• Benediktas Jankauskas. Slaptoji Lietuvos istorija

    istorijaAistringai Lietuvos istorija besidomintis mokslininkas Benediktas Jankauskas į knygą „Slaptoji Lietuvos istorija. Nutylėti pasakojimai apie aisčius, pervadintus baltais“ sudėjo po ilgų tyrinėjimų iškapstytus faktus, kurie keičia mūsų šalies veidą.

    Išanalizavęs begalę prieštaringai vertinamų dokumentų ir šaltinių ir juos palyginęs, istorikas iš mažiausių atrastų detalių sudėliojo tikrą istorinę mozaiką, kuri pristato kartais net kiek šokiruojančius faktus, prieštaraujančius autoritetingiausių šalies istorikų nuomonei.

    Ne itin žinomas kunigaikštis Rimgaudas (Ringaudas) gali būti tas, kuris kur kas anksčiau ėmėsi kurti Lietuvos valstybę. Galbūt Mindaugo vaidmuo mūsų šalies istorijai yra gerokai sureikšmintas ir pervertintas?

    Autorius siekia demaskuoti Lietuvos istorijos klastotes ir daro prielaidą, jog kartais istorija iškraipoma dėl politinių tikslų. Jis aiškinasi tikrąsias Lietuvos kilmės teorijas ir atskleidžia naujų faktų apie Lietuvos krikštą. Kodėl aisčiai buvo pervadinti baltais ir kokius šio laikotarpio istorijos faktus yra bandoma ištrinti?

    Autorius analizuoja keletą svarbesnių mūšių, apžvelgia kunigaikščio Gedimino valdymo metus, Žemaitijos istorines ribas ir žemaičių krikšto istoriją. Pikantiškos, įdomios ir negirdėtos detalės apie Lietuvos valstybės pradžią ir svarbiausius istorinius lūžius – knygoje „Slaptoji Lietuvos istorija“.
    Autorius kviečia diskutuoti, mąstyti ir nebijoti ginčytis. Jo teigimu, ne viskas, kuo iki šiol tikėjome yra tiesa, todėl būtina kritiškai vertinti mums pateikiamus faktus apie Lietuvos istoriją. Ši knyga – tai jo kvietimas atvirai diskutuoti apie viešus ir apie nutylėtus istorijos faktus.
    Benediktas Jankauskas (g. 1941 m.) – pagal profesiją agrochemikas, dirvožemininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Kilęs iš Plungės, gana aktyviai domisi žemaičių giminių, visos Žemaitijos istorija. Studijavo tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultete, dirbo žemdirbystės srityje. 1997 metais buvo apdovanotas Valdo Adamkaus premija.
    B. Jankauskas yra vienas iš Žemaitijos kolegijos Rietave steigėjų. Nuo 2009 metų išėjęs į pensiją ėmė aktyviai domėtis Lietuvos, Žemaitijos ir vietinių giminių istorija. Išleido dvi knygas apie savo gimines: „Labženčių giminė“ ir „Žemaičių Jankauskų ir Labženčių giminės“. Jose yra ne tik lokaliosios istorijos, bet ir senovės istorijos faktų. Straipsnius spausdino įvairiuose leidiniuose, o į knygą „Slaptoji Lietuvos istorija“ siekė sudėti visą svarbiausią iki šiol surinktą ir dar niekur nespausdintą ir nepublikuotą informaciją.

  • Anželika Stackevič. Laiminga moteris

    moterisKas yra LAIMINGA moteris, kuo JI skiriasi nuo milijardų kitų moterų ir kaip JA tapti? Įminkite senovės vedų paslaptis ir atverkite čakras naujas gyvenimui! Šioje knygoje rasite viską, ką privalo žinoti kiekviena moteris. Įgyvendinkite intymiausius savo troškimus, atverkite moteriškumo paslaptis ir sukurkite tobulus santykius!

    Knyga „Laiminga moteris“ Jums padės:

    Pažinti save, augti ir tobulėti, išmokti įsiklausyti į savo kūną.

    Sužinoti, koks Jūsų individualus laimės kelias, kad galėtumėte kryptingai panaudoti vidines galias.

    Sutvarkyti visas gyvenimo sritis: patobulinti kūno formas, suteikti aistros
    seksualiniam gyvenimui, išlaisvinti emocijas, suvokti meilės gavimo ir skleidimo paslaptis, pasitelkti saviraišką bei intuiciją.

    Suprasti vyrų mąstymo ypatumus, pažinti vyrišką fiziologiją bei išmokti geriau suprasti savo partnerį.
    Kurti darnius santykius, persmelktus svaigia meile, aistra, pagarba bei supratingumu!

    Be to, knygoje rasite daug praktinių pratimų, padedančių:

    aktyvinti čakras ir identifikuoti jų sutrikimus,

    balansuoti In ir Jan pusiausvyrą,

    stiprinti intymius raumenis,

    spręsti tarpusavio konfliktus ir nesutarimus,

    suvaldyti emocijas ir kt.

    Knygos „Laiminga moteris“  autorė atveria nuostabų moteriškąjį pasaulį, kuriame patirsite, koks džiaugsmas gimti MOTERIMI. Atrasite ramybės, pilnatvės, džiaugsmo ir pasitikėjimo jausmus, kurie lydės Jus visur! Vedų, kinų bei moderniosios psichologijos perliukai atskleis subtilių įžvalgų, kartais pažers karčios tiesos apie mus, moteris, bet kartu pasiūlys ir puikiai veikiančių problemų sprendimo būdų, kurie įkvėps tobulėti ir siekti kvapą gniaužiančių rezultatų.

    Tapkite iš tikrųjų LAIMINGA moterimi!

  • Dan Snow. Ši diena istorijoje

    dienaKiekvienas knygos „Ši diena istorijoje“ įrašas pateikia trumpą santrauką dienos, kuri vis dar daro įtaką mūsų dabarčiai ir ateičiai.

    Dan Snow (Denas Snou) – vienas žinomiausių ir mėgstamiausių britų istorikų, istorijos populiarintojas, BBC, „History Chanel“ ir „Discovery Chanel“ istorinių televizijos laidų kūrėjas, 2019 m. karalienės gimtadienio proga apdovanotas ordinu už nuopelnus istorijai. Jo tinklalaidės „History Hit“ klausosi daugiau nei milijonas sekėjų. „Ši diena istorijoje“ – septintoji jo knyga.

    Knyga  „Ši diena istorijoje“ – tai 365 trumpi pasakojimai apie svarbiausius įvykius, nutikusius pasaulio istorijoje kurią nors vieną metų dieną. Kada prasidėjo ir baigėsi trumpiausias karas istorijoje? Kada ginčas dėl alaus Oksfordo aludėje tapo 100 mirčių ir 470 metų atgailos priežastimi? Kada ir, svarbiausia – kodėl Napoleonas pabėgo nuo pulko triušių?

    Autorius sako: „Mano tikslas buvo parinkti dienų įvykius, kurie ir dabar dar ataidi. Būna ypatingų dienų – nuo nacionalinės sveikatos sistemos, Jungtinių Valstijų ar „Google“ radimosi dienos iki kinų jūrinės ekspedicijos ar britų valdžios Indijoje pabaigos, – kai mūsų politikos ar kultūros tektoninės plokštės pasislenka.“

    365 metų dienos, 365 istoriniai įvykiai, vienaip ar kitaip veikę pasaulio istorijos raidą. Vieni įvykiai žinomi visiems, kiti tikrai nustebins. Kiekviena diena atveria skirtingą langą į mūsų praeitį: nuo antikos iki naujausių laikų. Autorius iš istorijos lobyno išgriebia ryškiausius brangakmenius ir suveria iš jų pritrenkiamai įdomų vėrinį. Įvykiai seka vienas kitą, o visuma sudaro gyvą, netikėtą ir labai žmogišką pasaulio istoriją.

    Ir nesakykite, kad nenorite sužinoti, kas lemtingo ir svarbaus nutiko tą dieną, kai gimėte jūs.

  • Viktorija Prėskienytė – Diawara. Džiaugsmo ašaros

    asaros„Džiaugsmo ašaros“ – antroji lietuvių žurnalistės, rašytojos Viktorijos Prėskienytės-Diawara knyga. Rašytoja beveik tris dešimtmečius gyveno Afrikoje.

    Ši knyga - apsakymų rinkinys, kuriame atgyja atsiminimai apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje. Sovietmečiu dirbdama žurnaliste V. Prėskienytė-Diawara daug keliavo po gimtąjį kraštą ir rinko įvairias istorijas. Iš jų ir gimė šios knygos siužetai ir veikėjai. Viktorija Prėskienytė-Diawara pripažįsta, kad nebuvo iš tų rašytojų, kurie rašo „į stalčių“ – sovietmečiu kurdavo tik tai, kas praeidavo pro cenzūros filtrą. Visa kita slėpė „smegenų stalčiukuose“. Grįžus į Lietuvą istorijos prisiminė ir sugulė į rinktinę „Džiaugsmo ašaros“. Pavyzdžiui apsakyme „Motinos kerštas“ pasakojama apie tai, kaip vieno kagėbisto sūnus nusišovė tarnybiniu tėvo šautuvu. Anuomet ką nors rašyti apie valdžios ar saugumo aparato darbuotojus buvo draudžiama, todėl viskas liko tik kūrėjos atmintyje.

    Nors remiasi realiai vykusiais įvykiais, „Džiaugsmo ašaros“ nėra autobiografinis kūrinys – jame autobiografiškumo tik tiek, kiek autorė yra gyva to laikotarpio liudininkė. Ji sako, kad esama kūrėjų, kurie gali kurti tik savo šalyje – todėl ši knyga, kaip ir pirmoji „Bėgimas į nežinią“, gimė tik grįžus į Lietuvą.

    1965–1969 m. V. Prėskienytė-Diawara studijavo Maskvos M. Gorkio literatūros institute, kur susipažino su Malio poetu Gaoussou Diawara. 1970 m. pora susituokė ir netrukus išvyko gyventi į Malį. Čia rašytoja dirbo Meno institute ir rengė aktorius, o 1995 m. su vyru įkūrė teatro trupę „Teriya“. Po nepriklausomybės atkūrimo, moteris ėjo Lietuvos garbės konsulės Malyje pareigas, o grįžusi į Lietuvą aktyviai tęsia kūrybinę veiklą. Rašytojos sūnus Viktoras Diawara – gerai visiems žinomas muzikantas.

  • Sally Thorne. Nekenčiu tavęs

    nekenciu„Nekenčiu tavęs!“ – romantiška ir linksma istorija apie tai, kad meilę nuo neapykantos skiria vienas žingsnis.

    Ką daryti, jei visą dieną praleidžiate prabangiame biure su žmogumi, kuriam iš visos širdies nekenčiate. Jei net jūsų kompiuterio slaptažodis yra „Mirk, Džošua, mirk“?

    Tai nėra paprastas „nepatinka“ – Liusi ir Džošua nuoširdžiai nekenčia vienas kito. Jie abu - didelės leidybos kompanijos vadovų asistentai. Liusi miela, žavinga ir geraširdė, ji didžiuojasi, kad visi darbuotojai ją mėgsta. Išskyrus jį... Jis, Džošua - gražus, protingas, tačiau elgiasi kaip susikaustęs nuoboda, be to visi jo privengia. Dirbdami viename kabinete jie tyliai vienas kito nekenčia. Ir niekada nepraleidžia progos apsižodžiuoti.

    Liusi nesupranta, kaip Džošua gali būti toks prie menkiausių smulkmenų besikabinėjantis nelaimėlis. O Džošua erzina pernelyg ryškūs Liusi drabužiai, jos nepastovumas ir noras visur matyti tik gerus dalykus.

    Tačiau kartą jiems kartu besileidžiant liftu viskas baigiasi netikėtu bučiniu... Liusi ima žiūrėti į bendradarbį nauju žvilgsniu. Ji į darbą pradeda rentis kaip į pasimatymą. O gal Džošua visai nejaučia jai neapykantos? Gal tai tik žaidimas? Kaip ir nebyli kova dėl paaukštinimo?

    Debiutinį Sally Thorne romaną „Nekenčiu tavęs“ gyrė „New York Times“ bestselerių autoriai ir romantinių knygų kūrėjai, o pati knyga tapo „USA Today“ bestseleriu. 2019 m. gegužę pranešta, kad pagal Sally Thorne knygą bus kuriamas filmas, kuriame vaidins Lucy Hale ir Robbie Amell. Jį režisuoti patikėta David Mirkin, anksčiau kūrusiam „Simpsonų filmą“.

    Kaip rašytoja Sally Thorne debiutavo 2016 m. Jos romanas „Nekenčiu tavęs!“ pasirodė 25 šalyse, pateko tarp 20 geriausių „Washington Post“ 2016 m. meilės romanų ir dešimties geriausių „Goodreads“ apdovanojimų skaitytojų pasirinkimo kategorijoje.

    „Nuostabus, kandus ir nepaprastai juokingas naujas romantinių knygų balsas. „Nekenčiu tavęs“ užkariaus romantinės komedijos pasaulį. Vienas geriausių skaitytų kūrinių.“

    Kristian Higgins, rašytoja.

  • Deborah Levy. Karštas pienas

    pienasĮ 2016 m. „Man Booker“ ir „Goldsmiths“ premijų trumpuosius sąrašus patekusi Deborah Levy knyga „Karštas pienas“ – dukros ir motinos santykių drama ir istorija apie jauno žmogaus tapatumo paieškas.

    Ligotos Sofijos motinos Rozos paskutinė viltis – kelionė į Ispaniją pas gydytoją Gomesą. Ją kamuoja paslaptingas kojų paralyžius, prieš kurį bejėgiai net geriausi Anglijos medikai. O štai ispano metodai kitokie, tačiau jam ėmus gydyti moterį, jos negalavimai ima kelti vis daugiau klausimų…

    Motinos atrama ir paguoda visą gyvenimą buvo duktė Sofija, tačiau sulaukusi 25-erių ji ima slysti iš Rozos rankų - mergina trokšta gyventi savarankiškai. Kartu su motina atvykusi į kurortinį miestelį Ispanijoje, ji - tik motinos gydymo proceso stebėtoja. Sofija pirmą kartą pajunta laisvę - ji gali elgtis kaip jai patinka.

    Kažkada norėdama padėti motinai susidoroti su liga, Sofija atsisakė svajonės studijuoti doktorantūroje ir dabar dirba padavėja. Ji iš gyvenimo nori daug daugiau, tačiau motinos liga ir jos manipuliacijos neleidžia merginai ištrūkti. Sofija svajoja įkvėpti gryno oro ir nusimesti priklausomybės ir nesaugumo naštą. Sofija nuolat jaučia nepasitenkinimą, sumaištį, nerimą ir baimę prarasti save.

    Romano „Karštas pienas“ pagrindinė veikėja – pusiau graikė, tad romane netrūksta sąsajų su antikine kultūra. Mitologiniai įvaizdžiai ir siužetai papildo pasakojimą, išplečia jį ir kuria draminę įtampą. Be to, šio psichologinio romano siužetą užaštrina pasaulyje siautėjanti ekonominė krizė, kuri verčia kelti klausimus ne tik apie dvasines, bet ir fizines išgyvenimo problemas. Visgi, pagrindinė romano „Karštas pienas“ tema - asmens tapatybė. Kūrinys pasakojamas pirmuoju asmeniu – iš Sofijos perspektyvos. Jos gyvenimas - tarsi eksperimentas, ieškant tiesos ir savasties.

    „Knygos aprašymas gali sukurti įspūdį, jog tai tipiška brendimo istoriją. Taip nėra. Deborah Levy vaizduotė, poetiška kalba, gebėjimas pasakyti daug nedaugžodžiaujant, subtilus balansavimas tarp patoso, pavojaus ir humoro bei išskirtinės veikėjos Sofijos paveikslas – šios knygos stiprybė. Nuostabu tapti įžvalgaus ir nuolat klausimus keliančio Sofijos proto dalimi.“

    The New York Times

    „Karštas pienas“ pasakoja apie vidinį gyvenimą, kurį Levy perteikia taip gyvybingai, lyg Virginios Woolf tekstai. <...> Šis romanas, lyg Medūzos žvilgsnis, sustingdo ir palieka žymę, kuri degina net užvertus paskutinį puslapį.“

    The Guardian

  • Susan Meissner. Šilko siūlų dėžutė

    dezute1940-ųjų Anglija. Vokiečiai vykdo precedento neturinčias karines operacijas prieš Londono gyventojus, šimtai tūkstančių vaikų evakuojami į prieglaudas kaimo vietovėse. Tačiau netgi tada, kai penkiolikmetė Emelina Dauntry ir jos mažesnė sesuo Džulija randa prieglobstį žaviame miestelyje, Emelinos širdis nenurimsta. Jauna mergina trokšta grįžti į miestą, kur jos laukia darbas suknelių salone bei galimybė mokytis mados dizaino. Šis jos troškimas pasirodo stipresnis nei pareiga likti su maža seserimi, kuriai būtina globa.

    Emelina davė pažadą sesei niekada jos nepalikti, tačiau svajonė tokia stipri ir tokia žavinti. Tikslai ir norai grumiasi jos sieloje, o tuo metu vokiečių lėktuvai griauna miestus ir likimus. Seserys žiauriai atskiriamos ir jų gyvenimai jau niekada nebus tokie, kokie galėjo būti.

    Knyga „Šilko siūlų dėžutė“ – tai pasakojimas apie praeities naštą ir troškimą atlyginti skriaudą, apie karą ir žmogų kare.

    „Paprastais žodžiais perteikta jautri ir galinga istorija… ryški, gerai ištyrinėta, vaizduojanti visą karo siaubą, kaimo grožį ir praradimo skausmą, kai mylimas žmogus lieka širdyje dar ilgai po to, kai viskas baigiasi.“

    RT Book Reviews

     „Ši pasirinkimų ir pasekmių istorija veda skaitytojus į širdį veriančią kelionę po karo išdraskytą Londoną, ramųjį Kotsvoldą ir tolimąją Ameriką. Įspūdingas ir emocionalus romanas.“

    Istorinių romanų draugija

    Susan Meissner – buvusi vyriausioji JAV savaitraščio redaktorė ir ne vieną apdovanojimą pelniusi apžvalgininkė. Jos knygos dažniausiai susijusios su istorija, praeitimi ir žmogumi, nešančiu istorijos naštą. Tai jautrūs, gyvybės kupini pasakojimai. Knyga „Šilko siūlų dėžutė“ 2015 tapo vienu iš geriausių „Goodreads“ romanų.

  • Lena Andersonn. Svėjos sūnus

    sunus

    „Svėjos sūnus“ – švedų žurnalistės Lenos Andersson kūrinys, kuriame chirurgiškai tiksliai rekonstruojamas Švedijos socialinis gyvenimas ir atskleidžiamas industrinės gerovės valstybės žlugimo procesas.

    Ragnaras Johansonas tikras modernios visuomenės kūdikis. Jis gimė ketvirtajame XX a. dešimtmetyje, kai šalyje vyko didžiosios permainos ir įsibėgėjo modernizacija. Būtent dėl šios priežasties jam, socialinės demokratijos vertybių aplinkoje subrendusiam vyrui, jo motinos Svėjos įpročiai kelia pasibaisėjimą. Kepti pyragus, konservuoti daržoves ir skalbti rankomis – visa tai, Ragnaro įsitikinimu, turėjo likti praeityje. Tokie dalykai niekaip nedera su pergalingu žygiu į modernybės laikus.

    Naujomis vertybėmis besivadovaująs Ragnaras aukština skalbimo mašinos efektyvumą ir pusfabrikačių suteikiamą galimybę taupyti laiką. Susilaukęs dukters Elzos, jis augina ją vadovaudamasis savo vertybėmis ir siekia, kad ji taptų geriausia šalies slidininke.

    Dvi Ragnaro gyvenimo moterys simbolizuoja istorinį lūžį: Svėja įprasmina praeitį, valstietišką „tamsumą ir atsilikimą“, o Elza įkūnija ateitį ir naująjį pasaulį. Deja, niekas neapsaugotas nuo likimo pokyčių. Viskas ima keistis ir nepriekaištingas naujasis tobulas Ragnaro pasaulis išsikvepia. Ar tikrai jo motinos įpročiai ir patirtys tėra nenaudingi praeities reliktai?

    Lena Andersson, pasakodama vienos šeimos istoriją, išsamiai ir tiksliai rekonstruoja gerovės valstybės žlugimo procesą. Romane „Svėjos sūnus“ autorė nebijo jautrių temų ir skaudžių problemų, kurios iškyla vykstant socialinėms transformacijoms. Tai pasakojimas apie žmones vienijančius ir skiriančius dalykus, ištikimybę sau ir kitiems, savirealizaciją ir modernybės „tiesą“, valstybės ir visuomenės santykį, pasitikėjimą ir vidinę stiprybę.

    Knygos autorė Lena Andersson (g. 1970) – aštuonis romanus sukūrusi švedų žurnalistė, bendradarbiaujanti su didžiausiais šalies leidiniais. Rašytoja laikoma viena įdomiausių ir talentingiausių šalies apžvalgininkių. Kadangi gilinasi į moterų psichologiją ir lyčių tarpusavio santykius, ji apibūdinama kaip geriausia šalies meilės temos ekspertė, tačiau jos tekstai toli gražu neprimena romantiškų meilės istorijų – tai tikroviški, skaudžias temas nagrinėjantys kūriniai. Lietuvių kalba išleisti du romanai: „Estera. Romanas apie meilę“ ir „Be įsipareigojimų“. Prieš keletą metų rašytoją lankėsi Vilniaus knygų mugėje.

  • Vikram Chandra. Dievų šokis

    sokisMagiškojo realizmo žanro ribas išplečiantis „Dievų šokis“ – debiutinis indų rašytojo Vikram Chandra romanas, kuriame postmoderniu stiliumi pasakojama istorija sujungia mitologiją, istoriją ir kultūrą.

    Šio romano pagrindą sudaro XIX a. anglų-indų kario Jameso Skinnerio, vadinto „Sikandaro sahibu“, autobiografinė istorija. Tačiau iš tiesų čia pasakojamos dvi neatsiejamos istorijos. Viena jų apie jauną indų studentą, kita - apie kalbančią beždžionę. Ši beždžionė nepaprasta – tai sandėrį su dievais sudaręs žmogus, kuris lieka gyvas tol, kol kasdien papasakoja žmonėms po vieną istoriją…

    Verčiant šio nepaprasto romano puslapius, sunku atskirti, kur baigiasi magija ir prasideda realizmas – čia persipina XIX a. kolonijinė Indijos istorija ir pankrokas, pasirodo šimtai dievų, žmonių ir gyvūnų, pasakiškos moterys ir narsūs didvyriai. Ir visa tai sukuria monumentalų vientisą paveikslą, kuriame telpa du žemynai, herojinis epas, indų filosofija, praeitis ir dabartis – tai tarsi Markeso lūpomis būtų pasakojama „Tūkstantis ir viena naktis“.

    Debiutinis Vikram Chandra romanas „Dievų šokis“ – tai įtraukiantis vaizdinių srautas ir vaizdinga kalba. Tai įtraukianti istorija, kurioje susipina šimtai mažesnių pasakojimų, kurie lyg grandinės žiedai susipina tarpusavyje.

    Rašytojas Vikram Chandra šiuo metu gyvena tarp Mumbajaus Indijoje ir Kalifornijos JAV. Čia jis dėsto kūrybinį rašymą Berkeley universitete. Su Salmanu Rushdie lyginamo kūrėjo debiutinis romanas atkreipė literatūros kritikų dėmesį ir pelnė jam „Commonwealth“ ir „David Higham“ premijas.

    „Ši knyga prašosi ne recenzijos, o disertacijos, straipsnio ar bent jau išsamios analizės. Ją skaitant, „magiškojo realizmo“ etiketė atrodo lyg imperialistinis įžeidimas kultūroms, kurios nedaro skirčių tarp kūno ir dvasios, vaizduotės ir pasaulio, dievų ir žmonių. Chandros švelnus, linksmas ir šviesus rašymo stilius kuria tokius veikėjus, kurių akimis galime pamatyti kitą kultūrą ne europiečių akimis.“
    The Guardian

    „Priešpastatydamas XIX a. Indiją ir šiuolaikinės Amerikos greitkelius, maišydamas Indijos mitus, induistų dievus, magiją ir nepagražintą realybę, romanas „Dievų šokis“ yra išskirtinis epas, pasiskolinęs pasakojimo vaizdingumą iš „Tūkstančio ir vienos nakties“ ir pavertęs jį modernios literatūros kūriniu. Chandra kuria stiprią ir jaudinančią sagą, kurioje nagrinėjamos kolonializmo, mirties, kančios, laikino malonumo ir gyvenimo prasmės temos. Nuostabus debiutas.“
    Publisher’s Weekly

  • Yukio Mishima. Auksinė šventykla

    yokioJaponų rašytojo Yukio Mishima romanas „Auksinė šventykla“ – tai šiuolaikinė alegorija apie žmogaus būties tragizmą. Romanas paremtas tikru įvykiu: 1950 m. jaunas vienuolis sudegino garsiąją Auksinę šventyklą Kiote. Ši istorija tapo jaudinančia istorija apie griaunančią grožio jėgą.

    Mikčiojantis berniukas Midzogučis nepritampa prie aplinkinių. Klausydamas tėvo pasakojimų savimi nepasitikintis berniukas susižavi Kioto miesto įžymybe - Auksine šventykla. Šis pastatas tampa jaunuolio apsėdimu, tačiau ilgainiui jis ima pastebėti ir šventyklos trūkumus...

    1950 m. liepos 2 d. Japoniją apskrieja tragiška žinia: ugnis sunaikino nacionaline vertybe laikytą Auksinę šventyklą – pastatą, kuris kelis šimtmečius išvengė gamtos kataklizmų, niokojančių karų ir net Antrojo pasaulinio karo aviacijos antskrydžių.

    Padegėjas – vienuolis, kurio sielą apsėdo susižavėjimas pastatu, o įvykusi tragedija vainikavo jo fantazijas ir troškimus. „Auksinė šventykla“ - tai jauno dzenbudisto vienuolio kančios istorija, nulemta jo maniakiškos aistros ir destruktyvių minčių.

    Romane „Auksinė šventykla“ netrūksta įtaigių psichologinių pasažų ir netikėtų atomazgų. Remdamasis tikra istorija, Yukio Mishima atskleidžia padegėjo mintis, gilinasi į jo vidinį pasaulį ir bando suprasti, kas nulėmė destruktyvų troškimą pasikėsinti į šešis šimtmečius stovėjusį architektūros šedevrą.

    Rašytojo Yukio Mishima pasakojimo stilius ir vaizdinga kalba kuria nepaprastai įtraukiantį ir kartu jausmingą pasakojimą apie pagrindinio veikėjo - padegėjo Midzogučio asmenybę. Kuo artimiau jį pažįstame, tuo daugiau klausimų kyla.

    Yukio Mishima (1925–1970) – žymus japonų rašytojas, dramaturgas, aktorius ir režisierius, tris kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Tai vienas ryškiausių XX a. Japonijos literatų, išgarsėjęs ne tik savo kūriniais, bet ir ritualine savižudybe – tūkstantinės minios akivaizdoje kardu perrėžė sau pilvą. Jo kūryboje atsispindi Japonijos kultūrai būdingas jausmingumas ir atidumas detalėms, tačiau įtempti ir įtaigūs siužetai, psichologinės įžvalgos tokie universalūs, kad išgarsino autorių visame pasaulyje.

    „Mishima iš griuvėsių prikelia Kijotą, lygumas ir kalnus, vienuolynus, šventyklą ir ją suprantį miestą – kaip kadaise Viktoro Hugo pasakojimas apie Notre Dame katedrą prikėlė Paryžių.“
    The Nation

  • Viktor Pelevin. Slaptosios Fudži kalno perspektyvos

    fujiAr esate pasirengę patirti tokią realybę, kurioje praktikavo senovės Indijos magai ir asketai prieš du su puse tūkstančio metų?

    Tai siūlantis startuolis „Fuji Experiences“ veikia ne Silikono slėnyje, o Rusijoje, kur reikalavimai naujam verslui kur kas griežtesni. Žmones, pajėgiančius finansuoti naują projektą, gali suskaičiuoti ant pirštų.

    Tačiau ši Viktoro Pelevino knyga „Slaptosios Fudži kalno perspektyvos“ – ne vien apie Rusijos startuolių problemas. Tai savotiška šiuolaikinė „Iliada“, pasakojanti apie ilgą ir kankinamai sunkų rusų oligarchų grįžimą namo. O kur dar griebianti už širdies moteriškos sėkmės istorija...
    Čia pirmą kartą pasaulinėje literatūroje atskleidžiamos ezoterinės mezoamerikietiškojo feminizmo praktikos. Paliečiami ir kai kurie įdomūs klasikinės budistų meditacijos aspektai.

    Knygos „Slaptosios Fudži kalno perspektyvos“ veikėjai – dinamiški mūsų amžininkai: socialiai atsakingi verslininkai, alcheminiai transgenderiai, vieniši pavargę žmonės, iš kurių kapitalizmas iščiulpia paskutinį kraują, startuoliai avantiūristai iš Skolkovo, budistų vienuoliai mediatoriai, juodosios lesbietės.

    Kai kuriuose skaitytojas galbūt atpažins ir save...

  • Andrius Vaišnys. Gražinos Ručytės pianissimo

    pianiMonografija „Gražinos Ručytės Pianissimo“ aprėpia pianistės Gražinos Ručytės-Landsbergienės gyvenimo patirtis 1949–1989 metais – nuo tremtinės-žvejės laisvalaikio koncertų Baikalo saloje, mokymosi Irkutsko muzikos mokykloje, Sverdlovsko konservatorijoje iki bendro darbo su profesionaliais menininkais Lietuvoje bei užsienyje. 

    Tai – pasakojimas apie moterį kintančiuose politiniuose, socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose, parodant jos dvasinės stiprybės ir profesinės aukštumos ryšį, gebėjimą ne tik ištverti, bet ir išlaikyti tautinį, kultūrinį, pasaulėžiūrinį tapatumą, pasiekti svajonę. 

    Tai – ir istorija apie pianistės sutiktas moteris ir vyrus, kurie minėtuose kontekstuose padėjo „turėti ir būti“. Autorius rėmėsi pokalbiais su heroje, archyvų dokumentais, publikacijomis, liudininkų prisiminimais ir filosofiniu asmens pažinimo principu: žmogų kaip kūrinį atskleidžia ryšio išgyvenimas.