1Vasara palankus metas keliauti.  Tad vieną saulėtą ir karštą vasaros dieną Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos Pelaičių filialo bibliotekininkė Janina Lenkauskienė pakvietė savo bibliotekos skaitytojus į pažintinę kelionę. Kelionė buvo skirta paminėti poeto Vytauto Mačernio 100- ąsias gimimo metines, todėl kelionės tikslas buvo aplankyti rašytojo gimtinę - Žemaičių Kalvariją, Šarnelę.

Pirmiausia buvo aplankytas Žemaičių Kalvarijoje įkurtas Vytauto Mačernio muziejus, kuriame pelaitiškiai apžiūrėjo poeto išlikusius daiktus, nuotraukas, spaudinius. Apie miestelį prie Varduvos upės, anksčiau vadintą Gardais pasakojo gidas Bronius Kleinauskas. Gidas papasakojo daug įdomių istorijų, ir nežinomų Vytauto Mačernio biografijos faktų.

Žemaičių Kalvarijoje aplankyta nuostabaus grožio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika. Įdomus faktas, kad poeto vieta bažnyčioje buvo po Motiejaus Valančiaus portretu. Suoliukas, kur poetas prisėdęs skaitydavo, melsdavosi.

Vykstant į kelionės tikslo vietą – Vytauto Mačernio kapą, pakeliui aplankėme Žemaitės muziejų įkurtą Bukantėje. Maloni gidė papasakojo apie Žemaitės gyvenimą, kūrybą, dvarelį. Apžiūrėjome atrestauruotą namą, klėtį, svirną. Pamatėme autentiškų daiktų iš rašytojos aplinkos. Lankytinose apylinkėse poetas Vytautas Mačernis iš tiesų gražiai pagerbtas. Pavažiavus kiek už Šarnelės kaimo, šalia miško iš tolo švietė rodyklė rodanti, kad poeto kapas yra už 2 kilometrų. Pavažiavus jos nurodymu tvarkingu vieškeliu, kita rodyklė atvedė į miško aikštelę, nuo kurios iki Vytauto Mačernio kapo reikėjo eiti pėsčiomis. Šalia informacinio  stendo apie Žemaitijos nacionalinį parką kabėjo ir stendas skirtas poetui, kuriame trumpai pristatomas poetas Vytautas Mačernis. ,,Karo metais, uždarius Vilniaus universitetą, kuriame studijavo filosofiją, Vytautas Mačernis grįžo į tėviškę. Čia jis dirbo nuo ryto iki vakaro ir skundėsi laiko stoka – studijavo filosofijos, astronomijos, fizikos veikalus, skaitė užsienio rašytojų knygas, vertė jas, gilino prancūzų, anglų, rusų kalbas, ir visą laiką kūrė. Tuo pačiu metu gimė daug brandžios jo poezijos: rudens, žiemos, pavasario, vasaros sonetai, trioletai, ciklai, eilėraščiai. 1944 metų rudenį jis susiruošė trauktis į Vakarus. Spalio 7 dieną arkliu traukiama brikele jis išvažiavo į Žemaičių Kalvariją apsižvalgyti, ar ten nėra rusų. Tuo metu iš kitos pusės išniręs rusų tankas paleido kontrolinį šūvį. Skeveldra Vytautui buvo lemtinga, jis žuvo. Arklys jį nebegyvą parvežė į kiemą. Palaidoti kapinėse Žemaičių Kalvarijoje kitą dieną buvo sudėtinga dėl ten prasidėjusių mūšių. Todėl jis buvo palaidotas netoli gimtųjų namų, ant vienos iš jo pamėgtų kalvelių, tarp pušų, eglių ir ąžuolų.“

Perskaitę informaciją keliavome iki kapo. Iki poeto kapo, kaip buvo nurodyta, vedė puskilometrio takas. Tai buvo labai smagus pasivaikščiojimas mišku pro žaliaskares egles tvarkingai nušienautu taku, pro daugybę didžiulių miško skruzdėlynų. Pailsėjusieji galėjome atsisėsti ant tvarkingų suolų, paskaitinėti jo vizijas, kurios gražiai iškaltos akmeninėse plokštėse.

Dar kiek paėjus – jau matosi kalvelė ant kurios ir palaidotas beprasmiškai žuvęs poetas. Kuklus Vytauto Mačernio kapas pagal senovinį stilių aprėmintas tvorele, auga gražios gėlės. Visa aplinka dvelkia ramybe ir susikaupimu. Ant kalnelio stovi du nedideli informaciniai stendai. Vienas skirtas Vytautui Mačerniui ir jo šeimai. Jis atsuktas į jo gimtąją sodybą, kur ir matosi už maždaug 300 metrų. Čia įdėta buvusios nuo seno šiose apylinkėse gyvenusių Mačernių sodybos schema. Trumpai pristatomas poeto senelių ir tėvų valdomas ūkis.

Pelaičių bendruomenė kelionę baigė dvasiškai praturtėję ir nuoširdžiai dėkoja bibliotekininkei Janinai Lenkauskienei už suorganizuotą turiningą kelionę.

Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos

Pelaičių filialo bibliotekininkė Janina Lenkauskienė