų bendrauti su artimaisiais. 
    Jei technologijos yra nauja priklausomybė, tai multitaskingas yra naujas gyvenimo ritmas. Gamindami pietus, mes tikriname elektroninį paštą, maudydami vaikus, siuntinėjame žinutes ir didžiąją dalį laiko praleidžiame žiūrėdami į ekranus, o ne į savo artimųjų akis. Nenuostabu, kad esame sutrikę ir išsiblaškę, turime nesibaigiančius darbų sąrašus ir perkrautas darbotvarkes. 
    Rachel Macy Stafford – specialiojo ugdymo mokytoja įgijusi magistro laipsnį švietimo srityje. 2010 metais ji nusprendė, kad tokio perkrauto gyvenimo jai gana. Pavargusi būti toli nuo svarbiausio savo gyvenimo tikslo - vyro ir vaikų, ji išbandė paprasčiausius pratimus, padėjusius atsikratyti beprasmių, labiausiai blaškančių veiksmų ir atsiduoti svarbiems, nuoširdiems santykiams. Ji pradėjo rašyti didžiulio populiarumo sulaukusį tinklaraštį, kuriame  fiksavo savo pastangas ir netrukus pastebėjo, kad išmoko neskubėti ir žymiai daugiau laiko skirti greta esantiems žmonėms.

  • Abigail Tucker. Liūtai mūsų svetainėse

    liutaiSmagi ir netikėtai gąsdinanti knyga „Liūtai mūsų svetainėse: kaip katės mus prisijaukino ir užvaldė pasaulį“ atskleidžia tikrą mažų, bet ne tokių ir nepavojingų gyvūnų – kačių – sąmokslą prieš visa žmoniją. Žurnalistė Abigail Tucker atliko stulbinantį tyrimą ir po kaulelį išnarstė daugelio taip mylimas kates.

    Katės užvaldė nuošalius skersgatvius ir mūsų miegamuosius. Be jokios abejonės, joms priklauso ir internetas, kur virusinis vaizdo įrašas su kačiukais gali būti greitai peržiūrėtas iki 10 mln. kartų.

    ačiau kaip katėms pasisekė taip globaliai dominuoti? Juk jos, skirtingai nei šunys, neduoda jokios praktinės naudos. Tiesa ir tai, kad jos yra baisiai nekompetentingos pelių ir žiurkių gaudytojos ir dar kelia pavojų daugeliui ekosistemų. Ir vis tiek mes jas mylim. 

    Kad geriau suprastume tas tarp mūsų gyvenančias pūkuotas nepažįstamąsias, knygos „Liūtai mūsų svetainėse“ autorė Abigail Tucker keliavo susitikti su veisėjais, aktyvistais ir mokslininkais, kurie savo gyvenimus paskyrė katėms. Sąmojingai, protingai ir itin smalsiai autorė aiškinasi, kaip tie maži padarėliai išnaudoja santykius su žmonėmis, kad taptų įtakingiausiais ir galingiausiais gyvūnais planetoje. 

    Iš tikrųjų tinkamiausia reakcija pamačius pūkuotą kačiuką turėtų būti ne susižavėjimas, bet išgąstis.

    Abigail Tucker – žurnalistė, kurios mokslinės žurnalistikos darbai buvo pristatyti antologijoje Best American Science and Nature Writing ir įvertinti Nacionalinės mokslų akademijos. „Liūtai mūsų svetainėse: kaip katės mus prisijaukino ir užvaldė pasaulį“ – pirmoji A. Tucker knyga, kuri tapo New York Times bestseleriu ir buvo išversta į 10 kalbų. A. Tucker dirba žurnalo Smithsonian korespondente, kur rašo įvairiausiomis temomis – nuo vampyrų antropologijos iki bioliuminescencinio jūrų pasaulio. Gyvena Konektikute ir yra Jeilio universiteto Timothy Dwight koledžo narė. 

  • Dr.Dale E. Bredesen. Įveikti Alzheimerį. Pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa

    alzhaimerisDr. Dale Bredesen knygoje „Įveikti Alzheimerį“ išsamiai aprašo ligą ir jos eigą, jis paaiškina, kodėl ši liga taip smarkiai paplitusi ir kaip žmonės patys sau ją sukelia. Teigiama, kad jau 2050 metais pasaulyje bus apie 160 milijonų šia liga sergančių žmonių. Tačiau dabar atsirado būdas kur kas veiksmingiau kovoti su Alzheimeriu ir pristabdyti jo plitimą. Knygoje aiškiai pristatoma autoriaus sudaryta programa, kuria vadovaudamiesi apsisaugosite nuo ligos arba susigrąžinsite prarastas funkcijas. 
    „Knyga „Įveikti Alzheimerį“ pirmą kartą naujausius mokslo tyrimus pavertė praktiniu planu, kuris gali įveikti ligą ir neįtikėtinai pagerinti smegenų veiklą bei sveikatą. Jei turite smegenis, perskaitykite šią knygą“. 
    Mark Hyman, gydytojas, knygos „Riebalų dieta: lieknėk be alkio“ autorius
    „Įveikti Alzheimerį“ duoda naują pradžią medicinai ir siūlo sutelkti dėmesį ne vien į ligą, bet į sisteminį požiūrį, kuris būtinas gydant žmogų. Neuromokslininkas dr. Dale Bredesen įžiebė viltį visiems besibaiminantiems Alzheimerio ligos ir net tiems, kurie ja serga. Knygoje „Įveikti Alzheimerį: pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa“ jis atskleidžia naujausius tyrimus, rodančius, kad ši liga nebėra nuosprendis. 
    Knygos autorius teigia, kad nuo Alzheimerio ligos galima apsisaugoti, kad įmanoma atkurti silpstančias pažintines funkcijas. 
    Visi žinome bent vieną žmogų, kuris išgyveno vėžį, tačiau nežinome nė vieno, kuris būtų išgyvenęs Alzheimerį. Iki dabar. 
    Knygoje „Įveikti Alzheimerį: pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa“ autorius pristato savo ilgus metus trukusių tyrimų ir darbo rezultatą – programą ReCODE, kuri visiškai pakeis Alzheimerio prevenciją ir gydymą. Visi mano, kad neįmanoma atkurti dėl ligos prarastų pažintinių funkcijų, tačiau dr. D. Bredesen žengia dar toliau – jis sako, kad įmanoma ne tik atkurti, bet ir tą išmintimi, kuri padės gydyti mūsų žmones ir atveria galimybę užbaigti Alzheimerio erą“. 
    Patrick Hanaway, gydytojas, Klivlando klinikos Funkcinės medicinos centro tyrimų direktorius
    Dr. Dale Bredesen – visame pasaulyje žinomas neuromokslininkas ir Alzheimerio ligos tyrinėtojas. Vadovauja Easton Alzheimerio tyrimų centrui prie Kalifornijos universiteto Los Andžele. Alzheimerio ligos tyrimams skyrė daugiau nei 30 metų. 

  • Vydūnas. Gimdymo slėpiniai

    vydunasKnyga „Gimdymo slėpiniai“ yra pirmasis bandymas Vydūno tekstą padaryti suprantamesnį šiuolaikiniam skaitytojui. Redaguojant laikytasi dviejų pagrindinių nuostatų. Visų pirma žiūrėta, kad išliktų nepakitusi minties prasmė. Antra – stengtasi, kad tekstas būtų suprantamas ir kuo artimesnis dabartinei norminei lietuvių kalbai. Be to, bandyta kuo labiau išlaikyti Vydūno rašybos stilių, taipogi jau primirštus senovinius bei jo paties sukurtus, tekstą gyvinančius žodžius.

    „Aš pasirinkau uždavinį nešti į savo tautiečių širdis visa tai, kas žadinti galėtų aukščiausias ir prakilniausias žmogaus jėgas.“

    Gyvenimas tarsi lopšys supasi tarp dviejų begalybių: iki gimimo ir po mirties. Mus domina ir dažnai bijomės tos amžinybės, kuri laukia po mirties, tačiau amžinybė iki gimimo žmones mažai jaudina.

    Užgimimas yra labai žymus įvykis žmogaus gyvenime. Bet gimimo nebūtų be pradėjimo. Todėl jis turėtų būti laikomas dar svarbesniu. Tačiau ir pradėjimas nėra žmogaus pradžia. Virš senovinės šventyklos durų skaitome: „Pažinki pats save“. Tai reiškia be galo daug. Trumpai pasakius: „Išmanyk, kad esi dvasinės kilmės“.

    „Gimdymo slėpiniai“ galėtų būti ryški kelrodė žvaigždė orientyrus praradusioje ir pasiklydusioje visuomenėje. Knygoje „Gimdymo slėpiniai“ išsakyta tiesa nepavaldi laikui, nes esmė nesikeičia. Šia prasme ši knyga yra amžina - ne fiziniu pavidalu, bet tekste slypinčia esme. Nors kartkartėm toji esmė pamirštama, bet atėjus tam tikram laikui, ji vėl atrandama ir iškeliama. Gal šis laikas jau atėjo arba artinasi?

  • Mary Webb. Mezgimas. Raštai ir technika

    mezgimasKnyga „Mezgimas: raštai ir technika“ apima per 300 šiuolaikinių bet tradicinių raštų. Tai puikus įkvėpimo šaltinis bei vadovas kiekvienam, kuris nori patirti nuostabių raštų ir faktūros kūrimo malonumą.

    Knygoje „Mezgimas: raštai ir technika“ pateikiamos kiekvieno rašto nuotraukos bei išsamios instrukcijos įvairiausiems raštams, įskaitant pynes, raštus gerosiomis ir išvirkščiosiomis akimis, kiauraraščius ir pumpurėlius, kriputes, stulpelius ir daugelį kitų. Tai bene vienintelė informatyvi knyga, kuria vadovaudamiesi jūs galėsite sukurti naujoviškus ir stulbinamo grožio drabužius, o drauge išsiugdysite naujų mezgimo įgūdžių.

    „Mezgimas: raštai ir technika“ yra svarbi knyga bet kuriam mezgimo entuziastui, nesvarbu, kokio lygio jis būtų.

  • Ludwig Wittgenstein. Pastabos apie psichologijos filosofiją

    filosofijaVieno originaliausių XX amžiaus mąstytojų, filosofo ir mistiko Liudvigo Vitgenšteino (Ludwig Wittgenstein) knyga „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ – tai iki šiol nepublikuotos filosofo mintys apie psichologiją ir jos ribas. 

    Liudvigas Vitgenšteinas (1889–1951) – žymus austrų filosofas, Kembridžo universiteto filosofijos profesorius. Liudvigas Vitgenšteinas įkvėpė dvi pagrindines XX amžiaus filosofines kryptis – lingvistinę, arba kasdienės kalbos, filosofiją bei loginį pozityvizmą. Svarbiausi jo darbai yra "Loginis filosofinis traktatas" (1921 m.) ir jau po Vitgenšteino mirties išspausdinta knyga" Filosofiniai tyrinėjimai" (1953 m.), kurią žinomiausi filosofai įvertino kaip svarbiausią XX a. filosofinį veikalą.

    Visiškai nauja jo knyga „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ sudaryta daugiausia iš iki šiol niekur nepublikuotos medžiagos. Baigęs rašyti Filosofinius tyrinėjimus Vitgenšteinas maždaug trejus metus, nuo 1946 iki 1949, praleido dirbdamas prie „psichologijos filosofijos“. 

    Knygoje „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ L. Vitgenšteinas tyrinėja XX amžiaus filosofijoje itin paplitusią idėją, kad mūsų santykis su pasauliu iš tiesų yra to pasaulio interpretacija. Tai reiškia, kad suvokdami pasaulį mes jį ne matome tokį, koks yra, bet interpretuojame. Būtent šia idėja, apie kurią buvo užsiminęs dar Aristotelis, paremta ir populiarioji Gestalt psichologijos mokykla. 

    Vitgenšteinas pateikia tyrimus, brėžinius ir piešinius, kuriais siekia įrodyti, kad mūsų santykis su pasauliu pirmiausia yra tiesioginis matymas to, ką ir matome, o interpretacija ateina tik vėliau ir yra tarsi to santykio papildymas. L. Vitgenšteinas kvestionuoja ne tik hermeneutikos ir Gestalt psichologijos pagrindus, bet ir pastebi silpnąsias Aristotelio filosofijos vietas. 

    „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ – labai humanistinis darbas. Vitgenšteinas pastebi, kad psichologija, kaip mokslas savo objektu laikantis sielą, yra neįmanoma, nes siela – nėra objektas. Jei nėra apčiuopiamo objekto, vadinasi, psichologija nepajėgi racionaliai suklasifikuoti žmogaus sielos, kuri pati savaime nėra objektiška, o bet koks klasifikavimas būtų tik regimybė, iliuzija. Vitgenšteinas teigia, kad psichologijos sąvokos turėtų būti tam tikri dvasios aprašymai. 

    Pasak autoriaus, psichologijos filosofija yra įmanoma, tačiau mokslas niekuomet nepajėgs aprašyti visos žmogaus sielos gelmės. Vis dėlto tinkama filosofija gali pateikti įvairių užuominų, ženklų, kurie kiek įmanoma atskleistų žmogaus sielą ir padėtų ją suprasti bei nurodytų klaidas.

  • Michelle Obama. Mano istorija

    obamaBuvusios Jungtinių Amerikos Valstijų pirmosios ponios Michelle Obama memuarai „Mano istorija“ – tai dėmesį prikaustantis intymus pasakojimas apie išskirtinės moters gyvenimą.

    M. Obama - mūsų amžiaus ikona, viena žymiausių ir patraukliausių moterų, kurios prasmingas gyvenimas kupinas reikšmingų pasiekimų. Pirmoji afroamerikietė tapusi pirmąją JAV ponia, ji Baltuosius rūmus pavertė svetingiausia vieta per visą jų istoriją. M. Obama taip pat tapo moterų ir mergaičių gynėja tiek JAV, tiek visame pasaulyje, ji įkvėpė šeimas gyventi sveikiau ir aktyviau ir visada buvo šalia vyro, kol jis vadovavo Amerikai. Net ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Tuo pat metu ji pademonstravo pasauliui keletą šokio judesių, pritrenkė visus dainuodama karaokę ir griežtai prižiūrima žiniasklaidos augino dvi dukteris.

    Gilių apmąstymų kupinuose savo memuaruose „Mano istorija“ M. Obama kviečia skaitytojus į savo pasaulį. Autorė fiksuoja patirtis, kurios ją formavo – nuo vaikystės pietinėje Čikagos dalyje iki laiko, kai teko rinktis tarp motinystės ir darbo. Ir, žinoma, pasakoja apie metus, praleistus gyvenant žinomiausioje pasaulio vietoje. 
    Sąžiningai ir sąmojingai M. Obama aprašo savo triumfą ir nusivylimus, tiek viešus, tiek asmeniškus. Ji pasakoja istoriją taip, kaip ją ir išgyveno – savo žodžiais – šiltai, išmintingai ir atvirai. „Mano istorija“ yra labai asmeniškas paprastos nepaprastos moters pasakojimas. Moters, kuri nuolat neigė stereotipus ir įsitikinimus. Jos istorija įkvepia mus elgtis taip pat.

    „Įkvepiantys tiesos kupini memuarai.“

    Gaby Wood, Daily Telegraph

    „Ši atvira istorija pateikia naujų žinių apie jos gyvenimą Čikagoje ir apie pakilimus bei nuosmukius gyvenant su Baracku Obama. „Mano istorija“ yra tarsi pačios M. Obamos posakio „kai jie leidžiasi, mes kylame“ išplėtimas, be jokių kompromisų atskleidžiant, ką jai padarė politika. Aš skaičiau dvi Baracko Obamos knygas, o ši yra lyg trūkstama dėlionės dalis pasakojime apie jo svaiginančią kelionę.“

    Afua Hirsch, Guardian

    Michelle Robinson Obama (g. 1964 m.) – advokatė, 44-ojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Barack Obama žmona. Gimė ir užaugo pietinėje Čikagos dalyje, baigė Prinstono universitetą ir Harvardo teisės mokyklą. 
    Savo karjerą pradėjo teisinėje paslaugų įmonėje „Sidley Austin“, kur ir susitiko būsimą vyrą. Vėliau dirbo Čikagos mero komandoje ir Čikagos universiteto medicinos centre.

  • Arvydas Anušauskas. Aš esu Vanagas

    vanagasŠi knyga – apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą (1918–1957), vienuolika metų su ginklu rankose kovojusį prieš sovietinę okupaciją. Atskleidžiamos KGB regztos Vanago paieškos operacijos, ištirtas jo suėmimo ir kankinimo epizodas, pasitelkus ekspertus išaiškintos KGB klastotės.

    Į pasakojimą įtraukiama ir žmonos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės istorija, ir 1992–2015 m. vestos bylos tyrimo užkulisiai. Knygą papildo apie pusantro šimto unikalių nuotraukų, o prieduose skaitytojai ras ir paties Vanago rašytų straipsnių tekstus, partizaninės veiklos aprašymus, interviu su dukra.

    Arvydas Anušauskas – lietuvių istorikas ir politikas. Istorijos mokslo srityje pedagogu ir tyrėju dirbo dvidešimt metų. 2000 m. Arvydas Anušauskas buvo tarptautinio Antikomunistinio kongreso organizatorių gretose. Yra Prezidentinės Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narys, Lietuvos Respublikos Seimo narys. Už savo darbus pelnė Estijos Pro Terra Mariana 4 laipsnio ordiną (2013), o 2018 m. vasario 16 d. – apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 24 knygų autorius ir bendraautorius, 14 dokumentinių filmų scenarijų autorius. Pastaraisiais metais parašė bei išleido šias knygas: „Teroras“, „KGB. Visiškai slaptai“, „Lietuvos žvalgyba“, „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“.

  • Materija ir vaizduotė. Hibridinė kūryba tarp meno ir mokslo. Sud. Kristupas Sabolius

    materijaAr mes tikrai galime pamatyti ir suprasti materiją – tokią, kokia ji pasirodo iš tikrųjų? Didelę galią suteikiančios technologijos išlaisvina ir aistringai optimistines, ir kritiškai pesimistines fantazijas, o materijos klausimas iškyla kaip hibridinės kūrybos tema. Kuo ir kaip turime tapti? Dėl ko? Su kuo? Ko atsisakydami? O gal – į ką atsižvelgdami? Kaip turime įsivaizduoti savo ateitį? Juk materija visuomet implikuoja ne tik neskaidrią struktūrą, bet ir gelminę dinamiką, kurios įsivaizdavimas ir suvokimas tampa tikroji problema.

    Kolektyvinėje monografijoje „Materija ir vaizduotė. Hibridinė kūryba tarp meno ir mokslo“ materijos kūrybos tema pristatoma kaip filosofijos, sintetinės biologijos, antropologijos ir šiuolaikinio meno dialogas. Kristupo Saboliaus sudarytam leidiniui tekstus parengė Vytenis Burokas, Neringa Černiauskaitė, Mindaugas Gapševičius, Giedrius Gasiūnas, Marius Jatautas, Rimantas Jankauskas, laumes (Goda Budvytytė ir Viktorija Rybakova), Vytautas Michelkevičius, Dainius Tautvaišas, Nomeda ir Gediminas Urbonai.