Vydūnas. Gimdymo slėpiniai

vydunasKnyga „Gimdymo slėpiniai“ yra pirmasis bandymas Vydūno tekstą padaryti suprantamesnį šiuolaikiniam skaitytojui. Redaguojant laikytasi dviejų pagrindinių nuostatų. Visų pirma žiūrėta, kad išliktų nepakitusi minties prasmė. Antra – stengtasi, kad tekstas būtų suprantamas ir kuo artimesnis dabartinei norminei lietuvių kalbai. Be to, bandyta kuo labiau išlaikyti Vydūno rašybos stilių, taipogi jau primirštus senovinius bei jo paties sukurtus, tekstą gyvinančius žodžius.

„Aš pasirinkau uždavinį nešti į savo tautiečių širdis visa tai, kas žadinti galėtų aukščiausias ir prakilniausias žmogaus jėgas.“

Gyvenimas tarsi lopšys supasi tarp dviejų begalybių: iki gimimo ir po mirties. Mus domina ir dažnai bijomės tos amžinybės, kuri laukia po mirties, tačiau amžinybė iki gimimo žmones mažai jaudina.

Užgimimas yra labai žymus įvykis žmogaus gyvenime. Bet gimimo nebūtų be pradėjimo. Todėl jis turėtų būti laikomas dar svarbesniu. Tačiau ir pradėjimas nėra žmogaus pradžia. Virš senovinės šventyklos durų skaitome: „Pažinki pats save“. Tai reiškia be galo daug. Trumpai pasakius: „Išmanyk, kad esi dvasinės kilmės“.

„Gimdymo slėpiniai“ galėtų būti ryški kelrodė žvaigždė orientyrus praradusioje ir pasiklydusioje visuomenėje. Knygoje „Gimdymo slėpiniai“ išsakyta tiesa nepavaldi laikui, nes esmė nesikeičia. Šia prasme ši knyga yra amžina - ne fiziniu pavidalu, bet tekste slypinčia esme. Nors kartkartėm toji esmė pamirštama, bet atėjus tam tikram laikui, ji vėl atrandama ir iškeliama. Gal šis laikas jau atėjo arba artinasi?